Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1465-454/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-23
Bylos Nr.: e2-1465-454/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-08933-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Artūras Šafronas
Ieškovas: A. R. D.
Atsakovas: D. J.
Trečiasis asmuo: D. J., A. K., L. L.
Advokatai: Giedrė Martinėnaitė, Ramunė Vonžodaitė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-1465-454/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08933-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,sekretoriaujant J. A., Rozalinai Gerulaitienei,dalyvaujant ieškovui A. R. D., jo atstovei advokatės padėjėjai Ramunei Vonžodaitei,atsakovei D. J., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. D. patikslintą ieškinį atsakovei D. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys D. J., A. K., L. L., ir atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui A. R. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys D. J., A. K., L. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. R. D. (toliau – ieškovas), patikslinęs ieškinio reikalavimą (3 t., el. b. l. 5–6) prašė atidalinti atsakovei D. J. (toliau – atsakovė) priklausančias 3/32 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/32 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir jas priteisti ieškovui. Priteisti atsakovei iš ieškovo 6 470,00 Eur (ieškovas padarė aritmetinę klaidą, nurodydamas 6 370,00 Eur) dydžio kompensaciją už jam atitekusią atsakovei priklausiusio turto dalį; atidalinti atsakovei priklausančias 1983/20320 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jas priteisti ieškovui. Priteisti atsakovei iš ieškovo 2 230,00 Eur dydžio kompensaciją už jam atitekusią atsakovei priklausiusio turto dalį bei priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje (1 t., el. b. l. 1–6) nurodė, jog jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 13/32 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3/32 dalys šio pastato priklauso atsakovei, 42/100 dalys šio pastato priklauso trečiajam asmeniui A. K. ir 8/100 dalys šio pastato priklauso trečiajam asmeniui L. L.. Tokiomis pačiomis dalimis jiems visiems priklauso ir kiti statiniai (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu 258,40 kv. m. bendro ploto namas, kurio naudingas plotas yra 187,35 kv. m. iš viso priklauso 4 savininkams. Šis gyvenamasis namas dar nuo 1976 metų priklausė dviems šeimoms: R. (ieškovo ir atsakovės tėvams) ir K., pagal bendrą susitarimą ir nusistovėjusią tvarką pirmajame aukšte gyveno R. šeima, o antrajame – K. Kiekviena šeima turėjo atskiras šildymo ir vandentiekio sistemas, atskirus elektros skaitliukus, todėl mokesčius kiekviena šeima mokėjo atskirai. Šiuo metu šio gyvenamojo namo pirmajame aukšte gyvena ieškovas su savo šeima. Apie 1984 metus atsakovė su savo šeima apsigyveno jų tėčio pastatytame name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė niekada negyveno ir šiuo namu nesirūpino nei tėvams esant gyviems, nei paveldėjus šio namo dalį. Atsakovė visada buvo itin konfliktiška, neprižiūrėdavo namo, kuriame tėvai jai leido gyventi, nenorėdavo mokėti mokesčių už bendrą sunaudotą elektrą, dažnai į gyvenamąsias patalpas įleisdavo nuomininkus. Nors yra brolis ir sesuo jų santykiai yra konfliktiški. Atsakovei yra suteiktas socialinis būstas, kuriame ji nuolatinai gyvena ir yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Atsakovė nesirūpina savo turto dalimi, nemoka mokesčių ir turtu nesinaudoja, ieškovas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priklausančią turto dalį ir ją priteisti jam, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją už jam atitekusią jos turto dalį. Mano, kad toks padalijimo būdas labiausiai atitiktų abiejų pusių interesus. Viso ginčo gyvenamojo namo bendras plotas yra 258,40 kv. m., o gyvenamasis plotas yra 102,03 kv. m., todėl proporcingai atsakovės turimai turto daliai jai priklauso tik 24,18 kv. m. bendrojo ploto, o gyvenamojo ploto dalis tėra tik 9,56 kv. m. Pagal STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 14.3. p. nustatyta, kad kiekvienam žmogui minimaliai turi tekti bent 14 kv. m. naudingojo ploto. Atsakovė jai priklausančio dydžio dalyje negalėtų gyventi komfortabiliai – negalėtų įsirengti atskiros virtuvės, vonios ir tualeto kambarių. Atsakovei priklausanti dalis yra reikalinga ieškovo ir jo šeimos poreikiams užtikrinti, kadangi šeimoje auga dviejų skirtingų lyčių nepilnamečiai vaikai, kuriems norėtų įrengti atskirus kambarius, o tokia galimybė atsirastų ieškovui priteisus atsakovei priklausančią turto dalį. Ieškovui taip pat asmeninės nuosavybės teise priklauso 661/4064 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso 1983/20320 dalys šio žemės sklypo. Žemės sklypas tokiomis dalimis priklauso ir kitiems bendraturčiams: 33/254 dalys priklauso trečiajam asmeniui D. J., 331/2540 dalys priklauso V. R., 609/1270 dalys priklauso trečiajam asmeniui A. K.. Žemės sklypo 331/2540 dalys, kurios registruotos V. R. vardu testamentu priklauso ieškovui ir trečiajam asmeniui D. J.. Iš dalies jau yra priėmę palikimą po V. R. mirties, tačiau šiuo metu dėl būtent šios žemės sklypo dalies paveldėjimo dokumentai dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo nėra sutvarkyti, kadangi vyksta byla dėl notaro veiksmų. Atidalinimui ši situacija neturės jokios įtakos, kadangi turtas iš bendrosios nuosavybės atidalijamas tik atsakovės atžvilgiu, kuri nėra įpėdinė paveldėti V. R. turtą pagal testamentą. Ieškovas su trečiuoju asmeniu D. J. jau yra paveldėję dalį turto po V. R. mirties, o pagal įstatymą neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo metu nepaveldėtą dalį paveldės ne kas kitas, o ieškovas ir (ar) trečiasis asmuo D. J.. Žemės sklypą atidalinti iš bendrosios nuosavybės su atsakove ieškovas prašo dėl tų pačių priežasčių dėl kurių prašo atidalinti ir gyvenamąjį namą bei kiemo statinius. Dėl atsakovės skolų jai tenkanti žemės sklypo dalis buvo areštuota antstolio, o ieškovas už ją skolą antstolei sumokėjo, nes kitaip negalėjo atlikti žemės paveldėjimo veiksmų, o po kurio laiko į bendrus namus pradėjo vaikščioti antstolis. Atsakovė nesirūpino žemės sklypu, netvarkė jai priklausančios dalies, o atidalinus gyvenamąjį namą ir kiemo statinius žemės sklypo dalies, kuri sudaro tik 1,23 aro ji negalėtų deramai naudoti pagal žemės sklypo naudojimo būdą: gyvenamosios teritorijos, tai yra, ji negalėtų tokiame plote statyti naujų statinių. Ši žemės sklypo dalis reikalinga ieškovo šeimos poreikiams užtikrinti, įrengiant vaikams žaidimų aikštelę. Ieškovas mano, jog dėl mažos atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies atidalinimas natūra yra neprotingas ir neracionalus, kadangi formuoti naują 1,23 aro žemės sklypą būtų absurdiška dėl jo mažo dydžio. Atidalinus iš bendrosios nuosavybės atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį išmokėtų atsakovei piniginę kompensaciją už jam atitenkančią jos žemės sklypo dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (1 t., el. b. l. 38–39).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad po tėvo mirties paveldėjo 1983/20320 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiame sklype esančių dviejų gyvenamųjų namų ir kiemo statinių dalis: 3/32 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/32 dalis kiemo statinių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3306-959/2019 atidalijo jai priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant D. J. atsakovei priklausančias 3/16 dalis gyvenamojo namo, o atsakovei iš D. J. – 3 581,25 Eur kompensaciją už jam atitekusią atsakovės dalį. Šis teismo sprendimas apskųstas, byla dar neišnagrinėta. Patenkinus D. J. ir ieškovo reikalavimus, atsakovė prarastų visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą. O ieškovo siūlomos kompensacijų sumos yra nepagrįstai mažos ir neatitinkančios realios turto rinkos vertės. Šiuo metu atsakovė priversta nuomotis būstą, nes ieškovas neįleidžia į namą ir jai tenkančią namo dalimi naudojasi ieškovas su savo šeima. Atsakovė pageidautų, kad tenkanti namo dalis būtų atidalinta natūra, atsakovei priteisiant patalpą I-4/9,42 m² ir dalį patalpos I-3/9,37 bei rūsio patalpų. Toks atidalijimas nepadarytų žalos namui, nepažeistų nei atsakovės, nei kitų bendraturčių teisių, o taip pat ir norminių aktų.

Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, nurodė, kad su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad patenkinus ieškovo reikalavimus, ji netektų viso paveldėto nekilnojamojo turto, o ieškovo siūloma kompensacijos suma yra nepakankama įsigyti kitą gyvenamąjį būstą.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį (1 t., el. b. l. 96–97), kuriuo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atsakovei tenkančias 3/32 dalis pagal architekto K. S. 2019 m. lapkričio mėn. parengtą trijų atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), suformavimo schemą: atsakovei priteisti suformuotą 24,85 m² butą Nr. 3 su patalpomis: 1-2/9,71 m², 1-6/11,03 m², 1-7/1,85 m² ir 1-8/2,26 m²; ieškovui priteisti suformuotą 40,07 m² butą Nr. 1 su patalpomis: 1-1/2,64 m², 1-3/9,37 m², 1-4/9,42 m², 1-5/18,64 m²; garažo patalpas G-l/16,74 m², G- 2/11,97 m² bei rūsio patalpas R-l/9,09 m², R-2/18,42 m², R-3/1,42 m², R-4/6,44 m²; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ji, ieškovas ir tretieji asmenys A. K. bei L. L. yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/32 dalys, ieškovui 13/32 dalių, trečiajam asmeniui A. K. – 42/100 dalys ir trečiajam asmeniui L. L. – 8/100 dalys šio gyvenamojo namo. Ieškovas atsakovės neįleidžia į namą ir atsakovei tenkančia namo dalimi naudojasi pats su savo šeima, o ji pati priversta nuomotis būstą. Todėl kreipiasi į teismą dėl jai tenkančios gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas turėtų būti atliktas pagal architekto K. S., kuris parengė trijų atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), suformavimo schemą. Pagal šią schemą gyvenamojo namo pirmame aukšte atsakovei suformuotas 24,85 m² butas Nr. 3, kuriame yra du gyvenamieji kambariai 1-2/9,71 m ir 1-6/11,03 m , WC 1-7/1,85 m² ir virtuvė 1-8/2,26 m². Ieškovui namo pirmame aukšte suformuotas 40,07 m² butas Nr. 1 su patalpomis 1-1/2,64 m², 1-3/9,37 m², 1-4/9,42 m², 1-5/18,64 m² ir garažo patalpos G-1/16,74 m² ir G-2/11,97 m², taip pat patalpos rūsyje R-l/9,09 m², R-2/18,42 m², R-3/1,42 m², R-4/6,44 m². Tretiesiems asmenims A. K. ir L. L. namo antrame aukšte suformuotas 87,08 m² butas Nr. 2 su patalpomis 2-1/9,30 m², 2-2/2,48 m², 2-3/0,80 m², 2-4/0,50 m², 2-5/2,50 m², 2-6/11,27 m², 2-7/18,63 m², 2-8/13,56 m², 2-9/11,20 m², 2-10/8,85 m², 2-11/7,99 m², bokštelio patalpos 2-12/10,32 m² ir 2-13/1,22 m², garažo patalpa G-2A/3,10 m² ir rūsio patalpos R- 5/8,96 m², R-6/6,41 m², R-7/6,30 m², R-8/6,01 m². Pagal šią trijų atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), suformavimo schemą būtų galima atidalinti tiek atsakovei, tiek ieškovui, tiek tretiesiems asmenims, suformuotas patalpas, nepažeidžiant nė vieno bendraturčio teisių, nes suformuotos patalpos atitinka kiekvienam bendraturčiui tenkančias dalis bendroje nuosavybėje. Mano, kad namo pirmame aukšte esančios patalpos 1-1/5,52 m² pertvarkymas pagal architekto K. S. parengtą schemą turėtų būti atliktas abiejų atsakovės su ieškovu lėšomis.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė netenkinti priešieškinio (1 t., el. b. l. 172–177).

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad atsakovės į bylą pateiktas nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), projektas yra tiesiogiai susijęs ir su trečiųjų asmenų – A. K. ir L. L. interesais, kadangi jų turto dalis taipogi yra atidalijama iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant naują turto objektą, butą numeris 2. Nuo 2006 m. kovo 8 d. yra nustatyta naudojimosi daiktu, tai yra, gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarka, kuri įregistruota VĮ Registrų centras (VĮ Registrų centras išrašo 7.5.). Pagal šią tvarką patalpa G-2/11,97 m² naudojasi tretieji asmenys A. K. ir L. L., tačiau atsakovė atidalijant gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės šias patalpas prašo priteisti jam. Ieškovas mano, kad ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad atsakovė niekada nesinaudojo šiuo turtu, kadangi jai nežinoma jau prieš 13 metų nustatyta daikto naudojimosi tvarka. Atsakovė savo priešieškiniu prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu ir trečiaisiais asmenimis nereiškia jokio reikalavimo dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausinio – kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/32 šių kiemo statinių. Šiuo atveju gyvenamasis namas yra pagrindinis daiktas, o inžineriniai kiemo statiniai yra antraeiliai daiktai. Įstatyme yra įtvirtina, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Šiuo atveju atsakovė visiškai nepasisakydama dėl antraeilio daikto likimo atidalijant pagrindinį daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės pateikė priešieškinį su trūkumais. Analogiškai atsakovė nieko nepasisako kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jai priklausančio žemės sklypo. Todėl atsakovės siūlomas negyvenamojo namo atidalijimo būdas neišspręs ginčų tarp bendraturčių. Atsakovė atidalijus gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės prašo jai suformuoti butą, iš šių patalpų: 1-2/9,71 m² (gyvenamasis kambarys), 1-6/11,03 m² (gyvenamasis kambarys), 1-7/1,85 m² (tualetas ir vonios kambarys) ir 1-8/2,26 m² (virtuvė). Sudėjus iš viso gaunasi 24,85 kv. m. Atsakovei iš viso priklauso 24,22 m² bendro gyvenamojo namo ploto, o jai tenkanti gyvenamojo namo ploto dalis yra 9,56 m². Pagal atsakovės pateiktą projektą sudėjus abiejų gyvenamųjų kambarių 1-2 ir 1-6 bei virtuvės 1-8 plotus gaunamas 23 kv. m. dydžio gyvenamasis plotas, kai atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 9,56 kv. m. gyvenamojo ploto. Todėl atsakovės pateiktas planas pagal kurį ji prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės neatitinka jos turimos turto dalies ir pažeidžia kitų gyvenamojo namo bendraturčių, interesus, kadangi sumažėja jiems tenkančio gyvenamojo ploto dalis, kuri jiems teisėtai priklauso. Geriausiu atveju atsakovė gali prašyti priteisti jai vieną mažesnįjį kambarį ir tualetą, tačiau net tokiu atveju turėtų būti sprendžiamas piniginės kompensacijos kitiems bendraturčiams klausimas už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį. Be to, atsakovė negalėtų įsirengti virtuvės ir gyventi komfortabiliai. Pagal atsakovės parengtą planą ieškovui atitektų 40,07 kv. m. dydžio butas, kurio gyvenamąjį plotą sudaro 1-3, 1-4 ir 1-5 kambarių plotų suma, iš viso 37,43 kv. m. Ieškovė nepagrįstai į gyvenamąjį plotą įtraukia patalpą 1-3, kurios plotas 9,97 kv. m., nes tai nėra kambarys, o holas arba koridorius, per kurį ieškovas patenka į kambarius ir rūsį bei garažą. Proporcingai ieškovui priklausančios 13/32 gyvenamojo namo dalys sudaro 41,44 m² gyvenamojo namo ploto, taigi pagal atsakovės parengtą atidalijimo planą ieškovui sumažėtų 13,98 kv. m. (4,01+9,97 kv. m.), o šis gyvenamasis plotas ieškovui yra itin svarbus, kadangi gyvenamajame name gyvena su savo šeima – sutuoktine ir dviem nepilnamečiais vaikais, kurie yra skirtingų lyčių. Be to, atsakovė prašo priteisti ieškovui patalpą G-2, kurios plotas 15,07 kv. m. Pagal Registrų centre įregistruotą naudojimosi tvarką šia patalpa naudojasi tretieji asmenys A. K. ir L. L. ir kurioje yra laiptinė per kurią patenkama į antro aukšto šių trečiųjų asmenų gyvenamąsias patalpas, tuo tarpu atsakovė trečiųjų asmenų garažo patalpas sumažina iki 3,10 kv. m. Šiuo atveju atsakovės prašomas atidalijimo būdas suformuojant jos prašomus naujus turtinius vienetus yra visiškas jos interesų tenkinimas, kadangi pagal jos pateiktą planą jai atitenka žymiai didesnė gyvenamojo ploto dalis nei jai priklauso nuosavybes teise, bei nepagrįstai sumažinami kitų gyvenamojo namo bendraturčių gyvenamieji plotai. Ieškiniu siūlomas atidalijimo būdas išmokant piniginę kompensaciją atsakovei yra optimaliausias atidalijimo būdas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekada negyveno ir nesinaudojo jai priklausančia namo dalimi, jos neišlaikė, o ieškovas 2016 metais pasidarė remonto darbus (keitė langus, duris kambaryje 1-6), suremontavo tualeto patalpas, kurias dabar atsakovė ketina vėl perstatyti, išgriaunant sienas ir laikančiąsias konstrukcijas. Atsakovė yra nesugyvenamo ir konfliktiško būdo, dėl ko būtų užprogramuoti ginčai tarp bendraturčių ateityje. Atsakovės sūnus D. J., atidalino atsakovės dalį iš bendrosios nuosavybės tame pačiame kieme esančiame name Nr. 3B. Atsakovė yra socialiai remtina, gyvena socialiniame būste, naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba, jos turto dalį ne kartą yra areštavę antstoliai, tai patvirtina, jog atsakovė neturinti lėšų įgyvendinti savo siūlomo atidalinimo projekto. Atsakovė nurodė, jog pagal jos pateiktą atidalijimo schemą atidalijimas natūra nepažeistų nė vieno iš bendraturčių interesų ir pirmame aukšte esančios patalpos 1-1/5,25 m² pertvarkymas turėtų būti atliktas atsakovės ir ieškovo lėšomis. Ieškovas su tokiu siūlymu nesutinka dėl dviejų priežasčių. Pirma, atsakovė jau dabar naudojasi nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl neaišku iš kur ji gautų lėšų patalpos pertvarkymui ir remontui. Pagal jos planą patalpą 1-1 reiktų visiškai pertvarkyti – griauti sienas ir statyti naujas konstrukcijas, ši patalpa iš pradžių būtų sujungiama su patalpa 1-7 išgriaunant sienas ir paskui suformuojant 3 atskiras patalpas statant sienas, taip atsakovei sukuriant patalpas dvi patalpas 1-7, 1-8, ir patalpą ieškovui 1-1. Antra, atsakovei priklausančios gyvenamojo namo dalies vertė yra mažesnė, už jos siūlomą atidalijimo planą. Paprastojo remonto, kurio vertė būtų labai panaši ar netgi didesnė negu jai priklausančios turto dalies vertė. Dėl šios priežasties atsakovės siūlomas atidalijimo būdas ir tvarka yra visiškai neproporcinga ir nepagrįsta ir šiuo atveju dalijamam daiktui natūra padaroma neproporcinga žala jo paskirčiai. Pagal atsakovės atidalijimo planą reikėtų statyti sieną G-2 patalpoje taip suformuojant dvi patalpas G-2 ir G-2A, dėl šių patalpų remonto darbų kaštų atsakovė savo priešieškinyje iš viso nepasisako. Be to, šia patalpa ji net nesinaudotų, todėl toks atidalijimas ir vėl pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Atsakovės priešieškinis yra netinkamai suformuotas ir paduotas su trūkumais, o jos prašomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas bei tvarka pažeidžia bendraturčių interesus. Taip pat patenkinus atsakovės priešieškinį atidalijant turtą natūra būtų padaroma neproporcinga žala turtui. Geriausias atsakovės dalies atidalijimas yra išmokant piniginę kompensaciją.

Posėdyje ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad konfliktuoja su atsakove. Gyvenant viename name būtų pastovūs nesutarimai ir konfliktai. Atsakovės siūlomas atidalinimas neproporcingas. Atsakovei priklauso mažesnė nuosavybės dalis. Po jos siūlomo atidalijimo atsakovei padidėtų nuosavybės dalis kitų bendraturčių sąskaita. Atsakovė niekada nesirūpino, nesirūpina jai priklausančia turto dalimi. Dėl jos turtinės padėties, ieškovas apmokėjo atsakovės skolas.

Atsiliepimas

Atsakovė ir jos atstovė posėdyje paaiškino, kad patenkinus ieškinį ji praras nuosavybę, jai priklausančiu turtu naudojasi ieškovas, šiuo turtu ji negali pasinaudoti. Virtuvės ir tualeto patalpas turėtų įsirengti ieškovas savo lėšomis. Ieškovo siūloma kompensacija yra per maža, kad ji galėtų įsigyti kitą būstą.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo A. K. posėdyje paaiškino, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas. Ieškovui jokių pretenzijų neturi, naudojimasis patalpomis nustatytas. Atsakovei jam priklausančios turto dalies neketina perleisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovas ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jam iš atsakovės 3/32 dalis gyvenamojo namo, 3/32 dalis kitų statinių, 1983/20320 dalis žemės sklypo. O atsakovei priteisiant iš ieškovo, patikslinus reikalavimus, 8 700,00 Eur kompensaciją.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti nekilnojamąjį turtą, priteisiant ir naujai suformuojant patalpas visiems bendraturčiams pagal jos parengtą schemą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.).

Nekilnojamasis turtas, dėl kurio kyla ginčas tarp ieškovo ir atsakovės priklauso keletui bendraturčių (1 t., el. b. l. 10–14). Ieškovas pasirinko atidalijimo būdą, kuriuo prašo priteisti jam atsakovei tenkančią turto dalį, o iš jo priteisiant atsakovei piniginę kompensaciją. Atsakovė siūlė pagal parengtą architekto schemą suformuoti tris atskirus nekilnojamojo turto objektus.

Analizuojant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės taikymo būdą būtina pažymėti, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį teisminiu keliu, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ši teismų praktikos nuostata reiškia, kad turi būti įvertinta abiejų nesutarančių šalių pozicija dėl atidalijimo būdo. Atidalijant daiktą iš bendrosios nuosavybės negali būti ginami tik vieno bendrasavininkio interesai ir nepaisoma kitų bendraturčių. Tuo labiau, kad Lietuvos teismų praktikos tendencijos galimybę atidalyti iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją pripažįsta kaip išimtinę galimybę, kai yra išnaudojamos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis ir nėra įmanoma be neproporcingos žalos objekto paskirčiai jo atidalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tokiu atveju reiškia bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą. Tuo atveju, kai nustatoma, kad natūra atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, tai teismas pagal šalies ieškinį gali spręsti dėl atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Kai ieškinio reikalavimu prašoma priteisti kompensaciją, tai pripažintina vienu iš atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasirinkimų.

Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Atsakovė pateikė architekto K. S., kuris parengė trijų atskirų nekilnojamojo turto kadastro objektų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), suformavimo schemą (2 t., el. b. l. 5–30).

Pagal šią schemą bendraturčiams atitektų ieškovui namo pirmame aukšte suformuotas 40,07 m² butas Nr. 1 su patalpomis 1-1/2,64 m², 1-3/9,37 m², 1-4/9,42 m², 1-5/18,64 m² ir garažo patalpos G-l/16,74 m² ir G-2/11,97 m², taip pat patalpos rūsyje R-l/9,09 m², R-2/18,42 m², R-3/1,42 m², R-4/6,44 m².

Gyvenamojo namo pirmame aukšte atsakovei būtų suformuotas 24,85 m² butas Nr. 3, kuriame yra du gyvenamieji kambariai 1-2/9,71 m² ir 1-6/11,03 m² , WC 1-7/1,85 m² ir virtuvė 1-8/2,26 m².

Tretiesiems asmenims A. K. ir L. L. namo antrame aukšte suformuotas 87,08 m² butas Nr. 2 su patalpomis 2-1/9,30 m², 2-2/2,48 m², 2-3/0,80 m², 2-4/0,50 m², 2-5/2,50 m², 2-6/11,27 m², 2-7/18,63 m², 2-8/13,56 m², 2-9/11,20 m², 2-10/8,85 m², 2-11/7,99 m², bokštelio patalpos 2-12/10,32 m² ir 2-13/1,22 m², garažo patalpa G-2A/3,10 m² ir rūsio patalpos R- 5/8,96 m², R-6/6,41 m², R-7/6,30 m², R-8/6,01 m².

Pagal šią schemą atsakovei atitektų atidalijus gyvenamąjį namą iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpos 1-2/9,71 m² (gyvenamasis kambarys), 1-6/11,03 m² (gyvenamasis kambarys), 1-7/1,85 m² (tualetas ir vonios kambarys) ir 1-8/2,26 m² (virtuvė). Viso 24,85 kv. m. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 24,22 m² bendro gyvenamojo namo ploto, o jai tenkanti gyvenamojo namo ploto dalis yra 9,56 m². Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas 2002 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) gyvenamąjį plotą sudaro gyvenamosios paskirties patalpoje esanti kambarių ir virtuvės plotų suma (149.1. p. ir 149.1.1 p.). Todėl pagal atsakovės pateiktą projektą sudėjus abiejų gyvenamųjų kambarių 1-2 ir 1-6 bei virtuvės 1-8 plotus gaunamas 23 kv. m. dydžio gyvenamasis plotas, kai atsakovei nuosavybės teise priklauso tik 9,56 kv. m. gyvenamojo ploto. Todėl atsakovės pateiktas planas, pagal kurį ji prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, neatitinka jos turimos turto dalies ir pažeidžia kitų gyvenamojo namo bendraturčių, interesus, kadangi sumažėja jiems tenkančio gyvenamojo ploto dalis, kuri jiems teisėtai priklauso.

Pateiktoje schemoje nėra išspręsta inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai. Atsakovė posėdžio metu nuosekliai negalėjo paaiškinti kaip konkrečiai bus sprendžiami šie klausimai. Konfliktuodama posėdyje su ieškovu, atsakovė nurodė, kad visas išlaidas turėtų prisiimti ieškovas vėl įsirengdamas tualetą, virtuvę, vonios kambarį. Atsakovės pateiktoje schemoje matyti, kad patalpa G-2/11,97 kv. m. priskiriama ieškovui. Tačiau iš Registrų centro išrašo matyti (7.5 p.), kad 2006 m. kovo 8 d. yra nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią šia patalpa naudojasi tretieji asmenys A. K. ir L. L.. Pagal atsakovės teikiamą pasiūlymą keistųsi visų bendraturčių nuosavybės dalys.

Teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti.

Atsakovė taip pat priešieškiniu neprašė išspręsti kiemo statinių ir žemės sklypo dalies klausimus.

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, negali daryti ir įtakos dispozityviai ieškovo teisei pasirinkti konkretų pažeistos teisės gynimo būdą. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra išimtinė ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą kitai šaliai pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas materialusis teisinis reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas ginčą sprendžia pagal šalių pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo, nei jų pakeisti. Taigi, bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos teismui teikiamame priešieškinyje suformuluojant jame dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės nenuosekli pozicija ir dėl ieškovo siūlomo atidalijimo būdo. Posėdyje atsakovė yra nurodžiusi, jog ją tenkintų kompensacija už jai tenkančią turto dalį, jei būtų siūloma reali turto vertė. Atsakovei nesutinkant su ieškovo siūloma kompensacija, jos iniciatyva buvo atlikta ekspertizė, nustatant rinkos vertę.

Atlikus ekspertizę, buvo įvertinta nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovei rinkos vertė. Žemės sklypo 1983/20320 dalių vertė 2 230,00 Eur, 3/32 dalių gyvenamojo namo vertė 6 260,00 Eur, 3/32 dalių kitų statinių vertė 210,00 Eur. Iš viso atsakovei tenkančio turto vertė yra 8 700,00 Eur. Atsakovė posėdyje pareiškė, jog ši suma per maža, tačiau ekspertizės akto neginčijo.

Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis.

Ieškovas su atsakove pastoviai konfliktuoja, šią aplinkybę pripažino abi šalys. Nors bylinėjasi brolis ir sesuo, tačiau, kaip šalys nurodė, nėra tarpusavio bendravimo, ryšiai nutrūkę. Atsakovė ginčo adresu negyvena, jai tenkančia turto dalimi nesirūpina, nors paaiškino, kad trukdo turtą prižiūrėti ieškovas. Objektyvių įrodymų dėl negalėjimo naudotis turtu nepateikė.

Ieškovo pasirinktas ginčo turto atidalijimo piniginiu ekvivalentu būdas ginčo atveju yra pateisinamas, kadangi atidalyti atsakovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daiktui bei nepažeidžiant kitų bendraturčių nuosavybės teisių nagrinėjamu atveju neįmanoma, o taip pat pagrįstai atsižvelgtina ir į tai, jog bylos šalių santykiai yra labai konfliktiški. Atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civil, vadovaudamasis atsakovės iniciatyva atliktu rinkos vertės ekspertizės aktu. Pagal šį aktą atsakovei priklausančios nuosavybės rinkos vertė yra 8 700,00 Eur.

Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008). Nors atsakovė nurodė, kad per maža kaina, tačiau nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų ar argumentų, todėl tokia nurodyta aplinkybė atmestina kaip nepagrįsta ir neįrodyta.

Todėl laikytina, kad ieškovo patikslintas ieškinys įrodytas ir tenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas už patikslintą ieškinį sumokėjo 196,00 Eur žyminį mokestį. Taip pat ieškovas patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Atsakovei buvo teikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba ir pateikta valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 1 778,50 Eur. Taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apmokėjo 1 200,00 Eur ekspertizės išlaidas už atsakovės prašymu atliktą ekspertizę.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinant visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetant, iš atsakovės ieškovui priteistinas ieškovo sumokėtas 196,00 Eur žyminis mokestis ir patirtos 1 000,00 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti.

Ieškovo patikslintą ieškinį tenkinant visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetant, valstybės patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovei ir apmokant ekspertizės išlaidas, nepriteistinos.

Valstybė šioje byloje patyrė 66,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovės priešieškinis atmestinas, atsakovė 100 proc. atleista nuo šių išlaidų, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Atidalinti atsakovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 3/32 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3/32 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir jas priteisti ieškovui A. R. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 470,00 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties eurų 00 ct) dydžio kompensaciją už jam atitekusią atsakovei priklausiusio turto dalį.

Atidalinti atsakovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančias 1983/20320 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jas priteisti ieškovui A. R. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 230,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų 00 ct) dydžio kompensaciją už jam atitekusią atsakovei priklausiusio turto dalį.

Priteisti iš atsakovės D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 196,00 Eur (vieno šimto devyniasdešimt šešių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas