- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- e2-4963-832/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02059-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Atsakovas
- R. T.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. T. dėl skolos, delspinigių, baudos ir kitų išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) 2019 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iš atsakovo R. T. priteisti 467,80 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. rugpjūčio 28 d., iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka tinkamai, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas 2007 m. gegužės 16 d. su pradine kreditore UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 705612791 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos pagrindu įsigijo televizorių TV, kurio vertė 202,44 Eur (699 Lt). Atsakovas Sutarties 2.1. punktu įsipareigojo per Sutartyje numatytą 12 mėnesių laikotarpį sumokėti lizingo įmonei visas mokėjimų grafike numatytas įmokas bei vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Mokėjimo grafike buvo nustatyta dvylika periodinių mėnesinių įmokų, paskutinė įmoka numatyta 2008 m. gegužės 15 d., tačiau atsakovas nesilaikė išperkamosios nuomos mokėjimo grafiko ir atliko tik keturis mokėjimus, todėl pradinei kreditorei liko skolingas 143,36 Eur.
2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1 pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Iš pateikto priedo prie Reikalavimo perleidimo sutarties – 2009 m. kovo 4 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. 695 nustatyta, kad perleista atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 143,36 Eur (495,01 Lt) ir 51,61 Eur (178,20 Lt) delspinigių.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, teismas sprendžia, kad ieškinys dėl skolos priteisimo yra pagrįstas bei įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (CK 6.2. straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai, 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205, 6.245 straipsniai).
Atsakovas pažeidęs mokėjimų grafiką, vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, taip pat įsipareigojo mokėti pradinei kreditorei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 11.1. punktas). Be to, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.2.-5.5. punktus atsakovas įsipareigojo pradinei kreditorei sumokėti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.
Ieškovė, remdamasi Sutarties 11.1. punktu, prašo priteisti iš atsakovo 310,10 Eur delspinigius, kurių dydį sumažino iki 0,05 proc., paskaičiuotus nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., už 4 326 pradelstas dienas.
Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį (daugiau nei dešimt metų), į tai, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos, teismas laiko, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė teismui nenurodė jokių logiškų, svarbių priežasčių ir nepateikė įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo.
Tvirtinimas, kad ieškovė 2010 m. perdavė skolos išieškojimą (ikiteisminiu būdu) skolų išieškojimo įmonei UAB „Sergel“, pagal kurią UAB „Sergel“ nuolat vykdo aktyvų ikiteisminį skolų išieškojimą iš UAB „Kapitalo valda“ skolininkų nepagrįstas įrodymais. Be to, nenurodyta ir kokių konkrečių veiksmų ėmėsi UAB „Sergel“, siekdama išieškoti iš skolininko skolą. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį (CPK 178 straipsnis).
Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju, todėl teismas, spręsdamas netesybų mažinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktinę situaciją, o ne vadovautis kitoje byloje nurodyti protingu delspinigių dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1094/2003). Be to, teismas turi pareigą ex officio (lot – pagal pareigas) įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012).
Teismo vertinimu, ieškovė tiek metų delsųsi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes bei negali tikėtis iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai dideles netesybas, t. y. už 4 326 pradelstas dienas, nes tai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Teismas pažymi, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-336-794/2019; 2019 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-298-866/2019; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-872-864/2019). Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, delspinigiai mažintini iki 64,5 Eur (143,36 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) + 51,61 Eur [skolos perėmimo metu priskaičiuota delspinigių suma] = 64,5 Eur) (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas delspinigius sumažino atsižvelgdamas į CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, taip pat į teismų praktikoje pateiktus išaiškinamus dėl taikytinų kriterijų sprendžiant dėl netesybų mažinimo, tame tarpe CK 1.5 straipsnyje nustatytus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Pažymėtina, kad išperkamosios nuomos sutartis yra pasirašyta su fiziniu asmeniu (atsakovu), kuris galimai neturi jokios patirties verslo ar derybų srityse, galinčio padėti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir tinkamai pasirinkti sutarčių sąlygas, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesumažinus delspinigių dydžio, ieškovei būtų sudaroma galimybė pasinaudoti pranašesne padėtimi ir nepagrįstai pelnytis atsakovo sąskaita.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 14,34 Eur baudą, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, nes ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu telefonu, jis nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, taip pažeisdamas Sutarties 5.2., 5.5. punktus. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė pareikalavo atsakovo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovei patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta Sutarties 5.2 punkte, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris (5.5 punktas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino 44 procentus (207,86 Eur / 467,8 Eur x 100 proc.) reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 6,6 Eur (15 Eur žyminio mokesčio x 44 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, naudai:
- 143,36 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 36 ct) skolos;
- 64,5 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 50 ct) delspinigių;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
- 6,06 Eur (šešis eurus 6 ct) žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.