Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Skolos ir verslas“ ieškinį atsakovui K. L. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu (b. l. 1-5) prašo priteisti iš atsakovo 6 647,10 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodo, kad 2015 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „AlcoShop“ iškelta bankroto byla. 2015 m. lapkričio 3 d. ši teismo nutartis įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. kovo 29 d., 2016 m. gegužės 18 d., 2016 m. liepos 26 d., 2016 m. spalio 7 d., 2017 m. sausio 7 d., 2017 m. birželio 5 d. nutartimis buvo patvirtinti UAB „AlcoShop“ kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma 58 239 Eur. UAB „AlcoShop“ vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d. buvo atsakovas K. L.. Be to, nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. K. L. buvo vienintelis UAB „AlcoShop“ akcininkas, nuosavybės teise valdantis 100 proc. visų bendrovės akcijų. 2015 m. vasario 28 d. tarpinio UAB „AlcoShop“ balanso sudarymo metu bendrovės turtas sudarė 22 024,35 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 76 232,46 Eur, iš kurių visi trumpalaikiai. Tai liudija, kad UAB „AlcoShop“ pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) tuo metu jau buvo nemoki (2 straipsnio 8 dalis). 2015 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bei jos priedu UAB „AlcoShop“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo perleido ieškovei. 2018 m. kovo 5 d. įsiteisėjo sprendimas dėl UAB „AlcoShop“ pabaigos.

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir/arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kadangi atsakovui kaip bendrovės vadovui ir akcininkui UAB „AlcoShop“ finansinė padėtis turėjo būti ir buvo žinoma dar iki 2015 m. vasario 28 d., 2015 m. kovo 5 d. jam kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „AlcoShop“ iškėlimo. Jos atsakovas nevykdė. Per laikotarpį nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. spalio 22 d. atsirado 6 647,10 Eur skolos UAB „AlcoShop“ kreditoriams, iš jų 827,14 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (šiuo metu valstybės įmonei „Turto bankas“), 5 473,57 Eur skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, 297,32 Eur skola Teo LT (šiuo metu AB „Telia“) ir 49,07 Eur skola UAB „Apsaugos komanda“. Ieškovė nurodo, kad šios skolos kreditoriams, o kartu žala UAB „AlcoShop“ atsirado dėl atsakovo nerūpestingumo, aplaidumo, nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „AlcoShop“. Todėl ši žala priteistina iš atsakovo ieškovės naudai.

Paaiškina, kad 2017 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir jos priedo Nr. 1 pagrindu ieškovė įgijo 36,14 Eur reikalavimo teisę į BUAB „AlcoShop“, o 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi tapo BUAB „AlcoShop“ kreditore. 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovė atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė netiesioginį ieškinį dėl 22 024,35 Eur žalos atlyginimo, kildinamą iš pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą pažeidimo, nurodydama, kad BUAB „AlcoShop“ tinkamai neįgyvendino savo turimos reikalavimo teisės į K. L.. 2017 m. gruodžio 14 d. BUAB „AlcoShop“ bankroto administratorė organizavo bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės reikalavimo perleidimo tvarkos ir kainos. Šis susirinkimas neįvyko. 2017 m. gruodžio 15 d. BUAB „AlcoShop“ bankroto administratorė, apie pakartotinį kreditorių susirinkimą neinformavusi atsakovo, taip pat jo dukters M. L., kurie buvo didžiausi bendrovės kreditoriai, vienasmeniškai surašė BUAB „AlcoShop“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 3, kuriame neva dalyvavusių kreditorių nutarimu nusprendė reikalavimo teisę į K. L. parduoti laisvo pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymus renkant 10 dienų nuo paskelbimo dienos, apie reikalavimo teisės perleidimą paskelbiant tinklalapiuose parduoduperku.lt, rinka.lt, dedu.lt. 2018 m. sausio 15 d. BUAB „AlcoShop“, atstovaujama bankroto administratorės, sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove, kuria už 300 Eur perleido tariamą reikalavimo teisę į K. L. pagal ieškovės 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovui pareikštą netiesioginį ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-4310-294/2018 dėl 22 024,35 Eur žalos atlyginimo, kildinamą iš pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą pažeidimo. 2018 m. vasario 1 d. BUBA „AlcoShop“ bankroto administratorė Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl įmonės pabaigos, taip pat pateikė minėtą reikalavimo teisės perleidimo sutartį. 2018 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pripažino BUAB „AlcoShop“ pabaigą, o 2018 m. kovo 12 d. BUAB „AlcoShop“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Atsakovas nurodo, kad jam 2018 m. sausio 15 d. BUAB „AlcoShop“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo pateikta. Ji nebuvo pateikta ir Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-4310-294/2018, kurioje 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. balandžio 10 d. sprendimais už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas, priteisiant 22 024,35 Eur žalos atlyginimą iš atsakovo ne BUAB „AlcoShop“, o ieškovės naudai. Atsakovo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atnaujino procesą šioje byloje. Ieškovė 2019 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-4310-294/2018 pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo patikslinimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6 647,10 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų metines procesines palūkanas, žalą kildindama iš pareigos pažeidimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2019 m. sausio 6 d. ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui taip pat pateikė 2018 m. sausio 16 d. priedą prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, kuria BUAB „AlcoShop“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-4310-294/2018 ieškovės pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovui dėl 22 024,35 Eur žalos atlyginimo, kildinamą iš pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą pažeidimo. Priedo esmę sudaro reikalavimo perleidimo sutarties dalyko patikslinimas, kuriuo ieškovui perleidžiama ir galimai būsima reikalavimo teisė į atsakovą. Kadangi 2019 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės prašymo dėl ieškinio dalyko patikslinimo netenkino, ieškovė pateikė ieškinį nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas nurodo, kad BUAB „AlcoShop“ reikalavimo teisės į atsakovą, kildinamos iš pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą, atsisakė, o teismas šį atsisakymą priėmė, todėl ieškinio pareiškimo dienai BUAB „AlcoShop“ reikalavimo teisės į atsakovą neturėjo ir negalėjo jos perleisti ieškovei. 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2018 m. sausio 16 d. priedas yra negaliojantis, nes buvo sudarytas neturint tam BUAB „AlcoShop“ kreditorių sprendimo. Nei apie reikalavimo perleidimo sutartį, nei apie jos priedą atsakovas nebuvo informuotas, jie nebuvo pateikti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4310-294/2018. Todėl nei reikalavimo perleidimo sutartis, nei jos priedas negali būti naudojami prieš atsakovą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis, 6.107 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu turimos pagrįstos reikalavimo teisės reikšti tiesioginį ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, kildinamą iš atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „AlcoShop“ iškėlimo pažeidimo, ieškovė neįrodė, nes atsakovo sukeltą žalą ieškovė sieja su BUAB „AlcoShop“ nemokumo stadija, o ne su individualia žala.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Jos pasisakymai fiksuoti teismo posėdžio protokole.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad uždarajai akcinei bendrovei „AlcoShop“ 2015 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5944-794/2015 (b. l. 61-63), buvo iškelta bankroto byla, o bankroto administratore buvo paskirta I. R.. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 3 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). 2017 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1011-864/2017 (b. l. 71-72), Vilniaus apygardos teismas patikslino BUAB „AlcoShop“ kreditorių sąrašą – vietoj kreditorės UAB „Gubernija“ įrašė kreditorę UAB „Skolos ir verslas“, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „AlcoShop“ kreditorė UAB „Gubernija“ 2017 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido ieškovei 36,14 Eur dydžio reikalavimą į BUAB „AlcoShop“ (b. l. 64-66). 2018 m. sausio 16 d. BUAB „AlcoShop“ bankroto administratorė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl įmonės pabaigos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1225-864-2018 2018 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „AlcoShop“ pabaigos (b. l. 75-76). 2018 m. kovo 12 d. BUAB „AlcoShop“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (b. l. 64-66).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad iki BUAB „AlcoShop“ bankroto administratorei kreipiantis į Vilniaus apygardos teismą dėl įmonės pabaigos, BUAB „AlcoShop“ su ieškove 2018 m. sausio 15 d. pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį (b. l. 24-26). Šioje sutartyje šalys, atsižvelgdamos į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovė pareiškė netiesioginį ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-43019-294/2017, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovo K. L. 22 024,35 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas, kur trečiasis asmuo yra BUAB „AlcoShop“, taip pat į tai, kad kreditoriai 2017 m. gruodžio 15 d. BUAB „AlcoShop“ kreditorių susirinkimo metu (protokolas Nr. 3) nusprendė reikalavimo teisę dėl 22 024,35 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pardavinėti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, pasiūlymus renkant 10 dienų nuo paskelbimo dienos, o pasibaigus pasiūlymų rinkimo terminui, reikalavimo teisę perleisti didžiausią kainą pasiūliusiam rinkos dalyviui, sulygo, kad BUAB „AlcoShop“ perleidžia ieškovei galimai būsimą reikalavimo teisę gauti iš skolininko K. L. nuostolių atlyginimą byloje, t. y. galimai būsimą įsiskolinimą – 22 024,35 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kur trečiasis asmuo BUAB „AlcoShop“, teisė į kurį galimai priklausys pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-43019-294/2017. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartyje minimoje civilinėje byloje Nr. e2-43019-294/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-988-1080/2019, atnaujinus procesą šioje byloje pagal atsakovo K. L. prašymą, 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą už akių ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. papildomą sprendimą už akių bei priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „Skolos ir verslas“ ieškinį atmetė (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Šį sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas motyvavo tuo, kad ieškovė neįrodė egzistuojant netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlygų, tame tarpe, kad K. L. yra BUAB „AlcoShop“ skolininkas (priešingai, jis yra BUAB „AlcoShop“ kreditorius), BUAB „AlcoShop“ nebuvo pareiškęs savo teisės į K. L. (priešingai, BUAB „AlcoShop“ savo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš K. L. atsisakė), ieškinio nereiškimas K. L. nepažeidžia ieškovės interesų (priešingai, reiškiamas reikalavimas viršija ieškovės turimą 36,14 Eur kreditorinį reikalavimą), ieškovė ieškinį grindžia 2015 m. vasario 28 d. balanso duomenimis, kurie nėra patikimi ir teisingi. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad 2018 m. sausio 16 d. BUAB „AlcoShop“ ir ieškovė pasirašė priedą prie 2018 m. sausio 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties (b. l. 23). Būtent šiuo priedu ieškovė grindžia reikalavimą atsakovui šioje byloje. Šiuo priedu jo šalys patikslino 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties objektą, nurodytą 2 punkte, nurodydamos, kad šia sutartimi BUAB „AlcoShop“ perleidžia ieškovei BUAB „AlcoShop“ galimai būsimą reikalavimo teisę gauti iš skolininko K. L. kaip įmonės vadovo/akcininko nuostolių/žalos atlyginimą pagal priimtus teismų sprendimus, procesinius sprendimus, įskaitant, bet neapsiribojant sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-43019-294/2017. Nors 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 5.1.5 punktu BUAB „AlcoShop“ įsipareigojo perduoti ieškovei reikalavimo teisę patvirtinančius dokumentus pasirašant šią sutartį, kuri kartu laikoma ir minėtų dokumentų priėmimo-perdavimo aktu, ieškovės atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo paaiškinti, kokie konkrečiai dokumentai buvo perduoti ieškovei pasirašant 2018 m. sausio 16 d. priedą prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė taip pat negalėjo paaiškinti, kada ir kokiu būdu ieškovei BUAB „AlcoShop“ perdavė dokumentus, kuriais ieškovė grindžia ieškinį šioje byloje (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys): 2015 m. lapkričio 27 d. UAB „Apsaugos komanda“ reikalavimą UAB „AlcoShop“ bankroto byloje Nr. 20115-06962 (b. l. 9-10), 2015 m. lapkričio 24 d. Teo LT pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo už Teo LT, AB paslaugas Nr. 04-01033 (b. l. 15-16), 2015 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl UAB „AlcoShop“ kreditoriaus finansinio reikalavimo Nr. (8.2)3-131196 (b. l. 18), 2015 m. lapkričio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl finansinio reikalavimo pateikimo UAB „AlcoShop“ bankroto byloje Nr. (23.4-08)RNA-44013 (b. l. 19). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės į bylą pateiktame 2017 m. gruodžio 15 d. BUAB „AlcoShop“ kreditorių susirinkimo protokole (b. l. 146-149), su kuriuo ieškovė sieja 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1, 2, 5 dalys), yra kalbama tik apie ieškovės reikalavimą atsakovui dėl 22 024,35 Eur nuostolių, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, pareikštą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-43019-294/2017. Teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad tuo metu BUAB „AlcoShop“ atsakovui kaip įmonės vadovui/ akcininkui būtų buvusi teismine tvarka pareiškusi konkrečius reikalavimus dėl žalos atlyginimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tokių reikalavimų pareiškimą jam neteismine tvarka iki 2018 m. sausio 16 d. priedo prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo atsakovas neigia, o jų faktą patvirtinančių įrodymų ieškovas net neteikia (CPK 178 straipsnis). Ieškovė taip pat nepagrindžia, kad vykdė jai 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 5.2.3 punkte nurodytą pareigą per protingą terminą atlikti visus įmanomus veiksmus, kad informuoti skolininką K. L. apie sudarytą reikalavimo teisės perleidimo sutartį, taip pat jos priedą, ir vieną sutarties egzempliorių išsiuntė skolininkui ar apie reikalavimo teisės perleidimą paskelbė viešai paskutinės žinomos skolininko registracijos vietoje leidžiamuose viename ar keliuose dienraščiuose, tokiu būdu pranešdama apie jos perimtą konkretų BUAB „AlcoShop“ turimą reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui kaip įmonės vadovui/akcininkui (CPK 178 straipsnis).

Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatose. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnį teismas imasi nagrinėti civilinę bylą tik pagal suinteresuoto asmens pareiškimą. Įstatymai detalizuoja, kokį asmenį laikyti suinteresuotu: tai asmuo (arba jo atstovas), besikreipiantis, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė ar įstatymo saugomas interesas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi įrodyti, kad jis turi subjektyvinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas ir nurodyti materialųjį reikalavimą: kaip prašo apginti pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymo saugomą interesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir pavieniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000).

Ieškovė savo suinteresuotumą šioje byloje sieja su priedu prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, ieškovės 2018 m. sausio 16 d. pasirašytu su BUAB „AlcoShop“. Nurodytas aplinkybes ieškovė patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pažymėdama, kad iki 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir jos priedo sudarymo ieškovė neturėjo jokių tiesioginių reikalavimų atsakovui K. L.. Iki 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir jos priedo sudarymo ieškovė reikalavimus atsakovui reiškė tik netiesioginio ieškinio instituto pagalba, pastarąją savo reikalavimo teisę grįsdama 2017 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu įgyta reikalavimo teise ne į patį atsakovą, o į BUAB „AlcoShop“. Ši aplinkybė konstatuota įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. A2-988-1088/2019 (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 16 d. priedu prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties buvo patikslintas 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties objektas, nustatant, kad šia sutartimi BUAB „AlcoShop“ atlygintinai perleidžia ieškovei galimai būsimą reikalavimo teisę gauti iš atsakovo kaip įmonės vadovo/akcininko nuostolių/žalos atlyginimą pagal priimtus teismų sprendimus, procesinius sprendimus, įskaitant, bet neapsiribojant sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-43019-294/2017. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. sausio 16 d. BUAB „AlcoShop“ pasirašydama priedą prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties neperdavė ieškovei jokių dokumentų, patvirtinančių turimą reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo į atsakovą kaip BUAB „AlcoShop“ vadovą/akcininką (jos dydį, pagrindą, kt.). Byloje taip pat nustatyta, kad tokio reikalavimo iki 2018 m. sausio 16 d. pati BUAB „AlcoShop“ atsakovui nereiškė nei teismine, nei neteismine tvarka.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Kreditorius gali perduoti savo reikalavimo teisę kitam asmeniui, t. y. naujajam kreditoriui, pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuri doktrinoje vadinama cesijos sutartimi. Tam tikrais atvejais reikalavimo teisė negali būti perleista. Draudimai perleisti reikalavimo teisę gali būti nustatyti įstatymo (CK 6.102 straipsnis) arba sutarties. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad 2018 m. sausio 16 d. priedu prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties tiek, kiek jis apima jame nurodytą „galimai būsimą reikalavimo teisę gauti iš atsakovo kaip įmonės vadovo/akcininko nuostolių/žalos atlyginimą pagal priimtus teismų sprendimus“, išskyrus pagal sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-43019-294/2017, dėl kurio jau pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-988-1080/2019, BUAB „AlcoShop“ perleido reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas (CK 6.102 straipsnio, 1.80 straipsnis). CK 6.245 straipsnio 1 dalis civilinę atsakomybę apibrėžia kaip turtinę prievolę, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas. Ši turtinė prievolė kyla esant įstatymo nustatytiems juridiniams faktams, tarp jų neteisėtiems veiksmams, kurie apibrėžiami kaip neįvykdymas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, žalai, priežastiniam ryšiui tarp asmens neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei asmens kaltei (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal savo pobūdį ši turtinė prievolė neturi termino, todėl kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Tačiau pareigą ją įvykdyti skolininkas turi ne anksčiau nei per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 3 dalis). Nurodytos CK nuostatos liudija, kad civilinės atsakomybės prievolės atsiradimo pagrindas yra įstatymo nustatyti konkretūs juridiniai faktai, apie kurių buvimo faktą 2018 m. sausio 16 d. priede prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties BUAB „AlcoShop“ neužsiminė, jokių šiuos juridinius faktus patvirtinančių dokumentų ieškovei neperdavė. Priešingai, 2018 m. sausio 16 d. priede prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties BUAB „AlcoShop“ reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo į atsakovą apibūdino ne kaip jau turimą reikalavimo teisę į atsakovą, kilusią iš iki 2018 m. sausio 16 d. priedo prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pasirašymo atsiradusių juridinių faktų, pvz., atsakovui, esant BUAB „AlcoShop“ vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., neteikiant pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „AlcoShop“ iškėlimo, dėl ko šiuo laikotarpiu atsirado nauji kreditoriai 6 647,10 Eur sumai, o kaip „galimai būsimą“ reikalavimo teisę į atsakovą, ją siedama su teismo sprendimu. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato teismo sprendimo kaip juridinio fakto prievolei dėl žalos atlyginimo kilti. Todėl konstatuotina, kad 2018 m. sausio 16 d. priedu prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties tiek, kiek jis apima jame nurodytą „galimai būsimą reikalavimo teisę gauti iš atsakovo kaip įmonės vadovo/akcininko nuostolių/žalos atlyginimą pagal priimtus teismų sprendimus, procesinius sprendimus“, išskyrus pagal sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-43019-294/2017, dėl kurio jau pasisakė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-988-1080/2019, BUAB „AlcoShop“ perleido reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė turinti reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo į atsakovą 2018 m. sausio 16 d. priedo prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu (CPK 5, 178, 185 straipsniai).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovo teiktų argumentų šioje byloje, kiek jie yra susiję su 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta BUAB „AlcoShop“ ir ieškovės, bei jos 2018 m. sausio 16 d. priedu (BUAB „AlcoShop“ kreditorių susirinkimo sprendimo šiai sutarčiai ir jos priedui buvimo, atsakovo informavimo apie juos tinkamumo, atsakovo informavimo apie pasirašytą 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, jos priedą, perleidžiamo reikalavimo betarpišką sąsąją su BUAB „AlcoShop“, dėl ko toks reikalavimas apskritai negali būti perleistas ir kitam asmeniui, kt.), nes šioje byloje atsakovas nereiškė savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų dėl 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir jos priedo pripažinimo negaliojančiu, o pripažinus, kad 2018 m. sausio 16 d. priedu prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties BUAB „AlcoShop“ neperleido turimos reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo į atsakovą, aplinkybės dėl atsakovo tinkamo informavimo apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti neturi.

Teismas sutinka su atsakovu, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai bendrovės vadovas pažeidžia CK 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę savo reikalavimo patenkinimo dalį. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį vadovui bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017). Pagal kasacinio teismo praktiką kreditorius gali pareikšti ir tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui, bet tik tuo atveju, jeigu šis subjektas padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Tokiu atveju jis turi pareigą įrodyti, kad atsakovas jam padarė individualią žalą, siejamą su į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimu (kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais), kuri negali būti tapatinama su bendrovei ar (ir) visiems kreditoriams padaryta žala, sukėlus bendrą juridinio asmens nemokumą ar mokumo sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017). Tačiau teismas neturi pagrindo ieškovės pareikštą ieškinį atsakovui vertinti kaip tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

CPK 13 straipsnis numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teisė reikšti ieškinį, o kartu formuluoti jo dalyką ir pagrindą, priklauso tik ieškovui (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas negali peržengti pareikšto reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės teikiamo ieškinio, jame dėstomo ieškinio pagrindo akivaizdu, kad ieškovė reiškiamą reikalavimą sieja ne su jai kaip kreditorei padaryta individualia žala, šios žalos nesieja su atsakovo neteisėtais veiksmais jos ar jos pirmtako UAB „Gubernija“ atžvilgiu. Ieškovė apskritai nepateikia jokių duomenų apie UAB „Gubernija“ 36,14 Eur reikalavimo į BUAB „AlcoShop“ atsiradimo pagrindą, jo momentą, jo sąsają su atsakovo buvimu UAB „AlcoShop“ vadovu nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. lapkričio 3 d., jo pareigų vykdymu. Priešingai, iš ieškovės ieškinio pagrindo akivaizdu, kad ieškovė prašomą priteisti 6 647,10 Eur žalą kildina iš atsakovo kaip BUAB „AlcoShop“ vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, jai tapus nemokia, nevykdymo, o pačią žalą sieja su BUAB „AlcoShop“ mokumo sumažėjimu, dėl laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2015 m. spalio 22 d. atsiradusių naujų BUAB „AlcoShop“ skolų, sumažinusių šios bendrovės mokumą. Būtent siekdama pagrįsti tokį ieškinį, ieškovė ir teikė į bylą 2018 m. sausio 16 d. priedą prie 2018 m. sausio 15 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, norėdama pagrįsti jai perleistą kaip UAB „AlcoShop“ turėtą reikalavimo teisę į atsakovą dėl žalos atlyginimo, dėl ko teismas jau pasisakė šiame teismo sprendime.

Taigi, ieškovei neįrodžius turimos reikalavimo teisės į atsakovą, ieškovės ieškinys pripažintinas nepagrįstu ir netenkintinas.

Ieškovė byloje sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio (b. l. 6), turėjo 393 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atstovavimą teisme, papildomų procesinių dokumentų parengimą (b. l. 7, 159-167). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, šios jos patirtos išlaidos jai neatlygintinos. Valstybė šioje byloje patyrė 5,66 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos valstybės naudai iš bylą pralaimėjusios ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja

nutaria:

ieškovės UAB „Skolos ir verslas“ ieškinį atsakovui K. L. dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Skolos ir verslas“, juridinio asmens kodas 303156769, 5,66 Eur (penki Eur 66 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.