Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-431-538/2016

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-13222-2014-8)

2016 m. kovo 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės BUAB „Agnus Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Agnus Klaipėda“ ieškinį atsakovei UAB „Lamija“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2009-01-01 tarp šalių sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas, esančias Tilžės g. 82A, Šiauliai, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su ieškove (b. l. 27-31, t. 1). 2011-03-31 priėmimo – perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovei baldus, 4816,10 Eur (16629,03 Lt) vertės (b. l. 8, t. 1). 2011-06-29 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama iki 2011-07-11 grąžinti ieškovės baldus (b. l. 9, t. 1). 2011-07-05 pranešimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atsakovė nurodė ieškovei, kad jos skola už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal 2009-02-01 sutartį yra 4851,92 Eur (16752,71 Lt), o atsakovė įsigijo iš ieškoves prekes už 4816,10 Eur (16629,03 Lt), todėl atsakovė atlieka priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, po kurio ieškovės skola atsakovei yra 35,82 Eur (123,68 Eur), o atsakovės skola ieškovei yra padengta (b. l. 25, t. 1). Atsakovė 2011-07-11 pranešimu atsakydama į ieškovės 2011-06-29 pretenziją nurodė, kad nurodyti baldai atsakovei buvo parduoti už 4816,10 Eur (16629,03 Lt), todėl jie yra atsakovės nuosavybė (b. l. 26, t. 1). 2011-06-30 atsakovės tarpusavio užskaitymo aktu nustatyta, kad ieškovės skola atsakovei yra 4851,92 Eur (16752,71 Lt) (b. l. 61, t. 1).Klaipėdos apygardos teismo 2013-10-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1454-163/2013 ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto vadyba“ (b. l. 5-6, t. 1). 2014-04-07 pranešimu ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į atsakovę prašydama iki 2014-04-24 sumokėti 4816,10 Eur (16629,03 Lt) skolą už prekes, perduotas 2011-03-31 priėmimo – perdavimo aktu (b. l. 10, t, 1).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli, šioje nutartyje teisėjų kolegija taiko joje suformuluotas nuostatas. Įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Orlen Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą praktiką). Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pamario produktai“ v. UAB „Nordnet“,bylos Nr. 3K-3-445/2013, ir joje nurodytą praktiką). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Neries verslas“ v. UAB ,,Sarių sala“,bylos Nr. 3K-3-407/2010).

Nustatyta, kad 2009-02-01 ieškovas su atsakovu sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo išsinuomojo negyvenamąsias patalpas, esančias Tilžės g. 82A, Šiauliai, o ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su ieškove (b. l. 27-31, t. 1). 2011-03-31 priėmimo – perdavimo aktu ieškovė perdavė atsakovei baldus, 4816,10 Eur (16629,03 Lt) vertės (b. l. 8, t. 1). 2011-06-29 pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama iki 2011-07-11 grąžinti ieškovės baldus (b. l. 9, t. 1). 2011-07-05 pranešimu dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo atsakovė nurodė ieškovei, kad jos skola už negyvenamųjų patalpų nuomą pagal 2009-02-01 sutartį yra 4851,92 Eur (16752,71 Lt), o atsakovė įsigijo iš ieškoves prekes už 4816,10 Eur (16629,03 Lt), todėl atsakovė atlieka priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, po kurio ieškovės skola atsakovei yra 35,82 Eur (123,68 Eur), o atsakovės skola ieškovei yra padengta (b. l. 25, t. 1). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė buvo skolinga atsakovei už patalpų nuomą, o atsakovė turėjo prievolę sumokėti ieškovei už įsigytus baldus, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2011-07-05 atsakovės atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo metu ginčo šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų pagal priešpriešinius vienarūšius reikalavimus.

Apeliantė argumentuoja, kad teismas netinkamai vertino oficialių įrodymų turinį ir svarbą, suteikdamas prioritetą privatiems įrodymams, nes nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra užfiksuoti atsakovės UAB „Lamija“ direktorės parodymai, tačiau direktorė nemini, kad buvo sudarytas prievolių įskaitymo aktas. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad 2011-08-17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nei patvirtina, nei paneigia, kad 2011-07-05 buvo atliktas įskaitymas, nes ikiteisminio tyrimo metu tiriamos kitos aplinkybės, tai yra, ar nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymio, ir minėtame nutarime konstatuota, kad nusikalstama veika nepadaryta, todėl tai, kad nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra nurodyta, jog atsakovės UAB „Lamija“ direktorė neminėjo, kad buvo sudarytas 2011-07-05 prievolių įskaitymo aktas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad 2011-07-05 prievolių įskaitymo aktas nebuvo sudarytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliantas teigia, kad vien fakto konstatavimas apie pašto siuntos siuntimą apeliantei, yra nepakankamas pagrindas pripažinti apeliantę tinkamai informuota apie įskaitymą. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Kaip byloje nustatyta, atsakovė 2011-07-05 parengė pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kurį registruotu paštu 2011-07-15 išsiuntė UAB „Agnus Klaipėda“ adresu Dubysos g. 58, Klaipėda, ir Liepų g. 30-5, Klaipėda (b. l. 15, 76, 78-79, t. 1), pranešimas grįžo neįteiktas.

CK 2.49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens buveine laikoma ta vieta, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas. Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 3 dalis).

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Agnus Klaipėda“ registruotas buveinės adresas yra Darželio g. 6-13, Klaipėda (b. l. 178-180, t. 1). 2009-02-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nurodyta, kad ieškovės buveinės adresas yra Liepų g. 30-5, Klaipėda. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. R. paaiškino, kad UAB „Agnus Klaipėda“ išsikėlusi iš patalpų, esančių Tilžės g. 82A, Šiauliai, persikėlė adresu Dubysos g. 58, Klaipėda, ir ten vykdė veiklą. Juridinių asmenų registre nurodytu adresu Darželio g. 6-13, Klaipėda, ieškovė veiklos nevykdė, tai yra vieno iš įmonės buvusių vadovų gyvenamosios vietos adresas. 2011-06-29 pretenzijoje atsakovei (b. l. 9, t. 1), 2011-07-26 ir 2012-04-25 pareiškimuose Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių mieto policijos komisariatui (b. l. 88, 189-190, t. 1) nurodoma, kad ieškovės adresas yra Dubysos g. 58, Klaipėda, taigi darytina išvada, kad atsakovė 2011-07-05 pranešimą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo adresu Dubysos g. 58, Klaipėda, išsiuntė tinkamai, tai yra, ieškovės buveinės adresu.

CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi byloje esant duomenims, kad 2011-07-05 pranešimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo buvo siunčiamas ieškovei jos buveinės adresu, laikytina, kad šis pranešimas ieškovei įteiktas tinkamai ir apie atliktą įskaitymą ieškovė informuota tinkamai (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliantas taip pat argumentuoja, kad atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovė pirma kitų kreditorių patenkino savo reikalavimus, nesuteikdama galimybės kitiems kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą proporcingai. Šis argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto byla ieškovei iškelta 2013-10-25, tai yra, praėjus daugiau nei 2 metams po 2011-07-05 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Ieškovė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad 2011-07-05 sudarant prievolių įskaitymo aktą ji buvo nemoki. Taigi esant tokiems bylos duomenims, teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados kad atsakovė, atlikdama priešpriešinį įskaitymą, pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus (CPK 178, 185 straipsniai).

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.