Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant ieškovei D. B., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Svajūnei Šidlauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. M., dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas teikė išlaikymą, tačiau išlaikymo sumos neindeksavo Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas paaugo (priteisiant išlaikymą dukrai buvo 3 metai, dabar 7 metai), pradėjo lankyti mokyklą, nuo 2015 metų pradžios padidėjo dalies prekių ir paslaugų kainos. Dėl nurodytų priežasčių, praėjus 4 metams po išlaikymo priteisimo, yra iš esmės padidėję nepilnamečio vaiko poreikiai.

Taip pat ieškovė pažymi, kad atsakovo susitikimai su vaiku niekada nebuvo dažni. Po santuokos nutraukimo atsakovas kelis metus gyveno ir dirbo užsienyje - Didžiojoje Britanijoje, Londone. Ten jis mokėsi Londono Metropolitano Universitete. Atsakovo kasmetinės atostogos niekada nesutapdavo su vaiko atostogomis. Kai 2018 metais atsakovas sukūrė naują šeimą, atsakovo bendravimas su dukra tapo dar retesniu ir labai formaliu. Dėl minėtų priežasčių padidėjo ieškovės išlaidos vaiko užimtumui atostogų metu, po pamokų užtikrinti. Ieškovė pažymi, kad ji ir jos tėvai, kurie gyvena Kretingoje, yra darbingo amžiaus, darbo dienomis dirba ir negali asmeniškai užtikrinti 7 metų vaiko priežiūros namuose kaip to reikalauja įstatymai.

Po skyrybų ieškovės bendravimas su atsakovu dėl vaiko auginimo visada buvo sudėtingas - bendraujama buvo tik raštu, trumposiomis žinutėmis. 2019 metais rugsėjo mėnesį ieškovė raštu pasiūlė atsakovui gražiuoju susitarti dėl išlaikymo padidinimo. Atsakovas paaiškino, kad laikinai yra bedarbis, neseniai su antrąja sutuoktine susilaukė dar vieno vaiko. Jis atsisakė mokėti didesnę pinigų sumą vaiko išlaikymui, aiškino negalįs įvertinti kokios išlaidos padidėjo ir kodėl. Tuomet ieškovė telefonu parašė reikalingą sumą ir el. laišku siuntė preliminarų paskaičiavimą. Ji paaiškino vaiko išlaidų padidėjimo priežastis ir pagrindė dydį. Atsakovas minėtus duomenis gavo, tačiau toliau išlaikymo padidinimo tema nekalbėjo.

Po rugsėjo mėnesį įvykusio šalių pokalbio, atsakovas pradėjo pažeidinėti teismo sprendimą - mokėjo mažesnį mėnesinį išlaikymą, jį pervesdavo pavėluotai. Ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu turimu lietuvišku mobiliuoju telefonu numeriu - telefonas buvo išjungtas, atsakovas neatsiliepdavo į skambučius, neatrašydavo į trumpąsias žinutes. Ieškovė bandė skambinti atsakovui turimu Didžiosios Britanijos mobilaus telefono numeriu. Nors internetinių pokalbių sistemos rodė, kad numeris aktyvus, atsakovas gauna ir perskaito ieškovės žinutes, ieškovė nesulaukė atsakovo atsakymų. Šiuo metu atsakovas visiškai nutraukė bendravimą su dukra, ignoruoja ieškovės bandymus susisiekti. Ieškovė įtaria, kad atsakovas gali būti išvykęs gyventi ir dirbti į Didžiąją Britaniją, ir siekia nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį siekdama išvengti padidėjusio išlaikymo mokėjimo.

2019 m. spalio 15 d. ieškovės pavedimu jos atstovė siuntė atsakovui el. paštu pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, pridėjo skaičiavimą ir kvitus. Atsakovas neatsakė į laiškus, nepatvirtino pasiūlymų gavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad B. B.-M., gimusi 2012 m. gegužės 4 d., yra ieškovės D. B. ir atsakovo V. M. dukra. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (buvęs pavadinimas – Kretingos rajono apylinkės teismas) 2015 m. liepos 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-325/2015 buvo nustatyta, kad nepilnametės B. B.-M. gyvenamoji vieta yra su mama D. B. bei priteistas išlaikymas iš V. M., nepilnametės dukters B. B.-M. išlaikymui po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapas (toliau e. b. 1 t., b. l.) 10, 11, 12-13).

2. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, taip pat yra įgijusi transporto priemonę. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (e. b. 1 t., b. l. 20, 129-131).

3. Ieškovė dirba akcinėje bendrovėje „Kelių priežiūra“ kokybės kontrolės specialiste. Jos vidutinės mėnesinės pajamos vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis už paskutinį pusmetį apie 1 500 Eur neatskaičius privalomųjų mokėjimų (e. b. 1 t., b. l. 112-117).

4. VSDFV informacinėje sistemoje duomenų apie atsakovo V. M. darbovietes ir jam mokamas išmokas nėra (e. b. 1 t., b. l. 100).

5. Atsakovas Gyventojų registro duomenimis be B. B.-M. taip pat turi kitą nepilnametį vaiką – E. M., gimusią 2019 m. balandžio 16 d. (e. b. 1 t., b. l. 135).

Dėl ieškovės reikalavimo

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

8. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

9. Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnametės dukros sveikatos būklės, tačiau pagrindė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl papildomo vaiko meninio ugdymo. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri yra 555 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

10. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

11. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

12. CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

13. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, sveikata ir panašiai), bet taip pat skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

14. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus virš 4 metų, taigi nepilnamečio vaiko B. B.-M. poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 160 Eur kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo, per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Šalių dukra yra 7 metų amžiaus, ieškovės teigimu, atsakovas su nepilnamečiu vaiku visiškai nebendrauja, nepadeda jo auginti, priteistą išlaikymą mokėjo nereguliariai, paskutiniu metu jo neteikė, visa nepilnamečio vaiko priežiūra rūpinasi ieškovė. Atsakovas su šalių dukra bendrauja nereguliariai, visa dukros priežiūra tenka ieškovei. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pati su atsakovu nebendrauja, jos žiniomis jis buvo išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau dabar gyvena Klaipėdoje, turi dar vieną mažametę dukrą, yra sveikas ir darbingas. Teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ieškovė taip pat nurodė, jog teikdama ieškinį neatsižvelgė į aplinkybę, jog šalių dukra serga atopiniu dermatitu, todėl jai yra reikalingos specialios buitinės chemijos, kūno priežiūros priemonės, tačiau dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino laikotarpio į medikus dėl ligos diagnozės nesikreipė, į bylą nebepateikė šias aplinkybes patvirtinančių medicininių duomenų. Taip pat ieškovė nurodė kas mėnesį mokanti dukros gyvybės draudimo įmoką, kuri sudaro apie 43 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis -160 Eur nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės.

15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

16. Byloje pateiktas nepilnamečio vaiko išlaikymui būtinųjų išlaidų paskaičiavimas (el. b. 1 t., b. l. 19). Iš jo matyti, kad vidutiniškai nepilnamečio vaiko išlaikymui reikia apie 572 Eur į mėnesį. Šalių dukra lanko Simono Dacho progimnaziją, taip pat baleto pamokas viešojoje įstaigoje šokio teatre „Judesio erdvė“, Juozo Karoso muzikos mokyklą. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsiliepimo atsakovas nepateikė, duomenų apie savo turtinę padėtį taip pat. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaikų poreikių dydį nustatytu (572 Eur per mėnesį) ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

17. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba AB „Kelių priežiūra“, jos pajamos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio iki spalio mėnesio vidutiniškai buvo apie 1600 Eur į mėnesį, neatskaičius privalomųjų mokėjimų (e. b. 1 t., b. l. 15-17). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad gauna apie 930 Eur atlyginimą atskaičius privalomuosius mokėjimus, papildomai ieškovė gauna 60 Eur išmoką vaikui. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba. Registrų duomenimis atsakovas turi registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto: ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Nors ieškovė nurodė, jog atsakovui priklauso prabangus automobilis, tačiau patikrinus VĮ Regitra duomenų bazę, informacijos apie atsakovui priklausančias transporto priemones nerasta. Atsakovas yra sudaręs antrą santuoką, augina dar vieną mažametį vaiką (el. b. 1 t., b. l. 135).

19. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymui reikalingą sumą, duomenų apie atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas neturi, tačiau atkreipia dėmesį, kad išaugo šalių nepilnamečio vaiko poreikiai bei pasikeitė šalies ekonominė padėtis - išaugo maisto, rūbų, komunalinių patarnavimų, vaistų, higienos priemonių kainos. Ieškovės paaiškinimais atsakovas ankstesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą pradžioje teikė, vėliau jį teikė nereguliariai, tačiau ši suma nėra pakankama, ir šiuo metu atsakovas priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui nemoka. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė taip pat prisiima ir didesnę nepilnamečių vaikų išlaidų dalį įvertinus tai, kad šalių dukra gyvena su ieškove, o atsakovas su dukra bendrauja nereguliariai, o paskutiniu metu bendravimas yra nutrūkęs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, jog atsakovas yra 38 metų sveikas ir darbingas vyras, galimai dirbantis ne Lietuvoje, teismas mano, kad jis gali prisidėti didesne išlaikymo dalimi nei jį teikia šiuo metu. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius, ieškovės turtinę padėtį, byloje surinktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, taip pat aplinkybę jog atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti su savo dukra ir savo noru prisidėti prie jos išlaikymo, ieškovės ieškinys dėl priteisto išlaikymo padidinimo yra tenkintinas iš dalies.

20. Nustatant priteistino išlaikymo dydį, pažymėtina, kad vadovaujantis naujausia kasacinio teismo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose yra vadovaujamasi tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-164-687/2020). Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Išmokų vaikams įstatymu vaikams teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) yra skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išmoką vaikui, skirtą dukrai, uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Pažymėtina, kad ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamas išmokas uzufrukto teise, turi jas panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės jos skiriamos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu reikėtų spręsti, kad viena iš šalių turėtų prisidėti didesne dalimi prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė uzufrukto teise valdo šalių dukrai mokamą 60 Eur išmoką, kuri yra skirta tik vaiko poreikių tenkinimui, vadinasi nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį ši suma turi būti atimta iš bendros vaiko poreikiams būtinos sumos ir padalinta iš dviejų (šiuo atveju: 572 Eur - 60 Eur = 512 Eur /2 = 256 Eur). Todėl ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistina po 256 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko – B. B.-M., gimusios 2012 m. gegužės 6 d., išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

22. Teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas nepilnamečiam vaikui, kurį uzufrukto teise tvarko jo įstatyminė atstovė, t. y. vaiko motina arba tėvas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

24. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė buvo atleista nuo 26 Eur (256 Eur – 160 = 96 × 12× 3 procentai – 25 procentai = 25,92 Eur) dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ši suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 straipsnis).

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų jai suteiktai teisinei pagalbai apmokėti (1 t., el. b. l. 22-23, 124-125, 2020 m. gegužės 14 d. pateikti papildomi duomenys dėl 150 Eur išlaidų DOK-18313). Kadangi ieškinys tenkintas 89,51 procentų, iš atsakovo ieškovei priteistina atitinkamai 89,51 procentų, t. y. 895,10 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

25. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93, 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. rugpjūčio 11 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1223-325/2015 iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui B. B. – M., gimusiai 2012 m. gegužės 6 d., dydį ir priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui B. B. – M., gimusiai 2012 m. gegužės 6 d., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 256 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 29 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui B. B. – M., gimusiai 2012 m. gegužės 6 d., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26 Eur (dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 895,10 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.