Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį atsakovui S. J. dėl išlaikymo nepilnamečiai vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10853-451/2012 iš atsakovo S. J. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė nepilnametei M. J. išlaikymą iš atsakovo po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-03-23) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Ieškovę I. T. paskyrė nepilnametei M. J. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.Priteisė ieškovei I. T. iš atsakovo S. J. 87 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisė iš atsakovo S. J. valstybei 20,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo pavedė vykdyti skubiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygų. Byloje turėjo būti nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios esminį ieškovės turtinės padėties pablogėjimą ar atsakovo turtinės padėties esminį pagerėjimą nuo 2012-08-22, kuomet nustatytas išlaikymas, iki kreipiantis į teismą dėl išlaikymo padidinimo. Ieškovė įrodymų, patvirtinančių esminį savo padėties pablogėjimą ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, nepateikė. Ieškovės turtinė padėtis vertinama kaip stabili, ieškovė turi pastovias pajamas, 2014 metais ieškovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo butą. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2012-08-22, kuomet buvo nutraukta su ieškove santuoka ir nustatytas išlaikymas dukrai po 250 Lt/mėn., iš esmės pablogėjo, t. y. bedarbis, neturi pastovių pajamų, turi finansinių įsiskolinimų, neturi nekilnojamojo turto, bylos nagrinėjimo metu vienintelis atsakovo turtas – žemės sklypas ir sodas – buvo parduoti iš varžytinių. Teismo išvados yra subjektyvios, neparemtos jokiais įrodymais, nesudarančios pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo. Darbas pagal verslo liudijimą sietinas su pastovia asmens ūkine veikla siekiant gauti pajamų, tuo tarpu šiuo metu atsakovas neturi jokių pastovių darbo galimybių, verčiasi nepastoviais smulkiais pagalbiniais ūkio darbais pas pažįstamus bei kaimynus. Atsakovas pateikti sveikatos sutrikimus pagrindžiančių įrodymų negali, nes dėl finansinių problemų, sudėtingos gyvenimiškos situacijos iki šiol dėl sveikatos ištyrimo nesikreipė. Atsakovas imasi priemonių pagerinti savo sudėtingą padėtį. Dėl vaiko poreikių nustatymo. Ieškovė nedetalizuoja iš esmės išaugusių dukters poreikių, nepateikia palyginimo, leidžiančio teigti, jog dukters poreikiai iš esmės pasikeitė, t. y. padidėjo, nenurodo, kokių papildomų poreikių atsirado. Teismas daro išvadą dėl 260 Eur sumos reikalingumo per mėnesį, tačiau susumavus, pasak teismo, pagrįstus ir įrodytus dukros poreikius, susidaro 165 Eur suma. Pastebėtina, jog netgi pridėjus 16,47 Eur drabužiams bei apie 20 Eur laisvalaikiui, gaunasi apie 200 Eur suma. Abejonių kelia ir ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad dukters higienos reikmenims išleidžiama 20 Eur per mėnesį. Abejotinai atrodo dukters aprangai išleidžiama pinigų suma, kuri anot ieškovės sudaro 50 Eur per mėnesį. Teismas subjektyviai sprendžia dėl vaiko poreikių tenkinimui reikalingos 260 Eur sumos per mėnesį. Byloje nebuvo nustatyta, kad dukters poreikiai per 3 metus išaugo net dvigubai. Ieškovė į teismą kreipėsi galimai siekdama kompensuoti sau išlaidas, patirtas vykdant prievolę (kaip laiduotojai), o ne dėl padidėjusių vaiko poreikių ar savo turtinės padėties pablogėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinio skundo esmė – ar išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimas nuo 250 Lt (72,40 Eur) iki 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra proporcingas vaiko poreikiams ir apelianto turtinei padėčiai.

Nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 22 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, iš apelianto priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai M. J. po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padidėjusius vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, padidino priteisto išlaikymo dydį iki 130 Eur.

Įstatymai numato, kad sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį galima, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.) bei priteistas išlaikymas gali būti padidintas, jeigu atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 str. 2 d.).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 150 Eur kasmėnesinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukros pilnametystės. Teikiamą prašymą ir prašomos priteisti sumos dydį palaikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą patenkino iš dalies – sumažino ieškovės prašoma išlaidymo dydį iki 130 Eur, pažymėdamas, kad 30 Eur suma pramogoms ir laisvalaikiui yra pernelyg didelė, didžioji dalis laisvalaikiui skirtų išlaidų dalis tenka ne vaiko saviraiškos pomėgiams, gabumui, o kitų vaikų gimtadieniams, ką vertino kaip išlaidavimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad vaiko aprangai nurodyta suma nepagrįstai padidinta, todėl laikė, kad jos poreikiams pakankama 260 Eur suma.

Apelianto nuomone, prašoma priteisti išlaikymo suma nepagrįsta, nenustatytas esminis ieškovės turtinės padėties pablogėjimas, o atsakovo turtinės padėties pagerėjimas, atsakovas jokių pastovių pajamų negauna, jokio turto neturi. Turi sveikatos sutrikimų. Taip pat pažymėjo, kad teismas nepagrįstai skaičiavo padidintas vaiko išlaidas, subjektyviai sprendė dėl vaiko poreikių 260 Eur sumai, išaugę vaiko poreikiai nedetalizuoti. Taigi atsakovas nutarties nepagrįstumą iš esmės grindžia išaugusių vaiko poreikių nepagrįstumu bei savo sunkia turtine padėtimi. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, iš esmės nukreipti į atsakovo interesų užtikrinimą, nevertinant, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusiuose ginčuose prioritetas teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai.

Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 350 Eur, o išlaikymas iš atsakovo priteistas 130 Eur, taigi yra akivaizdžiai mažesnis už išlaikymo dalį, jeigu teismas laikytųsi orientacinio ir vienam iš tėvų tenkančio 175 Eur dydžio kriterijaus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Todėl, nors ieškovė, teikdama prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei nurodydama patiriamų vaiko išlaikymui išlaidų dydį, nepateikė patiriamas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų kainas (CPK 182 str. 1 d.), vaiko amžių (11 metų), orientacines išlaidas tenkančias tokio amžiaus vaikui mokymo, vaistų, vitaminų, laisvalaikio reikmėms, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista 130 Eur suma (iš viso tenkanti 260 Eur suma) yra pakankama tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, o mažesnio dydžio išlaikymas – paliekant tokį išlaikymo dydį, koks buvo priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu – iš esmės neatitiktų vaiko poreikių ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirties.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad priteistas vaiko išlaikymui dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kadangi jis yra bedarbis ir neišgali teikti tokio išlaikymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, o ieškovė pablogėjusi.

Atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, įregistruotas darbo biržoje laikotarpiu nuo 2012-01-04 iki 2014-01-03 ir nuo 2014-12-03 iki dabar, antstolio kontorose vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai iš S. J., turi dar vieną išlaikytinį. Nors atsakovas nurodo, kad turi sveikatos sutrikimų, tačiau byloje nėra jokių duomenų (įrodymų), kad atsakovas būtų nedarbingas, kad turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti. Priešingai nei teigia atsakovas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodė, kad verčiasi nepastoviais smulkiais pagalbiniais ūkio darbais, SODROS duomenyse pažymėta, kad jis nuo 2009 m. yra savarankiškai dirbantis asmuo, periodiškai įsigyja verslo liudijimą, šiuo metu, t. y. nuo 2016 m. balandžio 4 d. S. J. vykdo individualią veiklą. Taigi, nors bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2014 m. spalio 31 d. yra registruotas darbo biržoje, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, jog atsakovas neturi pajamų ar, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes pajamoms gauti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro apie 400-500 Eur atskaičius mokesčius, augina dar vieną mažametį vaiką, 2014 m. balandžio mėnesį su sutuoktiniu V. T. už kreditą įsigijo butą, adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriam taikyta hipoteka, mokamas kredito dydis per mėnesį sudaro apie 112 Eur. Nurodytas šalių turtinės padėties vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė gauna pastovias mėnesinės pajamas ir jos turtinė padėtis yra stabilesnė nei atsakovo, tačiau, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą, šis kriterijus neturi esminės reikšmės nukrypti nuo lygios tėvų pareigos išlaikyti vaiką. Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu tai, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Nustačius, kad ieškovės prašomas 130 Eur išlaikymas patenkintų tik būtiniausius vaiko poreikius, atsakovui nepateikus įrodymų, jog teikiant mažesnį išlaikymą jo pakaktų būtiniausiems vaiko poreikiams, įvertinus tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, jaunas, sveikas vyras, atsakovo bedarbio statusas nesudaro pagrindo jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogą, sudarančią pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus. Didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą abiejų tėvų teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Vadovaujantis nurodytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė vaiko išlaikymui iš atsakovo 130 Eur mėnesinį išlaikymą, todėl mažinti jį nėra jokio pagrindo, priešingu atveju būtų pažeistas vienas pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo – principų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 1.5 str., 3.192 str., 3.201 str.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 130 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 14-15), kurios yra pagrįstos ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.