Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-11541-2025 (ROIK: 25281612397) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2025 m. rugpjūčio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-12252-2025 V. P. už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 11 d. 20.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda Accord Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo iki stovėjimo vietoje stovėjusios transporto priemonės, ją kliudė, apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie tai policijai ar apgadinto turto savininkui, bei po eismo įvykio vartojo alkoholį, kai jam įvertinus paklaidą nustatytas 1,37 promilės neblaivumas. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1200 iki 1500 eurų. To pačio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1100 eurų. To pačio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Pagal formuojamą teismų praktiką šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-303-2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių nusižengimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-41-2014).

Kelių eismo taisyklių 221 punkte numatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikoje saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, be Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareigų, turi ir šią pareigą: kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi teisės aktais, reglamentuojančiais atvejus, kada nebūtina apie eismo įvykį pranešti policijai, sutaria nekviesti į eismo įvykio vietą policijos, – eismo įvykio vietoje eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, užpildyti kitus deklaracijos formos laukus, nurodydamas reikalaujamą informaciją, ir duoti visiems eismo įvykio dalyviams deklaraciją pasirašyti. Kai nė vienas eismo įvykio dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės pildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotiną transporto priemonę, – asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, kurie leistų kuo tiksliau identifikuoti eismo įvykio dalyvius, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai (jeigu tokie yra), sugadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai); informacija pateikiama ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos nurodant eismo įvykio dalyvių vardus, pavardes ir pasirašant.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti eismo įvykį mačiusios ir apie jį pranešusios liudytojos M. T. paaiškinimu, kad jai „Hondos“ mašinos savininkui (V. P.) pasakius, jog jis kliudė kitą mašiną, šis atsakė, jog „aš nieko nepadariau“ ir nuėjo apžiūrėti, iš ko seka, kad V. P. žinojo, kad vairuodamas savo automobilį padarė eismo įvykį, t. y. kliudė stovėjusį automobilį „Seat“ ir jį apgadino, ir neabejotinai suprato, kad tokiu atveju privalo elgtis pagal anksčiau aptartas kelių eismo taisykles – nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti, tačiau pasielgė priešingai - iš eismo įvykio vietos pasišalino (nuėjo į namus), apie eismo įvykį policijai nepranešė bei po eismo įvykio iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) vartojo alkoholinius gėrimus. Nors V. P. nurodė, kad jis nubraižė įvykio schemą deklaracijoje ir ieškojo automobilio savininko bei paliko raštelį su savo telefono numeriu, tačiau iš byloje esančių policijos pareigūnų darytų vaizdo įrašų matyti, kad pradžioje V. P. neigė vairavęs automobilį ir pareigūnams net davė draugo telefono numerį, kuris pasak V. P. įvykio metu vairavo automobilį, kas tik patvirtina, kad V. P., sukėlęs eismo įvykį, neieškojo jokio nukentėjusiojo ir nebraižė eismo įvykio schemos deklaracijoje, o pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą eismo įvykio deklaracija pildoma eismo įvykio vietoje ir tik tokiu atveju, kai eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, kas šiuo atveju nebuvo įmanoma, nes eismo įvykio metu automobilio „Seat“ savininko įvykio vietoje nebuvo (jo net nerado policijos pareigūnai), todėl V. P. privalėjo nedelsdamas po eismo įvykio pranešti apie įvykį policijai. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, V. P. kaltė padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus yra įrodyta.

Taip pat teismas nemato pakankamo pagrindo tenkinti skundo reikalavimo dėl skundžiamu nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36 387/2021). Aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taigi vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes, paprastai nuobauda (administracinio poveikio priemonė) švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengia atsakomybės, pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygina padarytą žalą (jei tokia buvo sukelta), padarytą veiką galima laikyti mažareikšme ar ne itin pavojinga, nustatomos kelios pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, byloje yra kitų jo asmenybę pozityviai apibūdinančių aplinkybių, t. y. turi būti nustatyta visuma aplinkybių, pažeidėją charakterizuojančių išskirtinai teigiamai ir liudijančių, kad padarytas nusižengimas buvo daugiau atsitiktinis, įvykęs nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o ne nulemtas tyčios, sistemingo priešingo teisei veikimo.

V. P. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino, nepranešęs policijai ar apgadinto turto savininkui, bei po įvykio vartojo alkoholį iki kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. V. P. kaltės dėl padarytų nusižengimų nepripažino, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog jis kritiškai nevertina savo elgesio, kas vėlgi pagal formuojamą teismų praktiką yra esminė kliūtis taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-360/2021). Pažymėtina ir tai, kad per paskutinius 5 metus V. P. baustas 20 kartų už įvairius KET ir kitus administracinius nusižengimus. Ir nors paskirtas bauda moka, tačiau aptartos aplinkybės rodo, jog kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys V. P. gyvenime, tinkamų išvadų jis nedaro, į teisės aktų reikalavimų vykdymą žiūri atsainiai ir neatsakingai. Tai, kad V. P. dirba, atlygino padarytą žalą, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskyrė administracinių nusižengimų sankcijose numatytas minimalias baudas ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, V. P. pagrįstai sankcijos ribose paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, todėl naikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11541-2025 skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11541-2025 nepakeistą ir V. P. atstovo advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.