Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui J. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti LR CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2011-01-31 sudaryta preliminariąja sutartimi ieškovas ir atsakovas susitarė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 35000,00 Lt (b. l. 5). Šia preliminariąja sutartimi dėl buto pirkimo-pardavimo šalys įsipareigojo iki 2011-07-01 sudaryti bei pasirašyti pagrindinę sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo. Sutartyje šalys taip pat numatė, kad atsakovas J. V. įsipareigojo įvykdyti šiuos įsipareigojimus: 1. Panaikinti hipoteką; 2. Gauti teismo leidimą buto pardavimui bei užsakyti VĮ Registrų centro pažymą ir atlikti kitus sandorio patvirtinimui būtinus veiksmus; 3. Sumokėti visus su parduodamo buto panaudojimu ir eksploatacija susijusius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus; 4. Apie pagrindinę pirkimo-pardavimo sutarties surašymo laiką ir vietą informuoti A. M. ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas; 5. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti buto priklausinį, dalį ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas sumokėjo atsakovui 10000,00 Lt dydžio sumą, garantuojančią jo ketinimus įsigyti butą (b.l. 6).

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovo 2011-01-31 sudaryta sutartis yra preliminarioji, nes ja buvo susitarta dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ateityje, nustatant būsimos sutarties objektą, kainą. Taigi ieškovas ir atsakovas susitarė dėl būsimos pagrindinės sutarties sudarymo preliminariojoje sutartyje aptartomis sąlygomis. Konstatavus, kad ieškovo ir atsakovo 2011-01-31 sudaryta sutartis yra preliminarioji, pripažintina, jog jos pagrindu susiklostė šalių ikisutartiniai teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos. Pagrindinės nuostatos, skirtos preliminariajai sutarčiai reglamentuoti, įtvirtintos CK 6.165 straipsnyje.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėjo atsakovui 10000,00 Lt užstatą. Iš šalių sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad atsakovui buvo perduota 10000,00 Lt suma. Sutartyje taip pat numatyta, kad ieškovui nustatytu terminu atsisakius pirkti sutartyje nurodytą turtą iki 2011-07-01 10000,00 Lt jam negrąžinami. Taigi ieškovo sumokėtus 1000,00 Lt galima pripažinti prievolės įvykdymo užtikrinimu, tačiau nagrinėjamu atveju ši suma atliko avanso funkciją, todėl ieškovo atsakovui perduoti 1000,00 Lt vertintini kaip avansas.

Lietuvos Respublikos CK 6.156 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sutartis preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nebuvo sudaryta, rašytinio susitarimo dėl šio termino pratęsimo preliminariosios sutarties šalys nesudarė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-72/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2007). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje taip pat pasisakyta, kad kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).

Nagrinėjamu atveju avansą iš ieškovo atsakovas gavo pagal preliminariąją sutartį, nesudarius pagrindinės sutarties, teisėtas pinigų gavimo pagrindas išnyko. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei teismų praktiką, ieškovui priteistini iš atsakovo pagal preliminariąją sutartį sumokėti pinigai, t.y. 10000,00 Lt.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt netesybų, numatytų preliminarioje sutartyje, nes atsakovas (pardavėjas) nesudarė su ieškovu pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties.

Sprendžiant dėl ginčo šalių preliminariosios sutarties neįgyvendinimo teisinių padarinių, būtina analizuoti ir vertinti abiejų šios sutarties šalių elgesį sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

Preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Ikisutartiniuose santykiuose šalys derasi dėl būsimos sutarties sąlygų. Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, ir tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 str. Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. Preliminariosios sutarties šalys gali susitarti dėl netesybų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006.). Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą, suteikia teisę į jas. Nagrinėjamoje byloje, iš preliminariosios sutarties turinio matyti, kad ginčo šalys susitarė dėl netesybų baudos forma už pagrindinės sutarties neįvykdymą. Pagal CK 6.165 str. 4 d. civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas pažymi, kad netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma, gali būti taikomos esant neteisėtiems asmens veiksmams. Neteisėtumas ikisutartiniuose santykiuose, kaip civilinės atsakomybės sąlyga dėl netesybų pagrindo, yra nesąžiningas šalies elgesys derybų metu ar rengiantis sudaryti pagrindinę sutartį. Nagrinėjamu atveju, matyti, kad ieškovo, siekiančio įsigyti turtą, ketinimai dėl turto pirkimo–pardavimo buvo realūs ir rimti, tuo tarpu atsakovas pateikė ne visą svarbią informaciją turto pirkėjui (ieškovui), t.y. dėl turto įkeitimo ir priverstinio realizavimo vykdymo procese. Nagrinėjamoje situacijoje reikšminga CK 6.163 str. 4 d. norma, kurioje nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šalis, privalanti atskleisti jai žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, esant ginčui tai privalo įrodyti. Sudarydamos preliminariąją sutartį šalys vadovaujasi sutarčių laisvės ir sąžiningumo principais.

Šalių sudarytoje sutartyje nenurodyta informacija apie tai, kad turtas įkeistas, jam taikytas areštas ir prasidėjęs vykdymo procesas. Ieškovas nurodė, kad jis tik vėliau sužinojo, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo priverstinį turto, kurį ketino pirkti ieškovas, pardavimą iš varžytinių (b. l. 12-18).

Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad atsakovas, sudarydamas ginčo preliminariąją sutartį, neatskleidė visos informacijos, turinčios reikšmės sutarčiai sudaryti, t. y. apie parduodamam turtui taikomus apribojimus, turinčius įtaką įvertinant galinčias kilti kliūtis. Įvertinus šalių elgesį po preliminariosios sutarties sudarymo, siekiant jos tikslo susitartu terminu, nenustačius ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo iki 2011-07-01, ir nustačius atsakovo kaip sutarties šalies nesąžiningą elgesį - atsakovui neatskleidus visos informacijos, turinčios reikšmės sutarčiai sudaryti, nesiėmus jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti, nebendradarbiavus su ieškovu, darytina išvada, jog atsakovas yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, todėl yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, priteisiant ieškovui 10000,00 Lt dydžio netesybas (baudą), numatytas šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje.

Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. įtvirtinta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (LR CK 4.82 str. 3 d.). Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nepaisant to jog atsakovas negyveno tam tikrą laikotarpį savo bute, tai neatleidžia nuo pareigos mokėti mokesčius, susijusius su daugiabučio namo išlaikymu ir išsaugojimu, todėl ieškovo reikalavimas apmokėti už daugiabučio namo šildymą tenkintinas, iš atsakovo priteistina 4795,92 Lt skolos.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 744,00 Lt žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje keičiama oficiali valiuta iš lito į eurą, visos priteistinos sumos konvertuojamos į eurus pagal oficialų lito ir euro kursą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2896,20 EUR (10000,00 Lt) sumokėto avanso, 2896,20 EUR (10000,00 Lt) netesybų, 1388,99 EUR (4795,92 Lt) skolos už daugiabučio namo šildymą bei 215,47 EUR (744,00 Lt) žyminio mokesčio.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.