- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- II-116-277/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00039-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. J.
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyrius
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. nutarimo Nr. 59-ANR_N-283-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21129464885.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu M. J. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams už tai, kad 2021 m. kovo 13 d., 18 val. 15 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 114-ame kilometre, vairuodama automobilį VOLVO V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“.
– nutarimą panaikinti kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą, o teismui įžvelgus procesinius pažeidimus, kurie negali būti ištaisyti teisme, bylą grąžinti policijos įstaigai nagrinėti iš naujo;
Žemesnės instancijos teismas
– teismui nustačius, kad M. J. padarė administracinį nusižengimą, konstatuoti, jog nusižengimas išprovokuotas neadekvataus policijos pareigūnų elgesio kelyje, paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad įvykio dieną, vairuodama automobilį, važiavo iš Vilniaus į Visaginą keliu Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Ignalinoje, Vilniaus–Budrių gatvių sankryžoje, iš šalutinio kelio į pagrindinį netikėtai staigiai išvažiavo policijos automobilis. Važiavo paskui šį automobilį. Už miesto ribos, kur leistinas greitis 90 km per valandą, policijos automobilis ir toliau važiavo apie 50 km per valandą greičiu. Tai stebino, bet policijos automobilio nelenkė, nes žinojo, kad netrukus prasidės kelio ruožas, kuriame greitis ribojamas ir lenkimas draudžiamas. Pravažiavus viaduką per geležinkelį, kai pagal kelio ženklinimą jau buvo galima lenkti, pradėjo lenkimą, bet tuo metu policijos automobilis padidino greitį, todėl lenkimo iki sankryžos užbaigti nespėjo ir baigė lenkti sankryžoje. Teigia, jog pažeidimą, jei toks buvo, lėmė tyčinis ir provokuojantis policijos pareigūnų elgesys kelyje ir į tai nagrinėjant bylą turi būti atsižvelgta. Administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, išprovokuota neadekvataus pareigūno elgesio kelyje, dėl to labai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai, tačiau prašo teismo įvertinti, kad, jei pažeidimas ir buvo, tai jis buvo išprovokuotas pareigūno, nes ji baigė manevrą, bet pareigūnas trukdė tai atlikti, todėl teismas turėtų skirti švelnesnę bausmę ir neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę. Be to, prašo įvertinti ir tą aplinkybę, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis – (duomenys neskelbtini), todėl teisės vairuoti transporto priemones netekimas labai apsunkins šeimos narių bendravimo galimybes.
Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, bet jos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
Nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad M. J. byla išnagrinėta Administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnyje nustatyta tvarka, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos vadovaujantis įstatymu, įvertinus surinktus įrodymus, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Pažymėjo, kad apeliantės teiginiai, jog nusižengimą padarė išprovokuota policijos pareigūnų, nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje provokacija laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti, t. y. kai nusikaltimo be teisėsaugos pareigūnų nebūtų (nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2A-P-/2008, 2A-P-2009, 2K-7315/2009, 2K-192/2010, 2K-7-86/2011, 2K-238-139/2015, 2K-7-511/2017). Su atitinkamais pakeitimais ši praktika aktuali ir administracinių nusižengimų bylose, kuriose keliamas galimos provokacijos padaryti administracinį nusižengimą klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-217-1020/2017). Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad jokių provokuojančių veiksmų policijos pareigūnai neatliko. Atsižvelgiant į tarnybinio automobilio judėjimą kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, vairuotoja kelio ruože nuo pat Ignalinos miesto turėjo pakankamai galimybių saugiai, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, aplenkti priešais ją važiuojantį policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Apeliantės vairavimo modelis nesilaikant lenkimo taisyklių reikalavimų sankryžoje buvo jos sprendimas, kuriam įtakos neturėjo pašalinis veikimas. Mano, kad vairuotoja elgėsi neatsakingai, nes pagal užfiksuotą vaizdo įrašą privalėjo atsižvelgti į įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, įspėjantį apie pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Nuobauda M. J. paskirta teisėtai ir nėra aiškiai per griežta, o švelninama gali būti tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų liudijančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokių duomenų šioje byloje nėra.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių policijos būrio vyriausiasis patrulis F. L. 2021 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. kovo 13 d. dirbant kartu su pareigūne D. P. kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 113,5 kilometre, automobilio VOLVO V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja sankryžoje su šalutiniu keliu iš kairės lenkė kitą transporto priemonę, judančią ta pačia kryptimi. Automobilis buvo sustabdytas. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. J., kuri iš pradžių sutiko padariusi Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o atnešus pasirašyti protokolą su pažeidimu nebesutiko. M. J. už Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto pažeidimą surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 d., su administraciniu nurodymu sumokėti 85 Eur baudą ir su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams. M. J. supažindinta su protokolu, pažeidimo esmė jai paaiškinta, protokolo kopija įteikta.
Liudytojas D. J. paaiškino, kad 2021 m. kovo 13 d. su sutuoktine M. J. automobiliu VOLVO V60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. J., vyko iš Vilniaus į Visaginą keliu Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Ignalinoje, Vilniaus ir Budrių gatvių sankryžoje, iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią agresyviai išsuko policijos automobilis ir atsidūrė prieš juos. Toks agresyvus policijos automobilio manevras be garsinių ir vaizdinių signalų nustebino, nes buvo neįprastas. Važiavo paskui policijos automobilį. Už miesto ribos, kur leistinas greitis yra 90 km per valandą, policijos automobilis ir toliau važiavo 50–60 km per valandą greičiu, nors pareigūnai privalėjo matyti, kad už jų susidarė kelių automobilių kolona ir tokiu elgesiu jie trukdo kitiems eismo dalyviams. Žinojo, kad toliau yra greičio ribojimas iki 70 km per valandą ir sankryža, todėl pareigūnų automobilio nelenkė ir važiavo iš paskos tokiu pat greičiu. Pravažiavus sankryžą pareigūnų automobilis padidino greitį iki 70 km per valandą. Toks elgesys vėl nustebino, nes nesuprantama, kodėl greitis netikėtai padidinamas. Pravažiavus geležinkelio viaduką, po kurio baigiasi ištisinė linija, žmona, įsitikinusi, kad nėra priešpriešiais atvažiuojančių automobilių, pradėjo policijos automobilio lenkimo manevrą. Lenkimo metu policijos automobilis ne tik nesumažino greičio, bet ko gero dar jį padidino, sutrukdydamas saugiai iki sankryžos baigti lenkimą. Mano, kad pareigūnai trukdė normaliam eismui, elgėsi neadekvačiai esamomis aplinkybėmis. Jeigu pareigūnai būtų elgęsi rūpestingai, atidžiai ir prioritetu būtų laikę eismo dalyvių saugumą, būtų priėmę nuo pat pradžių kitokius sprendimus – važiavę leistinu greičiu užmiestyje, nebūtų netikėtai nuo sankryžos į Didžiasalį padidinę greičio, tai net nebūtų kilęs poreikis lenkti policijos automobilio.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Skundžiamu nutarimu M. J. paskirta Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta artima minimaliai bauda ir šio straipsnio 5 dalyje numatyta privalomai skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas mažiausiam trijų mėnesių terminui.
Motyvuojamoji dalis
Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktiką sprendimas skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą ar administracinės nuobaudos neskirti galimas nustačius išskirtines aplinkybes, vertintinas pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančias jo atsakomybę. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kelio ruože, kur pagal įspėjamuosius kelio ženklus ir horizontalųjį kelio ženklinimą lenkimas ir važiavimas priešpriešine eismo juosta draudžiamas, lenkė transporto priemonę važiuodamas priešpriešine eismo juosta, o tai rodo, kad administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia – jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad lenkimas kelio ruožuose, kur tai daryti draudžiama, yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl, atsižvelgiant į kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo nurodytos aplinkybės – nepatogumai dėl prarastos galimybės vairuoti transporto priemones ir su tuo susiję šeimos narių bendravimo sunkumai – negali lemti švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės poveikio priemonės skyrimo.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas nėra išskirtinio pobūdžio aplinkybė, sudaranti pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad net ir esant aiškiai išreikštam pažeidėjo kritiniam požiūriui į savo elgesį, ir kitas šio klausimo svarstymui aktualias aplinkybes (pvz., teigiamą pažeidėjo charakteristiką ir kt.) prevenciniai tikslai, t. y. kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų, negali būti nuvertinami, iškeliant privatų administracinį nusižengimą padariusio asmens interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su jo darbine veikla ar šeimos gyvenimu, aukščiau visuomenės intereso gyventi saugioje visuomenėje.
Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį, kad padaryti administracinį nusižengimą sukurstė policijos pareigūno elgesys – važiavimas ne gyvenvietėje mažesniu nei maksimalus leistinas greitis ir trukdymas saugiai aplenkti iki sankryžos padidinant lenkiamo automobilio greitį.
Lenkimas pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus negali būti pateisinamas aplinkybe, kad lenkiamas automobilis važiavo mažesniu nei toje kelio atkarpoje leistinas maksimalus greitis. Teiginys, kad saugiai aplenkti iki sankryžos sutrukdė lenkimo metu padidintas lenkiamo automobilio greitis prieštarauja bylos medžiagai. Byloje esantys policijos automobilio priekyje ir gale įrengtomis vaizdo kameromis padaryti vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos automobilis buvo pradėtas lenkti išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą jau pravažiavus kelio ženklą Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kurio veikimo zonoje lenkti draudžiama, ir jau prasidėjus siaurai ištisinei horizontalaus kelio ženklinimo linijai, kuria paženklintame kelio ruože draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta, o objektyvių duomenų, kad aplenkti buvo trukdoma didinant lenkiamo automobilio greitį, nėra, nes byloje esantys duomenys apie policijos automobilio greitį, patvirtina, kad prieš geležinkelio viaduką greitis buvo 76 km per valandą, o po 49 s už sankryžos, kurioje įvyko lenkimas, tik 81 km per valandą.
Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, paskirtas minimalias administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, teismas sprendžia, kad M. J. administracinio poveikio priemonė paskirta atsižvelgiant į jos asmenybę, tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nėra per griežta ir negali būti švelninama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 59-ANR_N-283-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK:211294648858 palikti nepakeistą ir M. J. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.