- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- A11.-374-1065/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00024-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 1.5.7Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus (ANK 38 str.)
- 12.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos atstovams – R. R., G. M.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančio VĮ „V“ m, nevedusio, neteisto, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį, 290 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas D. M. surašytas dėl to, kad jis 2021 m. vasario 6 d., 16.02 val., būdamas „G“ medžiotojų klubo medžiotoju ir neturėdamas nustatyta tvarka išduoto galiojančio medžioklės lapo, suteikiančio teisę medžioti teritorijoje, kurioje jis medžioti neturėjo teisės – „M“ medžioklės plotų vienete, 163 m atstumu nuo gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., iš lengvojo automobilio „A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sumedžiojo lapę su graižtviniu šautuvu „Tikka T3x“, 223 Remington Nr. (duomenys neskelbtini), su optika „Steiner Ranger“ 4-16x56 mmm (duomenys neskelbtini). Draudžiamu būdu iš transporto priemonės sumedžiotą lapę gabeno lengvuoju automobiliui „A, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sumedžiojus lapę iš transporto priemonės „M“ medžioklės plotų vienete, kuriame neturėjo nustatyta tvarka išduoto galiojančio medžioklės lapo su įrašu apie vykdomą medžioklę ir paleisdamas šūvį 163 m atstumu nuo gyvenamojo namo adresu: (duomenys neskelbtini), Pakruojo r., bei gabendamas sumedžiotą gyvūną, pažeidė medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.2.1 p, 58.5.5. p., 60 p., 72.11 p. Šiais savo veiksmais D. M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos (toliau – Institucija) atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad inkriminuojami du nusižengimai, numatyti ANK 290 str. 5 d. dėl medžiojimo. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.5 punkte yra numatytas draudimas medžioti iš transporto priemonės. Protokole nurodyta, kad lapė, protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje buvo sumedžiota iš lengvojo automobilio „A“, pažeidžiant draudimą medžioti iš transporto priemonių. Neteisėtai, draudžiamu būdu sunaikinus gyvūną, padaroma žala gamtai. ANK 290 straipsnio 7 dalimi alternatyviai apibrėžtos kelios veikos, o dėl gabenimo atsako tiek turintis teisę medžioti, tiek neturintis. Dėl pačios lapės sumedžiojimo yra inkriminuojama ANK 290 straipsnio 5 dalis. Lapė buvo nušauta iš transporto priemonės, tai užfiksuota liudytojų S. J. ir L. J. pirminiuose parodymuose, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys. S. J. matė netoli nuo jų sodybos sustojusį automobilį ir matė pro pravirą langą iškištą ginklą, o po to pasigirdo šūvis. Šūvį taip pat girdėjo ir kitame kambaryje buvęs L. J. Po to asmenys matė, kaip iš automobilio išlipęs jaunuolis nubėgo į laukus ir atsitempė gyvūną ir, išlipus vairuotojui, pakrovė į bagažinę. Šiuos savo parodymus teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, tai yra pagrindiniai įrodymai, kaltinant, kad gyvūnas buvo nušautas iš transporto priemonės. Be to, tai patvirtina ir vaizdo įrašas bei pareigūnų kitą dieną atlikti tyrimo veiksmai. Po to gyvūnas buvo temptas ir pakrautas į automobilį, šitie veiksmai traktuotini kaip gyvūno gabenimas, kadangi gyvūnas buvo šautas iš transporto priemonės – neteisėtai, tai neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas, kas užtraukia atsakomybę pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei kartu su juo buvę kiti asmenys: medžioklės vadovas R. M. bei transporto priemonę vairavęs M. M., bylos eigoje keitė savo parodymus. Iš pradžių visi asmenys tvirtino, kad gyvūnas buvo nušautas vienu šūviu vienoje kelio pusėje, o po to perbėgo į kitą kelio pusę, kur krito. Vėliau R. M. bandė prisiimti atsakomybę, kad tai jis gyvūną nušovė, tačiau vėliau vėl parodymus pakeitė. Teisme asmenys pateikė vėl naują versiją, kad gyvūnas buvo nušautas dviem šūviais: iš pradžių šautas vienoje kelio pusėje, o vėliau perbėgo į kitą kelio pusę ir antru šūviu buvo pribaiginėjamas. Versijų keitimas buvo bandymas išvengti atsakomybės. Pagal į laikraščio skelbimą atsiliepusių liudytojų parodymus, galima sudėlioti, kad L. S. tai galėjo matyti apie 15 val., o apklausti liudytojai S. J. ir L. J. nurodė, kad tai buvo 16 val. Prašo D. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 str. 5 ir 7 dalis, pritaikyti įstatymo numatytas sankcijas. Taip pat D. M. savo neteisėta veika padarė 175,45 Eur žalą gyvūnijai, kuri iki šiol neatlyginta. Prašo priteisti žalą iš D. M., nes būtent dėl šio asmens veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Teismo posėdžio metu D. M. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Vasario 6 dieną, jis M. M. apie 13 val. pasiūlė važiuoti medžioti lapių. Apie 14 val. jo tėvas pasiėmė lapą, kaip medžioklės vadovas įrašė jį ir įsirašė save. Jis pasiėmė šautuvą, įsidėjo į dėklą ir atsisėdo į tėvuko mašiną, tačiau mašina užgeso. Tada M. pasiūlė važiuoti su jo mašina. Iš Ū. važiavo B. kryptimi, po to pasuko taip vadinamu bandotakiu. Pravažiavus mišką, įsuko į pagrindinį kelią, į asfaltą ir kairėje pusėje pamatė lapę. Jis išlipo iš automobilio, išsiėmė šautuvą iš bagažinės, nušovė tą lapę. Lapė nukrito, įdėjo šautuvą į dėklą ir įsidėjo į bagažinę. Nuėjo, parsinešė tą lapę, įsidėjo į bagažinę, įsėdo į automobilį ir važiavo toliau. Toliau nuvažiavo N. kryptimi. Prie G. pamatė pagriovyje tupinčią lapę, vairuotojas sustojo kairiajame kelkraštyje. Jis išlipo iš automobilio atidarė bagažinę, išsiėmė šautuvą ir paleido pirmą šūvį į tą lapę. Ji pašoko, „susivartė“ ir dingo, nesustojo. Jis su šautuvu sėdo į automobilį, į priekį. Pradėjus važiuoti pamatė, kad ta lapė bėga raiša, žeista. Pavažiavus gal 200–300 metrų, ta lapė persimetė per kelią į kitą pusę. Vairuotojas sustojo, jis nedaug prasidarė dureles, kojas pasidėjo ant žemės ir, pasidėjęs ranką ant lango, šovė. Ta lapė krito. Jis įsidėjo šautuvą į dėklą, paliko šautuvą mašinoj, po to, nuėjo ir pasiėmė tą lapę. Grįžęs, atidarė dureles ir įmetė pirštines į priekį ant sėdynės, lapę įdėjo į bagažinę. Įsėdo į mašiną, pasuko link L., nuvažiavo į parduotuvę, parduotuvė nedirbo. Po to nuvažiavo link Ž. į pirminio apdorojimo aikštelę, ten lapių kūnus numetė į duobę, o kailiukus parsivežė. Jis yra „G“ medžiotojų būrelio narys. Jų būrelio ribos yra tas kelias, kur sumedžiota lapė, karėje yra jų medžioklės būrelio, o dešinėje – kiti medžioklės plotai. Pirmą šūvį paleido į lapę savo pusėje išlipus iš automobilio. Riba eina kelio viduriu, jis buvo savo plotuose. Tas kelias yra siauras, mašina stovėjo beveik kelio viduryje, jis buvo savo pusėje. Sužeistą žvėrį turėjo teisę pribaigti, tačiau reikėjo paskambinti 112 arba gretimo būrelio medžiotojam, kad žeistą lapę sumedžiojo jų pusėje. Jis mano, kad jis šovė ne iš automobilio, nes jis buvo prasidaręs dureles, kojas padėjo ant žemės, mašinos variklis buvo išjungtas. Jo kojos šūvio metu buvo ant žemės, jis nesėdėjo pačioje mašinoj, tačiau buvo nepilnai išlipęs. Atsidarė dureles, ant durelių pasidėjo šautuvą, kad būtų stabiliau, kad nebenueitų ta žeista lapė. Jis nežinojo, kad yra liudytoja, nežinojo, kad ta mergaitė matė, galvojo, kad ji išgirdo šūvį būdama kambaryje ir matė tik tą momentą, kaip jis parsineša į mašiną tą lapę. Dėl atstumo iki gyvenamųjų namų nesiginčys, galėjo būti ir 160 m. Aplink nieko nebuvo, tik tas vienintelis pastatas. Pripažįsta, kad nebuvo informavę ir melavo Aplinkos apsaugos pareigūnams. Ta lapė buvo žeista ir kol būtų paskambinę, ta lapė būtų gal jau už kilometro. Galėjo ir po šūvio, bet to nepadarė, nepaskambino, galvojo pasiims tą lapę ir viskas. Lapė teisėtai sumedžiota, lapas užpildytas. Kitą dieną paskambino M. M. ūkininkas ir pradėjo sakyti, ką ten neteisėtai medžiojot, jam atsakė, kad pagal visas taisykles medžiojo lapes. Dar sakė, kad matė mergaitė. Sakė pasakys, kad ta lapė perbėgo ir kad ją pasiėmė, ir taip viskas užsibaigs. Taip buvo susitarę sakyti. Automobilio vairuotojui plotų ribos nebuvo žinomos, jis sužinojo tik kitą dieną, jam pasakė, kad ten iš tikrųjų kiti plotai, o ne jų. Jį kaltino neteisėta medžiokle ir kilo mintis dėti į laikraštį skelbimą, gal kas nors atsilieps ir tą pačią dieną paskambino žmogus, kad jis slidinėjo su žmona. Pirmu šūviu lapei buvo numušta koja, pamatė, kad ji žeista bėga. Pirmas šūvis ant nulupto lapės kailio nesimato, jis yra žemiau.
Liudytoja S. J. parodė, kad administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens nepažinojo. Vasario 6 d. pro savo kambario langą pamatė sustojusią mašiną. Jos namai yra G. kaime, gyvena sodyboje. Ji pradėjo žiūrėti ir pamatė kažkokį daiktą, iškištą pro langą, nebuvo tikra, kad ten šautuvas. Ji tėvams pasakė, kas ten vyksta: kad pamatė šautuvą pro langą, bet nėra įsitikinusi. Po to, kai ėjo žiūrėti pro langą, pro kurį matosi, išgirdo šūvį, bet kaip buvo iššauta, ji nematė. Ji pradėjo filmuoti nuo tos vietos, kai tas nepažįstamas asmuo pradėjo tempti gyvūną iš tos vietos. Matė, kaip žmogus tempė gyvūną, grįžo iki mašinos, per tą laiką mašina privažiavo arčiau, kad galėtų įsėst. Po to buvo atidaryta bagažinė ir gyvūnas įmestas ten. Buvo apie 16 val., sutemę nebuvo, matėsi gerai. Kai pasikvietusi tėvus grįžo prie lango, matėsi, kad jau buvo nubėgęs prie to gyvūno, paspardė ar ką ten darė ir grįžo. Šūvis buvo, kai ji pasakė tėvams ir grįžinėjo pasižiūrėti. Šūvis tikrai pasigirdo ne tuoj pat, o kai grįžinėjo. Ji neprisimena, ar matė patį išlipimą iš automobilio. Mašinos durelės buvo uždarytos, keleivis buvo viduje. Ji savo paaiškinime tikrai parašė viską, ką žinojo, bet dabar praėjo mėnuo laiko ir kai kurių dalykų neprisimena. Viską geriau prisiminė tuomet, kai rašė. Nuo to momento, kai pamatė iškištą šautuvą iki kol buvo iššauta, ji nuėjo pakviesti savo tėvų ir jiems paaiškino, tikrai praėjo laiko ir galėjo paeiti daugiau nei kelios minutės. Šūvis įvyko kai jie jau grįžo. Apklausą atlikę pareigūnai jokių aplinkybių įteigti nebandė. Jai pasirodė, kad viskas yra per žiauru, kad šaudoma taip arti namų, nes ten kitoje pusėje vaikšto žmonės. Paaiškinimą ji rašė pati, jokie klausimai nebuvo užduodami.
Liudytojas L. J. parodė, kad nebeprisimena, kada tai buvo, bet buvo dienos metas, sausį ar vasarį. Atėjo dukra ir pasakė, kad buvo šūvis. Nuėjo pasižiūrėti ir pamatė stovintį automobilį ir einantį žmogų, po to tas žmogus grįžo iš lauko į mašiną, sėdo ir nuvažiavo. Jo sodyba yra vienkiemis. Rašant paaiškinimą, nurodė ką matė. Jis asmeniškai šūvio negirdėjo. Atėjusi dukra sakė, kad buvo šauta. Buvo žiemos metas, kol apsirengė, kol išėjo į lauką, tas žmogus jau grįžo, jis su žmona atsistojo prie garažo. Nežino, kokiu atstumu tai buvo nuo namų. Matė, kad per lauką link mašinos ėjo žmogus, jis ėjo atgal, automobili stovėjo ant kelio. Išlipo antras žmogus, tada abu įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Paaiškinimą rašė pats, pareigūnas nesakė, ką rašyti. Nežino, kodėl parašė, kad atėjusi dukra pasakė, kad buvo šauta į lapę. Dukra pabaigą nufilmavo ir ten akivaizdžiai buvo matoma, kad į bagažinę dedama lapė. Kitą dieną, kai atvažiavo pareigūnai, buvo kalbama apie lapę, bet atėjusi dukra apie lapę nesakė, ji sakė tik apie šūvį. Iš vakaro, kol atvyko pareigūnai, nesnigo. Kelias yra pravažiuojamas, juo kiekvieną dieną pravažiuoja daug automobilių. Kelias tuo momentu praktiškai buvo nenuvalytas, labai gerai matėsi pėdos, matėsi ir įlipimo ir išlipimo pėdos.
Liudytojas R. M. parodė, kad D. M. yra jo sūnus. Šeštadienį apie pirmą valandą atvažiavo jo krikštasūnis M. M.. Sugalvojo važiuoti lapių. Jis kaip medžioklės vadovas, įrašė į medžioklės lapą save, įrašė sūnų. Apie antrą valandą D. pasiėmė šautuvus, įsidėjo į jo mašiną, mašina užsikūrė, bet užgeso. M. sako, kad važiuojam su jo „a“. Visi sėdo į „a“, jis sėdėjo gale. Pravažiavo B., po to bandotakiu link miško. Pravažiavo pagrindinį kelią, ant lauko pamatė lapę 150–200 m. Sustojo, užgesino mašiną, D. išlipo, iš bagažinės išsiėmė šautuvą, uždarė bagažinę, po keleto minučių sušovė. Ta lapė nukrito, nuėjo pasiėmė, susitvarkė, šautuvą padėjo atgal į bagažinę ir važiavo toliau. Pravažiavo N., P., M., pasuko link J.. Pravažiavus J., žiūri, kad lapė stovi po kaire puse. Vėl sustojo, užgesino mašiną, D. išlipo, išsiėmė šautuvą. Jie stovėjo nuo G. pusės pravažiavo „V“, sušovė lapę, ta lapė „susivartė“, ten žolių ruožas. D. atsisėdo į mašiną priekyje, žiūri, kad už žolių ta lapė bėga akivaizdžiai šlubuodama, kaip sužeista. Važiuojant į priekį, ten yra ūkinis ir už to ūkinio nesimatė, pavažiavus į priekį, persimetė per kelią. Akimirką ta lapė sustojo, D. vos prasidarė dureles, pasidėjo šautuvą, langas buvo atsuktas ir sušovė, kojos buvo padėtos ant žemės. Atsisėdo į mašiną, įsidėjo šautuvą į dėklą ir nuėjo tos lapės. Kai nuėjo lapės, jis atsivertė medžioklės lapą ir įrašė dvi lapes. Po to važiavo į lupyklą. Paaiškinimas iš jo tą pačią dieną buvo imamas dukart. Parodymus pirminiuose paaiškinimuose keitė, nes sušovus ir sužeidus lapę jis turėjo paskambinti 112. Kitame paaiškinime parašė, kad šovė jis, nes jam pasakė, kad sūnų išmes iš darbo, buvo šokas. Tai pasakė gamtos apsauga, pasakė, kad taip bus lengviausia nes jis savo jau atsimedžiojęs. Į kitą lapę buvo paleisti du šūviai. Mano, kad nuo tos vietos, kur šovė D. iki sodybos buvo apie 200 m. Pirmą kartą aplinkosaugos pareigūnams melavo, kad D. lapę šovė savo pusėje, o ta perbėgusi nukrito, nes reikėjo pranešti 112, o jis nepaskambino ir nepasakė nei būreliui, niekam. Pirmą kartą šovė būdamas savo plotų pusėje, o antrą kartą šovė būdamas ant kelio vidurio. Lapės ėjo parsinešti be šautuvo, viską susidėjo. Lapė praktiškai nekraujavo.
Liudytojas M. M. parodė, kad su D. M. yra draugai, o R. M. yra jo krikšto tėtis. Vasario 6 d., apie pirmą valandą jis atvažiavo pas D. ir R. M.. D. pasiūlė važiuoti medžioti lapų, jis sutiko. Kadangi džipas užsikūrė ir užgeso, nebegalėjo jo užkurti, pasiūlė važiuoti jo automobiliu. D. įsidėjo į bagažinę ginklą, visi susėdo ir išvažiavo. Važiavo link B., po to pasuko į dešinę, važiavo link miško. Pavažiavę kairėje pusėje pamatė tupinčią lapę. Jis sustojo, užgesino mašiną, D. išlipo, iš bagažinės pasiėmė ginklą ir už keleto sekundžių šovė, lapė krito vietoje. Tada ginklą įdėjo į dėklą ir nuėjo pasiimti lapės. Lapę įdėjo į bagažinę ir nuvažiavo link N.. Pravažiavus M., važiavo link N., nuo N. važiavo Link J.. Nuo J. pasuko į kairę link G.. Važiuojant link G., kairėje pusėje prie griovio pamatė tupinčią lapę. Jis sustojo kairėje kelio pusėje ir užgesino mašiną. D. išlipo, pasiėmė iš bagažinės ginklą ir po kelių minučių šovė į lapę. Lapė „susivartė“ ir užbėgo už kulinėlių. Tada D. su šautuvu atsisėdo į mašiną, sako „važiuojam tiesiai, gal pamatysim tą lapę už tų kulinėlių“. Pavažiavus kokius 300 m, pamatė, kad ta lapė bėga kairėje pusėje per lauką. Ji bėgo, bėgo ir jiems likus kokiems 200 m iki sodybos, pamatė, kad ji užbėgo už ūkinio pastato kairėje pusėje. Ta lapė peršoko per kelią, sako „greičiau, greičiau važiuojam, pasivysim tą lapę“. Tik pravažiavus tą sodybą, pamatė, kad ji jau dešinėje pusėje bėga, nuo kelio gal kokie 100 m buvo. Važiavo tiesiai, D. sako „stok, gerai bus“. Sustojo, D. prasidarė mašinos dureles, langą, iškėlė kojas iš mašinos, pasirėmė ir sušovė, pataikė į tą lapę, ta lapė krito. Tuomet D. atsisėdo atgal į mašiną, įsidėjo šautuvą į dėklą ir nuėjo paimti tos lapės. Paėmė tą lapę, jis pavažiavo į priekį, kad būtų arčiau eiti. Pavažiavo, sustojo, jis išlipo iš mašinos, atidarė mašiną ir jis įmetė tą lapę. Pirminiame paaiškinime rašė, kad antra lapė buvo šauta vieną kartą ir perbėgusi nukrito, nes sekmadienį paskambino jo viršininkas J. U. ir sako „ką ten prisidirbai kokį kiškį ten nušovei jų plotuose?“. J. yra „P“ plotų narys, sako „ką ten mūsų plotuose kiškį nušovei?“. Jis atsakė, kad nieko nenušovė, o šeštadienį medžiojo kartu su D. ir R., medžiojo lapes, pasakė, kad nušovė dvi lapes, į lapą surašytos. Sako: „pas tave atvažiuoja gamtos apsauga“. Tada jis nuėjo pas R. ir pasakė, kad viršininkas jam taip pranešė. R. pradėjo stresuoti, kad nepranešė 112, pasakė, kad ten, kur pribaigė lapę, yra nebe jų plotai. R. pasakė: „sakykim, kad ta lapė perbėgo ir tiesiog nudvėsė po pirmo šūvio“. Persekiojant sužeistą lapę važiavo lik B., pirmąkart šovė kairėje pusėje, o antrą – jau dešinėje. Kad lapė pribaigta kito būrelio plotuose, jis sužinojo sekmadienį, jam pasakė R.. Buvo sustoję daugiau kelio kairėje pusėje, nes kraštai buvo papustyti. Pasiėmus antrą lapę, nuvažiavo į lupyklą. Atstumas iki sodybos buvo virš 200 m, sodyba buvo dešinėje. Lapei buvo sužeista dešinė koja, ant kailiuko sužeidimo nesimatė. Buvo siekiama išvengti atsakomybės dėl nepranešimo.
Liudytoja E. J. parodė, kad yra Pakruojo aplinkos apsaugos vyriausioji specialistė. D. M. pažįsta tik iš darbinių reikalų. Ji yra ir protokolą surašiusi pareigūnė. Vasario 7 d. į asmeninį telefoną gavo vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, kad yra nešama lapė. Ji buvo būdraujantis pareigūnas, buvo gautas nurodymas skambinti į pranešimų priėmimo centrą, kad gautas vaizdo įrašas su neteisėta medžiokle. Važiavo tikrinti informacijos. Matę asmenys džiaugėsi, kad aplinkosauga reaguoja, geranoriškai buvo viskas aprodyta. S. J. savo kambaryje parodė, ką ji pradėjo matyti. Pasakė, kad 16.02 val. pastebėjo pro dešinę automobilio pusę kyšantį šautuvą ir išgirdo šūvį. Mergaitė paaiškino, kad šaulys išlipo iš automobilio ir nuėjo pasiimti nušauto gyvūno. Po šūvio automobilis pavažiavo, vairuotojas padėjo įdėti lapę ir nuvažiavo link L.. Tą patį galėjo paliudyti ir tėtis. Jie teigė, kad pačio šūvio momento nenufilmavo, nes niekas nepagalvojo, kad šaus. Tėtis sustojimo nematė, jis išbėgo, kai jau gyvūną pasiėmė. Pateikus pirminius parodymus, nuėjo patikrinti. Liudytojai parodė, kur tiksliai sustojo automobilis, nuo tos vietos iki gyvenamojo namo 163 m. Matėsi išlipimo iš automobilio žymės, išlipimo trajektorija tiesi. Pėdos buvo aiškios, matėsi, kad nueita tik iki vietos kur gyvūnas kritęs, tai 109 m nuo kelio. Gyvūnas paimtas ir kita trajektorija grįžta – palikusi vilkstė sniege. Teritorija buvo išžvalgyta, buvo ieškota kraujo, pėdsakų, pripėdavimo. Kraujo pėdsakų nebuvo rasta. Tada nuvyko pas M. M.. Kieme stovėjo „A“ automobilis, bet jų neįsileido, telefonu neatsiliepė. Paskambino M. darbdaviui ir gavo jo telefono numerį, taip pat klausė, kur rasti D. M.. Kelyje prasilenkė su „A“ automobiliu. Patikrinimo metu jai yra tekę matyti D. M. ir ji atpažino, kad čia tas pats asmuo. Ji viršininkui pasakė, kad suktųsi, nes čia tas asmuo ir pravažiavo. Apsisukę vijosi, tačiau nepasivijo. Nusprendė važiuoti į „G“ medžiotojų lupyklą. Ten pamatė D. ateinantį nuo duobės. Apžiūrinėjant lapės kritimo vietą, buvo apžiūrėta ir kita kelio pusė, bet ten nieko nebuvo rasta. Žmogaus pėdų nebuvo, buvo gyvūnų pėdų, buvo ir lapės, bet ne su krauju. Tiriant pažeidimą, jokių užuominų R. M. apie galimą jo sūnaus atleidimą iš darbo tikrai nebuvo. Atstumai buvo nustatyti naudojantis geoportal.lt. Būrelių riba eina kelio viduriu. Lapė buvo gretimo būrelio plotuose, buvo šauta iš automobilio. Lapės kūno neapžiūrėjo, nes ji buvo įmesta į duobę ir ištraukti techninių galimybių neturėjo. Kita kelio pusė filmuota tiek, kiek matosi video. Ant sniego, šliūžėje buvo pavieniai kraujo taškeliai, šaltis buvo minus 20, kur nuvirtusi, kraujo buvo daugiau. Velkama buvo uodega žemyn, tai ne ta vieta kontaktavo. Pirma lapė, pagal parodymus, buvo sumedžiota P. kaime, bet tos sumedžiojimo vietos nerado, tai pagal jų versiją. Antra lapė sumedžiota toje teritorijoje, kuri buvo išžvalgyta. Paprašius D. parodyti, kur šovė, kur išlipo, parodyta nebuvo. Apkausiant buvo tvirtinama, kad buvo šauta „G“ plotuose, o po to perbėgo ir nukrito.
Liudytojas G. C. parodė, kad šiuo metu eina Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas. Vasario 6–7 dienomis budėjo. Kolegei E. J. į telefoną atėjo filmuota medžiaga. Pranešė į bendrąjį pagalbos centrą, kad galėtų išvykti reaguoti į įvykį. Pirmiausia važiavo apsiklausti pranešėjų, kurie įkėlė video. Liudytojai buvo du, mergaitė viską plačiai pakomentavo: kas šovė ir kur šovė. Jie parašė paaiškinimus, po to ėmė tikslinti įvykio aplinkybes. Viskas buvo filmuojama. Važiavo pas automobilio „A“ vairuotoją M. M., jo namuose nerado, tada susisiekė su jo darbdaviu. Išvažiuojant iš kiemo, prasilenkė su automobiliu, kurį vairavo D. M., bandė jį vytis. Privažiavus prie „G“ medžiotojų būrelio duobės, rado automobilį. Automobilio bagažinėje rado kartono gabalą su kraujo pėdsakais, o ant žemės – lapės pūkų. Tuomet pilietis prisipažino, kad šiandien atvežė ir išmetė į duobę dvi sumedžiotas lapes. Paprašė nurodyti konkrečiai vietą, kur tos lapės buvo sumedžiotos. Pirmoje vietoje nerado jokių pėdsakų, kur ta lapė buvo sumedžiota. Antroje vietoje pilietis paaiškino, kad šovė į kairę pusę, antro šūvio nebuvo, ta lapė perbėgo kelią ir krito „P“ būrelio plotuose. Po to važiavo apklausti kitų medžioklėje dalyvavusių žmonių. Nuvažiavus į namus pas R. M., šis laikėsi tos pačios versijos: šūvį paleido jo sūnus D., šauta buvo į „G“ plotus, tačiau lapė perbėgo. Visų trijų medžiotojų versija buvo lygiai ta pati. Surašytas patikrinimo aktas, užvesta administracinė teisena, konfiskuotas ginklas. Tėvuko prašymu vėl buvo nuvažiuota į vietą, bet naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Tėvukas klausė, kokios sankcijos gresia už neteisėtai sumedžiotą lapę. Tuomet R. M. sakė, gal padarom taip, kad jis sumedžiojo lapę. Kitą dieną aiškino, kad šovė kitu ginklu. Atvažiavo su ginklu ir D. ir vėl klausimas: „kas čia bus, jei mane bausit ir kas čia bus, jei D. bausit?“. Jau buvo paduotas ginklas išėmimui rašyti, kai pasakė, kad persigalvojo ir grįžta prie pirminės versijos – šovė sūnus. Kita kelio pusė taip pat buvo apžiūrėta, kairėje jokių kruvinų pėdsakų nebuvo. Kad velkant žvėrį ant sniego nebuvo akivaizdžių kraujo pėdsakų įtakojo šaltis, buvo apie -20. Kraujo kiekis priklauso ir nuo to, kur žvėris pašautas. Šiuo atveju pašauta į pilvo ertmę, jei būtų pašauta į galvą ir tempta už uodegos, kraujo tikrai būtų daugiau. Kadangi šauta į pilvo ertmę – kraujo minimaliai. Mergina parodė, kad matė, kaip šovė, matė, kaip išlindo vamzdis ir pasigirdo šūvis, ji matė, kad iš mašinos išlindo ir pasigirdo šūvis.
Liudytoja L. S. parodė, kad gyvena L. seniūnijoje, G. vienkiemyje. Vasario 6 d. išsiruošė važiuoti į G., galėjo būti apie 13 val., ten prabuvo apie valandą ir važiavo į namus. Labiau į J. pusę prasilenkė su stovinčia mašina sidabrinės spalvos ir matė išlipusį D. su šautuvu. Mašinoje dar kažkas sėdėjo. D. matė už geležinkelio labiau į J. pusę, ten yra apleistos fermos ir griovys. Iš tos vietos kur buvo D. iki J. galėjo būti apie 300 m, tai buvo apie 16 val.
Liudytoja D. G. parodė, kad D. M. pažįsta iš matymo. Vasario 6 d. ji su vyru važiavo slidinėti į S. kaimą. Beslidinėjant išgirdo šūvį, atsisuko pasižiūrėti, stovėjo šviesi mašina, prie mašinos bagažinės vaikščiojo žmogus, o kita mašina pravažiavo link J.. Toliau slidinėjant po 4–5 min. išgirdo antrą šūvį, bet iš kur šovė, nesimatė. Mašiną buvo pasistatę J. prie kapų. Ta mašina stovėjo kokį kilometrą nuo pastatų, ten kažkokios lyg fermos. Išgirdus šūvį atsisuko, žmogaus nepažino, tik matė, kad vaikšto, ginklo nepastebėjo. Antras šūvis buvo daugiau kur gyvenamas namas yra, girdėjosi daugiau nuo G. pusės.
Liudytojas K. G. parodė, kad D. M. pažįsta iš matymo. Vasario 6 d. apie 16 val. pradėjo čiuožti. Atkreipė dėmesį, kad buvo šūvis, šūvis buvo už krūmų. Pradėjo žiūrėti, pamatė stovint šviesią mašiną ir vaikštinėjantį žmogų, kita tamsi mašina važiavo kiek toliau. Ta mašina pradėjo važiuoti, mašina dingo iš akių ir vėl šūvis, bet garsas mažesnis. Palaukė, pastovėjo ir vėl pradėjo čiuožti, vėliau vėl pamatė tą šviesią mašiną, kuri sankryžoje pasuko ant G.. Žmona beskaitydama laikraštyje rado skelbimą, pradėjo žiūrėti. Paskambino, atsiliepė D. M., jo paklausė kas yra, jis paklausė, ar buvo ten tą dieną. Jis paprašė paliudyti, paklausė, kiek šūvių girdėjom, ką matėm. Pirmas šūvis buvo, kai mašina stovėjo ant kelio tarp fermų ir J.. Nuo J. iki automobilio galėjo būti apie kilometras, sodyba buvo kiek arčiau, bet atstumas irgi geras. Mašina važiavo nuo J. link G. dvaro. Iki antro šūvio galėjo praeiti 10 ar 5 minutės, mašina buvo dingusi iš akių. Praėjus vėl kažkuriam laikui vėl matė tą mašiną.
Konfiskuotinos transporto priemonės savininkė G. M. parodė, kad ji yra automobilio „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė. Apie šią bylą jai yra žinoma, kad jos sūnus M. M. su automobiliu buvo išvežęs medžioti. Automobilis buvo kieme, o ji buvo darbe. Sūnus sakė, kad buvo išvežęs medžioti. Automobiliu naudojasi bendrai su sūnumi. Sūnui nereikia jos prašyti leisti naudotis automobiliu. Automobilį pirko prieš du metus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Kazakevičius paaiškino, kad jo klientui buvo logiškiau pareigūnams papasakoti viską kaip buvo, nurodyti aplinkybes ir tuomet būtų laikoma, kad buvo pažeistas tik Medžioklės taisyklių 24.15 punktas. Jei jo klientas būtų atlikęs šiame punkte nurodytus veiksmus, jis būtų turėjęs teisę persekioti sužeistą lapę, bet jis to neatliko ir jam turėjo būti pritaikoma nuobauda pagal ANK 290 str. 1 d. Tačiau, kadangi D. M. nuo pat pradžių nebuvo žinoma situacija, ką mergina matė, kol neatvyko pareigūnai jis buvo įsitikinęs, kad niekas nestebėjo ir nematė. Galvojo, kad mergina išgirdo šūvį ir tik tuomet atėjo prie lango stebėti. Todėl nutarė sakyti, kad šovė kairėje kelio pusėje ir tik tą lapę parsitempė iš anos kelio pusės, kad nebūtų teisinės atsakomybės už tai, kad buvo pažeistas formalus taisyklių punktas, kad prieš pradedant paiešką kaimyniniuose plotuose, būtina pranešti. Atsižvelgiant į pareigūnų bendravimą su galimais įvykio liudytojais, kokie yra užduodami klausimai, procesas turėtų ne taip vykti. Mano, kad tyrimas nebuvo visapusiškai objektyvus, jo klientas dėl to irgi yra kaltas, jei jis būtų pasakęs visas aplinkybes, viskas būtų išsiaiškinta. Asmuo turi teisę keisti parodymus, kažką sakyti, kažko nesakyti, nemano, kad jo klientui buvo išaiškintos tos teisės. Mano, kad besąlygiškai tikėti pareigūnais, tikrai negalima. Dėl pačio pareikšto kaltinimo ir įrodymų, norėtų pažymėti, kad (cituojamas protokolas). Byloje turi būti pateikti įrodymai, kad jo klientas medžiojo iš transporto priemonės, šiuo atveju medžioklė yra tada, kai tu šauni. D. M. pasakė, kad jis iš transporto priemonės nešovė, variklis buvo užgesintas, jis sėdėjo ant sėdynės krašto, kojos buvo ant žemės, durelės buvo praviros, ant kurių laikė pasidėjęs ginklą, kaip ant stovo. Šauta ne iš transporto priemonės, žvėris buvo pradėtas persekioti. Jei automobilis sustabdytas, variklis užgesintas, žmogus yra iškėlęs nors vieną koją, jau yra prasidėjęs sėlinimas, ėjimas prie to žvėries, nepaisant kiek procentų tavo kūno yra likę automobilyje. Transporto priemonė gali būti naudojama kaip bokštelis, kaip stovas ir t.t. Nesuprantama, kokia medžiaga patvirtina, kad D. M. šovė iš transporto priemonės, o ne viskas vyko taip, kaip jis sako. Įrodymai yra tik tai, kas užfiksuota raštu. Vaizdo įraše matyti, kad S. J. neleidžiama pabaigti paaiškinimų. D. M. duodant parodymus įvykio vietoje, jam yra sakoma, kad yra žmonės matę, bet tų žmonių nėra, procese negalima primesti nuomonės. Mano, kad jo kliento pozicija nėra paneigta. Bylos medžiaga besąlygiškai nepatvirtina, kad jo klientas pažeidė medžioklės taisyklių 58.5.5. punkto reikalavimus, t. y. medžiojimas iš transporto priemonių, tuo pačiu nepagrįstai inkriminuojamas ANK 290 str. 5 d. nusižengimas. Šio punkto pažeidimai nėra siejami su gyvūno sumedžiojimu. Medžiojant per arti sodybų tikrai žala gamtai nepadaroma, žala padaroma tik sumedžiojant gyvūną. Jei kalbama apie gyvūno sumedžiojimo teisėtumą ar neteisėtumą, tai medžioti teritorijoje, kurioje medžioti neturima teisės, medžioklės taisyklėse yra numatytos išimtys, kada tai galima daryti, tai kai yra persekiojamas sužeistas žvėris arba pribaigiant sužeistą – tai yra leidžiama. Asmuo turėtų įrodinėti, kad jis atliko antrą šūvį, t. y. pribaigė sužeistą gyvūną, tačiau ANK nuostatos numato, kad įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o taip pat išgauti iš jo ir kitų asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitomis neteisėtomis priemonėmis.
Lapė tai gyvūnas, kurio medžioklė nėra apribota, laikomas kenkėju, jį galima medžioti bet kada, o dabar skaičiuojama žala. Lapė yra parazitas, šaudoma nežiūrint į lytį, nežiūrint, ar yra vaikinga, turi jauniklių. Skirtumo, ar tu neteisėtai sumedžiosi lapę ar briedį, nėra, nes tai ta pati ANK 290 str. 8 d., skirtumas tik žala gamtai. Pareigūnai, apžiūrėję įvykio vietą, pusėje kur jo klientas turėjo teisę medžioti, pasakė, kad ten yra lapės pėdsakai. Jei lapė su sužeista koja bėgo per lauką, ji nebūtinai turėjo palikti kraujo. Lapę parsivilkus per lauką iki automobilio, nematoma kruvino pėdsako.
ANK 290 str. 7 d. subjektai yra du, pirma – tai teisės medžioti neturintis asmuo, po to dedamas kablelis ir „arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas“. Teisės norma turi aiškiai apibrėžti subjektą, o šiuo atveju jis yra manomas. Mano, kad šita teisės norma negali būti taikoma. Turime 8 dalį, tai reiškia, kad medžiotojas, sumedžiojęs bet kokį gyvūną, kurio jis neturi teisės medžioti, atsako pagal šitą normą. Pagal šitą normą 9 dalyje yra numatyta papildomų sankcijų, tai teisės medžioti atėmimas ir konfiskavimas. Iš neturinčio teisės medžioti, šios teisės neatimsi. Jo klientas sumedžiojo net ne kanopinį žvėrį, gabeno ne kanopinį žvėrį, jam net negali būti taikomos Medžioklės taisyklės. Medžioklės taisyklių pažeidimas – ANK 290 str. 1 d. yra smulkūs pažeidimai, o jam taikoma net ANK 290 str. 7 d., kur aiškia kalbama ne apie medžiotojus. Čia punktas yra asmeniui, kuris neturi teisės medžioti ir jam bet kokiu atveju už neteisėtai sumedžioto gyvūno ar dorojimą, ar gabenimą, ar sumedžiojimą – automatiškai šitas punktas, o jo klientas vis dėlto yra medžiotojas, todėl tokiam asmeniui gali būti taikoma tik ANK 8 dalis. Tačiau šiuo atveju gyvūnas yra nelicencijuojamas, tai yra lapė, tai tos dalies taikyti negalima. Nežinodamas, kad mergaitė matė kaip jis gyvūną parsitempė, nežinojo nuo kurios vietos ji stebėjo šituos įvykius. Pamatęs vaizdo įrašą, suprato, kad tas melas nevertas, kad iš pradžių reikėjo sakyti tiesą, juo labiau, kad jo versiją patvirtina visa eilė liudytojų.
2021 m. vasario 7 d. apžiūros aktu su foto lentele užfiksuota apžiūrėta lapės sumedžiojimo vieta (b. l. 6–8);
Iš patikrinimo akto Nr. (14.9)-PA-343 matyti, kad 2021 m. vasario 7 d. atliktas neplaninis patikrinimas pagal gautą pranešimą dėl galimai neteisėtai sumedžiotos lapės (b. l. 16-17);
Iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime, pas Domantą Marcinkevičių paimtas graižtvinis šautuvas TIKKA T3x, 223 Remington Nr. (duomenys neskelbtini) su ginklo priedeli optika Steiner Ranger 4-16x56 mm (duomenys neskelbtini) (b. l. 18);
Iš patikrinimo akto matyti, kad MK „G“, į. k. (duomenys neskelbtini), pagal pateiktus medžioklės lapus nuo 2021-01-01 iki 2021-03-01 sumedžiota 12 lapių (b. l. 54-55);
Iš medžiotojų klubo „G“ 2021 m. sausio 21 d. išduoto medžioklės lapo Nr. 123 kopijos matyti, kad leidžiama medžioklės vadovui R. M. organizuoti medžioklę G m. k. medžioklės plotų vienete tykojant/sėlinat. Medžioklės lapas galioja nuo 2021 m. sausio 21 iki 2021 m. vasario 20 d.. Medžioklės lape prie įrašytos medžioklės datos „2021.02.06“ yra užrašyta „R. M“, įrašytas medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)043952 ir yra medžiotojo parašas. Sekančioje eilutėje įrašyta „D. M“, medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) ir medžiotojo parašas. Grafoje „medžioklės metu sumedžiota“, eilutėje „lapių“ ties D. M. pavarde įrašytas skaičius 2;
Iš medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų matyti, kad medžiotojo bilietas 2011-05-11 išduotas D. M.;
Iš leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad graižtvinio šautuvo TIKKAT3x 223 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. M., Naudotojas: D. M.;
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad automobilio „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra G. M..
Taip pat peržiūrėta ir įvertinta filmuota medžiaga, esanti trijuose kompaktiniuose diskuose.
Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje turi būti surinkta tiek įrodymų, kad jų pakaktų padaryti pagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 290 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės tvarką, pažeidimus. Šios teisės normos dispozicijos yra blanketinės, t. y. nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už šiuos administracinius nusižengimus reikalinga nustatyti medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, kuriuos kaltininkas pažeidė.
ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258) (toliau – Medžioklės taisyklės).
ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog atsakomybę užtraukia medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas.
Inkriminuodama D. M. ANK 290 straipsnio 5 dalį Institucija nurodė, kad savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės taisyklių 58.5.5. punkto ir 72.11 punkto reikalavimus. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad iš ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatytų alternatyvių veikų D. M. inkriminuojamas būtent medžiojimas draudžiamais medžioklės būdais.
Medžioklės taisyklių 11 punkto atitinkamais papunkčiais nustatyta, jog medžioti leidžiama, be kita ko, tykojant (3 papunktis), sėlinant (4 papunktis). Būtent šie medžioklės būdai buvo įrašyti medžioklės lape Nr. 123 (galiojęs nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2021 m. vasario 20 d.). Tų pačių taisyklių 58.5.5. papunkčiu numatytas draudimas teisę medžioti turinčiam asmeniui medžioti iš transporto priemonių, o 72.11 papunkčiu – šaudyti arčiau kaip per 200 m. nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų.
Medžioklė yra vykdoma tykojimo būdu tada, kai nustatyta medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar be jo, o medžiojama sėlinant – tada, kai prie medžiojamojo gyvūno prisėlinama, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne.
Įvertinus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog MK „G“ būrelio medžiotojas D. M. medžiojo draudžiamu būdu, neatitinkančiu nė vieno iš anksčiau nurodytų leistinų ir medžioklės lape įrašytų būdų, – iš transporto priemonės. Automobilis nebuvo naudojamas nuvykti į medžioklės vietą, o po to vykdyti medžioklę medžioklės taisyklėse ir medžioklės lape nurodytais būdais: medžioti tykojant arba sėlinant. Nustatyta, jog įvykio metu automobilį „A“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo M. M.. Važinėjant keliu buvo užtikrinamas judėjimas medžioklės plotų teritorijoje ir intensyviai ieškoma medžiojamųjų gyvūnų – lapių. D. M. sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, į aptiktą medžiojamąjį gyvūną – lapę – šovė pro atidarytą automobilio langą. Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai matė pro automobilio langą iškištą šautuvą, mašinos durelės buvo uždarytos, keleivis buvo viduje. Nors tiek D. M., tiek ir kiti automobilyje buvę asmenys teigia, kad D. M. šovė sėdėdamas automobilio priekyje keleivio pusėje, būdamas kojas padėjęs ant žemės, o šautuvas buvo iškištas pro nuleistą pradarytų durelių langą, tokį būdą teismas vertina kaip šūvį iš transporto priemonės, kuri šiuo atveju sudarė patogesnę padėtį medžiotojui šauti į pastebėtą gyvūną. Apklausiamas liudytoju teisme M. M. parodė, kad po šūvio (pirmo) „D. su šautuvu atsisėdo į mašiną, sako „važiuojam tiesiai, gal pamatysim tą lapę už tų kulinėlių“, <....> ta lapė peršoko per kelią, sako „greičiau, greičiau važiuojam, pasivysim tą lapę. <.....> D. prasidarė mašinos dureles, langą, iškėlė kojas iš mašinos, pasirėmė ir sušovė, pataikė į tą lapę, ta lapė krito“. Medžioklės procesas šiuo atveju buvo pradėtas nuo to momento, kai asmenys automobiliu išvažiavo į medžioklės plotus ir pradėjo ieškoti medžiojamų gyvūnų – lapių. Pažymėtina, kad iki antros lapės sumedžiojimo, kurios neteisėtu sumedžiojimu ir yra kaltinamas D. M., jis tos pačios medžioklės metu jau buvo sumedžiojęs vieną lapę. Medžioklė nėra laikoma tik tas momentas, kaip teigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, kai iššaunama. Be to, vadovaujantis formuojama teismų praktika, aplinkybė, kad automobilio salone medžioklės plote asmenys vežasi užtaisytą ir iš dėklo išimtą medžioklinį šaunamąjį ginklą, t. y. paruoštą naudojimui, leidžia daryti išvadą, kad medžioklės procesas yra pradėtas bei leidžia konstatuoti patį medžioklės faktą (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-334/2018). Teismo vertinimu, net ir lingvistine prasme, Medžioklės taisyklių 11.3 ir 11.4 papunkčiuose medžioklės būdų apibūdinamieji žodžiai (tykoti, laukti, prisėlinti) neatitinka buvusios nagrinėjamos situacijos, kai po pirmojo šūvio, kaip paaiškino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jis su šautuvu sėdo į automobilio priekį ir pasivijo sužeistą gyvūną.
Teismo vertinimu, tokie D. M. veiksmai vertintini, kaip medžiojimas draudžiamu medžioklės būdu, ir atitinka ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Medžioklės taisyklių 72.11 papunkčiu numatyto draudimo pažeidimas, teismo nuomone, atitinka ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau ši dalis administracinio nusižengimo protokolu nėra inkriminuojama, todėl nuoroda į minėtą poįstatyminio akto normą šalintina, kadangi D. M. pareikštas administracinis kaltinimas naudojus netinkamą medžioklės būdą.
D. M. veika, gabenant sumedžiotą lapę, kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, kuriame numatyta, jog administracinę atsakomybę užtraukia <...> neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas. Tačiau, medžioklės taisyklų 58.1.2. punktas draudžia doroti arba gabenti neteisėtai sumedžiotą gyvūną asmeniui, neturinčiam teisės medžioti, o asmeniui, turinčiam teisę medžioti, medžioklės taisyklių 58.2.3. punktas draudžia gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Į bylą pateiktas D. M. medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad teisę medžioti aptariamo įvykio metu jis turėjo.
Sistemiškai aiškinant dabar galiojančias ANK 290 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, kad 7 dalis yra taikoma teisės medžioti neturinčiam asmeniui, o 8 dalis – turinčiam teisę medžioti asmeniui (medžiotojui). Tačiau ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už bet kokių medžiojamų gyvūnų, kai jie neteisėtai sumedžiojami, gabenimą ir dorojimą, tuo tarpu 8 dalyje – tik už neteisėtai sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų gabenimą ir dorojimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atsakomybė už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą pagal minėto ANK straipsnio 8 dalį nebegali būti taikoma 2018 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-365 pasikeitus Medžioklės taisyklėms, panaikinus licencijas gyvūnams medžioti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. 2AT-20-648/2020, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje 2AT-61-648/2020). Taigi, šiuo metu galiojančios ANK 290 straipsnio nuostatos nenumato teisę medžioti turinčiam asmeniui (medžiotojui) administracinės atsakomybės už neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimą ir dorojimą. Tačiau plečiamai aiškinti įstatymą ir turintiems teisę medžioti asmenims (medžiotojams) taikyti ANK 290 straipsnio 7 dalies nuostatas už neteisėtai sumedžiotų gyvūnų gabenimą ir dorojimą nėra teisinio pagrindo.
Atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį taikytina už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis byloje byla Nr. 2AT-61-648/2020).
Nors administracinio nusižengimo protokolu ANK 290 straipsnio 8 dalis D. M. nebuvo inkriminuota, nei ANK 635 straipsnio 3 dalis, nei teismų praktika nenustato apribojimų teismui savo iniciatyva perkvalifikuoti kaltininko padarytą nusižengimą net ir pagal griežtesnę atsakomybę numatantį ANK straipsnį ar jo dalį, užtikrinant, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės.
Konkrečiu atveju viso proceso teisme metu buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su galimu gyvūno sumedžiojimo neteisėtumu. Tiek ANK 290 straipsnio 7 dalies, tiek to paties straipsnio 8 dalies taikymui būtina nustatyti gyvūno sumedžiojimo neteisėtumą (jo sumedžiojimą neturint tam teisės). Administracinio nusižengimo protokolu formuluojant nusižengimo esmę nurodyta D. M. pažeidus Medžioklės taisyklių 58.2.1. papunktį (medžiojus teritorijoje, kurioje jis neturi teisės medžioti). Administracinio nusižengimo protokole yra nurodyti nusižengimo padarymo vieta, laikas. Teismo vertinimu, nustatyti naujų faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių, papildomų įrodymų rinkimo veiksmų atlikti nereikia, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų perkvalifikavimu į ANK 290 straipsnio 7 dalies į to paties straipsnio 8 dalį, teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės nebus pažeisti. Juolab, kad ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teismo proceso metu nurodė, kad medžiotojui gali būti taikoma tik ANK 290 straipsnio 8 dalis. Taigi, veikos perkvalifikavimas, teismui išėjus priimti procesinio sprendimo nustačius, kad protokolu nurodyta nusižengimo kvalifikacija yra neteisinga, teismo vertinimu, negali būti vertinamas kaip siurprizinis ir pažeidžiantis gynybos teises. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. Tokia principinė nuostata įtvirtinta ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-875/2020). Be to, ANK 290 straipsnio 8 dalis kaip griežtesnė lyginant su ANK 290 straipsnio 7 dalimi, nei pagal numatytos nuobaudos dydį, nei pagal galimybę (privalomumą) taikyti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą nelaikytina. Kitos administracinio poveikio priemonės už ANK 290 str. 8 d. numatyto nusižengimo padarymą yra analogiškos taikytinoms ir pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį, kurioje numatytą administracinį nusižengimą šiuo nutarimu teismas sprendžia D. M. padarius.
ANK 290 straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą. Nusižengimo dalykas šios veikos atveju yra bet koks gyvūnas, neatsižvelgiant, ar jis patenka į limituojamų gyvūnų sąrašą ar nepatenka.
Medžioklės taisyklių 58.2.1. punkte įtvirtintas draudimas asmeniui, turinčiam teisę medžioti, medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės. Bylos duomenimis D. M., pagal medžiotojų klubo „G“ 2021 m. sausio 21 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 123, turėjo teisę medžioti tik MK „G“ medžioklės plotų vienete. D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis šūvio metu buvo mašinoje, kuri stovėjo kairėje kelio pusėje, t. y. šovė būdamas „G“ medžioklės plotų vienete. Aplinkybė, kad į gyvūną šaunama būnant šalia teritorijos, kurioje medžioti asmuo neturi teisės, jo atsakomybės nepašalina (pvz. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-366/2019).
D. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pirmą šūvį į lapę paleido teritorijoje, kurioje teisę medžioti jis turėjo, tačiau lapei nesustojus ir dingus sėdo į automobilį, kuriuo pavažiavus į priekį pamatęs tą lapę sužeistą persimetusią į kitą kelio pusę ir, atitinkamai, medžioklės plotą, ją nušovė. Tačiau nustatinėjant administracinio nusižengimo sudėties požymius vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra galima, kadangi, natūralu, jog, gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant D. M. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes.
Tai, kad lapė buvo sumedžiota „M“ medžioklės plotų vienete, teismo vertinimu, įrodyta byloje esančiais įrodymais: liudytojų S. J., L. J., G. C., E. J. parodymais, tyrimo aktais, fotonuotraukomis ir kita rašytine bei vaizdo bylos medžiaga.
Apklausiama nusižengimo tyrimo metu liudytoja S. J. nurodė, kad šūvis pasigirdo tuoj po to, kai ji maždaug 16.02 val. pro savo kambario langą pastebėjo mašiną ir pro jos šoninį langą dešinėje priekinėje keleivio pusėje kyšantį šautuvą (b. l. 9). Nors teismo posėdžio metu minėta liudytoja nebuvo tikra, kuriuo momentu – tuoj po to, kai pamatė, ar kiek vėliau, jai nuėjus apie tai pranešti tėvams – buvo šūvis, tačiau patvirtino, kad rašydama paaiškinimą tuoj po įvykio (b. l. 9) viską prisiminė geriau, dabar kai kurių dalykų nebeprisimena. Be to, nurodė, kad tuo metu, kai pasikvietusi tėvus ji grįžo prie lango, asmuo iš mašinos jau buvo nubėgęs prie gyvūno. Be to, tokius pirminius S. J. paaiškinimus iš esmės patvirtino liudytojas L. J., teismo posėdyje nurodęs, kad atėjusi dukra pasakė, kad buvo šūvis, o kol jis išėjo pasižiūrėti į lauką, žmogus jau ėjo atgal link mašinos. Aplinkybes, jog aiškinantis įvykį S. J. nurodė mačiusi iš mašinos išlendantį vamzdį ir tuoj pasigirdusį šūvį, tiek tarnybiniu pranešimu (b. l. 19), tiek teismo posėdyje nurodė ir liudytojas G. C.. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi pagrindo netikėti tiek S. J. rašytiniu paaiškinimu, tiek ir liudytojo L. J. parodymais.
Pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teismo posėdyje išdėstytą versiją vertinti kaip gynybinę ir tokią, kuria siekiama išvengti administracinės atsakomybės, suteikia tai, kad tiek D. M., tiek kartu įvykio metu buvusių asmenų parodymai nusižengimo tyrimo metu ir teismo proceso metu keitėsi: iš pradžių nurodoma, kad buvo vienas D. M. šūvis į lapę „G“ būrelio medžioklės plote (b. l. 11); lapė perbėgo į „P“ būrelio medžioklės plotą ir krito (b. l. 12). Kitu paaiškinimu R. M. nurodė, kad lapę, bėgančią iš „G“ į „P“ būrelio plotus, sumedžiojo jis (b. l. 13). Aplinkybę, jog į lapę buvo šauta „G“ plotuose, o perbėgusi kelią ši krito, rašytiniame paaiškinime nurodė ir M. M. (b. l. 14). Tai, kad žodžiu pateikiamos įvykio versijos taip pat ne kartą keitėsi, patvirtino liudytojas G. C..
Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijos liudytojų L. S., D. G. ir K. G. parodymai nepatvirtina. L. S. parodymus teismas vertina kaip netikslius ir prieštaringus nurodomo laiko, kuriuo ji neva matė D. M. apie J., aspektu. Liudytojų D. G., K. G. parodymai taip pat nėra pakankamai informatyvūs, iš jų nėra galimybės nustatyti, kuriuos šūvius liudytojai girdėjo. Kaip nurodė tiek D. M., tiek kartu buvę asmenys, nuo pirmojo šūvio iki antrojo, automobiliu buvo pavažiuota apie 200–300 m, kai tuo tarpu liudytojai nurodo 4–5 min. ar net 10 min. laiko tarpą tarp pirmojo ir antrojo jų girdėtų šūvių. Be to, tarp vietovių, ties kuriomis buvo nušauta pirma lapė (už B.), ir nušauta (ar sužeista) antra lapė (prie G.) yra nedideli atstumai, kas verčia abejoti, jog liudytojai girdėjo ne šūvį apie B., o vėliau – ties G., o būtent du šūvius prie G. vietovės.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog D. M. veiksmai – neteisėtas lapės sumedžiojimas teritorijoje, kurioje medžioklės lapas negaliojo, nes lapė sumedžiota „M“ medžioklės plotų vienete, kuriame D. M. neturėjo nustatyta tvarka išduoto galiojančio medžioklės lapo su įrašu apie vykdomą medžioklę, suteikiančio teisę medžioti šioje teritorijoje, yra įrodyti. D. M. pateiktą galutinę įvykių versiją teismas vertina kaip gynybinę, nepatvirtintą kitais objektyviais įrodymais, išskyrus šią versiją palaikančius liudytojus, kurie yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens artimi žmonės.
Teismo vertinimu, anksčiau minėtuose D. M. veiksmuose yra ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Nustatyta, kad į administracinio nusižengimo protokolą nepagrįstai buvo įrašytas sumedžioto gyvūno gabenimas, kuris šalintinas iš administracinio kaltinimo. Taip pat tikslintina atsakomybę numatanti ANK 290 straipsnio dalis, D. M. veika iš ANK 290 straipsnio 7 dalies perkvalifikuotina į ANK 290 straipsnio 8 dalį. Teismo vertinimu, kvalifikavimo tikslinimu nekeičiant esminių administracinio nusižengimo protokole nurodytų, o taip pat ir bylos nagrinėjimo metu tirtų aplinkybių, procesinis pažeidimas nepadaromas.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti D. M. paskiriant už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse, didesnes nei minimalios sankcijose numatyto dydžio baudas (ANK 32, 34–36 straipsniai).
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis <...>, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Todėl už atskirus administracinius nusižengimus D. M. paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnyje numatytas taisykles.
ANK 290 straipsnio 9 dalis numato, kad už šio straipsnio 4, 5, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. To paties straipsnio 10 dalis numato, kad už šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus taip pat privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą.
Remdamasis nurodyta įstatymo nuostata, teismas sprendžia D. M. paskyrus už ANK 290 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus administracines nuobaudas, skirti ANK 27 straipsnyje reglamentuojamą administracinio poveikio priemonę – teisės medžioti atėmimą. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kada gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, todėl skirtina ir administracinio poveikio priemonė – administracinių nusižengimų padarymo įrankio – R. M. priklausančio (leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas D. M.) graižtvinio šautuvo „Tikka T3x 223 Remington“ Nr. (duomenys neskelbtini), su optika „Steiner Ranger“ 4-16x56 mm (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), konfiskavimas.
Atsižvelgiant į G. M. paaiškinimus teismo posėdyje, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, transporto priemonės A., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas netaikytinas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6 punkte baziniai tarifai yra nustatyti už sunaikintus žinduolius. Iš šios metodikos 1 punkto taip pat matyti, kad žala yra padaroma neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje gyvenančias, laikinai esančias, migracijos ar kitu metu pastebimus ar aptinkamus laukinius gyvūnus ar jų buveines.
ANK 664 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Iš žalos aplinkai apskaičiavimo matyti, jog padarytos žalos laukinei gyvūnijai dydis – 175,45 eurų. Šis apskaičiavimas buvo įteiktas D. M. žala nebuvo atlyginta. Aplinkos apsaugos departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė priteisti laukinei gyvūnijai padarytą ir nesumokėtą žalą pagal apskaičiavimą. Remiantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsniu, gamtai padaryta žala priteistina iš administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M., kaip žalą tiesiogiai padariusio asmens.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22, 28, 29, 32, 34–36 straipsniais, 38 straipsnio 2 dalimi, 635–637, 646, 665 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. M. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 7 dalies į 290 straipsnio 8 dalį bei iš kaltinimo pašalinti aplinkybes dėl neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimo.
D. M. pripažinti kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnio 8 dalyje, bei paskirti jam administracines nuobaudas:
– pagal ANK 290 straipsnio 5 dalį – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą ir specialios teisės – teisės medžioti – atėmimą 2 (dvejiems) metams
– pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį – 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) baudą ir specialios teisės – teisės medžioti – atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, D. M. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1050 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų) baudą ir specialios teisės – teisės medžioti – atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Konfiskuoti graižtvinį šautuvą „Tikka T3x 223 Remington“ Nr. (duomenys neskelbtini), su optika „Steiner Ranger“ 4-16x56 mm (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad paskirtą baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK 21128307317).
Neturint galimybės sumokėti visą baudą iš karto, mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Priteisti iš D. M. valstybės naudai 175,45 Eur (šimtą septyniasdešimt penkis eurus 45 ct) aplinkai padarytos žalos, įpareigojant šią žalą atlyginti per 2 (du) mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, nurodytą sumą pervedant į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT62 4010 0510 0425 0887, Luminor bankas AB, nurodant įmokos kodą – 7410.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.