- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- AN2-43-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00966-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.19.21pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria E. A. G. atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, grąžinta administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai - Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nustatytiems trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. A. G. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė 2019 m. lapkričio 28 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinant jį padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalį, už tai, kad E. A. G. 2019 m. lapkričio 20 d. 14.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,78 promilės neblaivumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta, kadangi buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, vairuodamas transporto priemonę „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudė kelkraštyje stovėjusį automobilį „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. G. J. dėl apgadinto automobilio „O. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryta apie 500 eurų turtinė žala. Tokiais savo veiksmais E. A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 219.1 ir 222 punktus.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartimi E. A. G. atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla grąžinta administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai - Šiaulių apskrities VPK, nustatytiems trūkumams pašalinti. Nutartyje nurodyta, kad formuluojant kaltinimą E. A. G., buvo nurodyta, kad G. J. dėl apgadinto automobilio „O. V.“ padaryta apie 500 eurų turtinė žala, tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. J. nurodė, kad dėl eismo įvykio draudimo kompanija jam paskaičiavo 1000 eurų išmoką už padarytą žalą jo automobiliui. Teismui buvo pateikti dokumentai, t. y. 2019 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad draudimo kompanija „(duomenys neskelbtini)“ G. J. išmokėjo 1008,83 Eur. Tokios aplinkybės rodo, kad sukelto eismo įvykio metu padaryta žala (1008,83 Eur) galimai viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kas reiškia, kad E. A. G. turėtų būti inkriminuojamas ne ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, o tikslinga spręsti klausimą dėl kaltinimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada, nes ji yra padaryta per klaidą, tinkamai neįvertinus ANK teismui suteiktų įgaliojimų. Pažymi, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tai yra, protokolą su administracinio nusižengimo medžiaga grąžino nustatęs, kad yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Institucijos nuomone, teismui, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka, kurioje dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir iš gautų papildomų duomenų, kurių protokolą surašiusi institucija neturėjo nustačius, kad padaryta veika perkvalifikuotina iš ANK 426 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 2 dalį, o administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, turėjo pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojančią 426 straipsnio 2 dalį ir pagal ją paskirti administracinę nuobaudą.
3.2. Taip pat nesutinka ir su teismo pozicija, kad neteisėta veika negalėjo būti perkvalifikuota bylą nagrinėjant teisme, kadangi tokiu būdu būtų apsunkinta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis. ANK nėra numatyta, jog ANK 635 straipsnio 3 dalies pagrindu perkvalifikuojant veiką, negalėtų būti asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, pasunkinta teisinė padėtis, tai yra nėra numatytas draudimas perkvalifikuoti neteisėtą veiką į sunkesnį administracinį nusižengimą nei jis buvo nurodytas protokole.
3.3. Nurodo, kad šiuo atveju nėra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pats negalėjo ištaisyti dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl pagrįstai teigtina, kad skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Atskiruoju skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį, motyvuodama tuo, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai ir grąžinimo Institucijai pagrindai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi teismas pats turėjo galimybę perkvalifikuoti veiką iš ANK 426 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 2 dalį.
6. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
7. Administracinio nusižengimo protokole nukentėjusiajam G. J. eismo įvykio metu padaryta žala nurodyta apie 500 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra 1008,83 Eur (draudimo kompanijos mokėjimo nurodymas) (b. l. 46), t. y., viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl E. A. G. padarytas nusižengimas atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, o ne kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
8. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Tokia principinė nuostata įtvirtinta ir ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
9. Tokios praktikos kontekste apygardos teismui taip pat nekelia abejonių tai, kad ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos – baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: <...> 3) grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių – visiškai atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje plėtojamą aktyvaus teismo modelį. Kitaip tariant – teismas grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti gali tik išskirtiniais atvejais, kai tam tikrų bylos aplinkybių nustatyti teisme nėra galimybės ir tokios nuostatos visiškai dera su aktyvaus teismo modeliu nusistovėjusiu Lietuvos Respublikoje.
10. Šioje byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė – nurodytas neblaivumas, vairavimo faktas, padaryta žala. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje norint nustatyti faktines nusižengimo padarymo aplinkybes jokių papildomų įrodymų rinkimo veiksmų atlikti nereikia. Juo labiau, kad pats E. A. G. administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių neginčijo, o pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė (neanalizavo) jokių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, susijusių su faktinių nusižengimo aplinkybių nustatymu. Vienintelis pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardintas administracinio nusižengimo protokolo trūkumas yra tas, jog, kaip nurodoma, protokole E. A. G. klaidingai inkriminuotas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, nors, pirmosios instancijos teismo vertinimu, asmens veiksmuose yra ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kurio sankcija yra griežtesnė, požymių. Žemesniojo teismo vertinimu, tokio trūkumo teismas pats ištaisyti negali, kadangi savo iniciatyva atlikdamas perkvalifikavimą pagal griežtesnę sankciją numatantį įstatymą pažeistų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą.
11. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog įstatymų leidėjas yra numatęs, kad gali susiklostyti tokios situacijos, kai administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija (pareigūnas) administracinio nusižengimo protokole klaidingai kvalifikuoja padarytą nusižengimą. Tokie atvejai yra aptarti ANK 635 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad tuomet, kai administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Teismų praktikoje pažymima, kad naudojantis šia teise svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017). Be to, šiame kontekste akcentuotina ir tai, jog pagal ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punktą dar rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teismas privalo išspręsti ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad E. A. G. padaryta veika galimai atitinka ne ANK 426 straipsnio 1 dalį, bet griežtesnę atsakomybę numatančią ANK 426 straipsnio 2 dalį, savo sprendimą grąžinti bylą Institucijai motyvavo tuo, jog nusižengimo perkvalifikavimas teismo iniciatyva galėtų pažeisti E. A. G. teisę gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Su tokiu argumentu nesutiktina. Šioje vietoje akcentuotina, kad nei ANK 635 straipsnio 3 dalis, nei teismų praktika nenustato apribojimų teismui savo iniciatyva perkvalifikuoti kaltininko padarytą nusižengimą pagal griežtesnę atsakomybę numatantį ANK straipsnį ar jo dalį. Kaip minėta, svarbiausia yra tai, kad nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai būtų užtikrinama tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu pastebėjus, jog administracinio nusižengimo protokole yra nurodytas galimai netinkamas ANK straipsnis ar jo dalis, teismas posėdžio metu informuotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apie galimybę perkvalifikuoti jo padarytą nusižengimą pagal kitą ANK straipsnį ar jo dalį, taip sudarant galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą.
13. Pirmosios instancijos teismas šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, bylos nagrinėjime dalyvavo pats E. A. G. bei nukentėjusysis G. J.. Tiek iš byloje esančių posėdžių protokolų, tiek išklausius teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintus garso įrašus (administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog byla buvo nagrinėjama iš esmės. E. A. G. baigiamųjų kalbų metu savo kaltę pilnai pripažino, jokių faktinių aplinkybių neginčijo, dėl ko nebuvo pagrindo atlikti platesnį įrodymų tyrimą. Paskelbus surinktus duomenis bei išklausius baigiamąsias kalbas, minimo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo pabaigtas, o teisėja išėjo priimti procesinį sprendimą. Tai, kad teismas išėjo priimti sprendimą, reiškia, jog tiek pats protokolas, tiek bylos aplinkybės buvo aiškios. Visgi paskelbtos nutarties turinys rodo, jog teismas nustatė trūkumą, susijusį su nusižengimo kvalifikacija. Šiuo atveju nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas apie šį trūkumą nieko neužsiminė bylos nagrinėjimo metu, nors, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, turėjo visas galimybes įspėti E. A. G. apie galimybę taikyti kitą nusižengimo kvalifikaciją, paaiškinti gresiančią sankciją ir, esant reikalui, suteikti papildomai laiko pasiruošti gynybai. Pabrėžtina, kad laiko pasirengti gynybai suteikimas, iš esmės eliminuoja galimybę pažeisti esmines administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises, tarp jų, teisę žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam, teisę į gynybą. Tuo atveju, jeigu teisėja, tik išėjusi priimti procesinį sprendimą, pastebėjo, kad protokole nurodyta nusižengimo kvalifikacija yra neteisinga, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turi būti vertinami pagal griežtesnę atsakomybę numatančio straipsnio kitą dalį, turėjo pasinaudoti ANK 632 straipsnio 8 dalimi, atnaujindamas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir atlikdamas anksčiau nurodytus veiksmus. Šiuo gi atveju teismas pasirinko, matyt, sau patogesnį kelią ir grąžino bylą tirti iš naujo, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo (Analogiškos praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-432-932/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog bylą grąžinti tirti institucijai iš naujo galima tik tuo atveju, jeigu yra nustatomi tokie trūkumai, kurie trukdo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui teisme. Analizuojamu atveju faktinės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės protokole užfiksuotos tinkamai, prie bylos pridėti šias aplinkybes galintys patvirtinti duomenys, o nustatytą administracinio nusižengimo protokolo trūkumą – nurodytą galimai klaidingą ANK specialiosios dalies straipsnio dalį - pilnai galima ištaisyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
15. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai nutarė administracinio nusižengimo bylą perduoti Institucijai tirti iš naujo, dėl ko skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi sprendžiamas klausimas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo - grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teismas dėl E. A. G. kaltės, jo veiksmų kvalifikavimo, byloje surinktų įrodymų patikimumo ir pakankamumo, nuobaudos individualizavimo, nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.