- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 1-2540-806/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32287-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- T. L.
- Advokatai
- Aleksandras Morozovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje T. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. L. 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 22.50 val. Vilniuje, Pilaitės prospekte, ties pastatu Nr. 19, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,21 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamoji T. L. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jokių pateisinimų savo elgesiui nemato, nuoširdžiai gailisi. Didžiausia bausmė yra tai, kad ji yra nušalinta nuo darbo, taip pat, kad buvo uždaryta parai į areštinę. Buvo taip, kad su draugu šventė metines ir susipyko, draugas bandė pakelti ranką prieš ją, nusprendė išvažiuoti iš namų, jautėsi puikiai, negalvojo, kad tiek išgėrusi. Vartojo alkoholį, gėrė butelį vyno, gal stresas prisidėjo, lauke daug rūkė. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), rugpjūčio 12 d., iš namų išbėgo apie pusę 10 val. vakaro. Vairavo VW Golf, automobilis priklauso jos darbovietei, nebeturės galimybės nusipirkti sau automobilį. Liko be darbo, kurį laiką reiks gyventi tėvų išlaikoma, darbą susirasti nelengva. Išsilavinimas aukštasis, dirbo vadybininke, atsakinga už paslaugas, teko 100 žmonių vadovauti. Atlyginimas 700 eurų. Turi būsto paskolą-65 tūkstančius eurų, 250 eurų moka į mėnesį už paskolą. Automobilio vertė jai labai didelė suma. Vairavimo teises turi apie 14 metų. Šeima pasmerkė tokį jos elgesį, po to įvykio išsikraustė pas tėvus, nes tėvai nori daugiau ją prižiūrėti. Su mama labai geri santykiai, geriausios draugės, labai daug laiko kartu praleidžia. Mama turi autoritetą ir įtakos turės, klauso jos nuomonės, dažniausiai mamos žodis yra paskutinis. Mama vairuoja automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. L. parodė, kad ta situacija, kurioje atsidūrė dukra, nesuprantama, nes anksčiau nebuvo tokia, mokėsi, apsimokėdavo savo mokslus, gerbdavo tėvus. Kalbėjo su dukra apie tai, kad nepasikartotų tokie dalykai, ji viską padarys, kad tai nepasikartotų. Dukra neturi problemų su alkoholiu, dabar kartu gyvena, prieš tai dažnai atvažiuodavo. Ji, J. L. dirba, sodą turi, reikia skirti dėmesio, dažnai su T. važiuoja po Lietuvą. Galėtų sumokėti apie 1000 eurų užstatą.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, pripažino kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamoji T. L. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.00 val., būdama namuose vartojo alkoholinį gėrimą – vyną. Jo išgėrė apie 1 litrą. Apie 23.00 val. nutarė nuvažiuoti į parduotuvę ir nusipirkti cigarečių, todėl sėdo į automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso (duomenys neskelbtini), kurioje pati dirba, ir važiavo į degalinę „VIADA“, esančią Pilaitės pr. Automobiliu važiavo viena. Kai nusipirko cigarečių ir Pilaitės prospektu važiavo link namų, ją sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai davė jai pūsti į alkotesterį. Pūtė du kartus. Jai buvo nustatytas 2,21 promilės girtumas. Po to buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą. Dėl savo poelgio labai gailisi, nurodo, jog daugiau tai nepasikartos (b. l. 62-63).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Kelių policijos valdybos vyriausiuoju patruliu E. P., apie 22.33 val., iš Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo informaciją, kad vakariniame aplinkkelyje važiuoja automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 22.50 val. minėtą automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė Vilniuje, prie Pilaitės pr. 19. Jo kolega priėjo prie automobilio, kurį vairavo T. L., gim. (duomenys neskelbtini). Pats priėjo prie vairuotojos su alkoholio matuokliu. Iš vairuotojos burnos pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, taip pat jos kalba buvo nerišli. Kitų asmenų automobilio salone nebuvo. Apie 22.54 val. buvo atliktas vairuotojos T. L. pirmas girtumo patikrinimas, kai nustatytas jos rezultatas buvo 2,21 promilės girtumas. Antras patikrinimo rezultatas buvo atliktas 23.14 val. ir nustatytas 2,34 promilės girtumas. Automobilis VW GOLF buvo uždarytas į saugomą aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Įvykį užfiksavo kamera Nr. 6. Kad pristatytų T. L. į Vilniaus aps. VPK OVS, iškvietė kitą ekipažą Nr.1715, kuris ir pristatė moterį (b. l. 29-31).
Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 12 d. 22.30 val. T. L. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą T. L. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali; T. L. buvo patikrina alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757; pirmasis tikrinimas atliktas 22.54 val., nustatytas 2,21 promilės girtumas, antrasis tikrinimas atliktas 23.14 val., kurio metu nustatytas 2,34 promilės girtumas (b. l. 40-41).
Alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757“ rodmenų kvitai ir patikros sertifikatas patvirtina, kad T. L. 2020 m. rugpjūčio 12 d. 22.54 val. nustatytas 2,21 promilės girtumas, 2020 m. rugpjūčio 12 d. 23.14 val. nustatytas 2,34 promilės girtumas; prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 38-39, 43).
Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 46).
Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2020 m. rugpjūčio mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio VW Golf kaina Lietuvoje be PVM – 5520 Eur, su PVM – 6680 Eur (b. l. 53-54).
Teismo posėdžio metu į bylą buvo pateikta ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2020-08-31 likutinė automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 3773,75 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, vertina, jog byloje įrodyta, kad T. L. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pati kaltinamoji dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. T. L. kaltę taip pat įrodo liudytojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2020 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757“ rodmenų kvitai, kurie patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje T. L. vairavo transporto priemonę, o sustabdžius ją ir patikrinus jos blaivumą nustatyta, jog mažiausia etilo alkoholio koncentracija išpučiamame ore yra 2,21 promilės. Kaltinamosios T. L. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji transporto priemonę vairavo, kai nustatytas 1,5 promiles viršijantis girtumas.
T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisme nagrinėjant bylą buvo gauta kaltinamosios T. L. ir jos motinos J. L. prašymai dėl T. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą J. L. atsakomybei.
BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl T. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Byloje nustatyta, kad T. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pastaroji praeityje kelis kartus bausta administracine tvarka (b. l. 41).
T. L. yra dirbanti, darbe charakterizuojama teigiamai, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad T. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju T. L. laiduotoja sutinka būti jos mama J. L., kurią su kaltinamąja sieja itin glaudūs santykiai. Teismui pateiktame prašyme J. L. nurodė, kad ji dukrai gali daryti ir daro tik teigiamą įtaką.
Teisme apklausus laiduotoją J. L. ir įvertinus pateiktus duomenis apie ją nustatyta, kad asmuo yra kaltinamosios mama, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai, praeityje niekada administracine tvarka nebausta, neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas pripažįsta, kad J. L. yra ne tik kaltinamajai ypač artima, bet ir verta teismo pasitikėjimo asmenybė, galinti daryti reikalingą įtaką kaltininkei, kuri nori taisytis ir nebenusikalsti ateityje.
Nustačius visas įstatymo leidėjo numatytas ir aptartas sąlygas, J. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Aptariamą nusikalstamą veiką T. L. padarė naudodamasi specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. Atsižvelgus į T. L. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, kartu į tai, kad savo kaltę ji visiškai pripažino, posėdžio metu itin kritiškai vertino savo elgesį, dėl poelgio nuoširdžiai gailėjosi, iki įvykio dirbo ir norėtų išsaugoti darbo vietą, o darbo pobūdžiui automobilis būtinas, charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka bausta kelis kartus, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, spręstina, kad toks neatsakingas poelgis veikiau buvo vienkartinis ir jai nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Šio termino pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018), t. y. terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d.
Byloje svarstytinas dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo klausimas.
Nagrinėjamame kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymas ir jų parinkimas – teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Kartu svarbu ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Nagrinėjamu atveju kaltinamoji T. L. tyčinio nusikaltimo padarymo metu vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ne jai pačiai, o juridiniam asmeniui, jos darbdaviui – (duomenys neskelbtini). Kadangi baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog automobilis bus panaudotas įstatymo uždraustai veikai daryti, juolab T. L. vairavo savo darbdavio suteiktą transporto priemonę, kuri, tikėtina, buvo skirta darbinei veiklai vykdyti, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, spręstina dėl iš T. L. išieškotinos pinigų sumos, atitinkančios automobilio vertę.
Teismas, spręsdamas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo T. L., vertina jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, kartu kreipia dėmesį į kitas pirmiau aptartas aplinkybes, į kurias atsižvelgta sprendžiant dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. kad T. L. neteista, administracine tvarka bausta kelis kartus, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, itin kritiškai vertina savo poelgį, į jos elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, turi finansinių įsipareigojimų, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, į teismo išvadą, kad aktualus T. L. poelgis, vertinant jos asmenybę, veikiau yra negatyvi išimtis iš taisyklės – pakankamai socialiai atsakingo jos gyvenimo būdo. Atsižvelgtina ir tai, jog T. L. šiuo nuosprendžiu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise, kuri tam tikra apimtimi suvaržys jos teises – ji pakankamai ilgą laiko tarpą negalės vairuoti automobilio. Pažymėtina ir tai, jog VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, vidutinė T. L. vairuoto automobilio kaina su PVM – 6680 eurų, taigi, išieškotina konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (nusprendus aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę taikyti pilna apimtimi), būtų išties didelė. Kaip minėta atsižvelgtina į T. L. finansinę padėtį – dirba (tačiau dėl darbo pobūdžio, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, šiuo metu jos darbinė veikla kaip nurodė T. L. sustabdyta), turi finansinių įsipareigojimų. Vertinant anksčiau minėtų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju dalis automobilio vertės-2000 eurų, kurį neblaivi vairavo T. L., išieškojimas, nesiekiant sumenkinti jos padarytos veikos pavojingumo būtų adekvati atsakomybės priemonė T. L. asmenybei, atitiktų teisingą viešojo intereso poreikį ir asmens teisių pusiausvyrą. Atsižvelgiant į T. L. turtinę padėtį ši suma sumokėtina per ilgesnį, teismo nustatytą laikotarpį.
Ikiteisminio tyrimo metu T. L. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ((duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Didžioji Britanija (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 76-77) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus, panaikintinos, o vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais teismas
nusprendė:
T. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Perduoti T. L. pagal laidavimą laiduotojai J. L. a.k. (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti T. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2000 Eur (du tūkstančius eurų).
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ((duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini)), rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus, panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
- jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. L., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti T. L., kad transporto priemonės vertės dalį atitinkanti pinigų suma, turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai.