Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-555-859/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-04-08
Bylos Nr.: 1-555-859/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39406-2020-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis: V. G., R. R.
Civilinis ieškovas: A. Š.
Advokatai: Aleksandras Palamarčukas, Gediminas Milevičius

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-555-859/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39406-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.3.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei,dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui,kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,kaltinamajam R. R., jo gynėjui advokatui Gediminui Milevičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje, mišriuoju būdu (proceso dalyviams sutikus, nuotoliniu vaizdo ir garso perdavimo būdu „Zoom“ platformoje), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, nevedęs, teistas, iš kurių paskutinieji teistumai:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudėta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2019 m. kovo 4 d. vagystė), ir paskirta bausmė – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimas; pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirti galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrino iš dalies sudedant ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo;

2) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. kovo 24 d. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskiriant 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su paskirta bausme, paskiriant 2 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. rugpjūčio 13 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę.

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugsėjo 16 d. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskiriant 30 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 20 parų arešto bausmę.

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir skirta jam bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir skirta jam laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams ir skirtos jam pareigas: 1) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo); 3) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. P. padarytą turtinę 270 eurų žalą,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. G. ir R. R., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tyčią, 2020 m. spalio 1 d. apie 16.50 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 139, pievelėje prie viešojo transporto stotelės „Šaltinėlis“, šalia troleibuso žiedo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. R. tyčia sudavus du smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į galvą ir vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, parkritusiam gulinčiam nukentėjusiajam V. G. kartu su R. R. spyrė kiekvienas po du kartus į kairę kūno pusę, o R. R. dar du kartus spyrė į galvą, taip padarydami nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akiduobės pamatinės ir medialinės sienelės lūžiu, muštinėmis žaizdomis veido kairėje ir poodinėmis kraujosruvomis veide, po ko, V. G. iš gulinčio nukentėjusiojo A. Š. drabužių kišenės pagrobė 300 eurų vertės mobilų telefoną „Nokia android one“, 50 eurų vertės juodos spalvos piniginę su joje buvusiais materialinės vertės neturinčiais daiktais ir asmens dokumentais (asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), invalidumo pažymėjimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), „Vichy 2019“ nario kortele, vizitine kortele, „SEB“ banko „Mylimiausia“ kortele, „Telia“ ir „Ežys“ kortelėmis, nuolaidų kortelėmis „Maxima ačiū“, „Mano Rimi“), taip pat iš šalia esančios viešojo transporto stotelės „Šaltinėlis“ pagrobė nukentėjusiojo pasidėtą 500 eurų vertės rudos spalvos odinį portfelį su jame buvusiu 500 eurų vertės dantų protezu ir kitais materialinės vertės neturinčiais daiktais (įvairiais dokumentais, užrašų knygele, (duomenys neskelbtini) spaudu, tušinukais, kompaktiniu disku, vaistais „(duomenys neskelbtini)“, kompensuojamųjų vaistų pasu, pinigų paėmimo kvitų knygele, (duomenys neskelbtini) orderių knygele, polietileniniu maišu „Maxima“), tokiais bendrais veiksmais V. G. ir R. R., turėdami vieningą tyčią, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo A. Š. 1 350 eurų bendros vertės turtą.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 4 d., pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius, tądien buvo neblaivus. Atsakydamas į klausimus parodė, kad nepažįsta V. G.. V. G. buvo šalia. Jis stovėjo netoli stotelės ar prie „IKI“ parduotuvės. Nežinojo kodėl V. G. priėjo, ką darė. Prieš tai šventė su draugu gimtadienį. Ėjo į stotelę vienas. Buvo prie stotelės, turėjo važiuoti namo, o tuo tarpu nukentėjusysis šlapinosi į krūmus, atėjo išreiškė jam pretenziją, nes tai jam nepatiko. Neprisiminė ranka ar koja sudavė. Matė, kad vėliau atėjo žemesnis už jį žmogus. Galėjo būti, kad sudavė daugiausiai smūgių. Nebuvo tikslo kažko atimti iš nukentėjusiojo. Išsakė jam pretenzijas ir sudavė porą smūgių. Niekas nebandė jo (teismo pastaba – kaltinamojo R. R.) sulaikyti. Jis nieko neėmė, tik sudavė smūgius. Jam atrodė, kad nukentėjusysis buvo nukritęs. Kai pamatė nukentėjusįjį, V. G. dar nebuvo priėjęs, jis atėjo vėliau.

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą 2020 m. gruodžio 1 d. R. R. kaltę pripažino iš dalies. Negalėjo prisiminti 2020 m. spalio 1 d. dienos įvykio. Prisiminė tik tiek, kad kažkam sudavė du kartus kumščiu į galvą, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl tai padarė ir kam sudavė. V. G. jis nepažįsta. Labai gailisi dėl to įvykio (t. 2., b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 2 d. apklaustas R. R. nurodė, kad kaltę dėl nusikaltimo pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. jis apie 12.00 val. miške, Žirmūnuose, šventė savo draugo S. gimtadienį, kurio pavardės nežinojo. Jie buvo trise su S. panele A. Į mišką jie pasiėmė 7 butelius po 0,5 litro kriaušių likerio, kurio stiprumas yra 30%. Per dieną jie trise visą tą likerį suvartojo. Jo atmintis aptemo ir jis nieko neprisiminė. Jis nepažįsta žmogaus vardu V. G.. Prisipažįsta, kad sudavė porą smūgių kažkokiam nepažįstamam asmeniui, bet negalėjo paaiškinti dėl kokių priežasčių. Tikslo vogti jis neturėjo. Po gimtadienio miške šventimo jis ruošėsi važiuoti namo. Bet kas įvyko po to, negalėjo paaiškinti. Atsigavo tik tuo metu, kai jau buvo sulaikytas (t. 1., b. l. 111, t. 2, b. l. 8).

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 4 d., prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Viskas galėjo būti kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje. Atvažiavo į Žirmūnus, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, ėjo prie stotelės ir pamatė du vyrus. Įlindo į kišenę, pavogė telefoną. Stotelėje buvo lagaminėlis. Įsėdo į troleibusą ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Atsakydamas į klausimus parodė, kad nepažįsta R. R.. Jis prie parduotuvės buvo vienas. Prieš nusiperkant alaus, vartojo narkotikus. Išgėrė apie litrą alaus. Nesuprato ką tie vyrai darė, įlindo į vyresnio vyro kišenes. Vyresnis vyras buvo neblaivus, jis stovėjo. Išėmė telefoną iš jo kelnių, o piniginę iš striukės. Jo lagaminas buvo stotelėje. Nežiūrėjo ar buvo konfliktas tarp tų vyrų, greitai paėmė daiktus ir pabėgo. Kitas vyras, šalia nukentėjusiojo, gali būti, kad buvo R. R.. Jis buvo jaunas, aukštas. Nežinojo kodėl sudavė nukentėjusiajam, o ne R. R., buvo neblaivus. Lengviau buvo paimti telefoną iš nukentėjusiojo. Jį sulaikė autobuse, daiktų panaudoti nespėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. spalio 2 d. apklaustas įtariamuoju V. G. nurodė, kad visiškai prisipažįstą savo kaltę. 2020 m. spalio 1 d. jis buvo vienas, prie troleibusų žiedo Žirmūnuose, nuėjo į parduotuvę „IKI“ ir ruošėsi važiuoti į miestą. Tuo momentu pamatė du girtus vyriškius, vienas iš jų, kuris buvo jaunesnis, mušė kitą, vyresnį vyriškį. Jis jų abiejų nepažinojo. Tada jis priėjo prie jų ir ištraukė iš vyresnio vyro kišenės telefoną, kurį įsidėjo į savo kišenę. Toliau stotelėje buvo to paties vyro rankinė, jis ją taip pat paėmė ir su ja iš karto įsėdo į pirmą privažiavusį troleibusą ir nuvažiavo, tačiau troleibuse jį sulaikė pareigūnai. Jis nukentėjusiojo visai nemušė, jis tik pasinaudojo proga pavogti jo daiktus (t. 2, b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. G. 2020 m. gruodžio 2 d. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip yra surašyta įtarime. Jis vartojo alkoholį, kartu su savo „podelniku“ (bendrininku), kuris yra jaunas, aukštas vyras, tačiau jis jo nepažįsta, nežinojo jo vardo. 2020 m. spalio 1 d. jis su juo kartu padarė šį nusikaltimą. Jis pilnai prisipažįsta ir gailisi dėl padaryto (t. 2., b. l. 63).

Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 4 d. parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. po 17 val. turėjo vizitą pas odontologą. Buvo pas pažįstamą, išsiskyrė, stotelėje laukė troleibuso. Tikrai nesišlapino stotelėje. Buvo užpultas. Buvo suduoti stiprūs smūgiai, manė, kad buvo šiek tiek praradęs sąmonę. Jį pabandė apiplėšti, liudytojai pranešė policijai. Atsakydamas į klausimus parodė, kad įvyko kažkoks konfliktas, manė, kad buvo sumanymas apiplėšti ir reikėjo surasti tam priežastį. Priėjo dviese. Atsiminė smūgį ir tai, kad nukrito. Nematė kas sudavė, stengėsi apsiginti. Buvo ne vienas smūgis. Jį užpuolė du žmonės. Buvo daugiau nei vienas smūgis. Turėjo piniginę, telefoną ir jų po smūgių nebuvo. Jie buvo viršutinio drabužio vidinėje kišenėje. Turėjo lagaminą, jis buvo netoli jo arba prie pat, arba galėjo būti rankoje. Smūgiai buvo prie stotelės. Stotelėje nebuvo žmonių. Vieną asmenį prieš tą smūgį tikrai matė, dėl kito negalėjo pasakyti. Negalėjo apibūdinti to asmens, jis buvo šalia. Smūgį sudavė tas pats asmuo, kuris buvo šalia. Apie antrą asmenį žino iš bylos. Atsiminė vieną stiprų smūgį, po kurio nukrito, vėliau buvau spardomas, užsidenginėjo ir negalėjo iškviesti policijos. Atsiminė, kad smūgį, dėl kurio nukrito, sudavė vienas, o spardė abu. Nebuvo to, kad abu prieitų ir pradėtų mušti.

2020 m. spalio 2 d. apklaustas nukentėjusysis A. Š. parodė, 2020 m. spalio 1 d. buvo išvykęs į miestą su reikalais. Troleibusu Nr. 3 nuvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę Vilniuje, pas buvusio kliento mamą. Tada jam paskambino pažįstamas, su kuriuo aptarė darbinius reikalus, bei nusprendė susitikti. Troleibusu Nr. 9 nuo (duomenys neskelbtini) gatvės nuvažiavo iki Europos aikštės sustojimo, perėjo per tiltą Nerį ir pateko į Goštauto g. Kavinėje susitiko su savo buvusiu klientu, kartu bendravo, užkando, išgėrė bokalą alaus. Kavinėje buvo apie valandą. Buvo 16.30 val. užsirašęs vizitui pas odontologą, todėl iš kavinės išėjo kartu su savo klientu. Tada nuėjo į sustojimą, esantį Žirmūnų g. 139, kur stovėjo ir laukė troleibuso, nes turėjo vykti pas odontologą į Rinktinės gatvę, Vilniuje. Rankoje turėjo rudos spalvos portfelį, telefoną, kurį galimai laikė rankoje. Portfelyje gulėjo jam priklausantys daiktai: tai buvo įvairūs procesiniai dokumentai, Užimtumo tarnybos pažyma, (duomenys neskelbtini) antspaudas, vaistai, kompensuojamųjų vaistų pasas, dienotvarkės knygutė, viršutinis protezas. Portfelyje taip pat buvo juodos spalvos piniginė, su blizgančia sagtimi, kurios viduje buvo vizitinės kortelės, asmens tapatybės kortelė, neįgaliojo pažymėjimas, išduoti jo vardu ir „Vilniečio“ kortelė. Grynųjų pinigų ir banko kortelės piniginėje nebuvo. Kelnių dešinėje kišenėje turėjo apie 30 eurų: dvi 5 eurų vertės kupiūros, viena 10 eurų kupiūra ir metalinės monetos. Prisiminė, kad stovint stotelėje, prie jo priėjo du jam nepažįstami vyriškiai, kurie kažką jam pasakė. Po to, be jokios priežasties, pajuto smūgį į galvos sritį, kairę akį. Po smūgio prarado sąmonę ir nukrito. Kur buvo jam priklausantys daiktai, jis nežinojo. Kuris iš vyriškių paėmė jam priklausančius daiktus, jis nurodyti negalėjo. Akyse buvo prietema, jis nuo smūgio jautėsi apsvaigęs (t. 1, b. l. 76).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. Š. patikslino, kad savo „Vilniečio“ kortelę turėjo prie savęs, ji nedingo, bet ir portfelyje jos irgi nebuvo. Taip pat namie liko jo Užimtumo tarnybos pažymėjimas, jo taip pat nebuvo portfelyje. Patikslina, kad įvykio dieną jis buvo su akiniais, kurių vertė yra apie 200 eurų. Juos turėjo užsidėjęs, tačiau po įvykio jų neteko. Juos pirko senai. Mano, kad nuo smūgių jie nuskrido arba sudužo. Savo telefoną jis galėjo turėti rankoje, nes juo beveik pastoviai naudojasi arba striukės kišenėje <...>. Jis negali tvirtinti, kad užpuolikai priėjo prie jo abu kartu. Gali būti taip, kad jie priėjo prie jo iš skirtingų pusių. <...>. Jis yra visiškai tikras, kad prieš pradedant smūgiuoti, matė juos abu prieš save. Jie buvo ir veikė kartu (t. 1, b. l. 79).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. Š. patikslino, kad įvykio dieną jo piniginė buvo jo striukės kairės pusės vidinėje kišenėje. Jis ją ištraukė iš portfelio prieš einant iš namų, kadangi tą dieną jis ėjo su striuke. Smūgių tikrai buvo nemažiau šešių, kuriuos pajuto į kairės pusės akį, antakį, dešinės pusės kaktą, nosį, dešinės pusės šonkaulius ir kairę ranką. Bet jis negali nurodyti, kuris iš dviejų vyrų - aukštesnis ar žemesnis - jam smūgiavo. Pirmą smūgį, kuris buvo labai netikėtas, jis gavo į kairės pusės akį. Po to, jis bandė išvengti tolimesnių smūgių, uždengiant savo veidą rankomis. Po pirmo smūgio, kuris jam buvo suduotas, ir jis nepastebėjo, kuris vyras jam jį sudavė, jis nieko nematė, tik jautė skausmą (t. 1, b. l. 82).

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 29 d. liudytojas D. K. parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų. Tikslios dienos neprisiminė. Tuo metu buvo šviesu, tarp 16.30-17.30 val. Įvykis buvo Žirmūnų g., prie parduotuvės „IKI“, troleibusų ir autobusų žiedo. Po darbo draugė atvažiavo jo pasiimti. Beišeinant sulaukė skambučio, kad du vyrai muša senesnio amžiaus vyriškį, paskubėjo, besirengdamas iškvietė policiją, atėjęs į automobilį, kuris stovėjo priešais įvykio vietą, matė visą įvykį, tačiau ne nuo pradžių. Matė, kad nukritusiam vyrui smūgiuojama į galvą. Kaltinamieji tikrai nebuvo blaivūs, matėsi alaus butelis, trypė galvą. Kai atėjo vienas iš kaltinamųjų bandė pasišalinti troleibusu, o kitas kaltinamasis baigė žaloti nukentėjusįjį, dar gerdamas alų nuėjo tarp daugiabučių namų. Jie pasekė jį kol atvažiavo policija ir nurodė jo buvimo vietą. Einant iki automobilio matė tris vyriškius, nukentėjusysis dar stovėjo, kai praeidinėjo nežiūrėjo. Kai įsėdo į automobilį, matė, kad nukentėjusysis gulėjo, o tie du asmenys stovėjo. Kai įlipo į automobilį ir asmuo gulėjo, buvo daužymas, galvos trypimas 2 ar 3 kartus. Kiek buvo matoma, pagrinde viską darė jaunesnis asmuo, vyresnis beveik iš karto pasišalino. Jaunesnis daužė ir trypė galvą, matėsi, kad buvo gerokai neblaivus. Jaunesnis asmuo buvo gerokai aukštesnis, trumpų tamsių plaukų, vyresnis asmuo plikas. Jaunesniojo asmens veido bruožus įsidėmėjo. Labiausiai įsiminė mažiausiai du kartus trypimas viena koja ant galvos gulinčiam žmogui. Spardymas ir trypimas tai tas pats. Kai tik atėjo, vyresnis asmuo nueidinėjo į troleibusą. Jam ateinant vyresnis asmuo jau nueidinėjo, iš pradžių nesuprato, ar jie kartu, nematė, kad jis smūgiuotų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Papildomai pažymėjo, kad <...> aukštas jaunas vyras, atsistojęs prie nukentėjusiojo galvos, iš tos pusės, į kurią buvo pasuktas nukentėjusiojo veidas, mažiausiai du kartus, o daugiausiai tris kartus, viena koja stipriai sutrypė per nukentėjusiojo galvą <...> (t. 1, b. l. 90).

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 29 d. liudytoja V. M. parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. apie 17 val. atvažiavo į Žirmūnų g. prie autobusų žiedo, laukė savo draugo, pastatė automobilį taip, kad vairuotojo langas buvo į stotelę, prie stotelės buvo krūmų gyvatvorė. Pamatė kaip žmogus atėjo prie tų krūmų ir pradėjo šlapintis. Maždaug po minutės prie jo priėjo du vyrai, vienas buvo aukštas ir lieknas, kitas žemesnis ir plikas. Jie pastūmė tą žmogų, nukentėjusysis krito į krūmus, krūmai jį išlaikė, jis atsistojo, tada sekė smūgiai jam į veidą, pirmus kartus smūgiavo jaunesnysis asmuo. Nukentėjusysis nukrito ant žemės. Tada buvo konfrontacija žodžiais, bet jų negirdėjo, sėdėjo automobilyje. Išsigandusi paskambino draugui, kuris iškvietė policiją, paprašė, kad jis ateitų, nes stotelėje buvo daug žmonių, bet niekas nepriėjo, nepadėjo. Buvo daug smūgių į veidą, spardymų, trypimų į veidą. Jie bandė pastatyti ant kojų, kažką aiškintis, tai truko 5-6 minutes ir vienas iš kaltinamųjų išėjo į autobusą. Kitas liko prie nukentėjusiojo, dar pasilenkęs kažką jam sakė, sekė du didžiuliai smūgiai koja į veidą ir jis su alaus buteliu išėjo link parduotuvės „IKI“. Jie pasekė jį iki „IKI“ pastato, dar paskambino grietajai medicinos pagalbai ir policijai. Pamatę policijos ekipažą sustabdė jį ir nurodė vietą, kur buvo tas aukštesnis vyras. Atsakydamas į klausimus papildomai parodė, kad žemesnis asmuo buvo plikas, aukštesnis jaunas, rudų plaukų, juodais sportiniais drabužiais, jokių kitų ypatingų bruožų neužfiksavo. Atstumas nuo jos automobilio iki įvykio vietos buvo apie 20-25 metrai. Buvo šviesu. Matė viską nuo pat pradžių. Nematė iš kurios pusės jie priėjo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis priėjo prie krūmų nuo stotelės apie 10-15 metrų atstumu, pradėjo šlapintis. Ta vieta nuo stotelės puikiai matoma, žmonės matė, ką jis darė. Tie du asmenys priėjo kartu, manė, kad nuo stotelės. Aukštesnis asmuo turėjo rankoje didelį plastikinį alaus butelį. Pirmas veiksmas buvo stūmimas į krūmus, neprisiminė kas pastūmė. Kai nukentėjusysis šlapinosi, jis buvo nugara į ją. Krūmai po stūmimo sulaikė nukentėjusiojo pusiausvyrą, jis pats atsistojo. Buvo žodinė konfrontacija, jie kažką kalbėjosi, tada buvo smūgis į veidą, nuo kurio nukentėjusysis nukrito ant žemės, tada sekė daug smūgių į šonus ir į galvą. Pirmas smūgis į veidą buvo suduotas tikrai ranka, o kai nukentėjusysis buvo ant žemės, buvo smūgiai kojomis, nes jie stovėjo. Jie visą laiką buvo dviese, bet kuris kokį smūgį ir kaip sudavė negalėjo pasakyti. Iš viso galėjo būti 6-7 smūgiai. Buvo labai baisus vaizdas, bandė nežiūrėti. Smūgį ranka lyg ir sudavė jaunesnis. Atsiminė, kad vyresnis asmuo ten buvo, kad jie visi kalbėjo. Išdrįso teigti, kad kaltinamieji buvo pažįstami, nes kartu iš vienos pusės priėjo prie nukentėjusiojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. M. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu, tik papildomai nurodyta, kad <...> tuo metu, kai nukentėjusysis užsiseginėjo kelnes, prie jo priėjo du asmenys - vienas jaunesnis, aukštas, o kitas - vyresnis, žemas. Jie ėjo kartu nuo stotelės pusės. Juos abu pastebėjo, kai jie jau prieidinėjo prie ką tik nusišlapinusio vyro (nukentėjusiojo). Jaunesnis aukštas vyras rankoje turėjo alaus butelį. Ir jis, lyg kažką trumpai pasakęs nukentėjusiajam, vienos rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą ir ta pačia ranka pastūmė pastarąjį į krūtinę link krūmų. Vyresnis vyras tuo metu nieko nedarė, tik stebėjo. Nukentėjusysis nuo smūgio atbulas krito į krūmus, tačiau krūmų dėka nepargriuvo iki galo, išsilaikė ant kojų. Tada jaunesnis vyriškis trenkė jam trečią kartą. Nuo trečio smūgio nukentėjusysis pargriuvo ant nugaros, ant žemės. Po to, jaunesnis vyras iš karto spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną. Po šito spyrio vyresnis vyras, kuris iki to laiko viską stebėjo, atsistojo tarp ant nugaros gulinčio nukentėjusiojo ir jaunesnio vyro. Jis (vyresnis vyras) padėjo nukentėjusiajam atsistoti ant kojų. Kai nukentėjusysis atsistojo, jie visi trise kažką tarpusavyje kalbėjosi. Tai truko apie 30 sekundžių laiko. Jų pokalbio nesigirdėjo. Tačiau, nukentėjusysis vėl pargriuvo ant žemės. Po to, abu vyrai, vyresnis ir jaunesnis, kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį, kiekvienas jų spyrė nukentėjusiajam nemažiau dviejų kartų, t. y. ,gulintis ant žemės nukentėjusysis gavo nemažiau keturių spyrių į kairį šoną. Vyresnis vyras pritūpė prie gulinčio nukentėjusiojo ir čiupinėjo jį ties kišenėmis. Ji nepastebėjo, kad jis kažką būtų ištraukęs ir pasiėmęs. Tuo metų jaunesnis vyras stovėjo šalia. Pačiupinėjęs nukentėjusįjį, vyresnis vyras greitai atsistojo ir nuėjęs į stotelę greitai įlipo į troleibusą Nr. 21. Jo rankos atrodė tuščios. Prie gulinčio nukentėjusiojo likęs jaunesnis vyras apėjo jį iš kitos pusės, pasilenkė link jo, ir vėl atsistojęs dar kartą spyrė padu nukentėjusiajam į veidą, po ko, pastarasis visiškai nejudėjo. <...>. (t. 1, b. l . 86).

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 29 d. liudytojas E. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Buvo įvykdytas plėšimas Žirmūnuose, troleibusų apsisukimo žiede. Gavo pranešimą, kad įvykdytas plėšimas ir vienas iš asmenų pasišalino autobusu ar troleibusu. Su kitais ekipažais susekė ir prisivijo tą autobusą ar troleibusą, prie kurio buvo privažiavęs kitas ekipažas. Iš viešojo transporto buvo išlaipintas nurodytų požymių asmuo V. G., su (duomenys neskelbtini) ant kaklo ar galvos. Su savimi turėjo rudos spalvos lagaminą. Atvykus į įvykio vietą, joje buvo sulaikytas dar vienas žmogus. Nukentėjusysis bendravo su medikais, nurodė, kad pas V. G. buvęs lagaminas yra jo, kad iš jo dingo pinigų suma, tiksliai nenurodė kokia, nes buvo stipriai neblaivus. Taip pat nurodė, kad dingo telefonas ar dokumentai. Pas vieną iš sulaikytųjų buvo rastas telefonas, nukentėjusysis jį pats atrakino, nurodė, kad telefonas tikrai jo. V. G. paaiškino, kad jie kartu stovėjo prie stotelės, nukentėjusysis su jais išgėrinėjo, dėl kažko tarp V. G. ir kito vaikino kilo konfliktas, po ko, tas kitas vaikinas pradėjo jį mušti, o V. G. pasinaudodamas proga paėmė lagaminą, įsėdo į autobusą ir išvažiavo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad V. G. buvo sulaikytas prie Šilo tilto važiuojant link Žirmūnų žiedo. Teko ne kartą susitikti su V. G. iškvietimuose dėl vagysčių. Be to, buvo aiškiai nurodyti požymiai - (duomenys neskelbtini), tai, kad jis turėjo rudą lagaminą. Kitas asmuo buvo labai agresyvus, sėdėjo kolegų automobilyje. Nukentėjusysis buvo labiausiai neblaivus, sunkiai dėliojo mintis, nelabai suprato kas vyksta aplinkoje, sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Jo veidas buvo kruvinas. Jo orientacijai ir elgesiui lemiamą reikšmę galėjo turėti alkoholis ir sužalojimai, jo veidas buvo sužalotas, turėjo būti nemažai smūgių. Lagaminas buvo rudas, odinis. Tarnybiniame pranešime surašė lagamine buvusius dokumentus, dokumentuose buvo nukentėjusiojo vardas ir pavardė. Liudytojas bendravo su V. G., vežė jį į komisariatą, jis buvo ramesnis, kitų žmonių neklausė. V. G. pats pasakė, kad yra vagis, vartoja narkotines medžiagas, jam reikia pinigų. Jis pasakė, kad kilo konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kito vaikino, dėl to tas vaikinas pradėjo mušti nukentėjusįjį, o V. G. pasinaudojęs proga, kad nukentėjusysis buvo bejėgiškos būklės, pribėgo, paėmė lagaminą, kažką iš kišenės, kaip tik važiavo viešasis transportas, jis įsėdo ir išvažiavo. Pinigų nebuvo, nukentėjusysis minėjo, kad buvo 50-100 eurų, bet pinigų nerado nei pas kaltinamuosius, nei lagamine.

Vyr. patrulio E. S. tarnybiniame pranešime ir ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodymai iš esmės yra analogiški. Jis nurodė, kad 2020 m. spalio 1 d. patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 135 (troleibusų apsisukimo žiede) du vyrai muša vieną vyrą. Vykstant į įvykio vietą, gavo informacijos, kad vienas iš asmenų (trumpai kirptas (plikas) su (duomenys neskelbtini) ant pakaušio, žemo ūgio) pasišalino su 21 maršruto autobusu rankose laikydamas rudos spalvos rankinę, kurią paėmė iš nukentėjusiojo asmens, o kitas asmuo (trumpai kirptas ir aukštesnis) netoli įvykio vietos ir šalinasi į kiemus. Pažiūrėjus, kuria kryptimi juda 21 maršruto autobusas (Žirmūnai-Saulėtekis) važiavo ties Šilo g. tilto ir pastebėjo 21 maršruto autobusą. Išlipus iš tarnybinio automobilio pribėgo prie kolegų kurie iš autobuso vedė nurodytų požymių asmenį, kaip vėliau paaiškėjo V. G., kuris rankose turėjo rudos spalvos odinę rankinę ir juodos spalvos su geltonos spalvos „DIOR“ inicialais piniginę, skirtą laikyti dokumentams. Su sulaikytu vyrų atvyko į įvykio vietą Žirmūnų g. 135. Ant nukentėjusio asmens matėsi daugybiniai veido sumušimai, prakirstas antakis, veidas ir drabužiai buvo kruvini. <...> A. Š. atpažino savo rankinę, taip pat, paklausus kokių vertingų daiktų dar turėjo su savimi, jis nurodė, kad rankinėje buvo pinigų (apie 100 eurų) ir su savimi turėjo juodos spalvos „NOKIA“ telefoną. Dar kartą atlikus dalines apžiūras sulaikytiems, pas V. G. rado juodos spalvos „NOKIA“ telefoną, kuris buvo nukentėjusiojo telefonas (t. 1, b. l. 50, 98).

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 29 d. liudytojas Š. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Tądien gavo nurodymą vykti į A lygio iškvietimą prie autobusų žiedo, Žirmūnuose, nes asmenys sumušė kitą asmenį, vienas iš asmenų paėmė daiktus, įsėdo į autobusą ar troleibusą ir išvažiavo. Atvyko į įvykio vietą, netoli „IKI“ parduotuvės, jiems pamojo mergina, nurodė, kad vienas asmuo, kuris mušė žmogų, nubėgo prie Žirmūnų g. 114. Jie nuėjo ten ir rado ant žolės sėdintį neadekvatų asmenį, kuris visiškai nesiorientavo aplinkoje. Mergina nurodė, kad tai tas asmuo, todėl jie jį sulaikė. Nuėjo prie stotelės, ten buvo nukentėjusysis, prie jo buvo greitoji medicinos pagalba. Atsakydamas į klausimus papildomai nurodė, kad asmuo, kurį mes sulaikė, liekno kūno sudėjimo, apie 1,85 m., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Jis su savimi turėjo saldainių dėžutę ir išmanųjį mobilaus ryšio telefoną. Neatrodė, kad jis suprato dėl ko yra sulaikomas, jis atsikalbinėjo, sakė, kad nieko nedarė. Atvykus nukentėjusysis gulėjo ant žemės, prie jo buvo medikai, bintavo jam galvą. Jis buvo už stotelės. Jam stipriai kraujavo galvos sritis.

Vyresniojo tyrėjo Š. K. tarnybiniame panešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020 m. spalio 1 d. dirbant kartu su tyrėju M. D., apie 16.50 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Žirmūnų g. 139, troleibusų žiede du asmenys muša kitą asmenį. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko V. M., kuri paaiškino, kad vienas iš asmenį mušusių asmenų sėdi prie namo Vilniuje, Žirmūnų g. 114, o kitas asmuo įsėdo į Nr. 21 troleibusą. Taip pat, ji nurodė, kad asmuo, įsėdęs į Nr. 21 autobusą iš nukentėjusiojo paėmė rudos spalvos rankinę. Jiems nedelsiant nubėgus prie namo, adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 114 buvo sulaikytas ten ant žolės sėdėjęs R. R.. Radio ryšiu išgirdo, kad ekipažas V1718 sulaikė asmenį Nr. 21 maršruto autobuse prie „Šilo“ tilto stotelės - V. G., kuris su savimi turėjo rudos spalvos rankinę. Atvykus V1718, nukentėjusiojo A. Š. buvo paklausta, ar iš jo buvo kas pavogta. Jis nurodė, kad pavogta buvo rudos spalvos rankinė su įvairiais dokumentais bei viduje esančiais apie 100 eurų grynais ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“. Nukentėjusysis A. Š. atpažino savo rudos spalvos rankinę bei mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kuriam įvedė atrakinimo kodą ir telefonas atsirakino, taip pat parodė nuotraukas telefone, kuriose yra A. Š.. Ant nukentėjusiojo asmens A. Š. matėsi daugybiniai veido sumušimai, prakirstas antakis, veidas ir drabužiai buvo kruvini (t. 1, b. l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Š. K. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 102).

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 29 d. liudytojas P. L. parodė, kad tikslios datos neprisiminė, tačiau tai buvo 2020 metų rudenį, vidurdienį, prie Žirmūnų g. 135 namo esančioje stotelėje. Atėjęs į parduotuvę pamatė, kad stotelėje yra trankomas vyras, iškvietė policiją, greitąją pagalbą, nėjo arti, kad neįsiveltų į konfliktą ir pats nenukentėtų. Matė, kad vienas vyras nubėgo, kitas šiek tiek vėliau išėjo pėsčiomis. Pamatė, kad nukentėjusiajam trenkė ir dėl kažko ant jo šaukė, bet to negirdėjo. Trenkė vieną kartą, antrą kartą ir vienas iš vyriškių, pamatęs, kad buvo daug aplinkinių žmonių, staiga nubėgo į stotelę, paėmė to vyro, kurį mušė, daiktus, įsėdo į autobusą ir išvažiavo, o kitas vyriškis liko, toliau mušė nukentėjusįjį, kuris gulėjo ant žemės, ant jo šaukė ir daužė. Aukštesnis vyras turėjo rankoje alaus butelį. Vyras jau buvo be sąmonės, jis apsižvalgė, užsidėjo kapišoną ir išėjo. Vienas vyras buvo mažesnis, ant pakaušio ar galvos turėjo (duomenys neskelbtini), jis smūgių nesudavė, tiesiog dalyvavo konflikte. Aukštesnis vyras buvo apsirengęs juodais drabužiais, sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis kai žmogus gulėjo ir kai stovėjo. Nežinojo ar lagaminas priklausė nukentėjusiajam, bet buvo labai įtartina, nes asmuo staiga pagriebė lagaminą ir išvažiavo. Lagaminas nebuvo šalia, buvo smurtaujama 10 metrų atstumu nuo stotelės. Tas lagaminas nelabai tiko prie to vyro aprangos, jis buvo apsirengęs sportinį kostiumą, o lagaminas gražus, odinis, smėlio spalvos. Jam atrodė, kad tie du vyrai buvo kartu, mažesnysis vyras laikė nukentėjusįjį, kažką sakė kitam vyrui, bandė nuraminti bendrininką. Paties priėjimo momento nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad 2020 m. spalio 1 d. po 16.00 val. eidamas į parduotuvę „IKI“, išgirdo smūgio garsą, ir tuo metu kitoje gatvės pusėje pastebėjo, kaip du vyrai, vienas iš jų buvo aukštas, o kitas- žemas, su (duomenys neskelbtini) ant pakaušio, muša kitą, vyresnio amžiaus žmogų, apsirengusį šviesia striuke (nukentėjusįjį). Jis pradėjo eiti link jų ir žiūrėti, kas vyksta. Aukštas vyras atrodė agresyvesnis už žemą. Žemesnis vyras stovėjo ir viena ranka prilaikė nukentėjusįjį, o aukštas vyras vaikščiojo aplink juos, vienoje rankoje laikydamas alaus butelį. Kol žemesnis vyras stovėjo, aukštas vyras dešinės rankos kumščiu sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam į galvą, ir vieną kartą kaire koja spyrė jam, dar stovinčiam, taip pat į galvą. Spyris pataikė į nukentėjusiojo kairės pusės ausies ir kaklo sritį. Aukštas vyras smūgiavo ir spyrė vaikščiodamas aplinkui nukentėjusįjį. Po to žemas vyras atsistojo tarp jų ir pradėjo raminti aukštą vyrą. Tačiau aukštas vyras vis tiek tęsė savo veiksmus ir vienu momentu nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Jokių veiksmų, kad žemas vyras kažką darytų su nukentėjusiuoju, jis taip pat nepastebėjo. Bet jis pamatė ant žemės daiktus - tamsios spalvos telefoną ir piniginę, kurie gulėjo apie vieno metro atstumu nuo nukentėjusiojo. Tuos daiktus pasiėmė žemas vyras. Jis tą padarė iškart po to, kai apsižiūrėjęs aplinkui, pamatė juos stebinčius žmones. Tuo metu stotelėje buvo maždaug 5-6 žmonės. Žemas vyras pasiėmė nuo žemės piniginę ir telefoną ir greitai pradėjo eiti link tuo metų privažiavusio troleibuso Nr. 21. Eidamas prie troleibuso, jis dar pasiėmė šviesios, smėlio spalvos portfelį, kuris buvo stotelėje <...> Nukentėjusiajam per jo veidą, kairės pusės akies ir antakio srityje, bėgo kraujas. Tada aukštas vyras dar du kartus dešine koja iš viršaus sutrypė per nukentėjusiojo galvą. Po šių savo veiksmų aukštas vyras greitai užsimetė ant galvos gobtuvą ir pradėjo eiti takeliu link namo <...> Priėjo prie likusio gulėti nukentėjusiojo. Nukentėjusysis visai nejudėjo, tik alsavo (t. 1, b. l. 94).

Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 29 d. liudytojas P. S. parodė, kad buvo netoli Šilo tilto, kai buvo gautas pranešimas, kad prie Žirmūnų troleibuso žiedo du jaunuoliai apiplėšė senyvo amžiaus žmogų, atėmė iš jo rudos spalvos lagaminą. Buvo informacija, kad įlipo į autobusą, kurį pastebėjo ties Šilo tiltu, sustabdė autobusą, viduje buvo požymius atitinkantis vyras, jis turėjo lagaminą, vyras buvo sulaikytas. Buvo nuvykę į įvykio vietą, kolegos sulaikė ir kitą įtariamąjį. Įvykio vietoje buvo greitoji medicinos pagalba, senolį išvežė, jis atpažino asmenis. Tas asmuo, kurį sulaikė, gal ir minėjo, kad kartu gėrė, tiksliai neatsiminė.

V. G. prietaisu „Alkotest 6810“ Nr. ARAA-0133 2020 m. spalio 1 d. 18.24 val. nustatytas 1,13 promilių neblaivumas (t. 2., b. l. 77).

R. R. prietaisu „Alkotest 6810“ Nr. ARAA-0133 2020 m. spalio 1 d. 18.13 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (t. 2., b. l. 20).

BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. spalio 1 d. registruotas įvykis – troleibusų žiede dviese muša vieną vyrą (t. 1, b. l. 5).

BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. spalio 1 d. registruotas įvykis – vyras suspardytas, stotelėje prie Šaltinėlio. Spardė du vyrai – plikas, ant galvos (duomenys neskelbtini). Vienas įlipo į 21 maršruto troleibusą su „taše“ (t. 1, b. l. 7).

BIRT žiūryklės duomenimis 2020 m. spalio 2 d. – A. Š. nustatyti dauginiai veido kaulų lūžiai, poodinė veido entizema (t. 1, b. l. 9).

2020 m. spalio 2 d. buvo gautas A. Š. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 1 d. apie 16.50 val. autobusų, troleibusų stotelėje, esančioje Žirmūnų g. 139, Vilniuje, prie jo priėjo du jam nepažįstami asmenys, kurie panaudodami fizinį smurtą jį užpuolė bei atėmė jam priklausančius daiktus: portfelį, mobiliojo ryšio telefoną ir piniginę. Dėl to jis patyrė turtinę ir moralinę žalą (t. 1, b. l. 12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2879/2020 (01), kurioje nurodyta, kad A. Š. nustatytas kairės akiduobės pamatinės ir medialinės sienelės lūžis bei muštinės žaizdos veido kairėje, poodinės kraujosruvos veide, dėl kaulo lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020 m. spalio 1 d., tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės dėl nepakankamų sužalojimų makromorfologinio aprašymo pateiktuose medicinos dokumentuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai kūne neužsifiksavo (t. 1. b. l. 19-21).

Specialisto paaiškinimų protokole valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad A. Š. kūne konstatuoti sužalojimai rodo, kad jie buvo padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 23).

Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė – matomos muštinės žaizdos. Rentgenologiškai galimai įtarti kairiojo skruostikaulio lūžį. Pateiktos rekomendacijos (t. 1, b. l. 30-33).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti Žirmūnų g. 139, kuri yra prie Žirmūnų gatvėje esančio troleibusų žiedo. Apžiūrėjus įvykio vietą, grumtynių pėdsakų neaptikta, nieko nepaimta (t. 1, b. l. 53).

Apžiūros protokolu apžiūrėtos V. M. pateiktos fotonuotraukos. Nurodoma, kad pirmoje nuotraukoje yra užrašas „October 1 16:49“. Vaizdas matomas pro automobilio langą. Matosi žmogus, vilkintis šviesios spalvos striuke ir juodomis kelnėmis, stovintis prie krūmų. Jo rankos nuleistos prie kelnių užsegimo vietos. Šalia jo vaizdą užstoja eglės šakos. Už jų matosi troleibusų stotelė, žmonių siluetai. Vienas iš žmonių (plika galva) žengia į prie krūmų stovinčio vyro pusę. Antroje nuotraukoje yra užrašas „October 1 16:53“. Matosi ant žemės gulintis žmogus, vilkintis šviesios spalvos striuke (nukentėjusysis A. Š.). Prie jo nugara į kameros pusę pasilenkęs link jo aukštas vyras (kaltinamasis R. R.). Toliau nuo jų, link troleibuso nueina žmogus plika galva (kaltinamasis V. G.). Stotelėje kitų žmonių nesimato (t. 1, b. l. 56-59).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti pas V. G. aptikti A. Š. priklausantys daiktai. Pridėtos foto nuotraukos (t. 1, b. l. 60-73), kurie po apžiūros pagal pakvitavimą atiduoti nukentėjusiajam A. Š. (t. 1, b. l. 74).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu) (BK 24 straipsnio 3 dalis). BK 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai.

Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu nors ir prisipažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau neigė pažįstantis kaltinamąjį V. G.. Taip pat, neigė, kad buvo tikslas ką nors pagrobti iš nukentėjusiojo. Jo teigimu, V. G. prie jo ir nukentėjusiojo priėjo vėliau. Tuo tarpu, kaltinamasis V. G. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios apklausos metu parodė, kad jis nukentėjusiojo visai nemušė, jis tik pasinaudojo proga pavogti jo daiktus (t. 2, b. l. 56). O jau antrosios apklausos metu, vykusios 2020 m. gruodžio 2 d. kaltinamasis V. G. parodė, kad vartojo alkoholį, kartu su savo „podelniku“ (bendrininku), kuris yra jaunas, aukštas vyras, tačiau jis jo nepažįsta, nežinojo jo vardo. 2020 m. spalio 1 d. jis su juo kartu padarė šį nusikaltimą (t. 2., b. l. 63). Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis V. G. nurodė, kad nežinojo kodėl sudavė nukentėjusiajam. Visų apklausų metu kaltinamojo V. G. parodymai nebuvo nuoseklūs.

Nors nei vienas, nei kitas kaltinamasis neneigė buvusio įvykio, jog smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, o kaltinamasis V. G. prisipažino pagrobęs nukentėjusiajam A. Š. priklausius daiktus, tačiau akivaizdu, kad abu kaltinamieji neigė vienas kitą pažinoję ir veikę kartų vykdant plėšimą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu, kad kaltinamieji kartu veikė darydami nusikalstamą veiką, laikytini liudytojos V. M. parodymai, kurie buvo analogiški ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant ją teisiamojo posėdžio metu. Ji patvirtino, kad prie besišlapinančio nukentėjusiojo priėjo du vyrai, vienas buvo aukštas ir lieknas, kitas žemesnis ir plikas. <...> Nukentėjusiajam buvo suduota daug smūgių į veidą, spardymų, trypimų į veidą <...> tai truko 5-6 minutes ir vienas iš kaltinamųjų išėjo į autobusą. Kitas liko prie nukentėjusiojo, dar pasilenkęs kažką jam sakė, sekė du didžiuliai smūgiai koja į veidą ir jis su alaus buteliu išėjo link parduotuvės „IKI“. <...> Pažymėjo, kad atstumas nuo jos automobilio iki įvykio vietos buvo apie 20-25 metrai. Buvo šviesu. Matė viską nuo pat pradžių.

Liudytojas P. L. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2021 m. kovo 29 d. taip pat patvirtino, kad matė įvykį – stotelėje buvo trankomas vyras <...>. Matė, kad vienas vyras nubėgo, kitas šiek tiek vėliau išėjo pėsčiomis. Nukentėjusiajam trenkė ir dėl kažko ant jo šaukė, bet to negirdėjo. Trenkė vieną kartą, antrą kartą ir vienas iš vyriškių, pamatęs, kad buvo daug aplinkinių žmonių, staiga nubėgo į stotelę, paėmė to vyro, kurį mušė, daiktus, įsėdo į autobusą ir išvažiavo, o kitas vyriškis liko ir toliau mušė nukentėjusįjį, kuris gulėjo ant žemės, ant jo šaukė ir daužė. Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kaltinamieji kartu prie jo priėjo.

Pažymėtina, kad visi baudžiamojoje byloje surinkti ir teismo įvertinti įrodymai, patvirtina, kad konkrečiu atveju abu kaltinamieji veikė bendrai, tiek suduodant nukentėjusiajam trauminius smūgius, dėl ko buvo galiausiai palaužta nukentėjusiojo valia ir dėl jam padarytų sužalojimų jo pasipriešinimas buvo faktiškai neutralizuotas. Gi po smurto panaudojimo, kaltinamieji užvaldė nukentėjusiojo turtą. Konkrečiu atveju nėra reikšminga, kad V. G. iš nukentėjusiojo kišenių pagrobė šio turtą ir paėmė nukentėjusiojo portfelį, kuris viešojo transporto stotelėje „Šaltinėlis“ buvo pasidėjęs savo odinį portfelį su jau nurodytais daiktais. Svarbu tai, kad kaltinamieji veikė visą laiką faktiškai kartu, o kai V. G. paėmė minėtą nukentėjusiojo turtą, R. R. tokiems bendrininko veiksmams pritarė, nes šio nesudrausmino, neprieštaravo dėl nukentėjusiojo turto pagrobimo, nenustojo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Vadinasi, veikė kartu ir neteisėto veikimo metu susitarė ir dėl nukentėjusiojo turto pagrobimo.

Taigi tiek V. G., tiek R. R. nukentėjusiojo A. Š. atžvilgiu veikė aktyviais veiksmais, neatsiribodami nuo bendro tikslo, vedami bendros tyčios (suprato, kad bendrais veiksmais daro plėšimą, kad padarys nukentėjusiajam turtinės žalos, ir norėjo taip veikti) – suduodant rankomis ir kojomis smūgius nukentėjusiajam bei V. G. pagrobiant nukentėjusiajam priklausančius daiktus.

Byloje įrodyta, kad V. G. su R. R., veikė būtent kartu, t. y. bendrininkų grupėje ir turėdami vieningą tyčią. Jie, 2020 m. spalio 1 d. apie 16.50 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 139, pievelėje prie viešojo transporto stotelės „Šaltinėlis“, šalia troleibuso žiedo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. R. tyčia sudavus du smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į galvą ir vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, ir parkritusiam gulinčiam nukentėjusiajam, V. G. kartu su R. R. spyrė kiekvienas po du kartus į kairę kūno pusę, o R. R. dar du kartus spyrė į galvą, taip padarydami nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akiduobės pamatinės ir medialinės sienelės lūžiu, muštinėmis žaizdomis veido kairėje ir poodinėmis kraujosruvomis veide, po ko, V. G. iš gulinčio nukentėjusiojo A. Š. drabužių kišenės pagrobė 300 eurų vertės mobilų telefoną „Nokia android one“, 50 eurų vertės juodos spalvos piniginę su joje buvusiais materialinės vertės neturinčiais daiktais ir asmens dokumentais (asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), invalidumo pažymėjimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), „Vichy 2019“ nario kortele, vizitine kortele, „SEB“ banko „Mylimiausia“ kortele, „Telia“ ir „Ežys“ kortelėmis, nuolaidų kortelėmis „Maxima ačiū“, „Mano Rimi“), taip pat iš šalia esančios viešojo transporto stotelės „Šaltinėlis“ pagrobė nukentėjusiojo pasidėtą 500 eurų vertės rudos spalvos odinį portfelį su jame buvusiu 500 eurų vertės dantų protezu ir kitais materialinės vertės neturinčiais daiktais (įvairiais dokumentais, užrašų knygele, (duomenys neskelbtini) spaudu, tušinukais, kompaktiniu disku, vaistais „(duomenys neskelbtini)“, kompensuojamųjų vaistų pasu, pinigų paėmimo kvitų knygele, (duomenys neskelbtini) orderių knygele, polietileniniu maišu „Maxima“), tokiais bendrais veiksmais V. G. kartu su R. R., turėdami vieningą tyčią, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo A. Š. atžvilgiu, pagrobė jam priklausantį 1 350 eurų bendros vertės turtą.

Nors pradžioje buvo suduodami tik smūgiai, visgi, galiausiai nukentėjusiojo turtas buvo pagrobtas. Tai darė V. G. matant R. R., kuris po to ir vėl sudavė nukentėjusiajam smūgius. Todėl laikytina, kad R. R. nors galimai ir neturėjo tikslo, kad būtų pagrobtas nukentėjusiojo turtas, visgi, jo veiksmai, kuriais jis nesudrausmino ir faktiškai pritarė V. G. veiksmams, t. y. po kai šis po suduotų nukentėjusiajam kartu su R. R. pagrobė nukentėjusiojo minėtą turtą, patvirtina, kad jis veikė bendrai su kaltinamuoju V. G. ir veikė bendrai pagrobiant nukentėjusiojo minėtą turtą. Toks turtas užvaldytas panaudojus smurtą ne tik iki jį paimant, bet ir po turo pagrobimo. Todėl V. G. ir R. R. veiksmai kvalifikuotini teisingai kaip plėšimas, padarytas bendrininkų grupėje, t. y. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas R. R. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. R. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 180 straipsnio 1 dalis), priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Plėšimo metu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Darant plėšimą kaltinamasis veikė kaip vykdytojas bendrininkų grupe su kitu kaltinamuoju. R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino, baigiamųjų kalbų metu atsiprašė nukentėjusiojo, vis dėlto, viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, kad nusikalstama veika nebuvo atlikta kartu su kitu kaltinamuoju V. G.. Jis tik smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Be to, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė tik suteikus jam paskutinįjį žodį. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo poziciją, negali pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs.

Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad R. R. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 20)), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamajame akte prokuroras nebuvo nurodęs ir dar vienos galimos kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), visgi, ši aplinkybė buvo nurodoma kaltinamajame akte išdėstytame kaltinime kiekvienam kaltinamajam, nurodant kiekvienam, kad „<...> jis, veikdamas kartu su <...>“. Teisiamajame posėdyje prokuroras patikslino, kad šie kaltinimo teiginiai reiškia tai, kad kaltinamiesiems buvo inkriminuotas nustatytos nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje. Taigi, apie galimybę šią aplinkybę pripažinti kaip dar viena kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia, teisiamajame posėdyje prašė prokuroras. Apie tai teisiamajame posėdyje pranešė ir teismas. Vadinasi, kaltinamieji ir jų gynėjai turėjo galimybę šiame baudžiamajame procese, bylą nagrinėjant teisme, tinkamai pasirengti gynybai ir gintis dėl šios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl teismas, nustatęs, kad įrodytą nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje, pripažįsta tai kaip dar vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę - jauno amžiaus (t. 2, b. l. 22); iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 24); teistas, taip pat buvo teistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje (t. 2, b. l. 42-45); per vienerius metus ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą (t. 2, b. l. 46-49).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad nors kaltinamasis R. R. yra jauno amžiaus, tačiau jo elgesys, kuris yra priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms nėra atsitiktinis. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 180 straipsnio 1 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas nesiekiantis sankcijose numatyto šios rūšies bausmės vidurkio. Teismo vertinimu, pagal R. R. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas nemano, kad šiuo atveju R. R. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, R. R. būdamas jauno amžiaus jau ne kartą yra teistas, taip pat per vienerius metus ne kartą baustas administracine tvarka. Būdamas laisvėje kaltinamasis nedirbo. Itin teigiamų kaltinamojo savybių baudžiamojoje byloje nenustatyta. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio aplinkybes. Todėl bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

R. R. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 1 d. 17.00 val. (t. 2, b. l. 14) iki 2020 m. spalio 2 d. 12.48 val. (t. 2, b. l. 15). Kaltinamajam R. R. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą, nenustatant termino (t. 2, b. l. 191-193), 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2021 m. vasario 15 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. (t. 3, b. l. 19-21). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą iki 2021 m. gegužės 1 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, visas šis sulaikymo ir suėmimo laikotarpis iki nuosprendžio paskelbimo dienos įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę.

Kaltinamajam R. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismas, skirdamas V. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. G. tiesiogine tyčia padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei (BK 180 straipsnio 1 dalis), priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Plėšimo metu kaltinamasis pagrobė nukentėjusiojo turtą bei smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Darant plėšimą kaltinamasis veikė kaip vykdytojas bendrininkų grupe su kitu kaltinamuoju. V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino, baigiamųjų kalbų metu atsiprašė nukentėjusiojo, vis dėlto, viso baudžiamojo proceso metu, kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, o teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad nusikalstama veika nebuvo atlikta kartu su kitu kaltinamuoju. Jis tik pasinaudojo proga pagrobti nukentėjusiojo daiktus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo poziciją, negali pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs.

Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad V. G. veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2020 m. spalio 1 d. 18.24 val. nustatytas 1,13 promilių neblaivumas (t. 2., b. l. 77)), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę - darbingo amžiaus, Užimtumo tarnyboje iki suėmimo nebuvo registruotas, nedirbo (t. 2, b. l. 80), teistas daug kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 2, b. l. 84-93), per vienerius metus baustas ne kartą už administracinių nusižengimų padarymą (t. 2, b. l. 94-101).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti V. G. paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, ir nustačius jos dydį, didesnį nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, t. y. 3 metus ir 3 mėnesius. Teismo vertinimu, skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį – areštą – nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įvertinus tiek pačios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (pavyzdžiui, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant su kitu asmeniu, būnant apsvaigus), tiek V. G. asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo (dažnai pažeisdavo visuomenėje nustatytas elgesio taisykles), taip pat kitas anksčiau aptartas aplinkybes.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas nemano, kad šiuo atveju V. G. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaip minėta, V. G. daug kartų yra teistas, dauguma nusikaltimų yra analogiško pobūdžio, susiję su nusikaltimais nuosavybei, taip pat per vienerius metus ne kartą baustas administracine tvarka. Būdamas laisvėje kaltinamasis nedirbo, nerodė pastangų keistis ir gyventi tinkamai, laikantis įstatymų. O anksčiau paskirtos bausmės reikiamų tikslų nepasiekė. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. G. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio normas (aplinkybes), jis yra pavojingas visuomenės narys, turintis polinkį nusikalsti. Todėl bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

V. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 1 d. 17.00 val. (t. 2, b. l. 72). Kaltinamajam V. G. taikyta kardomoji priemonė - suėmimas nuo 2020 m. spalio 2 d. (t. 2, b. l. 64, 67-69) iki 2021 m. sausio 1 d., kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pratęsta nuo 2021 m. sausio 1 d. iki balandžio 1 d. (t. 2, b. l. 169-170). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą iki 2021 m. gegužės 1 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, visas šis sulaikymo ir suėmimo laikotarpis iki nuosprendžio paskelbimo dienos įskaitytinas į kaltinamajam skirtiną bausmę.

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. Dėl pareikštų civilinių ieškinių ir žalos atlyginimo

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 243,83 EUR žalos atlyginimo už suteiktas gydymo paslaugas. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad buvo suteiktos radiologo, skubios medicinos pagalbos IV paslaugos, vidaus ligų gydytojo, oftalmologo, kompiuterinė tomografija, chirurgo paslaugos (t. 1, b. l. 42-45).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad buvo gydomi kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padaryti nukentėjusiojo A. Š. sužalojimai, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas.

Ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl įvykio įvykusio 2020 m. spalio 1 d., kurio metu buvo sugadinti/netekti akiniai, patirtas fizinis skausmas. Po įvykio prasidėjo nerimas dėl ateities ir jo pažeminimo. Prašė priteisti 200 eurų už akinius, 30 eurų, kuriuos turėjo su savimi ir 5000 eurų neturtinės žalos (t. 1, b. l. 38). Pateikta 2012 m. vasario 1 d. sąskaita-faktūra kurioje nurodyta bendra suma su PVM 868 LT (t. 1, b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas palaikė savo civilinį ieškinį. Parodė, kad turtinė žala dėl akinių. Dabar vis dar dažnai sukraujuoja nosis. Neturtinės žalos suma susideda iš to, kad stovėjo stotelėje nieko blogo nedarydamas ir buvo sumuštas viešoje vietoje, reikėjo kviesti policijos pareigūnus. Patyrė išgyvenimus, pabunda naktį ir atrodo, kad jį gali sumušti. Pastoviai jaučia nerimą, nesinori būti stotelėje. Turėjo seną nosies traumą, kuri po įvykio dažnai atsinaujina, nosis nusibrozdina.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis minėtus akinius įsigijo 2012 metais, t. y. prieš daugiau nei 11 metų, svarbu įvertinti galimą turimo omenyje daikto susidėvėjimą. Akivaizdu, kad minėtus akinius nukentėjusysis prarado dėl kaltinamųjų nustatytų neteisėtų veiksmų, todėl nukentėjusiajam priteistina 80 eurų turtinės žalos dėl prarastų akinių. Be to, tai, kad vienas iš kaltinamųjų būtų pagrobęs iš nukentėjusiojo 30 eurų nėra įrodyta jokiais objektyviais byloje duomenimis (nukentėjusiojo nurodytos sumos jo apklausų metu skirdavosi). Visi daiktai, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo buvo rasti sulaikius ir atlikus kaltinamojo V. G. apžiūrą, o vėliau pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

Kaip minėta aukščiau, nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų R. R. ir V. G. veiksmų, nukentėjusysis ne tik juto fizinius skausmus, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimes, nesaugumo pojūčius. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes. Specialisto išvada nukentėjusiajam nustatyti kaltinamųjų veiksmais padaryti sužalojimai, kurie įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų V. G. ir R. R. veiksmai buvo itin pavojingi bei agresyvūs, atlikti dienos metu, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, kas iš dalies gali menkinti nukentėjusiojo savivertę bei mažinti saugumo jausmą viešose vietose.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų, neturtinės žalos piniginės išraiškos dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių pagrindu bei vadovaujantis teismų praktikoje panašiose situacijose priteisiamas sumas, nukentėjusiajam A. Š. nustatytinas 1000 eurų atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą, kilusius padarinius, kitas paminėtas aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašiose bylose ir užtikrins kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

VI. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamąjį V. G. ir R. R. gynusių advokatų darbo užmokestį (atitinkamai 408,06 EUR ir 491,94 EUR). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimas pripažintas būtinu, nes V. G. byloje buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl jo teisė į gynybą buvo apsunkinta, o R. R. gynėjas buvo reikalingas, nes tarp kaltinamųjų parodymų buvo prieštaravimų (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), be to, kaltinamajam pakeitus kardomąją priemonę, R. R. baudžiamojo proceso eigoje buvo suimtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamieji iki suėmimo niekur nedirbo, duomenų apie jų turtinę padėtį teismas neturi, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

V. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 1 d. 17.00 val. iki 2020 m. spalio 2 d. 12.48 val., nuo 2021 m. vasario 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas ir priteistina iš V. G. ir R. R. solidariai 243,83 EUR žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. G. ir R. R. solidariai priteisti nukentėjusiajam A. Š. padarytą 80 EUR turtinę žalą ir 1000 EUR neturtinę žalą.

Iš V. G. ir R. R. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti prie bylos medžiagos kompaktinį diską, kuriame yra informacija susijusi su nukentėjusiuoju.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (o suimtojo nuo nuosprendžio gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij