- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-382-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39406-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- V. G., R. R.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos, A. Š.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius, Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės,
nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo
V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo,
R. R. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime, laikotarpiais nuo 2020 m. spalio 1 d., 17.00 val., iki 2020 m. spalio 2 d., 12.48 val., nuo 2021 m. vasario 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomoji priemonė – suėmimas palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Taip pat nuspręsta: 1) tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš V. G. ir R. R. solidariai 243,83 Eur žalos atlyginimo; 2) iš dalies tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. civilinį ieškinį ir iš V. G. ir R. R. solidariai priteisti nukentėjusiajam A. Š. padarytą 80 Eur turtinę žalą ir 1 000 Eur neturtinę žalą; 3) nepriteisti iš V. G. ir R. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. G. ir R. R. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tyčią, 2020 m. spalio 1 d., apie 16.50 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 139, pievelėje prie viešojo transporto stotelės „Šaltinėlis“, šalia troleibuso žiedo, būdami apsvaigę nuo alkoholio, R. R. tyčia sudavus du smūgius kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į galvą ir vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, nuo ko pastarasis nukrito ant žemės, parkritusiam gulinčiam nukentėjusiajam V. G. kartu su R. R. spyrė kiekvienas po du kartus į kairę kūno pusę, o R. R. dar du kartus spyrė į galvą, taip padarydami nukentėjusiajam A. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akiduobės pamatinės ir medialinės sienelės lūžiu, muštinėmis žaizdomis veido kairėje ir poodinėmis kraujosruvomis veide, po ko, V. G. iš gulinčio nukentėjusiojo A. Š. drabužių kišenės pagrobė 300 Eur vertės mobilų telefoną „Nokia android one“, 50 Eur vertės juodos spalvos piniginę su joje buvusiais materialinės vertės neturinčiais daiktais ir asmens dokumentais (asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), invalidumo pažymėjimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), „Vichy 2019“ nario kortele, vizitine kortele, „SEB“ banko „Mylimiausia“ kortele, „Telia“ ir „Ežys“ kortelėmis, nuolaidų kortelėmis „Maxima ačiū“, „Mano Rimi“), taip pat iš šalia esančios viešojo transporto stotelės „Šaltinėlis“ pagrobė nukentėjusiojo pasidėtą 500 Eur vertės rudos spalvos odinį portfelį su jame buvusiu 500 Eur vertės dantų protezu ir kitais materialinės vertės neturinčiais daiktais (įvairiais dokumentais, užrašų knygele, (duomenys neskelbtini) spaudu, tušinukais, kompaktiniu disku, vaistais „(duomenys neskelbtini)“, kompensuojamųjų vaistų pasu, pinigų paėmimo kvitų knygele, (duomenys neskelbtini) orderių knygele, polietileniniu maišu „Maxima“), tokiais bendrais veiksmais V. G. ir R. R., turėdami vieningą tyčią, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiojo A. Š. 1 350 Eur bendros vertės turtą.
II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį iki minimalaus dydžio. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teismas neatsižvelgė, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ir to nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat teismas neatsižvelgė į BK 64 straipsnio nuostatas. Anot apelianto, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. Š. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, padidinant ir priteisiant jam 5 251,39 Eur. Skunde nurodo, kad iš jo buvo viešai pasityčiota (spardytas sužalojant sveikatą), todėl prašė priteisti 5 251,39 Eur turtinės ir neturtinės žalos, kas atitiktų pilno kompensavimo, sąžiningumo, teisingumo ir geros moralės principus. Akcentuoja, kad šiuo metu jo padėtis yra sunki, jis vis dar yra užregistruotas Užimtumo tarnyboje, nes dėl epideminės situacijos nėra jokio darbo, 2020 m. spalio mėn. baigė mokėti skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF), tačiau iki šiol tebemoka išdėstytus mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Apelianto teigimu, akiniai yra brangūs, praktiškai nenusidėvi. Šeimoje dirba tik sutuoktinė, turi dvi dukras: viena – moksleivė, kita – studentė, kurioms reikalingas išlaikymas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis V. G. ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti; nuteistasis R. R. ir jo gynėjas prašė nukentėjusiojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti; nukentėjusysis A. Š. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti; prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo bei dėl BK 64¹ straipsnio taikymo. Nukentėjusysis A. Š. prašo padidinti priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį iki 5 251,39 Eur.
Dėl bausmės skyrimo ir BK 64¹ straipsnio taikymo V. G.
6. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.
7. Apeliaciniame skunde apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmės dydį, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino, ir nepagrįstai paskirtosios bausmės BK 64 straipsnio pagrindu nesumažino vienu trečdaliu. Nors apeliantas neteisingai nurodo taikytiną teisės normą, akivaizdu, kad jis argumentuoja dėl nepagrįsto BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikymo jo atžvilgiu. Minėtas straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir numato, kad tais atvejais, kai kaltinamas asmuo pripažįsta savo kaltę ir baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
8. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta visų reikalaujamų sąlygų visuma – nors nuteistasis kaltę pripažino, tačiau teismas jo prisipažinimo ir gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama bendra tvarka ir nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, tačiau tvirtino, kad nusikalstama veika nebuvo atlikta su kitu bendrininku, jis tik pagrobė nukentėjusiojo daiktus (telefoną ir piniginę), gal ir sudavė nukentėjusiajam, nežino, kodėl sudavė nukentėjusiajam, o ne R. R. (kitam nuteistajam) (3 t., b. l. 38-39). Kadangi nuteistasis dalį aplinkybių neigia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atitinkamai nėra pagrindo spręsti dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo ir apeliacinės instancijos teisme.
9. Apelianto skundo argumentų aspektu būtina atsižvelgti ir į aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytos veikos pavojingumo ir jo asmenybės įvertinimu. Nors apeliantas teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, akcentuotina, kad nuteistasis V. G. padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei, plėšimo metu pagrobė turtą ir smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, veikė kaip vykdytojas bendrininkų grupe. Skiriant bausmę, atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei į tai, kad V. G. darbingo amžiaus, Užimtumo tarnyboje iki suėmimo nebuvo registruotas, nedirbo, daug kartų teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, taip pat per vienerius metus ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistajam V. G. už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijos vidurkis. Nesant BK 64¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, šio straipsnio nuostatos V. G.pagrįstai nebuvo pritaikytos ir paskirtoji galutinė bausmė šiuo pagrindu nebuvo mažinta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.
10. Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje kiekvienam nuteistajam bausmės rūšis ir dydis parenkami individualiai, įvertinus visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo tai ir buvo padaryta, todėl teigti, kad BK bendrojoje dalyje numatytos bausmių skyrimo taisyklės buvo taikytos netinkamai, nėra pagrindo. Sprendimas paskirti atitinkamą bausmės rūšį ir dydį skundžiamu nuosprendžiu motyvuotas ir teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Nenustatyta jokių naujų ar neįvertintų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę nuteistajam V. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtai bausmei, tokių nenurodė ir apeliantas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam V. G.paskyrė teisingą ir savo dydžiu proporcingą bausmę. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo V. G.apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Dėl civilinio ieškinio
11. Nukentėjusysis A. Š. prašo tenkinti jo civilinį ieškinį, padidinant ir priteisiant 5 251,39 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl įvykio, įvykusio 2020 m. spalio 1 d., kurio metu buvo sugadinti/netekti akiniai, patirtas fizinis skausmas. Prašė priteisti 200 Eur už akinius, 30 Eur, kuriuos turėjo su savimi ir 5 000 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 38). Pateikta 2012 m. vasario 1 d. sąskaita faktūra, kurioje nurodyta akinių įsigijimo kaina 868 Lt su PVM (1 t., b. l. 40).
12. Kaip matyti, apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydžio, vertino akinių nusidėvėjimą, kuriuos nukentėjusysis įgijo 2012 m. už 868 Lt. Akivaizdu, kad praėjus aštuoniems metams po akinių įsigijimo, juos naudojant kasdien, jų vertė turėjo sumažėti. Kadangi minėtus akinius nukentėjusysis prarado dėl nuteistųjų nustatytų neteisėtų veiksmų, todėl apylinkės teismas nukentėjusiajam pagrįstai priteisė 80 Eur turtinės žalos dėl prarastų akinių, įvertinęs jų nusidėvėjimą. O tai, kad vienas iš nuteistųjų būtų pagrobęs iš nukentėjusiojo 30 Eur nėra įrodyta jokiais objektyviais byloje duomenimis (nukentėjusiojo nurodytos sumos jo apklausų metu skirdavosi). Visi daiktai, kurie buvo pagrobti iš nukentėjusiojo, buvo rasti sulaikius ir atlikus V. G. apžiūrą, o vėliau pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam. Su tuo sutinka ir teisėjų kolegija, papildomai pažymėdama tai, kad teisės taikymo principai suponuoja teisę nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui reikalauti iš kaltininko ar už jo veiksmus atsakingo asmens visiško žalos atlyginimo, tačiau ne nepagrįstos žalos ir juo labiau, netoleruotinas siekis pasinaudoti esama situacija, prašant priteisti didesnę žalą, nei iš tiesų patirta. Priteistos turtinės žalos dydis nustatytas tinkamai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl tenkinti šio apeliacinio skundo prašymo nėra teisinio pagrindo.
13. Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo apylinkės teismas vertino tai, kad dėl kaltinamųjų R. R. ir V. G. veiksmų nukentėjusysis ne tik juto fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę, nesaugumo pojūčius. Teismo atsižvelgta ir į tai, kad žala padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), nuteistųjų V. G. ir R. R. veiksmai buvo itin pavojingi bei agresyvūs, atlikti dienos metu, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, kas iš dalies gali menkinti nukentėjusiojo savivertę bei mažinti saugumo jausmą viešose vietose.
14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis A. Š., kaip nuteistųjų jo atžvilgiu panaudoto plėšimo auka, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau pažymėtina, kad priešingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, neturtinės žalos atlyginimo atveju, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Nukentėjusiojo skunde nurodyti priteistinos sumos požymiai, kad nukentėjusiojo yra sunki finansinė padėtis, jis neranda darbo, šeimoje dirba tik jo sutuoktinė, turi išlaikyti dvi dukras, nesudaro pagrindo didinti priteistos neturtinės žalos dydžio.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl nukentėjusiajam A. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, laikėsi BPK 109, 113, 115 straipsnių, CK 6.250 straipsnio reikalavimų ir išsamiai pasisakė dėl visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, individualizavo neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos bei nukrypta nuo teismų praktikos. Nustatytas A. Š. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis (1 000 Eur) atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
16. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. birželio 14 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-4362 dėl teisinės pagalbos išlaidų bei 2021 m. spalio 22 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-7352 dėl teisinės pagalbos išlaidų. 2021 m. spalio 22 d. pažymoje nurodyta, kad V. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 221,94 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. anksčiau teistas daug kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, šiuo metu yra suimtas, iki suėmimo niekur nedirbo, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms V. G. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už V. G. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. G. ir nukentėjusiojo A. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. G. teisinės pagalbos išlaidas.