- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- eI3-622-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01603-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
- Atsakovas
- Kultūros paveldo apsaugos departamentas
- Pareiškėjas
- Asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Kultūros paveldo apsaugos departamento atstovei šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant informacinių technologijų priemones išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atsakovui Kultūros paveldo apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ (toliau – ir pareiškėja, ir Asociacija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kultūros paveldo apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (1.29 E) 2-1028 „Sprendimas dėl 2017-07-18 paraiškos“ (toliau – ir Sprendimas), taip pat iš naujo išnagrinėti 2017 m. liepos 18 d. paraišką.
2. Pareiškėja paaiškina, jog Departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2016 m. rugsėjo 20 d. aktu nutarė buriniam jūrų laivui „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Laivas) suteikti teisinę apsaugą ir įregistruoti į Kultūros vertybių registrą nekilnojamąja kultūros vertybe. Pareiškėja, kaip minėto objekto savininkė, kreipėsi į atsakovą, prašydama skirti finansavimą Laivo tvarkymo darbams, siekiant jį išsaugoti ir konservuoti. Tačiau atsakovas skundžiamu Sprendimu nemotyvuotai atmetė pareiškėjos prašymą, nes finansavimo paraiška, neva, neatitiko Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-524 patvirtinto kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkto reikalavimų, nors pareiškėja nurodė, kad paraiška visiškai atitiko šio punkto reikalavimus, o atsakovas jokių faktinių aplinkybių ir argumentų, kurių pagrįstų šį neatitikimą, Sprendime nepateikė. Sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į antstolį, kuris 2020 m. kovo 16 d. pateikė Departamentui raginimą vykdyti 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) vykdomąjį raštą ir iš naujo spręsti dėl pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. paraiškos finansuoti Laivo tvarkybos darbus.
3. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra be motyvų, nes jame nurodyta, kad pareiškėjo prašymas atmestas dėl to, kad darbo grupės nustatyti esminiai paraiškos neatitikimai Aprašo reikalavimams nurodyti prie Sprendimo pridėtame dokumente. Tai reiškia, kad Sprendime motyvai nėra išdėstyti pačiame Sprendime, dėl to jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu (atsiliepime) neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui neteisėtu. Atitinkamai, pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Sprendimas nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad Laivas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių registrą, nes pareiškėjos paraiškos pateikimo metu jis buvo įtrauktas į Kultūros paveldo vertybių registrą kaip nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė Kultūros paveldo vertybių 1-osios vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, kuris Sprendimo priėmimo metu buvo ir šiuo metu yra galiojantis ir nepanaikintas, o VAAT šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla dėl atsakovo 2018 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ ir 2018 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus Laivo duomenis unikaliu kodu (duomenys neskelbtini), remiantis komisijos 2018 m. kovo 23 d. išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigojimo atkurti duomenis ir atlyginti žalą.
5. Departamentas nepagrįstai nurodo, kad Laivas nėra jūrų laivas, nes nėra įtrauktas į jūrų laivų registrą. Pareiškėjas pažymi, kad buvimą jūrų laivu lemia laivo konstrukcija, o ne laivo registracija jūrų laivų registre. Atsakovas nepagrįstai suabsoliutino laivo duomenų įrašymo į Jūrų laivų registrą reikšmę, neįvertindamas, kad buvimą jūrų laivu lemia laivo konstrukcija, o ne laivo registracija jūrų laivų registre, todėl netinkamai aiškino tarp ginčo šalių susiklosčiusią faktinę situaciją. Atsakovui buvo pateikti istoriniai dokumentai, patvirtinantys, kad Laivas yra (duomenys neskelbtini), skirtas pervežti keleivius ir mokyti tradicinės jūreivystės atvirojoje jūroje. Pareiškėja taip pat pateikė Laivo techninės apžiūros ir apmatavimo aktus, kuriuose buvo patikslinti Laivo duomenys. Laivas yra skirtas plaukioti atvirojoje jūroje, o pagal Sprendimą laivas nėra skirtas nei pramogai, nei sportui, todėl negali būti vidaus vandenų registre, nes nėra laikomas nei jachta, nei pramoginiu laivu. Todėl pareiškėja nesutinka su atsakovo svarstymais, kad Laivas nėra prilygintas nekilnojamiems daiktams. Atsakovas neginčija Pirmosios kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimo į Kultūros vertybių registrą įtraukti nekilnojamą daiktą – plaukiojantį pastatą – istorinį (duomenys neskelbtini) m. statybos dvistiebį burinį jūrų Laivą, kuris yra istorinis jūrų laivas, skirtas keleivių ir krovinių vežimui, taip pat žvejybai jūroje, prilygintas nekilnojamam turtui pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.98 straipsnio 3 dalį ir Prekybinės laivybos įstatymo 2 ir 6 straipsnį. CK 1.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Oficialiame CK komentare išaiškinta, kad aptariama norma turi būti suprantama taip, kad iš prigimties kilnojamieji daiktai – laivai ir orlaiviai, kuriems yra privaloma teisinė registracija, yra prilyginami nekilnojamiems daiktams. Šią nuostatą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimas.
5.1. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad laivams, kurie yra eksploatuojami kaip laivai, yra privaloma teisinė registracija, be kurios neatliekama laivų techninė apžiūra, be kurios laivai negali būti naudojami pagal paskirtį laivybai jūroje ir vidaus vandenyse. Nors Vidaus vandenų kodekse nėra nuostatos, kurioje būtų nurodyta, kad vidaus vandenų laivas yra prilyginamas nekilnojamam daiktui, tačiau kodekse yra numatyta visų vidaus vandenų laivų privaloma registracija, kurios užtenka, kad ir vidaus vandenų laivas, remiantis CK 1.98 straipsnio 3 dalimi, būtų laikomas prilygintu nekilnojamam daiktui, nes ir vidaus vandenų laivui yra privaloma teisinė registracija, kad jis galėtų būti eksploatuojamas pagal paskirtį. Išvadą dėl laivo prilyginimo nekilnojamam daiktui patvirtina ir Seimo kontrolieriaus sprendimai.
5.2. Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jūrų laivas – laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje bei turintis tai patvirtinančius dokumentus, kuriuos Asociacija ir pateikė atsakovui. Aptariami dokumentai patvirtina, kad Laivas yra suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje. Be to, nors tokius dokumentus paprastai išduoda klasifikacinės bendrovės, tačiau juos gali išduoti ir kiti subjektai. Asociacija tvirtina, jog tokius dokumentus ji ir pateikė atsakovui – Lietuvos buriuotojų sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka išduotus burinio jūrų laivo matavimų ir apžiūros aktus, istorines pažymas ir mokslų daktarų išvadas.
5.3. Šiame ginče netaikytina 2009 m. balandžio 23 d. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2009/15/EB, nes ji nėra skirta laivo tipo nustatymui, o saugumo jūroje ir taršos prevencijos klausimams spręsti.
Pareiškėja taip pat tvirtina, kad pagal direktyvą 2009/15/EB, Lietuvos buriuotojų sąjunga yra pripažinta organizacija, nes yra įgaliota atlikti burinių laivų matavimus ir techninę priežiūrą pagal Burinių jachtų registravimo taisyklių 27 punktą. Pareiškėjai nėra žinoma, ar Lietuvos Respublika yra pateikusi Europos Komisijai prašymą suteikti pripažinimą minėtai sąjungai, tačiau tokią prievolę Lietuvos Respublika turi, kadangi ji yra įtvirtinta direktyvos 2009/15/EB preambulėje (laivo vėliavos ir uosto valstybės privalo kontroliuoti, kad laivas atitinka vienodus tarptautinius saugumo jūroje ir jūros taršos prevencijos standartus). Šis reikalavimas yra taikytinas ir tarptautiniuose vandenyse plaukiojantiems buriniams jūrų laivams ir jachtoms, kurių matavimus ir techninę priežiūrą Lietuvos Respublika yra pavedusi Lietuvos buriuotojų sąjungai. Pareiškėja taip pat pažymi, kad Europos Sąjungos teisingumo teismas 1979 m. balandžio 5 d. sprendime byloje Nr. 148/78 yra išaiškinęs, kad valstybė narė, nepatvirtinusi reikiamų direktyvos įgyvendinimo priemonių per joje nurodytą laikotarpį, negali asmenų atžvilgiu remtis direktyvoje nustatytų pareigų nevykdymu. Todėl Lietuvos buriuotojų sąjungos išduoti Laivo matavimų ir apžiūros aktai yra teisėti dokumentai, patvirtinantys, kad Laivas yra laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje, o atsakovas negali remtis aplinkybe, kad galimai nėra pateikusi Europos Komisijai prašymo dėl minėtos sąjungos pripažinimo organizacija, įgaliota atlikti burinių jūros laivų matavimus ir techninę apžiūrą.
5.4. Laivas atitinka Lietuvos Respublikos jūrų laivų registravimo taisyklių 6.1 punkto reikalavimus, nes priklauso Lietuvoje registruotam juridiniam asmeniui ir turi dokumentus, patvirtinančius, kad yra laivybai jūroje suprojektuotas ir pastatytas laivas. Registracijos taisyklių 8.5 punktas nustato, kad registracijai privaloma pateikti matavimo liudijimą, jeigu laivo matavimo liudijimą išdavė įgaliota klasifikacinė bendrovė. Kadangi matavimo liudijimą išdavė Lietuvos buriuotojų sąjunga, pateikiama šio liudijimo kopija, nes 8.5. punkto reikalavimas pateikti klasifikacinės bendrovės matavimo liudijimą taikomas tik tais atvejais, kai tokį liudijimą klasifikacinė bendrovė yra išdavusi. Be to, Registracijos taisyklių 8.7 punkte nustatyta, kad registracijai privaloma pateikti laivo klasę patvirtinančio dokumento, išduoto įgaliotos klasifikacinės bendrovės arba Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės kompetentingos institucijos ar jos įgaliotos įstaigos, kopiją. Nors registracijos taisyklės nepateikia konvencinių dokumentų sąvokos, tačiau laikytina, kad tai yra dokumentai, numatyti tarptautinėse konvencijoje.
Pareiškėja pateikė laivo matavimus ir pirminius dokumentus apie laivo tonažą pagal 1969 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo. Lietuvos buriuotojų sąjungos išduotas šio burinio jūrų laivo techninės apžiūros aktas yra tinkamas konvencinis dokumentas jūrų laivo perregistravimui į jūrų registrą. Jei būtų laikoma, jog Lietuvos buriuotojų sąjungos išduotas techninės apžiūros aktas negalioja, nes jį išdavė neįgaliota institucija, taikytinas Registracijos taisyklių 17 punktas – jeigu pirminės laivo apžiūros metu nustatoma, kad laivo ir jo įrenginių techninė būklė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų arba laivui išduoti konvenciniai dokumentai negalioja, toks laivas įregistruojamas registre, tačiau jam neišduodamas šių taisyklių 23.2 punkte nurodytas Leidimas laivui plaukioti su Lietuvos valstybės vėliava. Remiantis Prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, kuri nustato, kad jūrų laivas – laivas, suprojektuotas ir pastatytas laivybai jūroje bei turintis tai patvirtinančius dokumentus, tačiau nereikalauja, kad šie dokumentai būtų išduoti tik klasifikacinių bendrovių, bei 6 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad kiekvienas jūrų laivas, naudojamas laivybai, turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Tačiau tokio jūrų laivo neįregistravimas Jūrų laivų registre savaime nepaneigia laivo buvimo jūrų laivu, nes tam tikrų faktų registravimas viešajame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-945-943/2019).
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentais, kad jūrų laivui turi būti parengtas statinio ekspertizės aktas, arba statinio apžiūros aktas, arba statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, nes laivų kaip plaukiojamųjų statinių apžiūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksas, kurio 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad burinių jachtų techninę priežiūrą atlieka Lietuvos buriuotojų sąjunga, kurios atlikti Laivo apžiūros aktai buvo pateikti atsakovei. Taip pat skunde nesutinkama su atsakovo teiginiais, kad pareiškėja nepateikė Departamento teritorinio padalinio suderintą tvarkybos darbų projekto skaičiuojamąja su kaina, parengto pagal PTR „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ ir PTR „Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“ ir leidimo tvarkybos darbų projekto įgyvendinimui, išduoto vadovaujantis PTR „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, nes PTR „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, PTR „Nekilnojamojo kultūros paveldo paveldotvarkos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos“ ir PTR „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“ nėra skirtos jūros laivų kaip plaukiojamųjų statinių, statybos, įskaitant tvarkybą, darbams, kuriuos iš tikro reglamentuoja Vidaus vandenų kodekso 16 straipsnio 8 dalis.
Pareiškėja pažymi, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2016 m. spalio 28 d. raštu patvirtino, kad Departamentas neatestuoja laivų, kaip plaukiojamųjų statinių, tvarkybos darbų specialistų, todėl pareiškėja nurodo, jog nėra jokio pagrindo iš jos reikalauti pateikti projektą, priežiūros aktą ir leidimą, jei specialistų, kurie galėtų tokį projektą ir aktą parengti ir išduoti leidimą pagal PTR „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“ nėra, nes specialistų, galinčių minėtus teisės aktus įvykdyti atsakovės reikalavimus, apskritai nėra, nes atsakovė jų neruošia ir neatestuoja, todėl atsakovės reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti kaip neįmanomi. Pareiškėja pateikė atsakovui 2017 m. liepos 18 d. paraišką, kartu su laivo apžiūros aktu, laivo remonto projektu ir sąmata, parengta atestuotos laivų remonto įmonės, o atsakovas, gavęs paraišką, nenurodė jokių trūkumų ir nenustatė jokio termino šiems trūkumams pašalinti, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad pareiškėjos paraiška neatitiko jai keliamų reikalavimų.
7. Pareiškėja nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad jos 2017 m. liepos 18 d. paraiška skirti finansavimą buvo pateikta po Departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto dėl Laivo įregistravimo kaip kultūros vertybės priėmimo. Kaip matyti iš atsakovo sprendimų dėl finansavimo turinio ir atsiliepimo, atsakovas atsisakė svarstyti pareiškėjos paraiškas tuo pagrindu, kad Laivo registracijos Kultūros vertybių registre procedūra buvo sustabdyta iki patikslinto vertinimo tarybos akto pateikimo. Pareiškėja su tokia atsakovo pozicija nesutinka, teigdama, kad Laivo registravimo procedūra Kultūros vertybių registre yra jau įvykusi, todėl šiuo pagrindu negali būti atsisakoma skirti finansavimą.
7.1. Asmenys dėl finansavimo tik tiems objektams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti nekilnojamuoju kultūros paveldu, t. y. kaip nekilnojamosios kultūros vertybės yra įregistruoti Kultūros vertybių registre. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad parama negali būti skiriama dėl šiuo metu VAAT administracinėje byloje Nr. eI3-1827-1066/2020 nagrinėjamų Departamento 2018 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. l-138 ,,Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ ir 2018 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus Laivo duomenis, nes Laivas prarado nekilnojamosios kultūros vertybės teisinį statusą, o pareiškėja neteko teisės kreiptis dėl tvarkybos darbų sąlygų ir leidimo išdavimo. Pareiškėja nesutinka ir tvirtina, kad tokios pasekmės galėtų kilti tik panaikinus Nekilnojamojo kultūros paveldo 1-osios vertinimo tarybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), o ne atsakovui savavališkai ištrynus duomenis iš registro, nes tokia procedūra nėra numatyta teisės aktuose.
7.2. Be to, VAAT įsiteisėjusiu 2018 m. sausio 25 d. sprendimu byloje Nr. eI-269-171/2018 panaikino Departamento direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymą. Sprendime teismas konstatavo, kad Laivo registravimo Kultūros vertybių registre procedūra buvo baigta, nes duomenys buvo išviešinti minėtame registre. Todėl Departamentas nepagrįstai sustabdė Laivo įregistravimo procedūrą. Tik teismui išsprendus 2016 m. rugsėjo 20 d. akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą bei nustačius, kad minėtame akte nurodyti duomenys yra neteisingi bei netikslūs, tik tada Departamentui gali kilti pareiga taikyti klaidų ištaisymo procedūrą. Teismas konstatavo, kad Departamento direktorius 2017 m. liepos 5 d. įsakymą priėmė neturėdamas tam teisinio pagrindo. Teismas darė išvadą, kad skundžiami aktai, kuriuose teigiama, kad sustabdžius Laivo registravimo Kultūros vertybių registre procedūrą, pareiškėja prarado teisę į paveldosaugos darbų dalinį finansavimą, yra neteisėti ir nepagrįsti.
7.3. Pareiškėja pažymi, jog praėjus beveik 2 metams nuo Vertinimo akto priėmimo (2016 m. rugsėjo 20 d.) ir įregistravimo registre (2016 m. spalio 11 d.) Departamentas priėmė 2018 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. l-138 ir 2018 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus Laivo duomenis, nors pagal Kultūros vertybių registro nuostatas įregistravimo procedūros stabdymas ir duomenų keitimas (panaikinimas) gali būti taikomas tik dar neįregistruotoms vertybėms, nes atsakovas nėra įgaliotas nei panaikinti kultūros vertybės registracijos, nei Vertinimo tarybos akto.
Būtini veiksmai, nurodyti teisės aktuose, atlikti pernai, registravimo procedūra įvyko laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2016 m. spalio 11 d., todėl atsakovo Sprendimo motyvas dėl neva panaikintos laivo kaip kultūros vertybės registracijos Registre neturi jokio teisinio pagrindo ir neatitinka tikrovės, o sprendimas slapta ištrinti kultūros vertybės duomenis iš Registro yra neteisėtas. Atsakovo nurodytasis 25 punktas iš tiesų yra taikomas tik dar neįvykusioms registravimo procedūroms, o 28 punktas apibrėžia tik klaidų Registro duomenų bazėje taisymą, tačiau nenustato, kad klaidų taisymo procedūrų metų registro įrašų duomenys privalo būti trinami, paslėpti, viešai neprieinami. Be to, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalį, kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Todėl Departamento 2018 m. gegužės 17 d. įsakymas ir 2018 m. kovo 30 d. sprendimas panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus Laivo duomenis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir yra atsakovo piktnaudžiavimas valdžia, galintis padaryti didelę žalą tiek kultūros vertybei, tiek pareiškėjai. Be to, vertinimo tarybos nuolatos tikslina paveldo objektų duomenis Kultūros vertybių registre, tačiau nei vieno iš jų duomenys nėra trinami, panaikinami arba paslepiami tuo laikotarpiu, kai vyksta duomenų tikslinimo procedūros. Tai akivaizdu palyginus Vertinimo tarybų darbotvarkes duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo klausimais ir vertybių, kurių duomenys numato tikslinti vertinimo tarybos, įrašus registruose: visi tokių vertybių įrašai, išskyrus Laivo įrašus, yra viešai prieinami. Net kultūros paveldo objektui sunykus, toks objektas ar vietovė iš Kultūros vertybių registro neišbraukiami.
8. Pareiškėjos vertinimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir teismų praktikos reikalavimų, nes jame neaiškiai suformuluota atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, valia dėl pareiškėjos paraiškos dėl finansavimo skyrimo, nėra sprendimų faktinio ir teisinio pagrindimo, sprendimuose nenurodyta apskundimo tvarka ir terminai. Darytina išvada, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir teismų praktikos reikalavimų, todėl naikintinas. Panaikinus skundžiamą Sprendimą, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos paraiškas dėl finansavimo, nes atsakovui yra pateikti visi privalomi dokumentai.
II
1. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teigia, jog nagrinėjamą administracinę bylą būtina sustabdyti, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) priims galutinį sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3001-1062/2020.
2. Atsakovė nurodo, jog pareiškėja 2017 m. liepos 18 d. ir 2017 m. liepos 25 d. prašymais pateikė 2017 m. liepos 18 d. paraišką dėl laivo tvarkybos darbų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų. Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir rugpjūčio 7 d., taip pat Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimais pareiškėjos prašymų skirti finansavimą Laivui netenkino. VAAT 2018 m. vasario 8 d. sprendimu minėtus sprendimus panaikino ir įpareigojo Departamentą iš naujo spręsti dėl pareiškėjos pateiktos 2017 m. liepos 18 d. paraiškos. Pažymi, jog LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi VAAT sprendimą paliko nepakeistą.
2.1. Paraiškos nagrinėjimo metu patikrinus Kultūros vertybių registrą, nustatyta, kad Laivo duomenys nėra registruoti Kultūros vertybių registre, o tai yra būtina sąlyga gauti finansavimą darbams iš valstybės biudžeto asignavimų. Departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Į-138 pagrindu buvo panaikinti visi Kultūros vertybių registre sugeneruoti duomenys unikaliu kodu (duomenys neskelbtini), todėl Laivo duomenų Kultūros vertybių registre nebėra. VAAT 2019 m. spalio 22 d. sprendime konstatavo, jog Kultūros vertybių registre atlikus paiešką pagal nurodytą kodą jokios nekilnojamosios kultūros vertybės nerasta, taigi faktiškai duomenys apie burlaivį, kaip nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę, panaikinti ir nebeegzistuoja. Atsakovas pažymi, jog Laivas yra registruotas Vidaus vandenų laivų registre, tačiau jam nėra suteiktas jūrų laivo statusas, ši aplinkybė lemia, kad, vadovaujantis tiek LVAT praktika, tiek Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Vidaus vandenų laivų registre registruotas burlaivis, neturintis jūrinio laivo statuso, negali būti prilyginamas nekilnojamajam daiktui. LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartyje konstatavo, jog Laivas negali būti registruotas Jūrų laivų registre, kaip jūrų laivas, iš to taip pat seka, kad jis neturi nekilnojamosios kultūros vertybės požymio. Paraiškos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad Laivas kultūros ministro sprendimu nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip kilnojamoji kultūros vertybė. Vadovaujantis tuo, kad Laivo duomenys nėra registruoti Kultūros vertybių registre ir todėl jis neatitinka esminio Aprašo 1 punkto reikalavimo, 2017 m. liepos 18 d. paraiška Laivo apsaugos priemonių įrengimo, remonto ar kitų darbų finansavimui galėjo būti nebenagrinėjama, tačiau vykdant įsiteisėjusį VAAT 2018 m. vasario 8 d. sprendimą, ji buvo išnagrinėta visa apimtimi.
2.2. Su paraiška nebuvo pateikti privalomi dokumentai, išvardinti Aprašo 9–12 punktuose: 1) apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų darbų projektas su skaičiuojamąja kaina; 2) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos; 3) taikomųjų tyrimų projektas su skaičiuojamąja kaina; 4) taikomųjų tyrimų ir projektavimo darbų skaičiuojamoji kaina; 5) esamos būklės fotofiksacija. Kiti neatitikimai išdėstyti skundžiamo Sprendimo priede.
2.3. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinę reglamentaciją, Departamentas skundžiamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad Laivo apsaugos priemonių įrengimo, remonto ar kitokie darbai negali būti finansuojami, vadovaujantis Aprašu, nes paraiška neatitinka nurodytų reikalavimų, todėl priimtas sprendimas paraiškos netenkinti. Skundžiamu Sprendimu pareiškėja taip pat buvo informuota, kad pašalinus aukščiau nurodytus trūkumus, ji turi teisę pateikti paraišką Aprašo nustatyta tvarka. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja skunde taip pat nepateikia jokių duomenų, kad su 2017 m. paraiška buvo pateikti privalomi dokumentai, išvardinti Aprašo 9–12 punktuose.
3. Departamentas atkreipia dėmesį, jog LVAT palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo 2016 m. rugsėjo 20 d. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas, susidarytų situacija, kai atsakovas šioje byloje būtų įpareigotas išnagrinėti paraišką dėl finansavimo Laivui suteikimo, kurio įregistravimas Kultūros vertybių registre panaikintas teismo sprendimu. LVAT palikus VAAT sprendimą galioti, nebeliktų ginčo objekto ir byla būtų nutrauktina.
III
Teismo posėdyje atsakovo Kultūros paveldo apsaugos departamento atstovė šios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė R. Š. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, jog VAAT 2018 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-677-331/2018 panaikino Departamento 2017 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (9.5)2-1810, Departamento 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (9.5.)2-1836, Departamento Klaipėdos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (1.29.-Kl)2Kl-241, kuriais buvo netenkinti Asociacijos prašymai skirti finansinę paramą Laivo paveldosaugos darbams pagal jos 2016 m. rugpjūčio 31 d. ir 2017 m. liepos 18 d. paraiškas. VAAT taip pat įpareigojo Departamentą iš naujo spręsti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. paraiškos klausimą. LVAT 2020 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1498-520/2020 VAAT 2018 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Departamentas, pakartotinai įvertinęs pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. paraišką dėl Laivo tvarkybos darbų finansavimo iš valstybės lėšų, nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2020 m. balandžio 3 d. Sprendimu nusprendė paraiškos netenkinti. Sprendime nurodyta, jog pagal NKPAĮ 2 straipsnio 14 dalį kultūros paveldo objektai turi būti registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės. Paraiškos nagrinėjimo metu patikrinus Kultūros vertybių registrą, nustatyta, kad Laivo duomenys nėra registruoti Kultūros vertybių registre, kas yra būtina sąlyga gauti finansavimą darbams iš valstybės biudžeto asignavimų. Departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. Į-138 pagrindu buvo panaikinti visi Kultūros vertybių registre sugeneruoti duomenys unikaliu kodu (duomenys neskelbtini), todėl Laivo duomenų Kultūros vertybių registre nėra. Šią faktinę aplinkybę patvirtino ir teismai (VAAT 2019 m. spalio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019). Laivas yra registruotas Vidaus vandenų laivų registre, tačiau jam nėra suteiktas jūrų laivų statusas, ši aplinkybė lemia, kad, vadovaujantis tiek LVAT praktika, tiek Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, Vidaus vandenų laivų registre registruotas burlaivis, neturintis jūrinio laivo statuso, negali būti prilyginamas nekilnojamam daiktui. LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-137-624/2019 taip pat konstatavo, jog Laivas negali būti registruotas Jūrų laivų registre, kaip jūrų laivas. Iš to seka, kad jis neturi nekilnojamosios kultūros vertybės požymio. Paraiškos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad Laivas kultūros ministro sprendimu nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip kilnojamoji kultūros vertybė. Vadovaujantis tuo, kad Laivo duomenys nėra registruoti Kultūros vertybių registre ir todėl jis neatitinka Aprašo 1 punkto reikalavimo, 2017 m. liepos 18 d. paraiška Laivo apsaugos priemonių įrengimo, remonto ar kitų darbų finansavimui galėtų būti nebenagrinėjama, tačiau, vykdant įsiteisėjusį VAAT sprendimą, ji buvo išnagrinėta visa apimtimi.
Departamentas nustatė, jog pareiškėja savo 2017 m. liepos 18 d. paraiškoje nurodė, kad siekia gauti finansavimą Laivo apsaugos techninių priemonių įrengimo darbams, taikomiems tyrimams, tvarkybos darbų projekto parengimui ir darbams, tačiau su paraiška nebuvo pateikti privalomi dokumentai, išvardinti Aprašo 9–12 punktuose: 1) apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų darbų projektas su skaičiuojamąja kaina; 2) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygos; 3) taikomųjų tyrimų projektas su skaičiuojamąja kaina; 4) taikomųjų tyrimų ir projektavimo darbų skaičiuojamoji kaina; 5) esamos būklės fotofiksacija. Detalūs pateiktos paraiškos neatitikimai nurodyti Departamento darbo grupės, sudarytos Departamento Direktoriaus 2019 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. Į-292 „Dėl paveldotvarkos programos projekto rengimo darbo grupės sudarymo“ 2020 m. balandžio 2 d. posėdžio, vykusio nuotoliniu būdu, protokolo priede „Duomenys dėl nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos 2017-07-18 paraiškos neatitikimo Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo reikalavimams“. Pabrėžtina, jog dokumente, be kita ko, nurodyta, jog nustatyta esminė aplinkybė – finansavimo paraiškos teikimo metu Laivas Kultūros vertybių registre nebuvo registruotas nei kaip kilnojamoji, nei kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Departamento direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Į-138 buvo panaikinti visi Kultūros vertybių registre sugeneruoti duomenys unikaliu kodu (duomenys neskelbtini). Dėl šio įsakymo panaikinimo VAAT nagrinėjama administracinė byloja Nr. eI3-1827-1066/2020.
V
1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d paraišką skirti finansinę paramą Laivo paveldosaugos darbams (žr. šio teismo sprendimo IV dalies 2 punktą).
Paminėtina, kad VAAT 2019 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2016-5) nusprendė panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos priimtą 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nutarta burlaiviui „(duomenys neskelbtini)“, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti regioninį reikšmingumo lygį. Kitaip tariant, minėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl šiai bylai aktualaus fakto, t. y. ar Laivas yra kultūros vertybė, vertinimo. Todėl teismas nagrinėjamą bylą sustabdė, kol įsiteisės baigiamasis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019. LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-495-1062/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai skirti finansinę paramą Laivo paveldosaugos darbams, kadangi Laivo duomenys nebuvo registruoti Kultūros vertybių registre, o tai yra būtina sąlyga gauti finansavimą darbams iš valstybės biudžeto asignavimų. VAAT 2019 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 nurodė, jog Laivas nelaikomas nekilnojamuoju daiktu, todėl negalėjo būti registruojamas kaip nekilnojamoji kultūros paveldo pavienė vertybė. Laivas yra registruotas Vidaus vandenų laivų registre, jam nėra suteiktas jūrų laivų statusas, ši aplinkybė lemia, kad Vidaus vandenų laivų registre registruotas burlaivis, neturintis jūrinio laivo statuso, negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu ar nekilnojamąja kultūros paveldo vertybe. Savo ruožtu LVAT, palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, išaiškino, jog Laivas neatitinka jūrų laivui keliamų reikalavimų ir laikytinas vidaus vandenų laivu, bei, atitinkamai, Laivas negali būti registruojamas Jūrų laivų registre. Be to, atsakant ir į nagrinėjamoje byloje pareiškėjos keliamus klausimus, pažymėtina, jog LVAT nurodė, jog pagal Prekybinės laivybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienas jūrų laivas, naudojamas laivybai, turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Taigi, turi būti pateikti atitinkami dokumentai, įrodantys, kad laivas yra tinkamas naudoti laivybai. Teismas pažymi, jog aptariamoje LVAT byloje teismas pateikė itin reikšmingą nagrinėjamai administracinei bylai išaiškinimą – Laivo registracija Jūrų laivų registre negalėjo būti atliekama, jis negali būti prilygintas ir nekilnojamajam daiktui, o dėl to, kad Laivas nagrinėjamu atveju nelaikomas nekilnojamuoju daiktu, jis negalėjo būti įrašytas į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. LVAT konstatavo, jog VAAT 2019 m. spalio 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
3. Įvertinus minėtą LVAT nutartį, dėl kurios ir buvo sustabdyta nagrinėjama administracinė byla, konstatuotina, jog LVAT galutinai nurodė, jog Laivas šiuo atveju negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu, tad ir negalėjo būti įrašytas į Kultūros vertybių registrą, kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. O tai, savo ruožtu, lemia, kad Laivui negalėjo būti skirtas finansavimas darbams iš valstybės biudžeto asignavimų. Ši išvada išplaukia iš Aprašo 1 punkto (kuriame nurodyta Aprašo reglamentavimo sritis, t. y. kad jis reglamentuoja nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų tvarką), 3.1 papunkčio (kuriame nurodyta, jog paraiška – tai prašymas finansuoti saugomo kultūros paveldo objekto ir Aprašo 2 punkte nurodytuose sąrašuose įrašyto kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus <...>), 9–14 punktų ir kitų Aprašo nuostatų. Išnagrinėjus nurodytas teisės akto nuostatas ir įvertinus LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-495-1062/2021, akivaizdu, jog paraiška turėjo būti atmesta, kadangi Laivas šiuo atveju net tik nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, bet ir į jį ir negalėjo būti įtrauktas. Todėl konstatuotina, jog skundžiamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjos paraiška buvo atmesta ir kuriame nurodyta, jog Laivo duomenys nebuvo registruoti Kultūros vertybių registre, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį pareiškėjos reikalavimą negali būti tenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. paraišką skirti finansavimą.
4. Pareiškėja taip pat prašė atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.