Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą pareiškėjai Asociacijai „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir pareiškėjos Asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

9.1. Departamento sudaryta Laikinoji komisija 2018 m. kovo 23 d. pateikė išvadas Nr. RG-14 „Dėl Departamento sudarytos pirmosios vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. akto Nr. KPD-RM-2419 atsiradimo bei jo įregistravimo Kultūros vertybių registre faktinių aplinkybių įvertinimo ir Departamento tolimesnių veiksmų“, kuriose nurodė, kad Departamentas, 2016 m. balandžio 13 d. gavęs pareiškėjos prašymą įtraukti burlaivį į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamąją kultūros paveldo vertybę, 2016 m. gegužės 13 d. raštu kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją, prašydama priimti sprendimą, ar burlaivį turėtų būti siūloma įrašyti į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamoji ar kaip kilnojami kultūros vertybė. Minėtos institucijos 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. birželio 22 d. raštais nurodė, kad burlaivis turėtų būti registruojamas kaip kilnojamoji kultūros vertybė. Pareiškėja 2016 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi raštu į Departamento sudarytą Tarybą, prašydama įvertinti ir spręsti dėl burlaivio įtraukimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamąją kultūros vertybę. Taryba 2016 m. rugsėjo 20 d. posėdžio metu nusprendė suteikti burlaiviui apsaugą. Vadovaujantis Kultūros vertybių registro duomenų bazės išrašu, Departamento Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos specialistė suvedė duomenis į Kultūros vertybių registrą ir juos 2016 m. spalio 11 d. išviešino. Laikinoji komisija išvadose pasiūlė Departamentui panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis; perduoti visus dokumentus, susijusius su burlaivio kaip kultūros vertybės vertinimu, Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai; pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl administracinės bylos Nr. eI-118-2018/2018 atnaujinimo ir pareiškimą dėl skundžiamo akto panaikinimo (LAGK byla, b. l. 76–78).

9.2. Departamento direktorius 2018 m. gegužės 17 d. Įsakymu Nr. Į-138, vadovaudamasis 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. I-53 sudarytos Laikinosios komisijos išvadomis, pavedė Registro tvarkymo, viešųjų ryšių ir edukacijos skyriui panaikinti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis; perduoti visus dokumentus, susijusius su burlaivio kaip kultūros vertybės vertinimu, Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijai (LAGK byla, b. l. 79). 2018 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. I-53 priimtas, vadovaujantis Departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-116, 7.3 ir 13.4 papunkčiais.

9.3. Asociacija, nesutikdama su Departamento Įsakymu, skundu kreipėsi į LAGK.

LAGK 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 21R-807 (AG-715/07-2019) nutarė Asociacijos skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti Departamento 2018 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1-138 „Dėl Kultūros vertybių registre sugeneruotų duomenų unikaliu kodu 40614 panaikinimo“, o Asociacijos skundą dėl Departamento įpareigojimo atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis, palikti nenagrinėtu. Kitoje dalyje bylą nutraukti.

9.4. Asociacija ir Departamentas, nesutikdami su LAGK Sprendimu, pateikė skundus teismui. Asociacija ginčija LAGK Sprendimą toje dalyje, kurioje jos skundas LAGK buvo paliktas nenagrinėtu ir byla nutraukta, tuo tarpu atsakovas prašo panaikinti LAGK Sprendimo dalį, kuria panaikintas Įsakymas. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai LAGK panaikino Įsakymą, t. y. ar teisėti atsakovo veiksmai, panaikinant Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis unikaliu kodu 10614.

10. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos. Šio straipsnio 8 dalis numato, kad nekilnojamosios kultūros vertybės registruojamos vertinimo tarybai nusprendus, kad vertybei reikalinga teisinė apsauga. Tokios vertybės registruojamos kaip kultūros paveldo pavieniai ar kompleksiniai objektai ar vietovės. Departamentas kiekvienai registruotai nekilnojamajai kultūros vertybei nustato kodą, jį įrašo į Kultūros vertybių registrą ir tikslina jau įrašytus kultūros paveldo objekto ar vietovės žemės sklypams ir kitiems objekto ar vietovės teritorijoje esantiems nekilnojamiesiems daiktams viešo registro (Nekilnojamojo turto registro) suteiktą kodą ar kodus, taip pat kitus teisės aktų nustatytus Kultūros vertybių registro duomenis (8 straipsnio 10 dalis).

11. Teismas, spręsdamas ginčą dėl Įsakymo panaikinimo, iš esmės sutinka su LAGK padarytomis išvadomis, kad Departamentas nepriima sprendimų dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių įregistravimo Kultūros vertybių registre ar jų reikšmingumo, taip pat jam nesuteikta teisė tikrinti Vertinimo tarybos akto pagrįstumo ir nevykdyti Vertinimo tarybos priimtų sprendimų, t. y. Departamentas atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją. Tokią išvadą LAGK padarė pagrįstai, įvertinusi teisinį reglamentavimą, t. y. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, patvirtintus kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149, kuriuose numatyta, kad vertinimo tarybos sprendžia dėl apsaugos reikalingumo nekilnojamosioms kultūros vertybėms, vertingųjų savybių patikslinimo arba nustačius, kad kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos ne reikalingumo (5.1 papunktis). Vertinimo tarybų sprendimai, atliekant šių nuostatų 5.1–5.5 papunkčiuose nurodytas funkcijas, įforminami vertinimo tarybų aktais, išskyrus atvejus, kai vertinimo taryba priima sprendimą nesuteikti apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms; taip pat Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą, patvirtintą kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150, kuriame numatyta, jog už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakinga institucija (Departamentas arba savivaldybės administracija), nustačius nekilnojamosios kultūros vertybės nors vienos reikšmingumą lemiančios vertingosios savybės pakeitimą, kuris sumenkino kultūros paveldo objekto ar vietovės reikšmingumą, privalo kreiptis į atitinkamą Vertinimo tarybą ir inicijuoti pakartotinį to objekto reikšmingumo nustatymą ir, reikalui esant, apibrėžtos objekto teritorijos bei apsaugos zonos tikslinimą. Vertinimo tarybai aktu patvirtinus vertingųjų savybių, kultūros paveldo objekto teritorijos, vietovės apibrėžimo pokyčius, Vertinimo tarybos teikimu Registro tvarkytojas patikslina nekilnojamosios kultūros vertybės duomenis Registre (24 ir 25 punktai). Iš pateikto teisinio reglamentavimo darytina išvada, jog būtent Vertinimo taryba yra Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu įgaliotas viešojo administravimo subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl teisinės apsaugos suteikimo vertybei, šios vertybės reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo ir būtent šios institucijos sprendimas yra pagrindas Departamentui kaip Registro tvarkytojui įregistruoti Registre atitinkamas nekilnojamąsias kultūros vertybes.

12. Tuo pačiu teismas pastebi, kad LAGK, priimdama ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino Įsakymą, nepagrįstai Asociacijos skundo reikalavimą įpareigoti atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis unikaliu kodu 40614, paliko nenagrinėtu. Teismas nesutinka su LAGK ir atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-58-281/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2016-5) pripažino aplinkybę, kad burlaivis nelaikomas nekilnojamuoju daiktu, todėl negalėjo būti registruojamas kaip nekilnojamoji kultūros paveldo pavienė vertybė, pagrįsta, bei konstatavo, jog minėtas burlaivis yra registruotas Vidaus vandenų laivų registre ir jam nėra suteiktas jūrų laivų statusas. Dėl to teismas padarė išvadą, kad duomenys apie tokią teisinę apsaugą panaikinti pagrįstai. Sutiktina, kad teismas šioje byloje išsprendė ginčą dėl burlaivio įregistravimo į Kultūros vertybių registrą kaip nekilnojamosios kultūros vertybės neteisėtumo, tačiau minėtas teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir šiai dienai kilęs teisminis ginčas dar nėra pasibaigęs, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Taigi teismas laiko pagrįstu Asociacijos argumentą, kad atsakovas pernelyg skubina procesą dėl burlaivio duomenų išregistravimo iš Kultūros vertybių registro, nes, nors pirmosios instancijos teismas panaikino Vertinimo tarybos 2016 m. rugsėjo 20 d. aktą Nr. KPD-RM-2419, tačiau šį sprendimą apskundus apeliacine tvarka ir nesant įsiteisėjusio bei galutinio teismo sprendimo, Departamentui nekilo pareiga išregistruoti burlaivį iš Kultūros vertybių registro. Esant tokiai situacijai, LAGK panaikinus Įsakymą, buvo privalu atstatyti į iki pažeidimo buvusią padėtį, taigi įpareigoti atsakovą Departamentą tuo pačiu atkurti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus ,,Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614, t. y. taip pat tenkinti kaip išvestinį skundo reikalavimą. LAGK Sprendime nurodytas motyvas, kad šis Asociacijos skundo reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu būtent dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-58-281/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04504-2016-5), yra nepagrįstas, nes pripažintina, kad priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje niekaip nekeičia Departamentui kilusios pareigos atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis. Taigi atsakovas neteisus, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismui panaikinus Kultūros vertybių Vertinimo tarybos aktą, atsirado pagrindas išregistruoti objektą iš Kultūros vertybių registro, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas dėl anksčiau padarytų teismo išvadų. Teismas daro išvadą, kad LAGK Sprendimas dalyje, kurioje Asociacijos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti visus Kultūros vertybių registre sugeneruotus ,,Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614 paliktas nenagrinėtu, yra naikintinas. Departamentas įpareigotinas atkurti registro duomenis.

13. Teismas laiko pagrįstą LAGK Sprendimo dalį, kurioje byla nutraukta, nes įvertinus tai, kad Departamento 2018 m. kovo 30 d. sprendimas suformuotas Departamento direktoriaus rašytine rezoliucija dokumentų valdymo sistemoje @vilys, sutiktina, kad Departamento rašytinė rezoliucija yra tarpinis, procedūrinis sprendimas, sukeliantis pareiškėjai procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų, kurie gali būti skundžiami.

14. Dėl Asociacijos reikalavimo priteisti 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pasakytina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).

Asociacija tik pateikė teismui paaiškinimus, kad sužinojusi, jog atsakovas panaikino Kultūros vertybių registre sugeneruotus burlaivio duomenis, ji patyrė neturtinę žalą. Daugiau jokių įrodymų dėl galimai kilusios neturtinės žalos į bylą nepateikta. Nesant jokių patirtos žalos pagrįstumo įrodymų, Asociacijos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikytinas nepagrįstu.

15. Asociacija taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šio prašymo nekonkretizavo ir nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, išskyrus duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Žyminis mokestis priskiriamas prie bylos nagrinėjimo išlaidų (ABTĮ 34–35 straipsniai).

Iš kartu su skundu pateikto žyminio mokesčio mokėjimo Nr. 540 (2020 m. sausio 22 d.) nurodymo matyti, kad už skundą pareiškėja yra sumokėjusi 22,50 Eur žyminio mokesčio, kuris pareiškėjai yra priteisiamas. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-842-492/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017). Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies, t. y. 1/3 pareiškėjos reikalavimų, pareiškėjai priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 7,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kurioje pareiškėjos Asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ skundo reikalavimas atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus „Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 4614 paliktas nenagrinėtu.

Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos atkurti Kultūros vertybių registre sugeneruotus ,,Lady Sophie“ duomenis unikaliu kodu 40614.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 7,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.