Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: J. Š., L. Š., K. Š., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2025 m. birželio 5 d. priimtas pareiškėjos E. K., atstovaujamos advokatės Audronės Skiparienės, pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti E. K. terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos močiutės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) Pareiškime nurodoma, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, t. y. dėl ilgalaikio gyvenimo užsienio valstybėje, visiškai nutrūkusių ryšių su tėvu ir močiute bei teisinių žinių stokos (b. l. 1–6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punkte numatyta, kad ypatingąja teisena teismas nagrinėja bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Taigi šia teisena nagrinėjamos ir bylos dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis, 442 straipsnio 2 dalies 13 punktas, 578 straipsnis).

5. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalyje palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

6. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis e2S-1153-826/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. Š. ir K. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (b. l. 10), jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Š., kuri vėliau ištekėjo, po santuokos sudarymo pakeitė pavardę į E. K. (b. l. 8, 9, 24–25). R. Š. ir K. Š. santuoką nutraukė 1994 m. spalio 26 d. (b. l. 11). Pareiškėjos E. K. tėvo K. Š. mama L. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl daroma išvada, kad trijų mėnesių terminas L. Š. palikimui priimti baigėsi 2024 m. liepos 7 d.

8. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašai patvirtina, kad L. Š. priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–15), 0,1500 ha žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–17), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19). Iš 2023 m. liepos 4 d. Akmenės rajono 2-ajame notaro biure sudaryto testamento matyti, kad L. Š. savo turtą paliko vaikaičiams L. Š., J. Š. ir E. K., įpareigojo E. K. leisti jai tenkančioje gyvenamojo namo dalyje leisti gyventi K. Š. iki jo mirties (b. l. 21). Mirus L. Š., jos palikimą priėmė L. Š., J. Š. ir K. Š. paduodami palikimo vietos notarei pareiškimus dėl palikimo priėmimo (b. l. 26, 27–28).

9. Pareiškime nurodoma, kad po tėvų skyrybų, pareiškėja kartu su mama išvyko gyventi į kitą rajoną. Nuo 2010 m. ji kartu su sutuoktiniu ir vaikais gyvena ir dirba N. K. (b. l. 22, 23, 24–25), į Lietuvos Respubliką ji sugrįžta kartą ar du per metus, sugrįžusi apsistoja pas motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjos motina nuo 2017 m. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–30). Dėl nutrūkusio bendravimo su tėvu ir močiutė, žinia apie močiutės jai paliktą palikimą buvo netikėta, apie tai ji sužinojo tik 2024 m. birželio 7 d. gavusi pusbrolio J. Š. žinutę per „Messenger“ programėlę, tačiau turėjo sugrįžti į darbą N. K., todėl į palikimo vietos notarą kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio mėn. Notarė paaiškino, kad iš jos pareiškimo dėl palikimo priėmimo priimti negali, nes ji praleidusi įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą jam priimti. Dėl teisinių žinių stokos, be to, netrukus N. K. prasidėjusių mokslo metų vaikams ji ir vėl turėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir anksčiau nesikreipė dėl termino atnaujinimo.

10. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatuoja, kad pareiškėja sužinojusi apie palikimą ėmėsi aktyvių veiksmų siekdama priimti palikimą, atsiradusį po senelės L. Š. mirties 2024 m. balandžio 7 d., todėl kreipėsi į palikimo vietos notarę, o sužinojusi, kad praleido terminą palikimui priimti, iniciavo bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad pareiškėja, turėdama valią priimti palikimą, dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą, nes kurį laiką nežinojo apie senelės sudarytą testamentą, be to, daugelį metų gyvena užsienyje ir į Lietuvos Respubliką sugrįžtą retai. Daroma išvada, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

Tenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos senelės L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad pareiškėja per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.