Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.1.12.12.3.2; 3.4.1.12.7; 3.3.1.18.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2023 m. rugsėjo 7 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-2485-1081/2023 pagal kreditorės viešosios įstaigos „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko A. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. balandžio 6 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2485-1081/2023 teismas nutarė išieškoti iš skolininko A. K. kreditorei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ 2 093,13 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 093,13 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 6 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 108,80 Eur bylinėjimosi išlaidas (toliau – Teismo įsakymas).

2. 2023 m. gegužės 26 d. pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė, atsižvelgiant į tai, kad bylą dėl teismo įsakymo išdavimo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), o taip pat teismas padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą, nes nevertino, kad su pareiškimu nėra pateikiamas faktinis pagrindimas ir įrodymai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-2485-1081/2023, kad būtų ištaisyti akivaizdūs teisės pažeidimai.

3. Nurodė, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP) turi dvi registracijas – vieną asmeninę, prie kurios jungiasi retai, o kitą kaip praktikuojantis advokatas, kurią nuolat tikrina. Apie iškeltą civilinę bylą sužinojo 2023 m. gegužės 9 d. į elektroninį paštą iš antstolio gavęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismo įsakymas buvo priimtas neteisėtos sudėties, nes pateiktas nesilaikant teismingumo taisyklių. Kreditorius turėjo pasirinkti teismą pareiškimui paduoti pagal skolininko gyvenamąją vietą ir kreiptis į Trakų rūmus, o ne į Telšių apylinkės teismą, be to pareiškime nenurodė teismo, kuriam paduodamas pareiškimas. CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punktas reikalauja, kad su pareiškimu būtų reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą. Kreditorė nepateikė teismui savo teiginių faktinio pagrindimo – nepridėjo nei pačios nuomos sutarties, nei jos pagrindu išrašytų sąskaitų, kurios tariamai nebuvo apmokėtos, siųstis pretenzijos kopijos.

4. Kreditorė VšĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė skolininko A. K. prašymą dėl teismo proceso atnaujinimo atmesti – palikti galioti priimtą 2023 m. balandžio 6 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2485-1081/2023.

5. Nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas neapima teismingumo, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą. Kreditorė elektroninių ryšių priemonių būdu pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, Lietuvos teismų informacinė sistema automatiniu būdu pareiškimą priskyrė apylinkės teismo rūmams, todėl pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nereikia nurodyti apylinkės teismo pavadinimo. Kreditorė, pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, laikėsi tiek teismingumo taisyklių, tiek išlaikė pareiškimui keliamus formos reikalavimus. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis).

6. Pareiškėjas A. K. pateikė teismui prašymą dėl norminio teisės akto teisėtumo, kuriuo prašė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į specializuotą administracinį teismą, kad būtų ištirta: 1) Ar Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 27 d. priimto įsakymo Nr. 1R-171 „Dėl bylų pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, teismingumo nustatymo“ (toliau – Ministro įsakymas) 2 punktas, kuris numato, kad bylų pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstymo tarp šio įsakymo 1 punkte nurodytų apylinkių teismų tvarką nustato Teisėjų taryba, neprieštarauja CPK 432(1) straipsnio 2 punktui, kuris aiškina, jog Teisingumo ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai (įstatymo vykdymo funkcijos perįgaliojimas kitai institucijai, jei įstatymo leidėjas aiškiai nustatė, kad būtent konkretų klausimą turi reguliuoti Teisingumo ministras); 2) Ar Teisėjų tarybos 202 m. balandžio 29 d. priimto nutarimo Nr. 13(P)-80-(7.1.2) „Dėl LR Teisingumo ministro 2022-04-27 įsakymo Nr. 1R-171„Dėl bylų pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, teismingumo nustatymo“ įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) 1 punktas, kuris numato, kad pareiškimai dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, (toliau – pareiškimai) automatizuotai paskirstomi tarp Teisingumo ministro įsakyme nurodytų apylinkių teismų teismo rūmų, naudojantis Lietuvos teismų informacine sistema (toliau – LITEKO), neprieštarauja Ministro įsakymo 1 punktui, kuris numato, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja Alytaus apylinkės teismas, Kauno apylinkės teismas, Klaipėdos apylinkės teismas, Marijampolės apylinkės teismas, Panevėžio apylinkės teismas, Plungės apylinkės teismas, Šiaulių apylinkės teismas, Tauragės apylinkės teismas, Telšių apylinkės teismas, Utenos apylinkės teismas ir Vilniaus regiono apylinkės teismas. Tai reiškia, kad automatizuota bylų paskirstymo sistema turi būti taikoma ne visais atvejais, o tik tuomet, jeigu pareiškimas dėl teismo įsakymo teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (jo teritorijai), kuris tokių bylų jau nebenagrinėja. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas spręs, kad procesas turi būti atnaujintas, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tuomet skolininkas prašo teismo jo prašymą dėl kreipimosi į administracinį teismą laikyti neaktualiu, nes skolininko procesinės teisės būtų atkurtos remiantis kitais jo argumentais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartimi teismas atmetė pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-3406-1174/2023; atmetė pareiškėjo A. K. prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į administracinį teismą; 2023 m. gegužės 30 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės paliko galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

8. Teismas spręsdamas dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą pažymėjo, kad pagal CPK I dalies VI skyriaus teisės normas pagrindas konstatuoti teismo sudėtį esant neteisėta būtų tuo atveju, jei bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija būtų sudaryta pažeidžiant CPK 62 straipsnio reikalavimus, teismo procesinį sprendimą būtų priėmęs ir pasirašęs teisėjas (teisėjai), nesantis pagal CPK 62 straipsnį sudarytos teisėjų kolegijos narys, taip pat jei konkreti teisėjų kolegijos sudėtis pažeistų CPK 71 straipsnyje įtvirtintą draudimą teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, ar teisėjas nagrinėtų bylą esant CPK 65, 66 straipsniuose nustatytiems teisėjo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindams. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo pateiktas ne pagal skolininko gyvenamąją vietą ir teismas priėmė teismo įsakymą, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Taip pat teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Ministro įsakymo 1 ir 2 punktus, pareiškimai dėl teismo įsakymų išdavimo skirstomi po visą Lietuvą atsitiktine tvarka, todėl pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo teismo pavadinimas nėra nurodomas.

9. Teismas aiškindamas CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 4 punktas), padarė išvadą, jog, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies proceso atnaujinimo pagrindų.

10. Teismas spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti bylą ir kreiptis į administracinį teismą, pažymėjo, kad Ministro įsakymas ir Nutarimas priimti vadovaujantis CPK 432¹ straipsnio 2 dalimi ir Teisingumo ministrui bendradarbiaujant su Teisėjų taryba. Teismas įvertinęs, kad vadovaujantis CPK 432¹ straipsnio 2 dalimi Teisingumo ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, jog bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai, sprendė nėra pagrindo stabdyti bylos ir kreiptis į administracinį teismą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 20 d. priimtą nutartį kaip neteisėtą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eA2-3406-1174/2023 bei panaikinti to paties teismo priimtą įsakymą; priteisti pareiškėjui iš kreditorės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apie iškeltą civilinę bylą sužinojo 2023 m. gegužės 9 d. į elektroninį paštą iš antstolio gavęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. EPP sistemoje turi dvi registracijas – vieną asmeninę, prie kurios jungiasi retai, o kitą kaip praktikuojantis advokatas, kurią nuolat tikrina. Apie tai, kad į pareiškėjo asmeninę EPP paskyrą atėjo pranešimas apie priimtą teismo įsakymą, pranešimo pareiškėjas negavo.

11.2. Kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nesilaikė CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir tik deklaratyviai nurodė, kad 2 093,13 Eur skola susidarė iš nuomos teisinių santykių. Nors kreditorė pagal CPK nuostatas neprivalėjo pateikti teismui pareiškimo faktinio pagrindo pagrindimo, tačiau kreditorė privalėjo pareiškime aiškiai nurodyti faktinį pagrindimą ir aprašyti įrodymus, kuriais ji remtųsi, jei byla būtų tarsi nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, t. y. nurodyti: kokios teisės normos iš nuomos sutarties leistų spręsti, kad (i) nuomos sutartis yra atlygintinė; (ii) koks yra konkretus nuomos mokestis, jeigu sutartis yra atlygintinė; (iii) kita svarbi informacija, kuri teismui leistų neabejoti, kad egzistuoja konkretus faktinis pagrindimas. Kreditorė pareiškime nenurodė jokios svarbios informacijos, iš kurios teismas galėtų spręsti, kad prievolė yra turtinio pobūdžio ir kokiu faktiniu pagrindu ji turėtų būti skaičiuojama. Taip pat kreditorė pareiškime nepasisakė dėl įrodymų, kuriais ji galėtų remtis, jei byla tarsi būtų nagrinėjama ginčo teisena.

11.3. Sutinka su teismo pozicija, kad teismas nevertina, ar pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas materialiniu teisiniu pagrindu, bet teismas turi vertinti pareiškimo priėmimo stadijoje, ar iš pareiškimo matyti, jog faktinis pagrindimas ir įrodymai apskritai egzistuoja hipotetiškai ir ar jų pakanka, kad galima būtų pagrįsti būtent 2 093,13 Eur įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės vertinimo klaidą, nes vertindamas kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo ex officio nevertino, ar pareiškimas atitinka minimalius CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytus reikalavimus.

11.4. Palaiko prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į administracinį teismą ir prašo apeliacinės instancijos teismo spręsti dėl prašymo apeliacinės instancijos stadijoje teismo nuožiūra.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė VšĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ prašo palikti pirmosios instancijos teismo – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį nepakeistą; priteisti iš skolininko A. K. kreditorės VšĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Nesutinka su pareiškėju, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nėra nurodytas teismo įsakymo išdavimo faktinis pagrindas. Pareiškime nurodytas faktinis pagrindas – Negyvenamųjų patalpų sutartis, kurios skolininkas nevykdė ir dėl ko susidarė įsiskolinimas. Aplinkybė, kad kreditorė nepateikė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ir neaprašė, kokiais įrodymais grindžiamas reikalavimas negali būti pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 433 straipsnio normas. Dėl supaprastinto reglamentavimo prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą nereikalaujama pridėti jokių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis), nors įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi būti aptarti pareiškime (CPK 433 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Priešingai nei nurodė pareiškėjas, kreditorė pareiškime nurodė, kokiais įrodymais piniginis reikalavimas grindžiamas.

12.2. Teismas neprivalėjo identifikuoti, ar nuomos sutartis yra atlygintinė ir koks yra nuomos mokesčio dydis, nes teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo.

12.3. Pareiškėjas paskyrą LITEKO VEP sistemoje turi – ir kaip fizinis asmuo, ir kaip advokatas. Pareiškėjo kaip fizinio asmens paskyra yra aktyvi ir, todėl vadovaudamasis LR Teisingumo ministro 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1R-180 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 22 puntu, teismas pagrįstai procesinius dokumentus išsiuntė elektroninių priemonių būdu į skolininko LITEKO VEP sistemoje esančią aktyvią paskyrą. Skolininkas tik deklaratyviai nurodė, kad negali pateikti įrodymų, jog negavo pranešimo apie gautą procesinį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo

14. CPK 366 straipsnyje 1 dalies 9 punkte įtvirtintas vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų – jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą. Šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu pateiktas argumentuojant, kad civilinę bylą, kurioje buvo priimtas teismo įsakymas, nagrinėjęs teismas padarė aiškias tiek materialiosios, tiek proceso teisės normų taikymo klaidas.

17. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad jis EPP sistemoje turi dvi paskiras, kaip fizinis asmuo, ir kaip advokatas. Per EPP sistemą teismo pranešimo, kuriuo jam buvo siųstas teismo įsakymas ir kiti procesiniai dokumentai, jis negavo. Tik 2023 m. gegužės 9 d. gavęs iš antstolio patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, pareiškėjas sužinojo teismo priimtą Teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš jo kaip fizinio asmens.

18. Nors apeliantas formuodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nurodė, kad teismas padarė akivaizdžią teisės normos taikymo klaidą, nes nevertino, kad su pareiškimu nėra pateikiamas faktinis pagrindimas ir įrodymai, tačiau pašymo motyvuojamoje dalyje nurodė aplinkybes, kad jam Teismo įsakymas nebuvo įteiktas ir jis nesutikdamas su teismo įsakymu negalėjo pareikšti prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas kelia klausimą dėl procesinių dokumentų tinkamo įteikimo, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje atsižvelgęs į bylos duomenis, vertina, ar įteikiant procesinius dokumentus pareiškėjui, nebuvo padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

20. EŽTT taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindami, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje S. prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. balandžio 6 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2485-1081/2023 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. K. kreditorei VšĮ „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centras“.

23. Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad skolininkui Teismo įsakymas ir pranešimas buvo išsiųsti per EPP sistemą 2023 m. balandžio 7 d., pristatytas – 2023 m. gegužės 9 d. 17.05 val. LITEKO sistemoje pažymėta, kad Teismo įsakymas įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d.

24. Iš pirmosios instancijos teismo nurodytų skundžiamoje nutartyje argumentų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Teismo įsakymas 2023 m. balandžio 7 d. išsiųstas skolininkui per EPP, yra įteiktas tinkamai, nes skolininkas yra EPP vartotojas.

25. Nors apeliantas procesiniuose dokumentuose tik akcentavo, kad jis negavo pranešimo apie jam per EPP sistemą siųstus procesinius dokumentus, tačiau nenurodė ar buvo civilinėje byloje Nr. eL2-2485-1081/2023 pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinėje byloje Nr. eL2-2485-1081/2023 nėra duomenų, kad apeliantas būtų pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje.

26. CPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiuntė apeliantui teismo procesinių dokumentų kreditoriaus pareiškime nurodytu adresu. Byloje esančiais duomenimis apeliantui LITEKO VEP posistemiu 2023 m. balandžio 7 d. išsiųsti procesiniai dokumentai pristatyti 2023 m. gegužės 9 d.

28. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

29. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

30. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

31. Tačiau tai nereiškia, kad asmeniui vieną kartą sukūrus tokią paskyrą, automatiškai duodamas sutikimas gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y., jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

32. Kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip šiuo atveju skolininkas (šiuo atveju jis yra fizinis asmuo, o ne advokatas, atstovaujantis šalies interesus), teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pažymėtina, kad laikytina, jog sutikimą gauti dokumentus EPP paskyroje šioje civilinėje byloje skolininkas pateikė tik 2023 m. gegužės 26 d., kai per EPP sistemą pateikė šioje civilinėje byloje prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nesant duomenų, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti skolininkui anksčiau nei iki 2023 m. gegužės 9 d., nesant jo tiesioginio sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jo LITEKO VEP posistemį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skolininkui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

33. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad pareiškėjui Tesimo įsakymas nebuvo įteiktas tinkamai, pareiškėjas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditorės reikalavimų, taip buvo pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies nuostata, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio kodekso 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – išduodant teismo įsakymą yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą įsakymą.

34. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir atnaujintinas procesas civilinėje byloje dėl teismo įsakymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 3 dalis).

35. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

36. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant, kad skolininkas nėra pateikęs prieštaravimų, ir skolininkui iki 2023 m. gegužės 9 d. nebuvo žinoma apie priimtą teismo įsakymą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pripažintinos svarbiomis CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos termino praleidimo priežastimis, todėl yra pagrindas terminą prieštaravimams pareikšti atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis) ir nustatyti terminą iki 2023 m. rugsėjo 18 d. (imtinai) pateikti pirmosios instancijos teismui prieštaravimus, atitinkančius bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

37. Pareiškėjas skunde teigia, kad kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nesilaikė CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimų ir tik deklaratyviai nurodė, kad 2 093,13 Eur skola susidarė iš nuomos teisinių santykių. Nors kreditorė pagal CPK nuostatas neprivalėjo pateikti teismui pareiškimo faktinio pagrindo pagrindimo, tačiau kreditorė privalėjo pareiškime aiškiai nurodyti faktinį pagrindimą ir aprašyti įrodymus, kuriais ji remtųsi, jei byla būtų tarsi nagrinėjama ginčo teisenos tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės vertinimo klaidą, nes vertindamas kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo ex officio nevertino, ar pareiškimas atitinka minimalius CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytus reikalavimus.

38. Kasacinio teismo išaiškinta, jog pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Be to, kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Taigi sprendžiant teismo įsakymo dėl skolos priteisimo išdavimo klausimą, reikalavimas nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

39. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXIII CPK skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). CPK 433 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą.

40. Nagrinėjamu atveju kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė reiškiamą reikalavimą – skolos sumą; reikalavimo faktinį pagrindą – Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios skolininkas nevykdė ir dėl ko susidarė įsiskolinimas už suteiktas patalpų nuomos paslaugas bei komunalinius patarnavimus (po vienašalio sutarties nutraukimo 2022 m. gruodžio 13 d. Taip pat nurodė įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą – Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, neapmokėtas sąskaitas faktūras išrašytas už Advokatų kontoros „(duomenys neskelbtini)“ advokatui A. K., adresas (duomenys neskelbtini)miestas suteiktas patalpų nuomos paslaugas bei komunalinius patarnavimus.

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo privalėjo lygiai taip pat nurodyti faktinį pagrindimą ir aprašyti įrodymus, kaip bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas, išdavęs teismo įsakymą, informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į minėtą teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

42. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, apeliacinės instancijos vertinimu, apelianto argumentai išdėstyti prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio reikalavimams nurodytiems CPK 433 straipsnyje nesudarė pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, tačiau kaip minėta šios nutarties 34 punkte, toks proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad Teismo įsakymas nebuvo įteiktas tinkamai, pareiškėjas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditorės reikalavimų, dėl ko buvo pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies nuostata ir išduodant teismo įsakymą yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą įsakymą.

43. Nors apeliantas skunde nurodė, kad palaiko prašymą dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į administracinį teismą, tačiau paliko dėl tokio prašymo reikšmingumo spręsti apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių motyvų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar Ministro įsakymo dalis atitinka įstatymą, o Nutarimas – Vyriausybės norminį teisės aktą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Teisingumo ministras, suderinęs su Teisėjų taryba, prireikus gali nustatyti, kad bylas pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, nagrinėja vienas ar keli konkretūs apylinkės teismai, todėl nėra pagrindo stabdyti bylos ir kreiptis į administracinį teismą.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas dėl procesinių dokumentų įteikimo, pareiškėjas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditorės reikalavimų, dėl ko buvo pažeista CPK 436 straipsnio 7 dalies norma, ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas: pareiškėjo prašymas tenkintinas ir atnaujintinas procesas civilinėje byloje dėl aiškios proceso teisės normos – CPK 436 straipsnio 7 dalies – taikymo klaidos ir atnaujinta byla dėl teismo įsakymo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 3 dalis). Atnaujinus procesą, civilinė byla dėl teismo įsakymo turi būti nagrinėjama nuo skolininko prieštaravimų pateikimo stadijos.

45. Kadangi pareiškėjo prašymas iš dalies tenkinamas ir atnaujinta byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas išspręstinas iš naujo išnagrinėjus bylą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti procesą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-2485-1081/2023 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atnaujinti terminą skolininko A. K. prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti.

Nustatyti skolininkui A. K. terminą iki 2023 m. rugsėjo 18 d. (imtinai) pateikti pirmosios instancijos teismui prieštaravimus, atitinkančius bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.