Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-771-292/2018 pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Alytaus rajono 2-jo notarų biuro notarė M. B., A. S. ir V. M..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu atnaujinti CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui po močiutės E. S. mirties priimti.

Nurodė, kad dėdė J. S., kuris gyveno kartu su močiute jos namuose, buvo pažadėjęs, jog, sutvarkęs namų valdos dokumentus, praneš pareiškėjui dėl palikimo priėmimo. Pats pasidomėti dėl palikimo neturėjo galimybių dėl sunkios finansinės padėties, dėl to, kad visus paveldėjimo klausimus reikėjo tvarkyti palikėjos gyvenamosios vietos adresu, kas reiškė tiek papildomas finansines išlaidas kelionei, dokumentams, tiek ir laiko sąnaudas. Be to pareiškėjui buvo sustreikavusi ir sveikata, dėl to daug laiko praleisdavo rūpindamasis sveikata, važinėdamas pas gydytojus. Mirus dėdei J. S., pareiškėjas pradėjo daugiau domėtis, ar dėdė sutvarkė dokumentus dėl močiutės turto. Gavęs pažymas iš VĮ Registrų centro, sužinojo, jog močiutės vardu buvo registruoti tik du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos paveldėjo J. S.. Kitas turtas – namų valda (duomenys neskelbtini) nei E. S. vardu, nei J. S. vardu neregistruoti. Pareiškėjas tikslu paveldėti E. S. turtą, jį įregistruoti ir prižiūrėti, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas paliktas nenagrinėtu.

Teismas byloje nustatė, kad pareiškėjas galimybe susitarti dėl 2004 metais mirusios E. S. palikimo priėmimo naudojosi ne po senelės E. S. mirties, o 2017 metais, po jo dėdės J. S. mirties ir ne su mirusios E. S. paveldėtojais – J. S., kuris per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo ir kuriam 2016 04 13 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į du žemės sklypus, bet į J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėtojus – suinteresuotus asmenis A. S. ir V. M.. Pareiškėjas nėra įstatyminis mirusio J. S. tos pačios eilės įpėdinis pagal įstatymą, todėl galimybė paveldėti J. S. turtą pagal įstatymą šiuo atveju jam nėra aktuali. Teismas, byloje nustatęs, kad palikimas po E. S. mirties priimtas, vertino, jog nebelieka pagrindo spręsti klausimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo V. M. atskirajame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodo šiuos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo argumentus:

Teismas nepagrįstai pareiškimą paliko nenagrinėtu remiantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 pagrindu, kadangi nenurodė konkrečių CPK ar CK pareiškimo palikimo nenagrinėtu atvejų.

Pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti palikus nenagrinėtą, pareiškėjas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu bendra tvarka. Neekonomiška ir netikslinga sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti ginčijamoje byloje. Teismas išnagrinėjo pareiškimą, todėl turėjo priimti sprendimą pareiškimą arba atmesti, arba patenkinti, t. y. bylą išspręsti iš esmės.

5.3. Teismas neteisingai taikė ir aiškino paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias CK 5.8 ir 5.57 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, kad prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti pareiškėjui nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t. y. tik pratęsus terminą palikimui priimti gali būti ginčijamas ir palikimo priėmimo teisėtumas, o tokie reikalavimai gali būti reiškiami ne vienoje byloje. Ši teismo išvada nėra teisinis pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą, o teismui nusprendus panaikinti teismo nutartį – tenkinti pareiškimą. Teismo nutartimi apeliantei nebuvo apribotos ar kitaip pažeistos paveldėjimo teisės po tėvo J. S. mirties. Nors teismas, palikdamas pareiškimą nenagrinėtu, ir paliko teisinį pagrindą pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tačiau tai netraktuotina kaip proceso ekonomiškumo ar kitų proceso principų pažeidimu. Kita vertus, jeigu įstatymas suteikia asmeniui teisę inicijuoti procesą teisme, siekiant įgyvendinti ar apginti savo teises, tai tokiu būdu atsiradęs bylos nagrinėjimas, bylos procesas negali būti traktuojamas ir vertinamas kaip teismo ar kitų proceso šalių laiko, išlaidų eikvojimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą palikimui po E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), priimti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad E. S. palikimas priimtas, sprendė, jog nėra pagrindo spręsti termino palikimui priimti atnaujinimo klausimo ir pareiškimą paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįstai nurodytu pagrindu konstatuoto pareiškimo palikimo nenagrinėtu vertina pagrįstais.

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu terminą pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, taip pat kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į šių terminų paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; kt.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. kitais CK ar CPK numatytais atvejais, motyvuodamas tuo, kad palikimas po E. S. mirties priimtas. Teismas vertino, jog tokiu atveju nebelieka pagrindo spręsti klausimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Teismas pripažino, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą, nes praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nesukurs pasekmių, kurių siekiama – priimti palikimą po E. S. mirties, turtą paveldėjus J. S., kuris taip pat mirė ir vyksta jo palikimo priėmimo procesas.

CPK 296 straipsnyje yra įtvirtinti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. Teismui palikus pareiškimą nenagrinėtu, byla užbaigiama teismo nutartimi, o suinteresuotas asmuo, pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 str.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas laikė, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl termino palikimui po E. S. mirties priimti atnaujinimo, kadangi palikimas po E. S. mirties priimtas, todėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nesukurs pareiškėjui jo siekiamų pasekmių. Tačiau toks ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindas CPK 296 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenumatytas. CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte įtvirtinta nuoroda į papildomus specialius ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus, nustatytus kituose CPK straipsniuose ir CK, tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė CPK ar CK nustatyto specialaus pagrindo, leidžiančio palikti pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti nenagrinėtą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą paliko nenagrinėtu byloje nenustatęs CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodyto pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.