- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- eB2-4467-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25423-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Klaipėdos apygardos prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lazija“ skundą dėl nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apygardos prokuratūra, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Lazija“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 23 d. nutarimą ir grąžinti skundą dėl 2019 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. kovo 8 d. Klaipėdos apygardos prokuratūrai buvo pavestas nagrinėti pareiškėjos prašymas ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą prašant panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą dėl statinio projekto Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba akligatvyje nuo S. g., patvirtintą 2013 m. kovo 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir šių tinklų teisinę registraciją. Pareiškėjas prašė kreiptis į atsakingas valstybės institucijas, kad būtų ištirta, ar AB „Klaipėdos vanduo“, vykdydama naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), statybą pagal 2012 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą, nepažeidė valstybės projekto finansavimo ir administravimo sutarties. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, išduodama 2012 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą, neatkreipė dėmesio, kad pagal 2010 m. patvirtintą žemės sklypų detalųjį planą naujų tinklų statyba ar plėtra nebuvo numatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo nutiesti UAB „Lazija“ priklausantys tinklai, prie kurių prisijungti buvo numatyta detaliajame plane, gavus UAB „Lazija“ sutikimą. Pažymėjo, jog išduodant 2012 m. gegužės 29 d. rašytinį pritarimą dėl naujų tinklų statybos ir jų prijungimo prie esamų tinklų (duomenys neskelbtini), nebuvo gauta ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai nebuvo pateikta pareiškėjos, kaip esamų tinklų savininkės, sutikimo. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Generalinės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019 m. liepos 23 d. nutarimu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos nuomone, prokuroras skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, tik formaliai pritaikydamas teisės normas, neatskleidė kreipimosi esmės, dėl to padarė klaidingas išvadas, iš esmės neanalizavo skundo motyvų, į juos neįsigilino. Pareiškėja pažymėjo, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė 2019 m. gegužės 15 d. paaiškinimus, kuriais pripažino, jog inžinerinių tinklų statyba (duomenys neskelbtini) akligatvyje nepateko į Tauralaukio gyvenvietės šiaurės-rytų rajono vandentiekio ir ūkio nuotekų šalinimo tinklų statybos projektą, šių tinklų statyba nebuvo finansuojama iš ES fondų lėšų; tinklų statyba vyko įvykdžius viešąjį pirkimą, tačiau prokuratūrai nebuvo pateikta jokia su šiuo pirkimu susijusi informacija, dokumentacija. Pareiškėjos nuomone, prokuroras privalėjo patikrinti šią informaciją apie AB „Klaipėdos vanduo“ nurodytą ir vykdytą viešąjį pirkimą, tačiau to nepadarė. Iš AB „Klaipėdos vanduo“ viešai interneto tinklalapyje teikiamos informacijos apie vykdytus projektus, kurie finansuoti iš AB „Klaipėdos vanduo“ lėšų, nebuvo ir nėra jokios informacijos apie tai, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų akligatvyje nuo (duomenys neskelbtini) statyba buvo finansuota bendrovės lėšomis. Pareiškėjos teigimu, prokuroras privalėjo įvertinti visus su tuo susijusius dokumentus, sutartis, bendrovės pateiktuose paaiškinimuose nurodomą informaciją, tačiau pateiktą informaciją, paaiškinimus įvertino formaliai, tiesiog pasitikėdamas paaiškinimais, be juos pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad tiek iš 2012 m. gegužės 29 d. rašytinio pritarimo projektui, tiek iš 2013 m. kovo 25 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, darytina išvada, kad detaliojo plano sprendinių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų įgyvendinimas galimai buvo įvykdytas savivaldybės įmonės AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis ir galimai dalimi tų, kurios buvo skirtos valstybės projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ vykdyti. Šių argumentų ir aplinkybių prokuroras visiškai neįvertino, netyrė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė skundą atmesti. Pažymėjo, jog pareiškėja neįrodė, kad prokurorai netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, atliko neišsamų tyrimą, netinkamai vertino teisės aktų normas ir priimdami skundžiamus nutarimus, pažeidė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį. Suinteresuoto asmens teigimu, aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrina tokį nutarimą, įvertina jo pagrįstumą ir teisėtumą. Nepagrįstumas konstatuotinas, jei nustatoma, kad nebuvo surinkti ar buvo nepakankamai surinkti sprendimo priėmimui reikšmingi faktiniai duomenys (tyrimas neatliktas ar jo apimtis nepakankama), neatlikta savarankiška ir išsami faktinių duomenų analizė, ar daromos išvados nemotyvuotos. Anot suinteresuoto asmens, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė atliko realų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo priėmimui, tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą bei, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Aukštesnysis prokuroras, išreikalavęs pirminio skundo nagrinėjimo medžiagą ir patikrinęs ją, susipažinęs su skundo bei skundžiamo nutarimo argumentais, pripažino nutarimą pagrįstu ir teisėtu tais pačiais, prokurorės tinkamai konstatuotais motyvais dėl ginčo teisinio santykio nepripažinimo viešuoju interesu, savo nutarimą argumentavo ir pagrindė tinkamai ir pakankamai. Tiek pirminiame prokurorės nutarime, tiek ir skundžiamame Generalinės prokuratūros nutarime pagrįstai ir teisėtai konstatuotas akivaizdus viešojo intereso nebuvimas, išdėstyti tokią išvadą pagrindžiantys motyvai. Procesinių dokumentų ir skundų nagrinėjimo medžiagos turinys patvirtina, kad prokurorai nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Lazija“ skundą atmetė.
5. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, sprendė, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo (tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose) nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimasis dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėtas laikantis nustatytos nagrinėjimo tvarkos ir dėl jo priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Iš skundžiamuose nutarimuose nurodytų aplinkybių teismas nustatė, kad prokurorė vertino konkrečios situacijos aplinkybes, t. y. analizavo asmenų (AB „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos) paaiškinimus dėl prašymo aplinkybių, konstatavo, kad nepasitvirtino atitinkamos pareiškėjos nurodomos aplinkybės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai remiasi tik prielaidomis, jog detaliojo plano sprendinių dėl prisijungimo prie centralizuotų miesto tinklų įgyvendinimas „galimai“ buvo įvykdytas savivaldybės įmonės AB „Klaipėdos vanduo“ lėšomis ir „galimai“ dalimi tų, kurios turėjo tikslinę paskirtį – buvo skirtos valstybės projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje“ vykdyti. Teismas padarė išvadą, kad prokurorai rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti. Iš nutarimų turinio teismas nustatė, kad prokurorai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų, savo nesutikimą pagrindė.
6. Teismas pažymėjo, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra prokuroro ne pareiga, bet teisė. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis ir turi kitokią subjektyvią nuomonę–įsitikinimą dėl viešojo intereso pažeidimo ar ne pažeidimo, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad priimant pareiškėjos skundžiamus nutarimus nepažeistos CPK 49 straipsnio 1 dalies ir (arba) Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Lazija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti naują nutartį – UAB „Lazija“ skundą tenkinti: panaikinti 2019 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimą Nr. 13.12-51 ir grąžinti skundą dėl 2019 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neatkreipė dėmesio, kad prokuratūra nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones grindė dviem Prokuratūros įstatyme įtvirtintais pagrindais: viena vertus, visų pirma apygardos prokuratūros nutarime dėstomi motyvai, susiję su pareiškėjos nurodytais teisės aktų pažeidimais, padarant nepagrįstą išvadą, kad įtarimai nepasitvirtino, tačiau toliau nurodant, kad vis tik pareiškėjos aprašomas ginčo santykis nėra viešasis interesas. Toks vertinimas yra akivaizdžiai prieštaringas ir teismas privalėjo įvertinti tą prieštaringumą.
7.2. AB „Klaipėdos vanduo“ 2019 m. gegužės 15 d. paaiškinimuose nurodė, kad inžinerinių tinklų statyba buvo pradėta jau pabaigus projektą dėl inžinerinių tinklų plėtros Tauralaukio gyvenvietės šiaurės–rytų rajone, ir kad tinklų statybą (duomenys neskelbtini) akligatvyje bendrovė vykdė iš savo (bendrovės) lėšų. Tokie paaiškinimai, visų pirma, prieštaravo UAB „Lazija“ su prašymu pateiktiems rašytiniams įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, kad prie prašymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, UAB „Lazija“ buvo pateikusi AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. kovo 29 d. raštą Nr. 20117/S.01-971, kuriame tuomet bendrovė nurodė, kad 2012-2013 metais vykdė miesto bendro naudojimo tinklų plėtrą, prijungiant gyvenamųjų namų kvartalą, suformuotą detaliuoju planu (patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. AD1-452). Be to, iš AB „Klaipėdos vanduo“ viešai interneto tinklalapyje teikiamos informacijos apie vykdytus projektus, kurie finansuoti iš AB „Klaipėdos vanduo“ lėšų, nebuvo ir nėra jokios informacijos apie tai, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų akligatvyje nuo (duomenys neskelbtini) statyba buvo finansuota bendrovės lėšomis. Nei prokurorai, nei teismas į šią informaciją neatsižvelgė ir jo atitinkamai neįvertino.
7.3. Prokuroras, siekdamas iš esmės ir visapusiškai įvertinti pareiškėjos prašymą, privalėjo įvertinti visus su tuo susijusius dokumentus, sutartis, bendrovės pateiktuose paaiškinimuose nurodomą informaciją. Tačiau pateiktą informaciją, paaiškinimus įvertino formaliai, tiesiog pasitikėdamas paaiškinimais, be juos pagrindžiančių įrodymų. Taigi, teismo išvada, kad prokurorai rinko, tyrė ir nagrinėjo bei įvertino visus duomenis nėra teisinga, neatitinka tyrimo medžiagos.
7.4. Prokurorams ir teismui paaiškinimai, kad tinklų statyba buvo vykdoma iš AB „Klaipėdos vanduo“ (kuri yra viešasis juridinis asmuo) lėšų, ir kad tokie tinklai buvo suprojektuoti vykdant 2010 m. detaliojo plano sprendinius, turėjo sukelti įtarimų, kadangi detaliojo plano organizatorius buvo privatus fizinis asmuo. Kokiu pagrindu AB „Klaipėdos vanduo“, nebūdama teritorijų planavimo organizatore, savo lėšomis vykdė naujų inžinerinių tinklų statybą iki keturių privačių žemės sklypų, nėra aišku ir nesiaiškinta.
7.5. Pareiškėja neprašė teismo, kad jis įpareigotų prokurorą imtis viešojo intereso gynimo priemonių, tačiau įrodinėjo, akcentavo, kad prokurorai nutarimus priėmė pažeisdami procedūras, neatskleisdami kreipimosi esmės, iš esmės visapusiškai neįvertindami visos tyrimo medžiagos. Aukštesnio prokuroro argumentai, susiję su tuo, kad nebuvo privaloma atlikti platų aplinkybių tyrimą, pareiškėjos nuomone, prieštarauja ir yra nesuderinami su Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo 31 punkte įtvirtintais reikalavimais, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjo prašyme suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti. Taigi, nutarime akcentuojant, jog pareiškėja iš esmės siekia statybą leidžiančio dokumento ir deklaracijos apie statybų užbaigimą panaikinimo, iš esmės nepaisoma minėtų Rekomendacijų ir į ginčo situaciją žiūrima labai siauriai. Pirmosios instancijos teismas šių normų netaikė, nevertino skundžiamų nutarimų pagrįstumo jų kontekste, apsiribodamas pritarimu prokurorų argumentams.
7.6. Dėl galimo viešojo intereso pažeidimo prokurorui turėjo sukelti įtarimų tai, kad užbaigus inžinerinių tinklų plėtrą Tauralaukyje (kaip kad nurodo AB „Klaipėdos vanduo“) galimai privačių asmenų užsakymu ir interesais Klaipėdos vanduo pastatė naujus inžinerinius tinklus tų naujai suformuotų vos 4 privačių žemės sklypų aptarnavimui. Bendrovė laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. vykdydama projektą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdoje gavo viso 3 442 618,47 Lt lėšų (arba 997 051,23 Eur) iš valstybės ir ES Sanglaudos fondo (2013 m. gegužės mėn. 15 d. Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-343), o šio fakto prokurorai nevertino, netyrė. Viešai skelbiama, kad dalis šių lėšų buvo panaudota infrastruktūros plėtrai Tauralaukio šiaurės rytų rajone, tuo tarpu jokios informacijos apie tai, kad plėtra buvo vykdoma ir Tauralaukio gyvenvietės pietvakarinėje dalyje (teritorijoje) nėra, nors privačiame susirašinėjime su UAB „Lazija“ nurodoma, kad pastatydama naujus tinklus, unikalus Nr. 4400-2578-6780 ir unikalus Nr. 4400-2578-6758, bendrovė vykdė plėtrą. Tačiau iš projektinės dokumentacijos akivaizdu, kad pastatydama ir nutiesdama naujus inžinerinius tinklus iki sklypų (duomenys neskelbtini), bendrovė galimai iš valstybės lėšų įgyvendino minėto 2010 m. patvirtinto detaliojo plano sprendinių inžinerinę dalį, nors šių sprendinių įgyvendinimas ir finansavimas buvo teritorijų planavimo organizatorių (šiuo atveju – privačių asmenų) pareiga.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Prokuratūroje priimtais sprendimais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvuojant tuo, kad ginčo situacijoje nenustatyta viešojo intereso požymių, kadangi kreipiantis į teismą ar taikant kitas viešojo intereso gynimo priemones būtų ginami privataus asmens UAB „Lazija“ interesai, nes būtent ši bendrovė galimai patyrė tam tikrą žalą nuosavybės teisės srityje. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gegužės 21 d. nutarime Nr. 4-CB2-28, Generalinės prokuratūros prokuroro 2019 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 13.12.-51 yra išanalizuotos faktinės bei teisinės aplinkybės dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Teismui pateiktų nutarimų turinys patvirtina, kad sprendimai yra motyvuoti, prokurorai analizavo ir vertino turimus duomenis, argumentavo išvadą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
8.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas UAB „Lazija“ skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrino, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių prašymo, skundo tyrimo procedūras. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, prokurorai rinko, nagrinėjo ir įvertino duomenis, reikalingus pareiškėjos prašymui ir skundui išnagrinėti. Iš nutarimų turinio matyti, kad prokurorai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų, savo nesutikimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagrindė.
Atsiliepimas
8.3. Priimdamas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai taikė ir Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalies normą, nustatančią, kad teismas panaikina neteisėtą sprendimą nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju jokių pažeidimų nustatyta nebuvo.
8.4. Tik prokuroras sprendžia ar tikslinga atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kurie, jo manymu, yra reikalingi atliekant tyrimą ir pan. Dėl to nepagrįstais laikytini skundo argumentai, kuriais UAB „Lazija“ ginčija duomenų neišreikalavimą ir (ar) nevertinimą tiriant jos pareiškimą. Tai, kad pareiškėja turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl jos kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir skundžiamus nutarimus.
8.5. Skundo argumentai, kad teismas ir (ar) prokuroras nevertino ar netinkamai įvertino tam tikrus duomenis (pvz., AB „Klaipėdos vanduo“ paaiškinimus, informaciją apie AB „Klaipėdos vanduo“ vykdytus projektus ir kt.) yra susiję išimtinai su skundo nagrinėjimu iš esmės dėl galimo viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareiga kreiptis į teismą, o tai nėra ir negali būti bylos pagal suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku.
3. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apygardos prokuratūra atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
5. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 23 d. nutarimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Iš teismui pateiktos Klaipėdos apygardos prokuratūros bylos Nr. 10.13-400-42/19 medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. kovo 28 d. kreipėsi į prokuratūrą su skundu, kuriame prašė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kreipiantis į teismą, prašant panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 29 d. išduotą rašytinį pritarimą Nr. RPP-31-120529-00133 Dėl statinio projekto Nr. 1137-00-TP Vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba akligatvyje nuo (duomenys neskelbtini), patvirtintą 2013 m. kovo 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 2013/V-ADM.16-3 ir šių tinklų teisinę registraciją (bylos Nr. 10.13-400-42/19, b. l. 1-6). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
7. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. gegužės 21 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, atsižvelgiant į pareiškėjos UAB „Lazija“ 2019 m. kovo 27 d. prašyme dėl viešojo intereso gynimo nurodytas aplinkybes (bylos Nr. 10.13-400-42/19, b. l. 138-141). Pareiškėja nesutiko su 2019 m. gegužės 21 d. išnagrinėjimo rezultatu ir aptratą nutarimą apskundė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai (toliau – Generalinė prokuratūra). Generalinės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2019 m. liepos 23 d. nutarimu pareiškėjos UAB „Lazija“ skundą atmetė ir paliko galioti 2019 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 4-CB2-28 (bylos Nr. 11.13.-58/2019, b. l. 16-19). Pareiškėja, nesutikdama su Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 23 d. nutarimu, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjos skundas dėl Generalinės prokuratūros prokuroro 2019 m. liepos 23 d. nutarimo skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo atmestas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
8. Aptartas teisinis reguliavimas teismui leidžia apsiriboti tik skundžiamo prokuratūros nutarimo revizija procedūriniu aspektu ir nenagrinėti tų pareiškėjos skundo argumentų, kuriais pareiškėja nesutinka su prokuratūros sprendime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nurodyta išvada, jog ginčo teisinis santykis nelaikytinas viešuoju interesu.
9. Pažymėtina ir tai, kad prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir / ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Šiuo atveju pareiškėja, nesutinkanti su Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.
10. Pareiškėja skunde dėl Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 23 d. nutarimo panaikinimo nurodė, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, Klaipėdos apygardos prokurorės nutarimas buvo neaiškus ir prieštaringas, kadangi iš motyvuojamosios dalies nebuvo aišku, kokiu pagrindu buvo atmestas bendrovės prašymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad prokuratūra nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones grindė dviem Prokuratūros įstatyme įtvirtintais pagrindais: viena vertus, visų pirma apygardos prokuratūros nutarime dėstomi motyvai, susiję su pareiškėjos nurodytais teisės aktų pažeidimais, padarant nepagrįstą išvadą, kad įtarimai nepasitvirtino, tačiau toliau nurodant, kad vis tik, pareiškėjos aprašomas ginčo santykis nėra viešasis interesas. Toks vertinimas yra akivaizdžiai prieštaringas ir teismas privalėjo įvertinti tą prieštaringumą. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais pareiškėjos argumentais nesutinka.
11. Pažymėtina, jog skundžiamame Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 23 d. nutarime, atmetant pareiškėjos skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo argumentus dėl neaiškaus prokurorės nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones priėmimo pagrindo, konstatuota, kad 2019 m. gegužės 21 d. nutarime aiškiai nurodyta, kad šiuo atveju priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones vien tuo pagrindu, kad ginčo teisinio santykio nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia Generalinės prokuratūros nutarime nurodyta pozicija sutinka. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 21 d. nutarime nurodyta, kad šiuo atveju prokuroro yra prašoma ginti galimai pažeistą konkretaus asmens – besikreipiančios pareiškėjos – UAB „Lazija“ – subjektinę teisę ir jos interesus; taip pat pažymėta, kad konkretaus asmens subjektinės teisės gynimas yra atribojamas nuo viešojo intereso gynimo, nes viešojo intereso gynimas susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ar interesų pažeidimu, bet su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu, be to, viešojo intereso gynimas tėra dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis. Apygardos prokurorė padarė išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje, prokurorui pareiškus teisme ieškinį / prašymą ar pritaikius kitas viešojo intereso gynimo priemones, būtų ginama konkretaus asmens ar grupės narių asmeninis, bet ne viešasis, interesas; nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šiuo atveju priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones vien tuo pagrindu, kad ginčo teisinio santykio nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu. Taigi, tiek iš Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo, tiek iš skundžiamo Generalinės prokuratūros prokuroro 2019 m. liepos 23 d. nutarimo turinio aiškiai matyti, kokiu pagrindu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, todėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl neaiškaus atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagrindo, atmetami kaip nepagrįsti.
12. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo). Nagrinėjamu atveju tiriant pareiškėjos nurodytus galimai AB „Klaipėdos vanduo“ atliktus priešingus teisei veiksmus prokuratūra kreipėsi dėl informacijos pateikimo į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, AB „Klaipėdos vanduo“, kurie Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė paaiškinimus ir kitus duomenis dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių (bylos Nr. 10.13-400-42/19, b. l. 101-135). Iš aptartų aplinkybių matyti, jog prokuratūra rinko tyrimui reikšmingus įrodymus bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos skundo nagrinėjimui. Analizuojant tiek Klaipėdos apygardos prokuratūros 2019 m. gegužės 21 d. nutarimo, tiek Generalinės prokuratūros 2019 m. liepos 23 d. nutarimo turinį matyti, kad prokuratūra analizavo pareiškėjos nurodytą teisinį reguliavimą, tyrė galimus pareiškėjos nurodyto teisinio reguliavimo pažeidimus. Faktinė situacijos analizė motyvuota teisės normų bei teismų praktikos analize, atliktas konkrečių asmenų atliktų veiksmų teisinis vertinimas bei padarytos atitinkamos išvados. Nenustatyta, jog prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Visos prokuratūros išvados pagrįstos atitinkamų teisės normų analize. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, kad pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
13. Taip pat pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad prokuroras, siekdamas iš esmės ir visapusiškai įvertinti pareiškėjos prašymą, privalėjo įvertinti visus su tuo susijusius dokumentus, sutartis, bendrovės pateiktuose paaiškinimuose nurodomą informaciją, tačiau, pasak pareiškėjos, pateiktą informaciją, paaiškinimus įvertino formaliai, tiesiog pasitikėdamas paaiškinimais, be juos pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjos nuomone, teismo išvada, kad prokurorai rinko, tyrė ir nagrinėjo bei įvertino visus duomenis nėra teisinga, neatitinka tyrimo medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus bei nesudarančius pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.
14. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-218 patvirtintų Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo (toliau – Rekomendacijos) 23 punkte numatyta, kad papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu prokuroras, susipažinęs su prašyme išdėstytomis aplinkybėmis, remdamasis teismų praktika padaro išvadą, kad ginčo teisinio santykio akivaizdžiai nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu. Šiuo atveju priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones vien tuo pagrindu, kad ginčo teisinio santykio nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu.
15. Vadovaujantis minėtomis Rekomendacijomis, šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, nustačiusi, kad ginčo teisinio santykio nėra pagrindo laikyti viešuoju interesu, turėjo teisę nerinkti tam tikros pareiškėjos nurodomos papildomos medžiagos bei neanalizuoti tam tikrų pareiškėjos nurodomų argumentų. Konstatuotina, jog joks tyrimo procedūros (teisės normos) pažeidimas šiuo atveju padarytas nebuvo.
16. Pareiškėja atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prokuratūros prašymu pateikė iš esmės tuos pačius dokumentus (statybą leidžiantį dokumentą; projektinę medžiagą), kuriuos buvo pateikusi pareiškėja su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones; iš esmės nieko naujo, iš ko būtų galima daryti tokias išvadas, kokias padarė prokuroras, priimdamas nutarimą, nebuvo pateikta. Taip pat dėsto argumentus, susijusius su prokuroro atliktu AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktų paaiškinimų ir kitos tyrimo medžiagos netinkamu vertinimu. Taigi, pareiškėja tokio pobūdžio argumentais iš esmės kvestionuoja prokurorų atlikto tyrimo medžiagos vertinimo tinkamumą ir šio vertinimo pagrindu nutarimuose padarytų išvadų pagrįstumą. Kaip jau minėta, teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, tuo tarpu prokurorų nutarimuose nurodytų motyvų dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei nutarimuose padarytų išvadų vertinimo teismas neatlieka ir dėl jų nepasisako. Tai nėra ir negali būti bylos pagal pareiškėjos skundą dėl prokuroro veiksmų, atsisakant ginti viešąjį interesą, nagrinėjimo dalyku.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl ginčo santykių nepriskirtinumo viešajam interesui, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Generalinės prokuratūros prokuroras, netenkindamas pareiškėjos skundo, skundžiamame nutarime pritarė prokurorės argumentams ir motyvams, kuriais remiantis prokurorė grindė savo išvadą. Pažymėtina, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, o prokuroro teisė, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
18. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos UAB „Lazija“ atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.