Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, susipažinęs su antstolės D. M. teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nuteistajam V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-164-487/2009, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 300 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir jam paskirta subendrinta 300 MGL (37 500 Lt arba 10 860,75 Eur) dydžio bauda bei laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 27 d. gautas antstolės D. M. 2025 m. rugpjūčio 25 d. teikimas dėl teismo paskirtos baudos pakeitimo į viešuosius darbus nuteistajam sutinkant arba kita bausme, skolininkui nesutinkant baudą pakeisti viešaisiais darbais. Teikime nurodoma, kad iki šiol V. Ž. paskirta bauda neišieškota. Per visą bylos vykdymo laikotarpį buvo atlikta eilė veiksmų baudos išieškojimui, tačiau jie nebuvo sėkmingi. Skolininkas kviečiamas pas antstolį neatvyko. Jo atžvilgiu vykdomos 56 vykdomosios bylos, skirtingų antstolių kontorose, o tai patvirtina skolininko nuolatinį ir sisteminį nemokumą, kurios rodo, kad skolininkas finansiškai nepajėgus įvykdyti paskirtos baudos pinigine forma. Iš VSDFV teikiamų duomenų matyti, kad skolininkas dirba skirtingose bendrovėse, į kurias yra išsiųsti patvarkymai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio, tačiau šiai dienai tokios išskaitos nėra atliekamos. Skolininkas pats yra daugumos darboviečių vadovas ir taip savo tyčiniais veiksmais vengia mokėti baudą. Teikime argumentuojama, kad baudos bausmės vykdymas neturi jokios realios prasmės – bausmė praranda savo socialinę, auklėjamąją ir represinę funkciją, todėl siūloma svarstyti alternatyvios sankcijos paskyrimą – viešuosius darbus, o nesutikus dirbti viešųjų darbų pakeisti skirtą baudą kita bausme.

Teikimą atsisakoma priimti, jis grąžinamas antstolei D. M..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 47 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Antstolės pateiktame teikime nurodoma informacija yra dviprasmiška. Argumentuojama, kad skolininkas dėl turimų 56 vykdomųjų bylų yra finansiškai nepajėgus įvykdyti paskirtą baudą. Tuo pačiu teigiama, kad jis tyčiniais veiksmais vengia mokėti baudą, nes nors yra daugumos savo darboviečių vadovas, tačiau jokios išskaitos iš jo darbo užmokesčio nėra atliekamos.

Įstatymo nuostatos įpareigoja, kad antstolis, kaip bausmę vykdanti institucija, turi pateikti teismui teikimą su konkrečiu reikalavimu, pagrįstu vykdomosios bylos duomenimis, o ne reikalauti teismą priimti bet kokį sprendimą savo nuožiūra. Minėtų baudos pakeitimo kitomis bausmėmis nuostatų kontekste teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos bausmės vykdymo stadijoje, tai yra bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-13-327/2016). Norint baudą pakeisti viešaisiais darbais, būtina nustatyti, ar nuteistieji iš tiesų neturi lėšų baudai sumokėti. Tai priverstinio baudos išieškojimo procese gali padaryti tik antstolis, vykdantis teismo sprendimą, t. y. patikrinęs visas sprendimo įvykdymo galimybes (Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-321-397/2015).

Antstolis, kreipdamasis į teismą su teikimu dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba kita bausme, turi atlikti kompleksą teisinių veiksmų, kuriais remdamasis galėtų motyvuoti savo poziciją dėl poreikio keisti nuteistajam paskirtą baudos bausmę. Teikime turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta informacija apie atliktus išieškojimo veiksmus, iš kurių antstolis daro išvadą apie tai, ar nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti – neišgali sumokėti baudos, ar visgi tyčiniais veiksmais vengia ją mokėti.

Teikime dėl baudos pakeitimo kita bausme antstolis privalo pagrįsti, kokia konkrečia bausme siūloma pakeisti baudos bausmę ir kokios konkrečiai teisės normos pagrindu toks siūlymas teikiamas. Pavyzdžiui, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Atsižvelgiant į tai, antstoliui teikiant teikimą teismui dėl baudos bausmės pakeitimo viešųjų darbų bausme, jame ne tik turi matytis informacija apie nuteistojo poziciją dėl šios bausmės atlikimo, bet ir turi būti pridėtas nuteistojo pasirašytas sutikimas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-418-1020/2016).

Nagrinėjamu atveju antstolė pateikė teismui teikimą, kuriame iš esmės suformuluoti du alternatyvūs prašymai, t. y pakeisti baudą arba į viešuosius darbus, arba skolininkui nesutikus į laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi pareigą kreiptis į teismą teikimu, kuriame būtų nurodytas konkretus motyvuotas prašymas, apibrėžiantis aiškias bylos nagrinėjimo ribas, kartu įvertinus ir išdėsčius konkretų prašymą pagrindžiančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta antstolės prašymą kaip pateiktą su esminiais trūkumais, trukdančiais išspręsti klausimą dėl baudos bausmės pakeitimo kita bausme iš esmės, todėl tokį teikimą atsisakoma priimti ir jis grąžinamas antstolei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 ir 364 straipsniais,

nutaria:

antstolės D. M. 2025 m. rugpjūčio 25 d. teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma spręsti klausimą dėl nuteistajam V. Ž. paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba asmeniui nesutikus kita bausme, atsisakyti priimti ir jį grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.