Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 28 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal Lietuvos Respublikos (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų.

2020 m. gegužės 25 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams 20 dienų.

2020 m. birželio 19 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams. 2020 m. lapkričio 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2020 m. rugsėjo 30 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams.

2020 m. spalio 28 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. 2021 m. gegužės 6 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta galutinė 7 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2020 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 19 d. Alytaus kalėjime bausmę atlieka nuo 2020 m. liepos 27 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo, 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą Nr. 357-549 netaikyti A. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 5 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šis teistumas jam devintasis. Nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra turtinio pobūdžio – nusikaltimai nuosavybei, siekiant praturtėti nusikalstamu būdu, pastarasis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Naują tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei padarė, praėjus tik kelioms savaitėms po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis jokių teigiamų išvadų dėl savo sistemingo nusikalstamo elgesio nedaro nuo pat 2014 metų, tai patvirtina ir vėliau jo atžvilgiu jau priimti keli iš eilės apkaltinamieji nuosprendžiai. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal penkis apkaltinamuosius nuosprendžius. Administracine tvarka nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2020 m. vasario 25 d. baustas 17 kartų. Baudos nemokėtos. Profesijos nėra įgijęs, įkalinimo įstaigoje taip pat nesimoko. Nuosprendžio duomenimis, nuteistasis yra pagrindinio išsilavinimo ir iki sulaikymo buvo nedirbantis. Remiantis Sodros duomenimis, nuteistasis oficialiai dirbęs vos 4 mėnesius, iš jų du mėnesius vykdė individualią veiklą. Taigi, nuteistojo darbinė patirtis menka. Analizuojant, nuteistojo nusikaltimus, akivaizdu, kad finansinio stabilumo jam trūko, todėl jis vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus, siekdamas neteisėto praturtėjimo. Turi skolų ir ieškinių. Vien už nemokėtas administracines baudas skola yra 5 100 Eur, taip pat paskutiniu nuosprendžiu priteista žala nukentėjusiems. Alytaus kalėjimo Finansų skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, kad nuteistojo vardu iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų bendra skola 4 660,11 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta 1 004,56 Eur, skolų likutis yra 3 655,55 Eur. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas. Vertinimo metu nuteistasis pripažino, kad turėjo problemų dėl lošimo ir dėl to nuolat reikdavo pinigų. Teigia, kad nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo ir netinkami draugai. Įkalinimo įstaigoje drausmine tvarka baustas vieną kartą – 2022 m. lapkričio 28 d. skirta nuobauda už mobiliojo ryšio telefono turėjimą. Apie įvykdytus teisės pažeidimus pernelyg neatvirauja. Nusikalstamumui įtakos turėjo impulsyvus elgesys, sumenkinimas galimų neigiamų pasekmių sau ir aplinkiniams. Savo elgesį vertinti ir analizuoti sugeba, tačiau kai kurį netinkamą elgesį ir jo pasekmes linkęs minimalizuoti, save pateisinti. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais išlieka: nedidelė, nestabili darbinė patirtis; profesijos neturėjimas; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; anksčiau dažnai užsiėmė veikla skatinančia nusikalstamumą (lošė); būdingas impulsyvus elgesys. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, šią riziką dar gali mažinti. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteistojo elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog šiuo metu netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kultūriniuose bei sporto renginiuose, dirba. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nustatyti nuteistojo apsauginiai veiksniai: gyvenamosios vietos turėjimas, patvirtinta galimybė įsidarbinti laisvėje, jis noriai priima intervencines ir prevencines resocializacijos priemones, stebima aukšta motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, jog egzistuoja ir aplinkybės, kurios leidžia abejoti, kad šiuo atveju švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistojo A. J. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, nustatyti penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nedidelė, nestabili darbinė patirtis; profesijos neturėjimas; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; anksčiau dažnai užsiėmė veikla skatinančia nusikalstamumą (lošė); būdingas impulsyvus elgesys), kuriuos nuteistasis bausmės atlikimo metu gali pakeisti, šių veiksnių pokyčiui reikšmę turi ir Komisijos rekomendacija dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiame kontekste būtina įvertinti kriminogeninių veiksnių pobūdį, o būtent nuteistojo smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, impulsyvus elgesys yra veiksniai, didinantys riziką pakartotinai nusikalsti, kas leidžia spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu dar nėra pakankama sėkmingai probacijai, juolab kad smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, sunkėjantys nusikaltimai sudaro statinius kriminogeninius veiksnius. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis iki šiol linkęs kartoti tas pačias klaidas, nedaro išvadų, apie įvykdytus teisės pažeidimus pernelyg neatvirauja, linkęs minimalizuoti kai kurį savo netinkamą elgesį, pateisinti save. Ir nors socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu atpažįsta veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, imasi aktyvių veiksnių problemoms, susijusioms su nusikalstamu elgesiu, spręsti, kreipiasi į specialistus, visgi išlikę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai patvirtina, jog elgesio problemos, lėmusios jo nusikalstamą elgesį, šiuo metu išlieka aktualios.

Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nustatyti nuteistojo apsauginiai veiksniai, nors jie ir teigiamai nuteistąjį charakterizuoja, neatsveria nustatytų nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių, tiesiogiai susijusių su elgesio problemomis, nepakankama mąstymo bei nuostatų korekcija. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurie laisvėje gali apsunkinti jo sėkmingą integraciją į visuomenę. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis dengia skolas bausmės atlikimo metu, tačiau laisvėje turėtų didesnes galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus. Visgi teismas pažymi, jog nuteistojo darbinė patirtis yra menka, jis neturi profesijos ir tai yra jo kriminogeniniai veiksniai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesimoko, taigi, įgyti profesiją nesistengia, skunde tik gan deklaratyviai nurodo, jog mokytis negali dėl darbo. Įvertinus nuteistajam būdingą nusikaltimų, susijusių su finansinės naudos siekimu, modelį, pagrįstai abejonių kelia tai, kad būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje A. J. sugebės ilgalaikių įsipareigojimų vykdymą tęsti tik teisėtais būdais.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas bei nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Jau teigiamai įvertinta tai, jog nuteistasis šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Visgi bausmės atlikimo metu jam paskirta 2022 m. lapkričio 28 d. drausminė nuobauda, tai, jog nuteistasis viso bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo paskatintas, tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas tik teigiama linkme, nuoširdžiai siekiant pasitaisyti, ir, teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių dėl nuteistojo elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcijos kontekste šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima.

Pažymima ir tai, jog sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, vertinamas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, jo ankstesnis teistumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. A. J. teistas devynis kartus, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, jam būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vėl nusikalto praėjus vos kelioms savaitėms po paleidimo. Daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Nuteistojo kriminalinė istorija yra kriminogeninis veiksnys. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be abejonės, nuteistojo elgesys, jo nuostatos ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme. Visgi nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė (bausmės pabaiga 2027 m. spalio 19 d.). Šiame kontekste taip pat pažymima, kad BVK nurodytos privalomos lygtiniam paleidimui bausmės dalies atlikimas yra tik lygtinio paleidimo svarstymo sąlyga, tačiau ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. BVK nurodytos bausmės dalies atlikimas yra pagrindas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens teisėtam lūkesčiui būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitiks ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygtinio paleidimo kriterijus (sąlygas), kurių, teismo vertinimu, nuteistasis A. J. šiuo metu dar neatitinka.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. J. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo A. J. skundas dėl 2024 m. vasario 19 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-549 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 2 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. J. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.