Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje ir civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Palink“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismas 2015-10-23 nutartimi patvirtino UAB „Palink“ ir V. Č. sudarytą taikos sutartį, UAB „Palink“ pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas 2015-12-15 nutartimi UAB „Palink“ prašymo dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo netenkino, išaiškino šalims teisę pasinaudoti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka galimybe.

Teisme 2016-01-12 gautas V. Č. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 str. 1 d. 2 p., 9 p. pagrindais civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis nurodė, kad 2015-09-01 jis įvykdė alkoholinių gėrimų vagystę 407 Eur sumai iš parduotuvės „IKI“, esančios Molėtų plente, Vilniaus rajone, visą pagrobtą alkoholį grąžino Vilniaus rajono policijos komisariatui, jokių kitų nusikalstamų veikų UAB „Palink“ neįvykdė, tačiau UAB „Palink“ regiono vadovas bei kiti šios įmonės suinteresuoti darbuotojai po atliktos alkoholinių gėrimų inventorizacijos, taikydami psichologinį spaudimą bei grasinimus išgavo iš jo melagingą prisipažinimą, kuriuo jis, bijodamas regiono vadovo bei kitų įmonės atstovų grasininimų realaus įgyvendinimo, prisiėmė sau visą kaltę dėl visų UAB „Palink“ susidariusių materialinių gėrybių trūkumo bendroje 5 970,23 Eur sumoje ir pasirašė su UAB „Palink“ atstovu jo parengtą taikos sutartį teismo tvirtinimui dėl visų nuostolių atlyginimo, taikos sutarties, prieš ją pasirašant, neskaitė. Teigė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga yra parengimo teismui stadijoje, 2015-09-09 sudaryta taikos sutartis tarp jo ir UAB „Palink“ buvo sudaryta dėl apgaulės ir realaus grasinimo jam. Nurodė, kad teisme 2015-12-15 nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo paaiškėjo naujos aplinkybės, kad UAB „Palink“ teismui pateiktos taikos sutarties turinyje nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta abiejų šalių valia, yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties sąlygų, t. y. dėl taikos sutarties dalyko, teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes netinkamai pritaikė CPK 42 str. 2 d. (el. b. t. I, b. l. 58–60).

UAB „Palink“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad V. Č. nenurodė nei vienos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pagrindu galėtų būti atnaujintas procesas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, V. Č. tik apsiribojo faktinių aplinkybių, kurios jam buvo visą laiką žinomos, išdėstymu, teismo atliktų procesinių veiksmų vertinimu bei deklaratyviais teiginiais apie jam darytą psichologinį spaudimą. Teigė, kad jei prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, tai ši aplinkybė V. Č. buvo žinoma dar iki 2015-10-23 nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo, kadangi ikiteisminis tyrimas iš UAB „Palink“ parduotuvės „IKI“, kurioje dirbo V. Č., buvo pradėtas dar 2015-09-02, tai patvirtina ir jo paties teiginiai prašyme dėl proceso atnaujinimo apie jo duotus parodymus minėtame ikiteisminiame tyrime. UAB „Palink“ teigimu, V. Č. teiginius, jog taikos sutartį jis sudarė dėl jam taikomo psichologinio spaudimo bei grasinimų, o UAB „Palink“ atstovai neteisėtais būdais prievarta ir apgaule išgavo iš jo melagingą prisipažinimą, kuriuo jis prisiėmė visą kaltę dėl įmonėje susidariusių materialinių vertybių trūkumo, reikėtų vertinti kaip deklaratyvius ir neįrodytus. Nesutiko, jog teismas, 2015-10-23 nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, netinkamai pritaikydamas CPK 42 str. 2 d. nuostatas (el. b. t. I, b. l. 84–86).

Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas, prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo netenkintinas.

CPK 42 str. 2 d. nustatyta, kad teismas <...> netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

CPK 365 str. 1 d. nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka <...>.

CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka <...>.

CPK 370 str. 4 d. nustatyta, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d. įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Dėl taikos sutarties, sudarytos CK 6.983–6.986 str. nustatytu pagrindu bei tvarka, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

CPK 582 str. 1 d. nustatyta, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka <...>.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo kreipėsi darbdavys UAB „Palink“ (el. b. t. I, b. l. 1), teismas 2015-10-23 nutartimi supaprastinto proceso tvarka patvirtino UAB „Palink“ ir V. Č. sudarytą taikos sutartį (el. b. t. I, b. l. 7–10), UAB „Palink“ pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (el. b. t. I, b. l. 16), teismas 2015-12-15 nutartimi UAB „Palink“ prašymo dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo netenkino, išaiškino šalims teisę pasinaudoti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka galimybe (el. b. t. I, b. l. 41–42). Pažymėtina, kad V. Č., pasinaudodamas aukščiau nurodytu teismo išaiškinimu, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu – paaiškėjus esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – paaiškėjus, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, <...> nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).

Procesą atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje. Taigi, aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-227-513/2014).

Iš V. Č. prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, jog jis ginčija taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta teismo 2015-10-23 nutartimi supaprastinto proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį kreipėsi darbdavys UAB „Palink“ (el. b. t. I, b. l. 1), prie tokio prašymo turėjo būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 581 str.), tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl taikos sutartyje minimos veikos – alkoholinių gėrimų vagystės iš UAB „Palink“, taigi, tvirtinant taikos sutartį, teismui nebuvo žinoma ši aplinkybė. Tvirtinant taikos sutartį teismui taip pat nebuvo žinomos ir teismo vertinamos aplinkybės, kurias nurodo V. Č., jog taikos sutartis galimai buvo sudaryta dėl apgaulės ir UAB „Palink“, kaip stipresnės ginčo šalies, grasinimo V. Č.. Be to, susipažinus su teismo 2015-10-23 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygomis nustatyta, kad taikos sutarties 5 p. formuluotė yra sąlyginė, priklausoma nuo kitų šalių sudarytos taikos sutarties punktų vykdymo, toks sąlyginis šalių susitarimas negalėjo būti tvirtinamas, nes taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, t. y. CPK 267 str. įtvirtintam draudimui priimti sąlyginius sprendimus. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, tikslinga procesą minėtoje byloje atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, todėl teismas tenkina V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.

Kadangi buvo prašyta taikos sutartį patvirtinti supaprastinto proceso tvarka, o tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 582 str. 1 d.), todėl teismas, atnaujinęs procesą, neskiria teismo posėdžio, o bylą išnagrinėja rašytinio proceso tvarka iš karto ir daro išvadą, kad pagal teismo aukščiau konstatuotas aplinkybes, jog vyksta ikiteisminis tyrimas dėl taikos sutartyje minimos veikos, V. Č. nurodo, kad taikos sutartis sudaryta dėl apgaulės ir UAB „Palink“ grasinimo jam, taikos sutarties 5 p. formuluotė yra sąlyginė, UAB „Palink“ ir V. Č. sudaryta taikos sutartis negalėjo būti teismo patvirtinta, kadangi nenustatyta, kad taikos sutartyje buvo išreikšta abiejų šalių suderinta valia, yra kilęs ginčas dėl taikos sutarties sąlygų, todėl teismo 2015-10-23 nutartis, kuria patvirtina UAB „Palink“ ir V. Č. sudaryta taikos sutartis, naikintina (CPK 371 str. 1 d.) ir teismas atsisako tenkinti UAB „Palink“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 str. 6 d.).

Teismas atkreipia šalių dėmesį į tai, kad šalys nepraranda teisės pagal sudarytą taikos sutartį kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais ieškinio teisenos tvarka. Taip pat išaiškinama, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Pažymėtina, kad V. Č. pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 28,96 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 61), todėl teismas, vadovaudamasis CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d., 5 d., V. Č. grąžina 28,96 Eur sumokėto žyminio mokesčio, informuodamas, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-23 nutartį, kuria patvirtina UAB „Palink“ ir V. Č. sudaryta taikos sutartis.

UAB „Palink“ prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.

Grąžinti V. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) 2016-01-12 AB „Swedbank“ sumokėto žyminio mokesčio, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.

Nutartis neskundžiama.