- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- 2YT-2534-750/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00917-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pareiškėjas
- L. K., R. K.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. K. ir R. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Pliuškevičienė, BAB „Snoras“, Z. K., A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjai skundžia antstolės Astos Pliuškevičienės veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0124/19/00419 ir prašo panaikinti 2021-05-27 patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininkų prieštaravimus Nr. S-21-124-22852 ir paskirti pakartotinę ekspertizę turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)., vertei nustatyti. Nurodo, kad antstolė vykdo minėtą vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų (skolininkų) L. K. ir R. K. išieškotojos akcinės bendrovės (toliau – AB) bankas „Snoras“ naudai.
Antstolė 2019-07-25 Patvarkymu dėl prieštaravimų tenkinimo, turto perkainojimo bei ketinimo skelbti varžytynes Nr. S-19-124-22710, skolininkų areštuotą turtą - gyvenamąjį namą bei žemės sklypą esančius (duomenys neskelbtini) (toliau - ir areštuotas turtas), įkainojo 116 000 Eur suma. Nurodyta areštuoto turto kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į skolininkų pateiktus prieštaravimus ir pateiktą Nekilnojamo turto vertinimo ataskaitą Nr. A-19-07-17-L78 (toliau - vertinimo ataskaita), kuri atlikta 2019-07-17.
Skolininkai gavo antstolės 2020-12-11 Patvarkymą dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir ketinimo skelbti varžytynes Nr. S-20-124-44277, kuriuo nurodoma, kad antstolė atnaujino vykdomąją bylą ir informuojama, kad 2021-01-11 bus paskelbtas areštuoto turto pardavimas iš varžytynių. Jie 2020-12-31 prašymu antstolės prašė paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti ir perkainoti areštuotą turtą atsižvelgiant į ekspertizės rezultatus. 2021-01-27 paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Šis turtas įvertintas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal“ 2021-04-07 Nekilnojamo turto įvertinimo ekspertizės aktą Nr. 21/04-225KL (toliau - ekspertizės aktas).
Antstolė 2021-04-29 patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo, areštuotą turtą įkainojo 103 700 Eur. Taip pat minėtu patvarkymu nurodė, kad nesumokėjus skolos bei neginčijus turto vertės 2021-05-20 bus skelbiamos varžytynės. Skolininkai nesutikdami su nustatyta areštuoto turto verte, pateikė antstolei 2021-05-18 prieštaravimus dėl ekspertizės akto išvados. Antstolė priėmė 2021-05-27 patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininkų prieštaravimus Nr. S-21-124-22852.
Skolininkai nesutinka su antstolės patvarkymu, kadangi vertinant ekspertizės akto turinį, matyti, kad areštuotas turtas yra įvertintas netinkamai, jis įkainotas verte, kuri neatitinka rinkos vertės. Jie antstolei pateikė motyvuotus prieštaravimus, kodėl nesutinka su nustatyta areštuoto turto verte ir nors antstolė pateikė eksperto atsakymą, tačiau skolininkų abejonės dėl netinkamai atlikto areštuoto turto vertinimo nebuvo pašalintos.
Ekspertizės akte pateikiama dviprasmiška informacija, iš pradžių vertintojas nurodo, kad lyginamasis metodas yra taikomas, tačiau toliau pateikia priešingą informaciją - kad lyginamuoju metodu vertinamo gyvenamojo namo vertę nustatyti neįmanoma, tuo tarpu išlaidų (kaštų) metodo taikymas nustatant vertinamo turto rinkos vertę yra tinkamas. Pastebėtina, kad ekspertizės akte areštuoto turto vertinimas išlaidų (kaštų) metodu nėra pateiktas.
Skolininkai, teikdami prieštaravimus, nurodė, kad ekspertizės akte nėra pažymėta areštuoto turto savybės, kurių nustatyti iš vertintojo padarytų nuotraukų objektyviai nėra įmanoma: gyvenamojo namo sienos - su apšiltinimu; stogas - medinių konstrukcijų, dengtas bituminėmis čerpėmis, apšiltintas įėjimo durys - „šarvo“ tipo; garažo vartai - segmentiniai, su automatika; katilinėje sumontuotas dujinis „Prothem“ katilas; dalyje namo įrengtas grindinis šildymas, dalyje sumontuoti plieniniai radiatoriai su termoreguliatoriais; vandentiekis - sklype įrengtas gręžinys karštam vandeniui paruošti; kanalizacija - įrengti nuotekų valymo įrenginiai, įrengta apsaugos signalizacija. Nurodytos areštuoto turto individualios savybės yra svarbios ne tik vertinant areštuoto turto būklę, tačiau ir nustatant turto rinkos vertę, kadangi vertinant turtą lyginamuoju metodu, t.y. vertinamą objektą lyginant su kitais objektais svarbu identifikuoti šių objektų savybių skirtumus ir taikyti kainų pataisas. Ekspertizės akte nėra nurodytos, atitinkamai ir įvertintos aukščiau nurodytos areštuoto turto savybės, turinčios įtakos areštuoto turto rinkos vertei. Ekspertizės akte privalo būti nurodytos vertintos areštuoto turto savybės, atitinkamai jų nenurodymas pagristai leidžia daryti išvadą, kad areštuotas turtas netinkamai buvo apžiūrėtas ir įvertintas, kas turėjo įtakos areštuoto turto vertės nustatymui.
Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.2 punkte nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.
Pagal Ekspertizės akte pateiktą 5.4.1. lentelę, matyti, jog vertintojas lygino tik pačius pagrindinius lyginamųjų objektų duomenis: sandorio datą, vietovę, paskirtį, statybos metus, sienų konstrukciją, būklę, plotą, priklausinius. Tačiau į palyginimą nebuvo įtraukti kiti svarbūs duomenys. Į palyginimą neįtraukti objektų duomenys: žemės sklypo plotas (įvertinant ir aplinkybę, kad yra tvenkinys), kas turi svarbią reikšmę lyginant objektus; žemės sklypo sutvarkymas; šildymo būdas; inžinerinių tinklų (ne)buvimas; privažiavimas; pardavimo sąlygos (rinkos sąlygomis; iš varžytinių ar kt.). Nurodyti duomenys yra svarbūs ir įtakoja vertinamo objekto vertę rinkoje, tačiau nepagrįstai vertintojo nebuvo įtraukti ir įvertinti taikant lyginamąjį metodą. Nepakankamas lyginamųjų objektų duomenų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, įtraukimas (ypač neįvertinant žemės sklypų ploto), įtakojo neteisingą areštuoto turto rinkos vertės nustatymą. Vertintojas komentuodamas aukščiau pateiktus argumentus nurodė, jog vertinamas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuri įprastai nėra būdinga gyvenamųjų namų statybai. Žemės ūkio paskirties sklypai rinkoje yra gerokai pigesni nei namų valdos sklypai, tačiau vertinamas žemės ūkio paskirties sklypas yra užstatytas pastatu ir statiniais (įsisavintas). Dėl šios priežasties vertintojas darė prielaidą, kad vertinamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo didesnis plotas atsveria palyginamuosiuose sandoriuose naudojamų namų valdos sklypų didesnę vertę ir pataisos neskaičiavo. Skolininkai nesutinka su tokiais argumentais.
Taip pat nesutiktina su antstolės argumentu, kad visų trijų areštuoto turto vertinimo ekspertizių nustatyta vertė yra panaši: 2019-06-21 nustatyta vertė 86 800 Eur; 2019-07-17 nustatyta vertė 116 000 Eur; 2021-04-21 nustatyta vertė 103 700,00 Eur.
Skolininkai nurodo kad 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos, pastebimi pokyčiai nekilnojamojo turte rinkoje. Pagal viešai skelbiamą informaciją pastebimas sodybų, individualių gyvenamųjų narni paklausos ženklus didėjimas. Padidėjusi paklausa lemia šio nekilnojamojo turto kainų augimą. Kaimo vietovėse vidutinė: naujų namų kainos per metus (antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu) ūgtelėjo 18 procentų.
Ginčo atveju, ekspertizės akte pasirinktų lyginamųjų objektų pardavimo sandoriai įvyko per paskutinius du metus. Tačiau laiko pataisos vertintojas netaikė, argumentuodamas, kad per paskutinius 36 mėnesius, iki vertinimo datos nebuvo ženklių kainų pokyčių. Nors vertintojas nurodo, kad ženklių kainų pokyčių nebuvo, tačiau šiai išvadai pagrįsti nepateikia jokių objektyvių, tai patvirtinančių duomenų (statistikos), kurie patvirtintų, tokią vertintojo išvadą. Dėl šios priežasties, nėra galimybės objektyviai įvertinti kainų pokyčių, ir ar vertintojas pagrįstai netaikė laiko pataisos.
Suinteresuotas asmuo antstolė Asta Pliuškevičienė 2021-06-21 Patvarkymu Nr. S-21-124-26633 atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą ir šį dokumentą kartu su vykdomąja byla Nr. 0124/19/00419 perdavė nagrinėjimui Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.
Nurodė, kad su skundu nesutinka. Šioje vykdomojoje byloje buvo atliktos trys turto vertės nustatymo ekspertizės, vieną iš jų atliko skolininkų pasirinktas vertintojas UAB „Centro kubas- nekilnojamasis turtas“. Visų atliktų ekspertizių nustatyta vertė yra panaši.
Areštuoto turto įkainojimo paskirtis yra nurodyti, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, o tikroji (realioji) turto pardavimo varžytynėse kaina paaiškėja tik varžytynių metu. Varžytynių rezultatai laikytini įtikinamu realios turto kainos įrodymu.
Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344- 421/2018).
Skolininkas nė karto nepasinaudojo teise pačiam arba pavedant kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Todėl prašymas ir vėl skirti pakartotinę ekspertizę labiau panašus į išieškojimo proceso vilkinimą negu į rūpinimąsi sau naudingesniu pardavimu. Jeigu skolininko nuomone turto vertė yra didesnė ir jis turi pirkėją už jo manymu didesnę nei eksperto nustatyta kainą, tuomet skolininkas gali kreiptis į antstolį ir pasiūlyti savo pirkėją.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo BAB bankas „Snoras“ pateiktu atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjų skundą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų išdėstytais motyvais ir juos vertina kaip siekį užkirsti kelią operatyviai pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo procedūrai, vilkinti turto realizavimo procesą. Pareiškėjai nepagrįstai kvestionuoja nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą. Jų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad turto vertė buvo nustatyta neteisingai. Kvestionuodami „Inreal“ nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ekspertizės akto neteisingumą ir jame nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės nepagrįstumą. Nekilnojamasis turtas buvo tinkamai apžiūrėtas ir aprašytas. Turto vertintojo padaryta teksto redagavimo klaida nereiškia, kad turtas buvo įvertintas neteisingai. Ekspertizės akto turinys bei „Inreal“ pateikti paaiškinimai patvirtina, kad turtas buvo įvertintas taikant lyginamąjį metodą. Turto vertintojas tinkamai pasirinko lyginamuosius objektus, nurodė jų skirtumus, pataisų modelius, jų taikymo aplinkybes. Išvada dėl turto vertės yra pagrįsta objektyviais skaičiavimais. Antstolė pagrįstai neskyrė papildomos ar pakartotinės ekspertizės.
Suinteresuoti asmenys A. K. ir Z. K. nepateikė atsiliepimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0124/19/00419, nustatyta, kad antstolė Asta Pliuškevičienė vykdo šią bylą pagal 2019-01-08 išduotą notaro vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-207) dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo ) kreditoriaus prašymą dėl nesumokėtos skolos dalies– 58 868,35 Eur, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų bei 160,81 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų. Iš 2008-10-15 sutartinės hipotekos lakšto, hipotekos identifikavimo kodas 08/1/2008/0001704, matyti, kad buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, tarp jų šie nekilnojamojo turto objektai, t.y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Antstolė Asta Pliuškevičienė 2019-03-27 turto arešto aktu Nr. S-19-124-10135 areštavo Z. K., L. K., R. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir aukščiau paminėtą pareiškėjams (skolininkams) R. K. bei L. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) ( toliau tekste- ir nekilnojamasis turtas).
Žemesnės instancijos teismas
P. R. K. užsakymu UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo 2019-07-17 ataskaitoje Nr. A-19-07-17-L78 nurodė, kad nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo), esančių (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 116 000 Eur (2019-07-19 dienai)
Be to, šioje vykdomoje byloje minėtos antstolės 2019-04-30 Patvarkymu Nr. S-19-124-13611 paskirta ekspertizė pareiškėjams priklausančio nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti ekspertui K. J.. Minėto eksperto pateiktame Turto vertinimo ekspertizės akte Nr. K1906/06-94NT pateiktoje išvadoje nurodyta, kad turto vertė 86 800 Eur.
Minėta antstolė įvertinus pareiškėjų prieštaravimus dėl nustatytos nekilnojamojo turto vertės 2021-01-27 Patvarkymu Nr. S-21-124-3768 paskyrė dar vieną ekspertizę, ją pavedant atlikti UAB „Inreal“. 2021-04-07 minėtos bendrovės Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 21/04-225KL konstatuota, kad nekilnojamojo turto (žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančių adresu: (duomenys neskelbtini)) vertė yra 103 700 Eur.
Pareiškėjai nesutikdami su UAB „Inreal“ 2021-04-07 Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 21/04-225KL išvada pateikė 2021-05-18 prieštaravimus bei prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti.
Antstolė 2021-05-27 Patvarkymu Nr. S-21-124-22852 atsisakė tenkinti pareiškėjų prieštaravimus bei skirti pakartotinę ekspertizę.
CPK 681 straipsnyje nurodyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva.
Pareiškėjai nesutinka su UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr.21/04-225 KL nustatytu jiems priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto įvertinimu ir prašo skirti pakartotinę ekspertizę. Jie tvirtina, kad turto vertinimas neatitinka realios rinkos vertės turto vertės, netinkamai atliktas turto vertinimas, nebuvo pašalintos abejonės dėl taikytų vertinimo metodų, netinkamai atlikta turto apžiūra, nes akte nėra pažymėtos areštuoto turto savybės (namo sienos su apšiltinimu, stogas-medinių konstrukcijų, dengtas bituminėmis čerpėmis, apšiltintas, įėjimo durys „šarvo“ ir pan.) ekspertizės akte žemės sklypo plotas neįtrauktas į lyginamųjų duomenų sąrašą ir t.t. Iš byloje pateikto UAB „Inreal“ minėto ekspertizės akto matyti, kad nekilnojamasis turtas įvertintas realiai, detaliai jį apžiūrėjus, ekspertizė atlikta vertinant turtą lyginamuoju vertės nustatymo metodu. Analizuojant vertintojo turimus bei VĮ „Registrų centro“ užfiksuotus duomenis per paskutinius 36 mėnesius Tauragės rajone (kur yra pareiškėjų nekilnojamasis turtas) įvykdytus panašaus turto-pirkimo-pardavimo sandorius. Teismui nekyla abejonių dėl šio metodo taikymo atliekant nustatant turto vertę. Tai, kad ekspertizės akte nėra detaliai pažymėtos pareiškėjų nurodytos vertinamo nekilnojamojo turto savybės bei vertinant žemės sklypą, lyginant su kitais objektais (ekspertizės akto lentelė 5.4.1) nėra nurodytas plotas tai nesudaro pagrindas konstatuoti, jog netinkamai buvo apžiūrėtas bei įvertintas pareiškėjams priklausantis areštuotas nekilnojamasis turtas. Iš vykdomojoje byloje esančio UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. 2021-05-21 rašto „Dėl ekspertizės akto Nr.21/04-225 KL prieštaravimų matyti, kad atliekant ekspertizę buvo atsižvelgta į visas turto savybes, turinčias įtakos turto vertei. Minėtame rašte pateikti duomenys apie techninę klaidą aprašant vertinimo metodą, vertintini kaip netikslumai, neturintys esminės reikšmės pateiktai ekspertizės išvadai.
Pareiškėjų prieštaravimai dėl netinkamo UAB „Inreal“ ekspertizės aktu Nr. 21/04-225 KL atlikto jų nekilnojamojo turto įvertinimo laikytini nepagrįstais. Byloje taip pat nėra jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti minėtos ekspertizės pateikta išvada.
Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009-04-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.
Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jų areštuoto turto vertinimo ekspertizė būtų atlikta netinkamai, taip pat nepateikė duomenų, kurie suteiktų pagrindo abejoti eksperto nustatyta nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte. Be to, šiuo atveju sutiktina su antstolės argumentais, kad vykdomojoje byloje atliktos net trys nekilnojamojo turto vertinimai. Iš dviejų paskutinių atliktų (UAB „Centro kubas-nekilnojamasis turtas“ nekilnojamojo turto vertinimo 2019-07-17 ataskaitoje Nr. A-19-07-17-L78 ir UAB „Inreal“ ekspertizės akte Nr. 21/04-225 KL) nustatytos turto vertės yra labai panašios 116 000 Eur ir 103 700 Eur. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjų nekilnojamojo turto vertei nustatyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad antstolės Astos Pliuškevičienės veiksmai yra teisėti. Vykdomojoje byloje Nr.0124/19/00419 pagrindo naikinti minėtos antstolės 2021-05-27 Patvarkymą Nr. S-21-124-22852 bei paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti nėra, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-06-30 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė- sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0124/19/00419 išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto, t.y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), palikti iki nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas įsiteisėjimo.
Kadangi atmestas pareiškėjų L. K. ir R. K. skundas, todėl iš kiekvieno pareiškėjo priteistina po 266,20 Eur suinteresuotam asmeniui BAB bankas „Snoras“, atstovaujamam „Intrum Lietuva“ UAB bylinėjimosi išlaidų (už teisinę pagalbą) ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjų L. K. ir R. K. skundą dėl antstolio veiksmų.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-06-30 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę-sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0124/19/00419 išieškojimo veiksmus iš nekilnojamojo turto, t.y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)., palikti iki nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas įsiteisėjimo.
Priteisti iš pareiškėjų L. K. ir R. K. iš kiekvieno po 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui BAB bankas „Snoras“, atstovaujamam „Intrum Lietuva“ UAB.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.