- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-32-794/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36187-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei
- Ieškovas
- I. D.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3901-1101/2021 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ dėl patirtos žalos atlyginimo ir pagal atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priešieškinį ieškovei I. D. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovių ieškovei priteisti 5.704,68 Eur turtinę žalą, 2.300,00 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2019 m. gegužės 29 d. vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) prospektu ir ties (duomenys neskelbtini) ir pėsčiųjų perėja pajuto smūgį į automobilį. Mačiusių liudininkų teigimu, automobiliui įvažiavus į sankryžą, pradėjo keltis vienas iš apsauginių stulpelių, kiti stulpeliai nekilo. Nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, ieškovė ženklo, ribojančio eismą nuo 19.00 valandos, ribų nekirto, kelių eismo taisyklių nepažeidė. Įvykio metu buvo apgadintas automobilio (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas. 2019 m. gegužės 29 d. buvo priimtas administracinis sprendimas uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros galiojimą. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas nutarimas dėl administracinės teisenos nutraukimo (toliau – Nutarimas, Policijos nutarimas), kuriuo konstatuota, kad ieškovė (vairuotoja) minėto įvykio metu kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir jos kaltės įrodymų nėra. Tuo pačiu nutarimu nurodyta žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas visiems asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 667 straipsnio 2 dalį. Atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ civilinės atsakomybės draudikas ADB „Gjensidige“ eismo įvykį pripažino nedraudiminiu. Minėtu 2019 m. rugsėjo 18 d. VPK nutarimu ieškovė pripažinta nekalta dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir nežymiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Dėl šio įvykio ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro asmeninio turto – automobilio (duomenys neskelbtini) – sugadinimas, dėl autoįvykio patirtos išlaidos bei negautos pajamos iš individualios veiklos dėl sveikatos sutrikdymo autoįvykio metu. Automobilio autoįvykio metu patirtų apgadinimų atkuriamoji vertė, nustatyta nepriklausomų vertintojų biuro kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, – 2 078,08 Eur. Dėl autoįvykio ieškovė patyrė išlaidas – 140,00 Eur už automobilio žalos vertinimą, 30,00 Eur už automobilio išvežimą, 500,00 Eur už administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu patirtas išlaidas už teisinę pagalbą bei, atsižvelgiant į tai, kad dėl autoįvykio buvo uždrausta automobilio eksploatacija, o dėl autoįvykio sukeltų pasekmių ieškovė jautė baimę vairuoti, todėl būtiniems poreikiams tenkinti buvo naudojamasi transporto įmonių pavėžėjo paslaugomis, todėl ieškovė patyrė 225,60 Eur išlaidų pavežėjų paslaugoms. Ieškovė yra dizainerė, kūrybinio darbo atstovė, todėl jausdama autoįvykio padarinius, negalėjo susikaupti darbui. Dėl autoįvykio metu prarastos galimybės savarankiškai vykti automobiliu darbo reikalais, fizinių kūno sužalojimų bei įvykio sukeltos psichinės būklės, ieškovė negalėjo tęsti naujos vasaros kolekcijos gamybos ir pristatymo parengimo darbų, dėl ko ši kolekcija nebuvo pristatyta. Ieškovės patirta žala negautų pajamų forma sudaro 2.731,00 Eur. Autoįvykio metu patirtas šokas, stresinė būsena bei fizinės sveikatos sutrikdymas sukėlė didelius moralinius išgyvenimus. Nors patirti fiziniai sužalojimai konstatuoti nežymūs, tačiau ilgą laiką buvo jaučiamas skausmas kaklo srityje bei nerimas ir baimė dėl oro pagalvių vairuojant automobilį, dėl ko ieškovė kreipėsi į psichoterapeutą. Taip pat autoįvykio aprašymas ir komentavimas žiniasklaidoje padarė didelę neigiamą įtaką įprastam ieškovės socialiniam gyvenimui ir kasdieniam gyvenimo ritmui. Ieškovės teigimu, jos patirta neturtinė žala sudaro 2.300,00 Eur.
2. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė neatliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos pareigos užtikrinti, kad kelias ir eismo organizavimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, įrengė savaime pasikeliančius eismo ribojimo įrenginius (duomenys neskelbtini) prospekte, apie tokį savaime iškylančių kliūčių pavojų neinformavo vairuotojų įspėjamaisiais ženklais Kelių eismo taisyklių ir Ženklinimo tvarkos reglamentuotu atstumu, taip grubiai pažeidė saugaus eismo automobilių keliais įstatymo principą, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Eismo ribojimo įrenginį, po kelio danga sumontuotus automatiškai pakylančius stulpelius, eksploatuoja atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tačiau tokio įrenginio ši įmonė negalėtų įrengti savarankiškai, savo pačios sprendimu. Net ir tuo atveju, jei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savavališkai, be Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo būtų įrengusi autoįvykį sukėlusį eismo ribojimo įrenginį, neišnyktų Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė dėl netinkamo saugaus eismo organizavimo ir jo sukeltų pasekmių. Todėl atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikoma solidarioji atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsakomybė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2019 m. gegužės 29 d., važiuodama (duomenys neskelbtini) prospekto atkarpa 19:07 val., dar prieš eismo įvykį nesilaikė kelio ženklų, elgėsi neatsargiai, tokiu būdu pažeidė bendruosius protingumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, kas atitinkamai lėmė vairuotojos patirtą žalą. Policijos nutarime, kuriuo ieškovė iš esmės ir grindžia savo reikalavimus, buvo konstatuota tik tai, kad vairuotoja nepažeidė (nekirto) netrukus už kelio stulpelio stovėjusio kelio ženklo Nr. 303 „Eismas draudžiamas“, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą su papildoma lentele Nr. 828 (galiojimo laikas darbo dienomis nuo 19-4 h). Šis ženklas eismo įvykio metu buvo pritaisytas apie keliasdešimt centimetrų už kelio stulpelių, todėl akivaizdu, kad minėto kelio ženklo vairuotoja nekirto ir ANK 417 straipsnio 1 dalies (kelio ženklų nesilaikymas) nepažeidė tik formaliai – vien dėl to, kad šiam pažeidimui įvykti sutrukdė iškilęs kelio stulpelis. Dėl to Policijos nutarime formaliai konstatuota, kad vairuotoja kelių eismo taisyklių nepažeidė, jos kaltės dėl eismo įvykio nėra. Atsakovė nurodė, jog iš vaizdo medžiagos matyti, kad keletas sekundžių iki eismo įvykio, vairuotoja buvo itin neatsargi, nesiėmė būtinųjų veiksmų (nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“), dėl ko atitinkamai nesumažino greičio, link sankryžos toliau važiavo įprastai įsibėgėjusi, dėl to nespėjo pastebėti iškylančio kelio stulpelio ir atitinkamai neišvengiamai į šį kelio stulpelį įvažiavo. Jeigu vairuotoja minėtoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) pastato būtų sustojusi prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, būdama normaliai atidi, ji būtų pamačiusi už 35 metrų kylančius kelio stulpelius, o vairuotojai privažiavus iki eismo įvykio vietos, šie stulpeliai jau būtų pakilę, dėl ko vairuotoja būtų neišvengiamai privalėjusi paisyti draudžiančio važiuoti tiesiai kelio ženklo, ir sukti į kairę arba apsisukti. Važiuodama (duomenys neskelbtini) prospektu ir žinodama, kad vakarais iškyla stulpeliai, tačiau jų nematydama ir nežiūrėdama į laikrodį, be kita ko, nepaisydama eismą draudžiančio ženklo, ieškovė pasirinko rizikuoti ir važiuoti tiesiai – tokiu būdu ji prisiėmė riziką, už kurios pasekmes pati privalo atsakyti.
4. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atsakovių atžvilgiu atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad ADB „Gjensidige“ (atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ civilinės atsakomybės draudikė) gavusi pranešimą apie įvykį, atliko įvykio administravimo veiksmus, bei pasibaigus administracinėms procesams, atsižvelgdama į gautus duomenis, pripažino įvykį nedraudžiamuoju. Trečiojo asmens nuomone, akivaizdu, kad dėl minėto 2019 m. gegužės 29 d. įvykio nėra SĮ „Susiekimo paslaugos“ civilinės atsakomybės ir visų jos sąlygų. (duomenys neskelbtini) pr. – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ieškovė neįvykdė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų ir važiavo nesustojus. Po sustojimo ieškovė būtų geriau įvertinusi esamą situaciją sankryžoje bei draudimus esančius priekyje už 35 m., be to, važiuojant mažesniu greičiu būtų tinkamai įvykdžiusi ir 27 punktą - prieš perėją ieškovės privalo sumažinti greitį arba sustoti. Ieškovė, sustojusi prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, būtų pamačiusi papildomai esančias technines reguliavimo priemones (pakeliamus automatizuotus eismo valdymo stulpelius), pastarieji jau būtų pakilę, todėl ši sąlyga yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir žalos ieškovei atsiradimu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vairuotoja nesilaikė pirmiau paminėtų saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, nevykdė kelių eismo taisyklių ir ženklų reikalavimų, todėl sudarė sąlygas kilti eismo įvykiui, kurio metu nukentėjo transporto priemonė ir savivaldybei priklausantis turtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog dėl minėto įvykio/vairuotojos reiškiamo reikalavimo nėra nustatytos SĮ „Susiekimo paslaugos“ ar Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos.
5. Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės 4.945,00 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad UAB „Telekonta“ apžiūrėjo pakeliamą užtvarą ir 2019 gruodžio 6 d. surašė defektinį aktą. Defektiniame akte UAB „Telekonta“ nurodė, kad pakeliamo užtvaro neįmanoma suremontuoti, o naujo pakeliamo užtvaro kaina su montavimo darbais yra 4.945,00 Eur be PVM. Sugadinto pakeliamo užtvaro pakeitimo darbai buvo atlikti 2019 m. gruodžio mėnesį. Iš viso atsakovė sumokėjo 5.983,45 Eur. Tarp ADB „Gjensidige“ ir atsakovės buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta SĮ „Susiekimo paslaugos“ civilinė atsakomybė už žalą padarytą trečiojo asmens materialiam turtui, sveikatai (įskaitant gyvybės atėmimą) vykdant apdraustą veiklą. 2019 m. birželio 7 d. atsakovė kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2020 m. kovo 26 d. ADB „Gjensidige“ informavo, kad draudimo išmoka dėl įvykio metu atsiradusios/patirtos žalos negali būti mokama, nes įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų, t. y. dėl minėto įvykio nenustatyta ir neįrodyta SĮ „Susiekimo paslaugos“ civilinė atsakomybė ir visos jos sąlygos. Šiuo atveju dėl žalos atsiradimo didelę reikšmę turėjo pats ieškovės elgesys. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrenginių, objektų trūkumų, dėl ko ieškovei galėjo kilti žala. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės turtinę žalą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Automobilio vertinimas buvo atliktas 2019 m. birželio mėnesį, t. y. nuo automobilio vertinimo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų. Ieškovė ieškinyje nenurodė, ar automobilis buvo suremontuotas, ar kitaip eksploatuotas. Ieškovė, prašydama atlyginti negautas pajamas, nurodė, kad ji ruošėsi pristatyti naują vasaros rūbų kolekciją ir organizuoti prekybą savo kūrybos drabužių kolekcija, tačiau dėl autoįvykio metu prarastos galimybės savarankiškai vykti automobiliu darbo reikalais, fizinių kūno sužalojimų bei įvykio sukeltos psichinės būklės negalėjo tęsti naujos vasaros kolekcijos gamybos ir pristatymo parengimo darbų, nepateikė į bylą jokių brėžinių, nuotraukų. Patirtos negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovės teiginys, kad ji jautė baimę vairuoti transporto priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovės teiginiai apie jos pablogėjusią sveikatos būklę yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Ieškovė vairavo transporto priemonę – automobilį ir būtent automobilio vairavimo metu sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į pakeliamą užtvarą. Taigi, žalos padarymas yra susijęs su didesnio pavojaus šaltinio valdymu. Ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, būti itin atidi ir rūpestinga. Ieškovė turėjo ir galėjo pastebėti, jog eismas (duomenys neskelbtini) prospekte yra draudžiamas nuo 19 val., privalėjo įsitikinti kelinta yra valanda ir laiku padaryti išvadą, kad šioje vietoje važiuoti tiesiai yra draudžiama. Dėl ieškovės nerūpestingumo ir didelio neatsargumo atsakovė SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ patyrė turtinę žalą, t. y. buvo sugadintas pakeliamas užtvaras (duomenys neskelbtini) prospekte. Ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl šių veiksmų buvo apgadintas atsakovės valdomas turtas – pakeliamas užtvaras. Taigi, yra ieškovės veiksmų ir atsakovės patirtos žalos priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios sąlygos ieškovės, kaip pavojingo šaltinio valdytojo, civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už padarytą žalą.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė priešieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis, jog pakeliami užtvarai naudojami kaip papildoma priemonė kartu su kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ siekiant uždrausti transporto priemonių važiavimą (duomenys neskelbtini) prospekto kelio ruože ir, kad transporto eismas darbo dienomis nuo 19 val. iki 4 val. ryto ir savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki pirmadienio 4 val. ryto (duomenys neskelbtini) prospekte yra draudžiamas. Nurodomų faktinių aplinkybių atsakovė nepagrindžia įrodymais. Kelių eismo taisyklės nustato, kad kelio ženklu Nr. 303 Draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Akivaizdu, kad kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ nėra visiškai uždraudžiamas eismas, yra leidžiamas nurodytų išimčių kategorijoms priklausančių transporto priemonių eismas, ir su juo negali būti naudojami eismą ribojantys įrenginiai. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovės atsakomybė kyla kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo. Kategoriškai nesutiktina su nurodomu atsakomybės teisiniu pagrindu, nes šiai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra, kad asmuo nėra pajėgus visiškai kontroliuoti didesnio pavojaus šaltinio. Šiuo atveju ieškovė visiškai kontroliavo didesnio pavojaus šaltinio – automobilio valdymą ir autoįvykis įvyko ne dėl didesnio pavojaus šaltinio nesuvaldymo priežasties, o dėl neleistinos kliūties sudarymo priežasties. Ieškovės kaltė dėl autoįvykio nėra konstatuota, o priešingai yra konstatuotas jos nekaltumas. Atsakovės teiginiai, kad jeigu ieškovė būtų sustojusi prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, ji būtų pamačiusi kylančius užtvarus, o ieškovei privažiavus iki eismo įvykio vietos užtvarai jau būtų pakilę, neatitinka tikrovės ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Ieškovė automobilio neremontavo, nes remonto paslaugų įmonių pasiūlytos remonto kainos buvo gerokai didesnės, nei vertinime nurodytoji atkuriamoji automobilio vertė. Realiai patirta ieškovės žala dėl automobilio sugadinimo yra visa automobilio vertė.
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė tenkinti priešieškinį. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinosios sąlygos ieškovės, kaip pavojingo šaltinio valdytojo, civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už SĮ „Susisiekimo paslaugos“ padarytą turtinę žalą – sugadintą pakeliamą kelio atitvarą, todėl ieškovei kyla prievolė šią žalą atlyginti. Papildomai nurodė, kad taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant eisme su transporto priemone, padidinto pavojaus šaltiniu. Tai, kad ieškovė dėl eismo įvykio nebuvo pripažinta kalta administracine tvarka, jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, kad ji nepažeidė (laikėsi) bendro pobūdžio visiems eismo dalyviams ir specialių vairuotojams keliamų Kelių eismo taisyklių reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei I. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, 3.378,08 Eur turtinės žalos ir 200,00 Eur neturtinės žalos bei 531,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat teismas atsakovės priešieškinį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad atsakovių neteisėti veiksmai grindžiami tuo, kad viešoje gatvėje įrengta eismo ribojimo priemonė – pakeliamieji stulpeliai – dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, nebuvo tinkamai paženklinti, tačiau ne pačių stulpelių trūkumais ar jų netinkamu įrengimu.
10. Kadangi teismas konstatavo, kad kelio stulpeliai nebuvo tinkamai paženklinti, todėl teismas vertino, kad pareiga užtikrinti tinkamą kelio stulpelių ženklinimą tenka savivaldybei (bet ne SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“). Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad ieškovė įrodė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Teismui nenustačius atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė jos atžvilgiu nekyla, todėl teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ atžvilgiu atmestinas.
11. Teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu nebuvo tinkamai paženklintas kelio stulpelis, į kurį ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. su automobiliu atsitrenkė, nors tokia pareiga (tinkamas kelio ženklinimas) tenka savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad nustatyta pirmoji atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnis). Atsakovės argumentus apie tai, kad ieškovė ieškinį grindžia CK 6.266 straipsniu, reglamentuojančiu statinių savininko atsakomybę, o šiuo atveju kelio stulpelis, kaip įrenginys, neturėjo trūkumų, ir kad gatvės ruožas ties kelio stulpeliais taip pat neturėjo trūkumų, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus.
12. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas netinkamu viešojo kelio (juose įrengtų kelio stulpelių) ženklinimu, bet ne paties kelio ar jame įrengtų kelio stulpelių trūkumais/defektais. Todėl dėl šių atsakovės argumentų teismas nepasisakė, nes kelio (kelio stulpelių) trūkumais ieškinys nebuvo grindžiamas. Teismas vertino, kad atsakovių teiginiai apie tai, kad ieškovė, važiuodama (duomenys neskelbtini) prospektu, nesilaikė tam tikrų eismo taisyklių, nėra šios bylos dalykas ir, net jei būtų įrodyti, nekeičia fakto, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neužtikrino tinkamo kelio (kelio stulpelių) ženklinimo, todėl plačiau šiuo aspektu teismas taip pat nepasisakė.
13. Teismas nustatė, kad ieškovės sugadinto automobilio atkuriamoji vertė sudaro 2.078,08 Eur, ieškovė realiai patyrė 140,00 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą ir 30,00 Eur išlaidų už automobilio išvežimą iš autoįvykio vietos, o 2.078,08 Eur įvertinta sugadinto automobilio atkuriamoji vertė. Teismas sprendė, kad šios išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su įvykusiu eismo įvykiu, todėl laikė, kad ieškovė įrodė patyrusi minėtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Taip pat teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 500,00 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje, laikė pagrįstu. Pažymėtina, jog teismas sutiko su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės argumentais, kad judėjimas automobiliu nėra įstatymo garantuojama teisė. Ieškovė, dėl patirto eismo įvykio netekusi galybės naudotis savo automobiliu, galėjo naudotis viešuoju transportu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, šios išlaidos už pavežėjų paslaugas buvo nebūtinos, todėl nepriteistinos.
14. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, kad ieškiniu prašomas priteisti negautas pajamas ieškovė tikėtinai būtų gavusi tuo atveju, jei nebūtų įvykusio nurodyto eismo įvykio. Kaip kolekcijos nepristatymo priežastį ieškovė įvardijo, kad dėl autoįvykio ieškovė prarado galimybę savarankiškai vykti automobiliu darbo reikalais, tačiau teismas pažymėjo, kad pati ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog minėtu laikotarpiu naudojosi pavežėjų paslaugomis. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, kad prašomus priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti esant normaliai veiklai. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad minėtą kolekciją ieškovė būtų pardavusi, kokio dydžio pajamas būtų gavusi, teismas ieškovės prašymą priteisti 2.731,00 Eur dydžio negautas pajamas atmetė kaip neįrodytą.
15. Teismas įvertinęs ieškovės patirtos sveikatos sutrikdymų laipsnį ir pobūdį, aplinkybę, kad eismo įvykis nesukėlė reikšmingų sveikatos sutrikdymo pasekmių, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, sprendė, kad ieškovei turi būti kompensuota 200,00 Eur dydžio neturtinė žala.
16. Kadangi teismas ieškovės neteisėtų veiksmų dėl 2019 m. gegužės 29 d. eismo įvykio byloje nenustatė, todėl atsakovės priešieškinį, pareikštą ieškovei dėl nuostolių už pakeliamojo kelio stulpelio sugadinimą atlyginimo atmetė.
17. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 531,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – apeliantė, Savivaldybė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3901-1101/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliantės teigimu, teismas nenurodė, kokio būtent teisės akto ar sutarties nuostatas Savivaldybė pažeidė, kokio konkretaus teisės aktuose įtvirtinto imperatyvaus ar bent jau rekomendacinio pobūdžio reikalavimo kelių ženklinimui neįvykdė. Teismas neatskleidė, kaip šiuo atveju turėjo atrodyti „tinkamas“ paženklinimas. Tokiu būdu teismas padarė materialiosios teisės normos, o būtent – CK 6.246 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios neteisėtus veiksmus, pažeidimą. Padarydamas šią išvadą apie neva neteisėtus Savivaldybės veiksmus – netinkamą pakeliamųjų kelio stulpelių paženklinimą – teismas ne tik nenurodė, kokį konkrečiai teisės aktą Savivaldybė tokiu būdu pažeidė, tačiau ignoravo ir faktinę aplinkybę, kad nė viename galiojančiame Lietuvos Respublikos teisės akte, reglamentuojančiame kelių ženklinimą, neegzistuoja kelio ženklas, įspėjantis apie pakeliamuosius kelio stulpelius ar bet kokius kitus tokio pobūdžio techninius įrenginius. Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės) 101 – 151 punktuose yra įtvirtintas baigtinis sąrašas įspėjamųjų kelio ženklų, ir nė vienas jis nėra skirtas tokioms techninėms eismo reguliavimo priemonėms kaip pakeliamieji kelio stulpeliai.
18.2. Nurodo, jog eismo įvykio metu sankryžoje vis dėlto buvo kelio ženklas, įspėjantis Vairuotoją apie būsimą eismo ribojimą, o būtent – pėsčiųjų perėjoje stovėjęs kelio ženklas Nr. 303. Esant šiam ženklui, į sankryžą priešais pėsčiųjų perėją įvažiavę Kelių eismo taisykles žinantys vairuotojai ir be jokių kitų papildomų įspėjamųjų ženklų žino, kad šiuo atveju leidžiama kryptis dar net neprivažiavus pėsčiųjų perėjos yra tik į posūkis į kairę arba apsisukimas.
18.3. Kelio stulpelių iškilimo faktas yra aktualus tik kelio ženklo Nr. 303 iš anksto nepaisantiems ir atitinkamų privalomų veiksmų pagal Kelių eismo taisykles iš anksto neatliekantiems nedrausmingiems vairuotojams, kurių sąmoningumo ugdymas yra ne Savivaldybės pareiga, o pačių vairuotojų atsakomybė. Eismo saugumą sankryžoje šiuo atveju visiškai užtikrina jau esamas apie eismo ribojimą įspėjantis kelio ženklas Nr. 303, tiksliau – šio ženklo laikymasis ir atitinkamai atlikimas Kelių eismo taisyklių 116.1, 106 ir 86 punktuose numatytų veiksmų (apsisukimas/pasukimas dar prieš perėją, apsisukant/pasukant pasitraukimas prie pat atitinkamos važiuojamosios dalies krašto ir posūkio rodymas). Jokių kitų kelio ženklų, kuriais turėtų būti įspėjama apie įrengtas papildomas technines eismo ribojimo priemones, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Todėl konstatuodamas, kad šios techninės eismo priemonės buvo netinkamai paženklintos, teismas padarė materialios teisės normų pažeidimą, lėmusį klaidingą tariamai neteisėtų Savivaldybės veiksmų konstatavimą
18.4. Savivaldybės teigimu, kelio ruožas (iš esmės šis ruožas apima tik pėsčiųjų perėją, nes toliau eismas tiesiog buvo draudžiamas), paisant minėto kelio ženklo Nr. 303, jokiu atžvilgiu nėra ir negali būti laikomas pavojingu ruožu kelio ženklo Nr. 137 „Kiti pavojai“ prasme, t. y. kelio ruožu, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Vienintelės priemonės, kurių vairuotojams reikia imtis važiuojant link šio ruožo (pėsčiųjų perėjos), yra stebėti šioje perėjoje įrengtą tolimesnį eismą draudžiantį kelio ženklą, iš anksto įvertinti šį ženklą iš protingo atstumo ir jo paisyti keisti važiavimo kryptį dar net neprivažiavus neva „pavojingo ruožo“ (pėsčiųjų perėjos, palei kurią įrengti stulpeliai) ir tokiu būdu neva „pavojingame ruože“ apskritai net neatsidurti. Šiuo atveju nėra galima pastatyti ir ženklo Nr. 801 „Atstumas iki objekto“, kuris vairuotojus iš anksto įspėtų, už kiek metrų bus draudimas važiuoti tiesiai. Paaiškino, kad Ženklinimo taisyklių 334 punkte yra numatyta, kad papildoma lentelė Nr. 801 „Atstumas iki objekto“ naudojama atstumui iki objekto, pavojingo kelio ruožo arba ruožo, kuriame yra apribotas eismas, nurodyti, kai važiuoti link to objekto ar ruožo reikia tiesiai. Šiuo atveju matyti, kad eismo ribojimas prasideda iškart už nestandartinės sankryžos ir nėra jokio ruožo ar atstumo, kurį vairuotojui pravažiavus keliu atsirastu ribojimas, todėl kelio ženklas Nr. 303 „Eismas draudžiamas“ su papildoma lentele Nr. 801 „Atstumas iki objekto“ (duomenys neskelbtini) pr., ties (duomenys neskelbtini) negali būti įrengtas, nes neatitiktų teisės aktų reikalavimų.
18.5. Nepriklausomai nuo to, jog draudžiamojo kelio ženklo Nr. 303 vairuotoja formaliai nepravažiavo/nekirto, tačiau nuo pažeidimo ją būtent ir sustabdė tik iškilęs kelio stulpelis, į kurį nebūtų atsitrenkusi, jeigu ginčo atkarpoje būtų elgusis elementariai atidžiai, rūpestingai, paisiusi prieš 35 metrus stovėjusio kelio ženklo „Stop“ ir nebūtų turėjusi ketinimo tiesiog greitai pravažiuoti draudžiama kryptimi, kol stulpeliai dar nebuvo iškilę. Tokie vairuotojos veiksmai (aiškus ketinimas važiuoti tiesiai, draudžiama kryptimi) ir neveikimas neatitinka bendrųjų protingumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, taip pat ir minėtų Kelių eismo taisyklių 116.1, 106 ir 83 punktų reikalavimų.
18.6. Teismas neįvertino, kad viso teismo proceso metu ieškovė, teigdama, jog nekirto draudžiamojo kelio ženklo Nr. 303 ir dėl to mano turinti teisę į patirtos žalos atlyginimą, visgi niekaip nepaaiškino, kokiu teisėtu būdu, t. y. nekirsdama minėto eismą draudžiančio kelio ženklo Nr. 303, ji būtų toliau važiavusi savo pasirinkta tiesia trajektorija per pėsčiųjų perėją ir tęsusi savo kelionę (duomenys neskelbtini) prospektu (duomenys neskelbtini) link, jeigu šios kelionės nebūtų sustabdęs būtent tam tikslui sankryžoje priešais pėsčiųjų perėją įrengtas kelio stulpelis. Šiuo atveju vairuotoja, įvažiavusi į sankryžą, kurioje stovėjo tolesnį eismą tiesiai draudžiantis kelio ženklas, turėjo tik vieną teisėtą manevravimo variantą – iš anksto įvertinti šį ženklą, sumažinti greitį ir sukti į kairę (apsisukti), kadangi pėsčiųjų perėjoje, kurioje buvo įrengtas toliau važiuoti draudžiantis kelio ženklas, ir palei kurią buvo įrengti ir kelio stulpeliai, apsisukti jau yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis atsitrenkė į kelio stulpelį, kuris po 19 valandos sankryžoje prieš pat pėsčiųjų perėją iškyla kaip papildoma eismo draudimo (duomenys neskelbtini) prospekte priemonė vairuotojams, nesugebantiems pastebėti draudžiamojo ženklo, akivaizdu, kad vairuotoja sankryžoje visgi ketino judėti draudžiama kryptimi, t. y. važiuoti tiesiai. Dėl to šis eismo įvykis nebuvo nelaimingas atsitikimas, kurį lėmė įspėjamųjų ženklų apie kelio stulpelius nebuvimas. Važiuodama į pėsčiųjų perėją neįvertinusi šioje perėjoje stovėjusio tolesnį eismą draudžiančio ženklo, vairuotoja pasirinko rizikuoti ir vis tiek važiuoti tiesiai – tokiu būdu ji prisiėmė bet kokią galėjusią kilti riziką, už kurios pasekmes pati privalo atsakyti pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas. Neįvertindamas šių faktinių, vaizdo medžiaga ir Kelių eismo taisyklių reikalavimais pagrįstų aplinkybių, teismas padarė grubius įrodymų vertinimo ir tyrimo pažeidimus.
18.7. Savivaldybės vertinimu, teismas kiekvienu atveju turėtų individualiai analizuoti konkrečios bylos aplinkybes, joje esančius įrodymus ir spręsti dėl asmenų atsakomybės, o ne remtis administracinėje teisės pažeidimo byloje padarytomis išvadomis, būtent ką nagrinėjamu atveju byloje siūlė ieškovė, t. y. kreipdamasi į teismą su reikalavimais dėl žalos atlyginimo iš esmės rėmėsi vien tik policijos nutarimu, tariamai nesuvokdama, kad šio draudžiamojo kelio ženklo ji nekirto ir atitinkamo ANK pažeidimo eismo įvykio vietoje formaliai nepadarė tik dėl to, jog tam būtent ir sutrukdė iškilęs kelio stulpelis, į kurį vairuotoja nebūtų atsitrenkusi, jeigu ginčo atkarpoje būtų elgusis atidžiai ir atsakingai.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į Savivaldybės apeliacinį skundą atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ prašo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Atsakovės teigimu, ieškovė, važiuodama link eismo įvykio vietos, turėjo matyti, kad motorinių transporto priemonių eismas šioje (duomenys neskelbtini) pr. atkarpoje jau yra uždraustas (kelio ženklas Nr. 303). Darbo dieną 19 val. 7 min., nepriklausomai nuo to, ar užtvarai yra pakilę ar ne, ieškovė negalėjo važiuoti ta (duomenys neskelbtini) prospekto atkarpa, t. y. automobilio paminėtu laiku eismo įvykio vietoje būti neturėjo ir negalėjo. Pagal Kelių eismo taisyklių 116.1 punktą draudžiama apsisukti pėsčiųjų perėjose, todėl ieškovė privalėjo keisti važiavimo kryptį iki perėjos esančiose sankryžose.
19.2. Teismas visiškai nevertino ieškovės elgesio, nevertino atsakovių į bylą pateiktų dokumentų bei išsakytų argumentų ir tuo pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sutinka su Savivaldybės pozicija, kad būtent pats ieškovės elgesys sukėlė eismo įvykį. Ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, būti itin atidi ir rūpestinga.
19.3. Ieškovė nekirto kelio ženklų nepažeidė tik formaliai – vien dėl to, kad šiam pažeidimui įvykti sutrukdė iškilęs kelio stulpelis. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarime buvo analizuojama tik vienintelė aplinkybė, t. y. ar ieškovė eismo įvykio vietoje kirto eismą ribojantį kelio ženklą Nr. 303 su papildoma lentele Nr. 828. Nutarime visiškai nebuvo analizuotos ir vertintos kitos aplinkybės, pavyzdžiui, kokie buvo vairuotojos veiksmai iki eismo įvykio. Tai, kad ieškovės veiksmai neužtraukė jai administracinės atsakomybės, nereiškia, kad jai šioje situacijoje nekyla civilinė atsakomybė.
Šalies argumentai
20. Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3901-1101/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
20.1. Atsakovės teigimu, teismas neatsižvelgė į nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. teismas visiškai nevertino pačios ieškovės elgesio. Ieškovė vairavo automobilį ir vairavimo metu sukėlė eismo įvykį. Taigi, žalos padarymas yra susijęs su didesnio pavojaus šaltinio valdymu, kuris sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. (duomenys neskelbtini) pr. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (prieš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą) įrengtas kelio ženklas Nr. 204 „Stop“, draudžiantis važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Tai reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o jeigu yra papildoma lentelė Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu. Taigi, ieškovė, vairuodama automobilį ir važiuodama link (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sankryžos privalėjo prie šio ženklo visiškai sustabdyti automobilį, nepriklausomai nuo to, ar pagrindiniame kelyje buvo transporto priemonių. Jeigu ieškovė būtų sustabdžiusi automobilį paminėtoje vietoje, automobilis, važiuodamas iš vietos iki pakeliamų užtvarų techniškai negalėtų pasiekti didelio greičio ir link jų būtų judėjęs mažesniu greičiu, dėl ko ieškovė būtų galėjusi tinkamai įvertinti situaciją sankryžoje bei draudžiamuosius kelio ženklus, esančius priekyje, sureaguoti į įspėjamuosius signalus, informuojančius eismo dalyvius apie kylančius užtvarus.
20.2. Ieškovė, važiuodama atitinkama (duomenys neskelbtini) atkarpa darbo dieną po 19.00 val., pažeidė bendruosius protingumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintos „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės“, kuriose nustatyta, kad kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ naudojamas tuose keliuose ar jų ruožuose, kuriuose būtina uždrausti motorinių transporto priemonių eismą. Taigi, ženklas Nr. 303, draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą su papildoma lentele Nr. 828 (galiojimo laikas darbo dienomis nuo 19.00 - 4.00 val.) įrengtas eismo įvykio vietoje, todėl ieškovė, važiuodama link eismo įvykio vietos, turėjo matyti, kad motorinių transporto priemonių eismas šioje (duomenys neskelbtini) atkarpoje jau yra uždraustas. Atsakovės teigimu, ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, būti itin atidi ir rūpestinga.
20.3. Dėl ieškovės nerūpestingumo ir didelio neatsargumo, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ patyrė turtinę žalą, o būtent buvo sugadintas apeliantės valdomas turtas – pakeliamas užtvaras (duomenys neskelbtini) prospekte. Sugadinto pakeliamo užtvaro nebuvo galima suremontuoti, todėl iškilo būtinybę keisti į naują. Atsakovė dėl ieškovės veiksmų patyrė 5 983,45 Eur (su PVM) žalos.
21. Atsiliepimu į atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo tenkinti apeliantės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Savivaldybės teigimu, teismas nepagrįstai ignoravo byloje buvusius faktinius duomenis (vaizdo įrašų medžiagą), kuriais abi atsakovės byloje grindė savo atsikirtimus. Savivaldybė nurodo, jog sutinka su apeliantės skunde dėstomais motyvais, kad ieškovės atžvilgiu egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl priešieškinis turėjo būti tenkintas.
21.2. Savivaldybė pažymi, jog tai, kad ieškovė dėl eismo įvykio nebuvo pripažinta kalta administracine tvarka, kadangi nekirto (nespėjo kirsti, nes tam sutrukdė iškilęs kelio stulpelis) tolesnį eismą draudžiančio kelio ženklo Nr. 303, jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, kad ji nepažeidė (laikėsi) bendro pobūdžio visiems eismo dalyviams ir specialių vairuotojams keliamų kelių eismo taisyklių reikalavimų.
21.3. Savivaldybės teigimu, nei atsakovės šioje byloje nekvestionavo įsiteisėjusio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo Nr. AV2-2036 teisenos nutraukimo, tačiau akcentavo, jog atlikdami tyrimą, policijos pareigūnai visiškai nevertino ir neanalizavo aplinkybių, kurias savo atsiliepimuose dėstė atsakovės, t. y. vairuotojos elgesio keletas sekundžių iki jai atsitrenkiant į kelio stulpelį – elgesio, kuris, kaip patvirtina byloje esanti vaizdo medžiaga, Kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo prasme buvo itin neatsargus, rizikingas ir pavojingas, todėl atitinkamai ir sukėlė vairuotojai neigiamas pasekmes, už kurias atsakomybės vairuotoja ne tik nėra linkusi prisiimti, tačiau dar ir siekia kompensacijos viešųjų finansų sąskaita. Aplinkybės, patvirtinančios pačios vairuotojos itin didelį neatsargumą, t. y. aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos ir vertintos policijos pareigūnų tiriant šį įvykį administracinės teisenos tvarka, yra itin reikšmingos įvertinti analizuojant šį įvykį civiline tvarka, t. y. sprendžiant žalos atlyginimo klausimą.
21.4. Vaizdo įrašuose aiškiai matomas atsakovių procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstytos aplinkybes apie vairuotojos itin neatsargų, nerūpestingą ir iš esmės neteisėtą vairavimą kelios akimirkos prieš atsitrenkiant į pakeliamą kelio užtvarą, o būtent – vairuotojos nesustojimą prieš privalomą kelio ženklą „STOP“, greičio prieš pėsčiųjų perėją nemažinimą, leistinų važiavimo krypčių sankryžoje nepaisymą ir atitinkamai neleistiną pasirinkimą 19:07 valandą važiuoti draudžiama kryptimi tiesiai, taip pat draudžiamojo ženklo važiuoti tiesiai pastebėjimą tik likus metrui iki jo, kai tolesnį važiavimą tiesiai jau sustabdė numatytu laiku iškilęs kelio stulpelis. Ieškovė pati sudarė sąlygas eismo įvykiui kilti, savo automobiliui ir apeliantės turtui sugadinti. Dėl to šioje byloje turėtų ne tik būti atmesti ieškovės reikalavimai dėl žalos atlyginimo, tačiau ir patenkintas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priešieškinis, kuriuo yra prašoma priteisti iš ieškovės jos veiksmais padarytą turtinę žalą.
22. Atsiliepimu į atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinius skundus ieškovė I. D. prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti ir priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
22.1. Ieškovės teigimu, Savivaldybės apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
22.2. Savivaldybės apeliaciniame skunde yra nesutinkama su teismo sprendimu, tačiau nenurodomi iš esmės jokie nesutikimo pagrindai, nenurodomi teismo padaryti pažeidimai, neįvardijamos aplinkybės, kurios nebuvo nustatytos, tačiau turėjo būti nustatytos ir t. t. Apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendime išdėstytus motyvus ir nenurodomos teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu būtų galimas kitoks faktinių aplinkybių vertinimas.
22.3. Autoįvykis įvyko prieš nurodyto kelio ženklo Nr. 303 galiojimo zoną, todėl teismas nevertino aplinkybių, kad šis ženklas įrengtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ reikalavimus, o būtent taisyklių 107 punktas nustato, kad ženklas Nr. 303 įrengiamas ir naudojamas taip pat kaip ir ženklas Nr. 302, o Taisyklių 106 punktas nustato, kad ženklas Nr. 302 įrengiamas iš abiejų (visų) pusių prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas eismas, pradžią. Apie ruožo, kuriame draudžiamas eismas, pradžią vairuotojai turi būti informuojami iš anksto, įrengiant artimiausioje sankryžoje ženklus Nr. 302 su papildomomis lentelėmis Nr. 801–803 arba Nr. 812–814. Teismas nevertino, kad Savivaldybė nesilaikė šių kelio ženklų įrengimo reikalavimų, pažeidė taisykles ir sukėlė pavojų eismo dalyviams, kadangi eismo įvykis įvyko dar prieš ženklo galiojimo zoną ir konstatavo, kad autoįvykio ir jo pagrindu kilusios žalos priežastis yra ne kelio ženklo, o eismą ribojančio įrenginio – stulpelių – įrengimas.
22.4. Pažymėjo, kad už kelio ženklų Vilniaus mieste tinkamą įrengimą yra atsakinga būtent Savivaldybė ir būtent ji turi užtikrinti, kad kelio ženklai būtų matomi, tinkamai pasirenkant jų įrengimo vietą, aukštį, jų kartotinumą.
Šalies argumentai
22.5. Ieškovė nurodo, kad kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ nėra visiškai uždraudžiamas eismas, yra leidžiamas nurodytų išimčių kategorijoms priklausančių transporto priemonių eismas, ir su juo negali būti naudojami eismą ribojantys įrenginiai. Kelių eismo taisyklėse nėra sąvokos „pėsčiųjų zona“ ir nėra nustatomos eismo taisyklės tokioje teritorijoje. Savivaldybė nenurodo kokioms konkrečiai materialiosioms teisės normoms yra prieštaravimas ir nesuprantama, kaip teismo sprendimas gali prieštarauti materialiosioms teisės normoms. Pažymėjo, kad kelio ženklas Nr. 303 leidžia eismą motociklams maršrutinėms, aptarnaujančio transporto ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms, todėl teiginys apie pavojų pėstiesiems yra visiškai nepagrįstas, šio ženklo galiojimo zonoje transporto priemonės turi pirmumo teisę prieš pėsčiuosius. Ieškovė nepažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimų, ką patvirtina su ieškiniu pateikti įrodymai.
22.6. Eismą ribojančio įrenginio ženklinimas vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis ir ženklinimo taisyklėmis gali būti tinkamai realizuojamas keliais būdais, todėl įvardinti vieno konkretaus iš kelių galimų, ženklinimo būdo nėra būtinybės, nes alternatyvaus būdo pasirinkimas yra subjekto diskrecijos teisė.
22.7. Ieškovė pažymi, kad kelio ženklas Nr. 303 neriboja eismo, o tik draudžia jį atitinkamų kategorijų transporto priemonėms; eismo ribojimo įrenginys yra kelio ruože, kuriame nėra ribojamas eismas, ko apeliantė neginčija; Kelių eismo taisyklėse ir ženklinimo taisyklėse būtent ir nustatyti kelio ženklų įrengimo atstumai ir kartotinumas, kad būtų galima atlikti apeliantės nurodomus Kelių eismo taisyklių 116.1, 106 ir 86 punktuose numatytus veiksmus. Šiuo atveju kelio ženklai įrengti nesilaikant reikalavimų ir neužtikrina eismo saugumo. Ženklinimo Taisyklių 80 punktas numato Ženklas Nr. 137 „Kiti pavojai“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra kitokių įspėjamaisiais ženklais nenumatytų pavojų. Būtent šis ženklas yra skirtas įspėti vairuotojus apie pavojus, kuriems nėra numatyti specialūs kelio ženklai. Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio ženkliai“ I skyriaus 2 dalis nustato, kad įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 101–137, 150, 151 žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50–100 m. gyvenvietėje ir 150–300 m. ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Taigi, informavimas įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 137 apie eismo ribojimo automatiškai pakylantį įtaisą, kaip pavojaus šaltinį, turėtų būti ne mažesniu atstumu nei 50 metrų iki paties įtaiso įrengimo vietos.
22.8. Pareiškėjos dėl autoįvykio patirta žala daug kartų viršijo ANK numatytą vieno šimto penkiasdešimt eurų sumą, kuria gali priteisti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, yra pripažinta nukentėjusiojo teisė į civilinio ieškinio patenkinimą ir patirtos materialinės žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju Savivaldybė ginčija patį nukentėjusiojo teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimą, kuris taip pat nėra šios bylos dalykas.
22.9. Nors SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodo, kad pakeliami užtvarai naudojami, kaip papildoma priemonė kartu su kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ siekiant uždrausti transporto priemonių važiavimą (duomenys neskelbtini) prospekto kelio ruože“, tačiau šis nurodomas eismo reguliavimo priemonių derinys yra negalimas, kadangi kelio ženklu Nr. 303 draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones, tai yra šis ženklas neriboja eismo pilnai, o draudžia tik atitinkamų kategorijų mechaninių transporto priemonių eismą. Akivaizdu kad eismo ribojimo įrenginio – pakeliamųjų stulpelių naudojimas su kelio ženklu Nr. 303 kelia mirtiną pavojų neįgaliesiems, bei aptarnaujančiojo transporto vairuotojams.
22.10. Pažymėjo, jog apeliantė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos apeliaciniame skunde išreiškiamą poziciją. Apeliantė nenurodo teisės akto, kuriuo ieškovei būtų draudžiama būti nurodytoje (duomenys neskelbtini) prospekto vietoje. 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu dėl administracinio nusižengimo Nr. AV2-2036 teisenos nutraukimo, konstatuota, kad ieškovė minėto įvykio metu kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliaciniame skunde neginčijo pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir išdėstytų vertinimo motyvų, o tik išreiškė nesutikimą su teismo priimtu sprendimu, kuris grindžiamas išimtinai tais pačiais motyvais, kurie buvo nagrinėjami teisme, apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
26. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
27. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. 19.07 val. ieškovė, vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini) ir važiuodama (duomenys neskelbtini) prospektu link (duomenys neskelbtini) gatvės, atsitrenkė į priešais pėsčiųjų perėją įrengtą eismo ribojimo priemonę – pakeliamą stulpelį. Įvykio metu buvo sugadintas ieškovei priklausantis automobilis ir viešąja nuosavybe esantis kelio stulpelis, taip pat konstatuotas nežymus ieškovės sveikatos sutrikdymas.
29. Eismo įvykio metu įvykio vietoje eismą ribojo draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303, draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą, su papildoma lentele Nr. 828, numatančia, kad ženklo Nr. 303 galiojimo laikas darbo dienomis yra – 19-4 val. Šis ženklas įvykio metu buvo pastatytas už perėjos (ir atitinkamai už minėtų pakeliamųjų stulpelių, esančių prieš perėją). Dėl įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena vairuotojos (ieškovės) atžvilgiu, kuri Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu buvo nutraukta, konstatavus, kad minėtos transporto priemonės valdytojo (ieškovės) objektyvių kaltės įrodymų nėra. Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad pagal Kelių eismo taisykles draudžiamieji kelio ženklai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo, t. y. ženklo galiojimo zona prasideda už pakeliamųjų stulpelių. Konstatavus, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotoja (ieškovė) nepažeidė kelio ženklų Nr. 303 ir Nr. 828 reikalavimų, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu buvo nutraukta.
30. Ieškovė prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl minėto eismo įvykio. Nurodė, kad eismo ribojimo priemonė (pakeliami stulpeliai) nebuvo paženklinti, dėl to ieškovė į juos atsitrenkė ir patyrė nuostolius.
Dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės
31. Pagal CK 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąją CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
33. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
34. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šioje normoje yra reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju, ir ji įtvirtina teismo teisę spręsti dėl prašomos priteisti žalos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 36 punktas).
35. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).
36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) buvo įrengtas už pakeliamųjų stulpelių, t. y. pakeliamieji stulpeliai buvo įrengti prieš ženklą Nr. 303. Pagal Kelių eismo taisykles draudžiamieji kelio ženklai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo, taigi ties pakeliamųjų stulpelių vieta eismas nebuvo draudžiamas.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtas kelio ženklas nedraudžia viso eismo, juo draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Nors Savivaldybė nurodo, kad drausmingiems vairuotojams, besivadovaujantiems šiuo apie eismo ribojimą įspėjančiu kelio ženklu Nr. 303, pakeliamieji kelio stulpeliai, įrengti prie pat pėsčiųjų perėjos krašto, rūpestingo vairavimo atveju išvis yra neaktualūs ir nekelia jokio pavojaus, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su ieškovės argumentais, pažymi, jog šio ženklo buvimas niekaip neinformuoja apie eismo ribojimo įtaisų (pakeliamų stulpelių) buvimą ir jų keliamą pavojų. Be to, jokių kitų ženklų, įspėjančių apie minėtą eismo ribojimo priemonę, eismo įvykio metu nebuvo įrengta ir ginčo byloje dėl to nėra. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, jog pakeliamieji stulpeliai nebuvo tinkamai paženklinti.
38. Vien tai, kad pati ieškovė 19.07 val. per sankryžą bandė važiuoti tiesiai, nepaisydama sankryžoje stovėjusio kelio ženklo, draudžiančio tolimesnį maršrutinių transporto priemonių eismą tiesiai (duomenys neskelbtini) prospektu nuo 19.00 valandos, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nekeičia fakto, kad minėti pakeliamieji stulpeliai nebuvo tinkamai pažymėti – ties jų vieta eismas nebuvo draudžiamas, jokias įspėjamaisiais ženklais minėta eismo ribojimo priemonė, įrengta eismą leidžiančioje vietoje, eismo įvykio metu nebuvo pažymėta.
42. Teisėjų kolegija, nesutikdama su aukščiau nurodytais Savivaldybės argumentais pažymi, kad kelio ženklas Nr. 303 neriboja eismo, o tik draudžia jį atitinkamų kategorijų transporto priemonėms, o eismo ribojimo įrenginys (pakeliami stulpeliai) yra kelio ruože, kuriame nėra ribojamas eismas. Be to, Kelių eismo taisyklėse ir Ženklinimo taisyklėse būtent ir nustatyti kelio ženklų įrengimo atstumai ir kartotinumas, kad būtų galima atlikti apeliantės nurodomus „Kelių eismo taisyklių 116.1, 106 ir 86 punktuose“ numatytus veiksmus, t. y. šiuo atveju kelio ženklai įrengti nesilaikant reikalavimų ir neužtikrina eismo saugumo. Pažymėtina ir tai, kad Ženklinimo taisyklėse numatytas Ženklas Nr. 137 „Kiti pavojai“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra kitokių įspėjamaisiais ženklais nenumatytų pavojų. Šis ženklas yra skirtas įspėti vairuotojus apie pavojus, kuriems nėra numatyti specialūs kelio ženklai.
43. Nors Savivaldybė (apeliantė) nurodo, kad kelio ženklas Nr. 303 „Eismas draudžiamas“ su papildoma lentele Nr. 801 „Atstumas iki objekto“ (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) negali būti įrengtas, nes neatitiktų teisės aktų reikalavimų, tačiau pažymėtina, kad Ženklinimo taisyklių 106 punktas nustato, kad sudėtingose sankryžose įrengiant kelio ženklą Nr. 303, leidžiama naudoti ženklus Nr. 601–603, 609, 628, t. y. pavaizduoti eismo schemas.
44. Savivaldybės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo Savivaldybės pateiktus faktinius duomenis (vaizdo įrašų medžiagą), kuriais Savivaldybė byloje grindė savo atsikirtimus, o būtent – kad pačios vairuotojos (ieškovės) itin neatsargus ir lengvabūdiškas elgesys keletas sekundžių iki atsitrenkimo į pakeliamą kelio stulpelį būtent ir lėmė arba bent jau reikšmingai padidino vairuotojai kilusią žalą.
45. Kaip jau buvo nustatyta šioje byloje, 2019 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo priimtas nutarimas Dėl administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisenos nutraukimo, kuriuo konstatuota, kad I. D. (ieškovė) minėto įvykio metu kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir jos kaltės įrodymų nėra. Šiuo nutarimu yra pasisakyta dėl ieškovės kaltės nebuvimo, todėl sutiktina su ieškovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju kaltės dėl autoįvykio ginčijimas yra ne šios bylos dalykas.
47. Pažymėtina ir tai, kad minėtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje priimtas nutarimas Dėl administracinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisenos nutraukimo, kuriuo konstatuota, kad I. D. minėto įvykio metu kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė yra įsiteisėjęs ir paliktas nepakeistas išnaudojus visas apskundimo galimybes (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-783-1122/2019, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. EAN2-93-1121/2020).
48. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 667 straipsnio 2 dalis nustato, kad Institucijų (pareigūnų) nutarimai, priimti administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjus ne teismo tvarka, privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims, jeigu jie suėjus apskundimo terminui nebuvo apskųsti teismui ar išnagrinėjus skundą nebuvo panaikinti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nesutinka su įsiteisėjusiu nutarimu, kuris jai yra privalomas.
49. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tiek Savivaldybės, tiek SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teiginiai apie tai, kad ieškovė, važiuodama (duomenys neskelbtini) prospektu, nesilaikė tam tikrų eismo taisyklių, nėra šios bylos dalykas ir, net jei būtų įrodyti, nekeičia fakto, kad atsakovė Savivaldybė neužtikrino tinkamo kelio (kelio stulpelių) ženklinimo, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma.
50. Taigi, kaip jau šioje byloje buvo nustatyta, kelio stulpeliai nebuvo tinkamai paženklinti. Kadangi pareiga užtikrinti tinkamą kelio stulpelių ženklinimą tenka Savivaldybei, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė įrodė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Kadangi ieškovė pateikė jos patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, kurios priežastiniu ryšiu yra susijusios su įvykusiu eismo įvykiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (CK 6.249 straipsnis).
51. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo priteisto žalos atlyginimo apskaičiavimas ir dydis Savivaldybės apeliaciniame skunde neginčijamas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu toliau nepasisako.
Dėl atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ apeliacinio skundo reikalavimų
52. Apeliantė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodo, kad pakeliami užtvarai naudojami, kaip papildoma priemonė kartu su kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, siekiant uždrausti transporto priemonių važiavimą (duomenys neskelbtini) prospekto kelio ruože“. Dėl ieškovės nerūpestingumo ir didelio neatsargumo, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ patyrė turtinę žalą, t. y. kadangi sugadinto pakeliamo užtvaro nebuvo galima suremontuoti, todėl iškilo būtinybę keisti į naują ir atsakovė dėl ieškovės veiksmų patyrė 5 983,45 Eur (su PVM) dydžio žalą.
53. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, apeliantės nurodomas eismo reguliavimo priemonių derinys yra negalimas, kadangi kelio ženklu Nr. 303 draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones, tai yra šis ženklas neriboja eismo pilnai, o draudžia tik atitinkamų kategorijų mechaninių transporto priemonių eismą.
54. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad automatiškai tam tikru metu iš kelio dangos pakylantys stulpeliai, ribojantys eismą, nėra įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, ir, nesant tinkamo jų paženklinimo, kelia didelę žalos atsiradimo riziką, dėl to yra prilygintinas didesnio pavojaus mechanizmui (CK 6.270 straipsnis).
55. Didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.270 straipsnio 5 dalis). Tam, kad kiltų ieškovės civilinė atsakomybė dėl kelio stulpelio sugadinimo, būtina nustatyti visas jos civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kaip konstatuota pirmosios instancijos sprendime ir šioje nutartyje, ieškovės neteisėti veiksmai dėl 2019 m. gegužės 29 d. eismo įvykio byloje nenustatyti. Nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priešieškinį, pareikštą ieškovei dėl nuostolių už pakeliamojo kelio stulpelio sugadinimą atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.
56. Nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, kaip CK 6.246 ir 6.247 straipsniuose įtvirtintos deliktinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su padarytos žalos konkretaus dydžio nustatymu (CK 6.249 straipsnis).
57. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Dėl procesinės bylos baigties
58. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantės nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinius skundus atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
59. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.
61. Ieškovė pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovių, t. y. 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (už atsiliepimo į atsakovių apeliacinius skundus parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengtų apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia lygiomis dalimis priteisti iš apeliančių ieškovei 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 350,00 Eur.
62. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
63. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ieškovei I. D. 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) iš kiekvienos atsakovės.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.