- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- e2-3901-1101/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36187-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“
- Advokatai
- Remigijus Volikas
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Gedai Girdvainytei ir Dariui Mitrofanovui ir
atsakovės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovei Jolantai Čuchonskai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“ dėl patirtos žalos atlyginimo ir pagal atsakovės savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ priešieškinį ieškovei I. D. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje – akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovių ieškovei priteisti 5 704,68 Eur turtinę žalą, 2 300 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2019 m. gegužės 29 d. vairuodama automobilį Mini Cooper važiavo Gedimino prospektu ir ties Vilniaus g. ir pėsčiųjų perėja pajuto smūgį į automobilį. Mačiusių liudininkų teigimu, automobiliui įvažiavus į sankryžą, pradėjo keltis vienas iš apsauginių stulpelių, kiti stulpeliai nekilo. Nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, ieškovė ženklo, ribojančio eismą nuo 19 val., ribų nekirto, kelių eismo taisyklių nepažeidė. Ieškovė įvykio metu patyrė sužalojimus, kreipėsi į medikus, buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, įvykio metu buvo apgadintas automobilio Mini Cooper priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas. 2019 m. gegužės 29 d. buvo priimtas administracinis sprendimas uždrausti transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme ir panaikinti privalomosios techninės apžiūros galiojimą. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas nutarimas dėl administracinės teisenos nutraukimo, kuriuo konstatuota, kad ieškovė (vairuotoja) minėto įvykio metu kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė ir jos kaltės įrodymų nėra. Tuo pačiu nutarimu nurodyta žalos atlyginimo klausimą spręsti civiline tvarka. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas visiems asmenims pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 667 straipsnio 2 dalį. Atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ civilinės atsakomybės draudikas ADB „Gjensidige“ eismo įvykį pripažino nedraudiminiu. Šis ADB „Gjensidige“ sprendimas yra nemotyvuotas, grindžiamas ne nustatytais faktais, o hipotezėmis ir peržengia bendrovės kompetencijos ribas. Minėtu 2019 m. rugsėjo 18 d. VPK nutarimu ieškovė pripažinta nekalta dėl autoįvykio, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir nežymiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Dėl šio įvykio ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro asmeninio turto – automobilio Mini Cooper – sugadinimas, dėl autoįvykio patirtos išlaidos bei negautos pajamos iš individualios veiklos dėl sveikatos sutrikdymo autoįvykio metu. Automobilio autoįvykio metu patirtų apgadinimų atkuriamoji vertė, nustatyta nepriklausomų vertintojų biuro kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, – 2 078,08 Eur. Dėl autoįvykio ieškovė patyrė išlaidas – 140 Eur už automobilio žalos vertinimą, 30 Eur už automobilio išvežimą, 500 Eur už administracinio nusižengimo teisenos tyrimo metu patirtas išlaidas už teisinę pagalbą bei, atsižvelgiant į tai, kad dėl autoįvykio buvo uždrausta automobilio eksploatacija, o dėl autoįvykio sukeltų pasekmių ieškovė jautė baimę vairuoti, todėl būtiniems poreikiams tenkinti buvo naudojamasi transporto įmonių pavėžėjo paslaugomis, todėl ieškovė patyrė 225,60 Eur išlaidų pavežėjų paslaugoms. Ieškovė yra dizainerė, kūrybinio darbo atstovė, todėl jausdama autoįvykio padarinius, negalėjo susikaupti darbui. Dėl autoįvykio metu prarastos galimybės savarankiškai vykti automobiliu darbo reikalais, fizinių kūno sužalojimų bei įvykio sukeltos psichinės būklės, ieškovė negalėjo tęsti naujos vasaros kolekcijos gamybos ir pristatymo parengimo darbų, dėl ko ši kolekcija nebuvo pristatyta. Ieškovės patirta žala negautų pajamų forma sudaro 2 731 Eur. Autoįvykio metu patirtas šokas, stresinė būsena bei fizinės sveikatos sutrikdymas sukėlė didelius moralinius išgyvenimus. Dėl patirto įvykio keletą mėnesių buvo sutrikęs miegas, padidėjęs nervingumas, nepavykdavo susikaupti, susikoncentruoti į darbą. Nors patirti fiziniai sužalojimai konstatuoti nežymūs, tačiau ilgą laiką buvo jaučiamas skausmas kaklo srityje bei nerimas ir baimė dėl oro pagalvių vairuojant automobilį, dėl ko ieškovė kreipėsi į psichoterapeutą. Taip pat autoįvykio aprašymas ir komentavimas žiniasklaidoje padarė didelę neigiamą įtaką įprastam ieškovės socialiniam gyvenimui ir kasdieniam gyvenimo ritmui. Ieškovės teigimu, jos patirta neturtinė žala sudaro 2 300 Eur.
3. Eismo įvykio vietoje, t. y. Gedimino prospekte ties sankryža su Vilniaus gatve, Vilniuje eismą Gedimino prospektu riboja draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303, draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą su papildoma lentele Nr. 828, galiojimo laikas darbo dienomis nuo 19-4 h. Pagal Kelių eismo taisykles draudžiamieji kelio ženklai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo. Pakeliamieji stulpeliai, kuriems iškilus be perspėjimo ir nesant jokių įspėjamųjų ženklų apie jų buvimą ar veikimą, buvo įrengti prieš kelio ženklą Nr. 303. Šis kelio ženklas nedraudžia viso eismo, juo draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones, todėl šio ženklo buvimas niekaip neinformuoja apie eismo ribojimo įtaisų buvimą ir jų keliamą pavojų. Pakeliamieji eismo ribojimo įtaisai yra padidinto pavojaus šaltinis. Eismo ribojimo įtaisas be perspėjimo ir be tinkamo žymėjimo gali sukelti itin skaudžias pasekmes, turtinę žalą ar net asmenų mirtį. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių keliuose ir gatvėse, kuriuose vyksta viešasis eismas, įrenginių naudojimas turi būti ženklinamas, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės bei Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo patvirtintos Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklės (toliau – Ženklinimo taisyklės). Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio ženklai“ I skyrius reglamentuoja įspėjamuosius ženklus, įspėjančius vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Šiame skyriuje nėra specialaus ženklo, įspėjančio apie eismo ribojimo priemones, tačiau kad laikinai ar netikėtoje vietoje ribojamas eismas turi būti įrengiami ženklai Nr. 146 Posūkio kryptis į dešinę, Nr. 147 Posūkio kryptis į kairę, ar Nr. 148 Eismo krypčių išsiskyrimas. Ženklinimo taisyklių 84 punktas nustato „Ženklai Nr. 146 „Posūkio kryptis į dešinę“ ir Nr. 147 „Posūkio kryptis į kairę“ turi būti įrengiami ribotai matomo ar mažo spindulio (kai eismo saugumo koeficientas yra mažesnis už 0,6) kelio vingyje, ties važiuojamosios dalies susiaurėjimu, taip pat kelio remonto ar statybos darbų vietoje arba kai tai gali padidinti eismo saugumą. Ženklinimo taisyklių 85 punktas nustato „Ženklas Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“ turi būti įrengiamas kelių atsišakojimo, kelio remonto ar statybos darbų vietoje. Ženklas taip pat turi būti įrengiamas, kai tai padidina eismo saugumą „T“ formos sankryžose priešais tęsinio neturintį kelią.“ Įvertinant tai, kad yra numatytas privalomas ženklinimas kelio ženklu Nr. 151 Greičio mažinimo priemonė, prieš kiekvieną greičio ribojimo priemonę, prieš visus kelio vingius, susiaurėjimus, sankryžas ir kitus objektus, kurie reikalauja vairuotojo atidumo, eismo ribojimo priemonių neženklinimas įspėjamaisiais ženklais yra labai grubus Kelių eismo taisyklių ir Ženklinimo tvarkos pažeidimas. Nors nėra patvirtinto specialaus įspėjamojo ženklo įspėti eismo dalyvius apie eismo ribojimo priemones, kurios netikėtai padaro eismą negalimu, tačiau šiuo atveju tinkami naudoti kelio ženklai Nr. 146, Nr. 147 ir Nr. 148, kurie naudojami kelio remonto, eismo juostos uždarymo, laikino eismo ribojimo ir kitais atvejais. Taip pat Kelių eismo taisyklėse yra numatytas ženklas Nr. 137 Kiti pavojai (Kelio ruožas, kuriame yra kitais kelio ženklais nenumatytų pavojų), kuris būtent ir skirtas įspėti apie pavojų, kuriam Kelių eismo taisyklėse nėra numatyta specialaus ženklo. Ženklinimo taisyklių 80 punktas numato Ženklas Nr. 137 „Kiti pavojai“ turi būti įrengiamas prieš kelio ruožą, kuriame yra kitokių įspėjamaisiais ženklais nenumatytų pavojų. Kelių eismo taisyklių 1 priedo „Kelio Ženklai“ I skyriaus 2 dalis nustato, kad Įspėjamaisiais kelio ženklais Nr. 101–137, 150, 151 žymimas pavojingas kelio ruožas prasideda už 50–100 m gyvenvietėje ir 150–300 m ne gyvenvietėje nuo įspėjamojo kelio ženklo įrengimo vietos. Akivaizdu, kad informavimas įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 137 apie eismo ribojimo automatiškai pakylantį įtaisą, kaip pavojaus šaltinį, turėtų būti ne mažesniu atstumu nei 50 metrų iki paties įtaiso įrengimo vietos.
4. Vilniaus miesto savivaldybė neatliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos pareigos užtikrinti, kad kelias ir eismo organizavimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, įrengė savaime pasikeliančius eismo ribojimo įrenginius Gedimino prospekte, apie tokį savaime iškylančių kliūčių pavojų neinformavo vairuotojų įspėjamaisiais ženklais Kelių eismo taisyklių ir Ženklinimo tvarkos reglamentuotu atstumu, taip grubiai pažeidė saugaus eismo automobilių keliais įstatymo principą, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Eismo ribojimo įrenginį, po kelio danga sumontuotus automatiškai pakylančius stulpelius, eksploatuoja atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“, tačiau tokio įrenginio ši įmonė negalėtų įrengti savarankiškai, savo pačios sprendimu. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte kaip savarankiška savivaldybės funkcija reglamentuojama vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Todėl saugaus eismo organizavimo funkcija ir atsakomybė negali būti perleidžiama visa apimti kitam subjektui nei nustatyta Vietos savivaldos įstatyme. Net ir tuo atveju, jei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savavališkai, be Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo būtų įrengusi autoįvykį sukėlusį eismo ribojimo įrenginį, neišnyktų Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė dėl netinkamo saugaus eismo organizavimo ir jo sukeltų pasekmių. Todėl atsižvelgiant į tai, turėtų būti taikoma solidarioji atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsakomybė.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė 2019 m. gegužės 29 d., važiuodama Gedimino prospekto atkarpa 19:07 val., dar prieš eismo įvykį nesilaikė kelio ženklų, elgėsi neatsargiai, tokiu būdu pažeidė bendruosius protingumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, kas atitinkamai lėmė vairuotojos patirtą žalą. Policijos nutarime, kuriuo ieškovė iš esmės ir grindžia savo reikalavimus, buvo konstatuota tik tai, kad vairuotoja nepažeidė (nekirto) netrukus už kelio stulpelio stovėjusio kelio ženklo Nr. 303 „Eismas draudžiamas“, draudžiančio motorinių transporto priemonių eismą su papildoma lentele Nr. 828 (galiojimo laikas darbo dienomis nuo 19-4 h). Šis ženklas eismo įvykio metu buvo pritaisytas apie keliasdešimt centimetrų už kelio stulpelių, todėl akivaizdu, kad minėto kelio ženklo vairuotoja nekirto ir ANK 417 straipsnio 1 dalies (kelio ženklų nesilaikymas) nepažeidė tik formaliai – vien dėl to, kad šiam pažeidimui įvykti sutrukdė iškilęs kelio stulpelis. Dėl to policijos nutarime formaliai konstatuota, kad vairuotoja kelių eismo taisyklių nepažeidė, jos kaltės dėl eismo įvykio nėra. Atsakovė nurodė, jog iš vaizdo medžiagos matyti, kad keletas sekundžių iki eismo įvykio, vairuotoja buvo itin neatsargi, nesiėmė būtinųjų veiksmų (nesustojo prieš kelio ženklą „Stop“), dėl ko atitinkamai nesumažino greičio, link sankryžos toliau važiavo įprastai įsibėgėjusi, dėl to nespėjo pastebėti iškylančio kelio stulpelio ir atitinkamai neišvengiamai į šį kelio stulpelį įvažiavo. Jeigu vairuotoja minėtoje vietoje prie Gedimino pr. 20 pastato būtų sustojusi prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, būdama normaliai atidi, ji būtų pamačiusi už 35 metrų kylančius kelio stulpelius, o vairuotojai privažiavus iki eismo įvykio vietos, šie stulpeliai jau būtų pakilę, dėl ko vairuotoja būtų neišvengiamai privalėjusi paisyti draudžiančio važiuoti tiesiai kelio ženklo, ir sukti į kairę arba apsisukti (ko šiuo atveju nepadarė, nes kylančių kelio stulpelių pastebėti nespėjo ir draudžiamu būdu tikėjosi pravažiuoti stulpeliams dar nepakilus). Važiuodama Gedimino prospektu ir žinodama, kad vakarais iškyla stulpeliai, tačiau jų nematydama ir nežiūrėdama į laikrodį, be kita ko, nepaisydama eismą draudžiančio ženklo, ieškovė pasirinko rizikuoti ir važiuoti tiesiai – tokiu būdu ji prisiėmė riziką, už kurios pasekmes pati privalo atsakyti. Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybę ir pareigą atlyginti žalą ieškovė kildina iš CK 6.266 straipsnio 1 dalies, tačiau eismo įvykis, kurio metu automobiliui kilo žala, įvyko ne dėl kelio stulpelio defekto, netinkamo stulpelio veikimo ar kitokių šios teisėtai įrengtos eismo ribojimo priemonės trūkumų. Tinkamai veikęs ir defektų neturėjęs kelio stulpelis kelyje iškilo numatytu laiku, kontroliuojamu intervalu, apie pakilimą įspėdamas raudonomis mirksinčiomis lemputėmis. Atitinkamai nepagrįstas yra ir ieškovės bandymas įrodyti, kad trūkumų turėjo pats kelias, t. y. Gedimino prospekto atkarpa sankryžoje. Kita vertus, jeigu teismas visgi laikytų, kad už ieškovės nurodomą žalą yra atsakinga savivaldybė, atsakovė nesutinkanti su ieškovės prašoma žala ir jos dydžiu, kadangi jos visiškai nepagrįstos ir neįrodytos. Ieškovės sprendimas administracinės teisenos byloje būti atstovaujamai advokato yra asmeninis ieškovės pasirinkimas, o advokatui už paslaugas sumokėtas atlygis visiškai asmeninės ieškovės išlaidos, jokiu tiesioginiu priežastiniu ryšiu nesusijusios su kokiais nors tariamai neteisėtais savivaldybės veiksmais. Judėjimas automobiliu asmenims nėra įstatymo garantuojama teisė, už kurios neteikimą asmenims privalo būti kompensuojama. Praradusi savo turėtą asmeninį automobilį, ieškovė galėjo naudotis ir viešuoju transportu (tai ieškovei būtų kainavę beveik tris kartus mažiau), tačiau pasirinko pavėžėjų bei automobilių nuomos paslaugas, todėl reikalavimas atlyginti šias išlaidas yra nepagrįstas. Ieškovės reikalavimas priteisti per 2019 metų vasarą, t. y. birželio – rugpjūčio mėnesiais negautas pajamas, atitinkančias trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio sumą (iš viso 2 731 Eur už tris mėnesius) laikytinas ne tik nepagrįstu, pernelyg nutolusiu nuo tariamai neteisėtų savivaldybės veiksmų, bet ir apskritai itin prieštaringu. Ieškovė nepateikė ir jokių duomenų apie tai, kad dėl autoįvykio patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo ji tapo nedarbinga. Prašydama priteisti neturtinę žalą ieškovė savo nurodomų teiginių apie patirtą pažeminimą, apkalbas, reputacijos pablogėjimą, prarastus klientus, pablogėjusią psichologinę būklę, rimtas patologijas (t. y. baimės priepuolius) niekaip nepagrindžia – visa tai yra tik deklaratyvūs, bendro pobūdžio teiginiai, iš esmės be jokių konkrečių įrodymų apie šių teiginių bent galimą pagrįstumą.
6. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atsakovių atžvilgiu atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad ADB „Gjensidige“ (atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos civilinės atsakomybės draudikė) gavusi pranešimą apie įvykį, atliko įvykio administravimo veiksmus, bei pasibaigus administracinėms procesams, atsižvelgdama į gautus duomenis, pripažino įvykį nedraudžiamuoju. Trečiojo asmens nuomone, akivaizdu, kad dėl minėto 2019 m. gegužės 29 d. įvykio nėra SĮ „Susiekimo paslaugos“ civilinės atsakomybės ir visų jos sąlygų. Gedimino pr. - Jogailos gatvių sankryžoje, važiuojant nuo Vasario 16 – osios gatvės, ieškovė neįvykdė kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikalavimų ir važiavo nesustojus (minėtas aplinkybes patvirtina vaizdo įrašas). Po sustojimo ieškovė būtų geriau įvertinusi esamą situaciją sankryžoje bei draudimus esančius priekyje už 35 m., be to, važiuojant mažesniu greičiu būtų tinkamai įvykdžiusi ir 27 punktą - prieš perėją ieškovės privalo sumažinti greitį arba sustoti. Ieškovė, sustojusi prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, būtų pamačiusi papildomai esančias technines reguliavimo priemones (pakeliamus automatizuotus eismo valdymo stulpelius), pastarieji jau būtų pakilę, todėl ši sąlyga yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir žalos ieškovei atsiradimu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vairuotoja nesilaikė pirmiau paminėtų saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, nevykdė kelių eismo taisyklių ir ženklų reikalavimų, todėl sudarė sąlygas kilti eismo įvykiui, kurio metu nukentėjo transporto priemonė ir savivaldybei priklausantis turtas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog dėl minėto įvykio/vairuotojos reiškiamo reikalavimo nėra nustatytos SĮ „Susiekimo paslaugos“ ar Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygos. Priešingai, nustatyti vairuotojos (ieškovės) neteisėti veiksmai, kurie ir sąlygojo minėtos žalos ieškovei atsiradimą. Be to, ieškovė nepagrindė prašomų priteisti sumų.
7. Atsakovė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės 4 945 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovė nurodė, kad UAB „Telekonta“ apžiūrėjo pakeliamą užtvarą ir 2019 gruodžio 6 d. surašė defektinį aktą. Defektiniame akte UAB „Telekonta“ nurodė, kad pakeliamo užtvaro neįmanoma suremontuoti, o naujo pakeliamo užtvaro kaina su montavimo darbais yra 4 945 Eur be PVM. Sugadinto pakeliamo užtvaro pakeitimo darbai buvo atlikti 2019 m. gruodžio mėnesį. Iš viso atsakovė sumokėjo 5 983,45 Eur. Tarp ADB „Gjensidige“ ir atsakovės buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta SĮ „Susiekimo paslaugos“ civilinė atsakomybė už žalą padarytą trečiojo asmens materialiam turtui, sveikatai (įskaitant gyvybės atėmimą) vykdant apdraustą veiklą. 2019 m. birželio 7 d. atsakovė kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2020 m. kovo 26 d. ADB „Gjensidige“ informavo, kad draudimo išmoka dėl įvykio metu atsiradusios/patirtos žalos negali būti mokama, nes įvykis neatitinka draudžiamajam įvykiui pripažinti būtinų kriterijų, t. y. dėl minėto įvykio nenustatyta ir neįrodyta SĮ „Susiekimo paslaugos“ civilinė atsakomybė ir visos jos sąlygos. Šiuo atveju dėl žalos atsiradimo didelę reikšmę turėjo pats ieškovės elgesys. Kaip galima spręsti iš vaizdo įraše užfiksuoto automobilio smūgio į pakeliamą užtvarą momento ir smūgio metu automobiliui padarytos žalos, smūgio būta stipraus, vaizdo įraše nematyti automobilio stabdymo pėdsakų. Taigi ieškovė, važiuodama Gedimino pr., Vilniuje, galėjo viršyti Gedimino pr. leidžiamą greitį. Jeigu ieškovė būtų sustabdžiusi automobilį prie STOP ženklo, automobilis, važiuodamas iš vietos iki pakeliamų užtvarų, techniškai negalėtų pasiekti didelio greičio ir link jų būtų judėjęs mažesniu greičiu, dėl ko ieškovė būtų galėjusi tinkamai įvertinti situaciją sankryžoje bei draudžiamuosius kelio ženklus, esančius priekyje už mažiau nei 35 m., sureaguoti į įspėjamuosius signalus, informuojančius eismo dalyvius apie kylančius užtvarus. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokių įrenginių, objektų trūkumų, dėl ko ieškovei galėjo kilti žala. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės turtinę žalą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Automobilio vertinimas buvo atliktas 2019 m. birželio mėnesį, t. y. nuo automobilio vertinimo iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip pusantrų metų. Ieškovė ieškinyje nenurodė, ar automobilis buvo suremontuotas, ar kitaip eksploatuotas. Ieškovė, prašydama atlyginti negautas pajamas, nurodė, kad ji ruošėsi pristatyti naują vasaros rūbų kolekciją ir organizuoti prekybą savo kūrybos drabužių kolekcija, tačiau dėl autoįvykio metu prarastos galimybės savarankiškai vykti automobiliu darbo reikalais, fizinių kūno sužalojimų bei įvykio sukeltos psichinės būklės negalėjo tęsti naujos vasaros kolekcijos gamybos ir pristatymo parengimo darbų, nepateikė į bylą jokių brėžinių, nuotraukų. Vien tai, kad ieškovė pasiuvo rūbus, nereiškia, kad jos naujos kolekcijos rūbai būtų realizuoti, t. y. parduoti ir atneštų pelną. Į bylą nėra pateikta jokių dokumentų, sutarčių, kad ieškovę su trečiaisiais asmenimis sieja sutartinės prievolės ir kurie įsipareigojo įsigyti ieškovės rūbus. Atsakovės manymu, vargu, ar galėjo būti sutrikdyta individuali veikla, kai vyko jau paskutiniai paruošiamieji darbai. Patirtos negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovės teiginys, kad ji jautė baimę vairuoti transporto priemones, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, Vilniaus mieste viešuoju transportu galima lengvai pasiekti bet kokią vietą ir ieškovės naudojimasis pavėžėjimo ir automobilių nuomos paslaugomis buvo jos sąmoningas pasirinkimas, nereiškiantis, kad ji neturėjo kitos pasirinkimo galimybės. Atsakovės vertinimu, advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Tiesiogine minėtų išlaidų priežastimi buvo pačios ieškovės veiksmai, sudarant su advokatu teisinių paslaugų sutartį, kurioje buvo susitarta tiek dėl išlaidų už advokato paslaugas dydžio, tiek dėl jų sumokėjimo tvarkos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas suteikia teisę kiekvienam teisėtai Lietuvoje gyvenančiam asmeniui teisę kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos. Į bylą nėra pateikta dokumentų įrodančių, kad ieškovė būtų pasinaudojusi tokia teise. Ieškovės teiginiai apie jos pablogėjusią sveikatos būklę yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti. Ieškovė nepateikė jokių pažymų ir sąskaitų, jog lankėsi pas psichoterapeutą ar jai atliekamos reabilitacinės procedūros. Ieškinyje nepagrįstai nurodomi tokio pobūdžio argumentai, kad „ypatingai skausmingi buvo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojų komentarai žiniasklaidoje, kur I. D. buvo įvardijama kaip pažeidėja ir preziumuojama jos kaltė“. Atsakovės vertinimu, tokie ieškovės teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir klaidinantys teismą, nes atsakovės atstovai susiklosčiusią situaciją komentavo atsižvelgdami į tai, kad eismas Gedimino prospekto kelio atkarpoje buvo draudžiamas ir jei būtų laikiusis KET reikalavimų, ieškovė apskritai negalėjo ten važiuoti. Taigi ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti atmestas. Ieškovė vairavo transporto priemonę – automobilį ir būtent automobilio vairavimo metu sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į pakeliamą užtvarą. Taigi žalos padarymas yra susijęs su didesnio pavojaus šaltinio valdymu. Ieškovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, privalėjo žinoti teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis KET reikalavimų, būti itin atidi ir rūpestinga. Ieškovė turėjo ir galėjo pastebėti, jog eismas Gedimino prospekte yra draudžiamas nuo 19 val., privalėjo įsitikinti kelinta yra valanda ir laiku padaryti išvadą, kad šioje vietoje važiuoti tiesiai yra draudžiama. Ieškovė elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, pažeidė KET reikalavimus. Dėl ieškovės nerūpestingumo ir didelio neatsargumo atsakovė SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ patyrė turtinę žalą, t. y. buvo sugadintas pakeliamas užtvaras Gedimino prospekte. Ieškovė atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė saugaus eismo reikalavimus, protingo, rūpestingo ir atidaus žmogaus elgesio reikalavimus), dėl šių veiksmų buvo apgadintas atsakovės valdomas turtas – pakeliamas užtvaras. Taigi yra ieškovės veiksmų ir atsakovės patirtos žalos priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios sąlygos ieškovės, kaip pavojingo šaltinio valdytojo, civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už padarytą žalą.
9. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė atsakovės SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priešieškinį atmesti. Ieškovė nurodė, kad atsakovė priešieškinį grindžia faktinėmis aplinkybėmis, jog pakeliami užtvarai naudojami kaip papildoma priemonė kartu su kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ siekiant uždrausti transporto priemonių važiavimą Gedimino prospekto kelio ruože ir, kad transporto eismas darbo dienomis nuo 19 val. iki 4 val. ryto ir savaitgaliais nuo penktadienio 19 val. iki pirmadienio 4 val. ryto Gedimino prospekte yra draudžiamas. Nurodomų faktinių aplinkybių atsakovė nepagrindžia įrodymais. Kelių eismo taisyklės nustato, kad kelio ženklu Nr. 303 Draudžiamas motorinių transporto priemonių, traktorių ir savaeigių mašinų eismas, išskyrus mopedus, motociklus be priekabų, maršrutinį, aptarnaujantįjį transportą ir skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtas transporto priemones. Akivaizdu, kad kelio ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ nėra visiškai uždraudžiamas eismas, yra leidžiamas nurodytų išimčių kategorijoms priklausančių transporto priemonių eismas, ir su juo negali būti naudojami eismą ribojantys įrenginiai. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovės atsakomybė kyla kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo. Kategoriškai nesutiktina su nurodomu atsakomybės teisiniu pagrindu, nes šiai atsakomybei kilti būtina sąlyga yra, kad asmuo nėra pajėgus visiškai kontroliuoti didesnio pavojaus šaltinio. Šiuo atveju ieškovė visiškai kontroliavo didesnio pavojaus šaltinio – automobilio valdymą ir autoįvykis įvyko ne dėl didesnio pavojaus šaltinio nesuvaldymo priežasties, o dėl neleistinos kliūties sudarymo priežasties. Ieškovės kaltė dėl autoįvykio nėra konstatuota, o priešingai yra konstatuotas jos nekaltumas. Kompetentingos institucijos – policijos atstovai ištyrę eismo įvykio aplinkybes konstatavo, kad ieškovė kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Tuo tarpu atsakovė nesilaikė kelio ženklų įrengimo reikalavimų, pažeidė taisykles ir sukėlė pavojų eismo dalyviams. Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė dokumentą - UAB „Telekonta“ 2019 m. gruodžio 6 d. defektinį aktą, kuris yra nepasirašytas jį pateikusio asmens, be to, defektinis aktas surašytas 2019 m. gruodžio 6 d., o jame nurodoma, kad apžiūra atlikta 2019 m. gegužės 29 d. Toks didelis laiko tarpas tarp apžiūros ir akto surašymo yra neįmanomas. Ieškovė buvo pripažinta nekalta dėl autoįvykio, o atsakovė nepripažinta nukentėjusiąja. Bet kuriuo atveju, ieškovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę ir jai pareiga atlyginti žalą negali iškilti tiek dėl draudimo sutartimi perduotos civilinės atsakomybės, tiek dėl nustatyto kaltės nebuvimo. Atsakovės teiginiai, kad jeigu ieškovė būtų sustojusi prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, ji būtų pamačiusi kylančius užtvarus, o ieškovei privažiavus iki eismo įvykio vietos užtvarai jau būtų pakilę, neatitinka tikrovės ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Visų pirma įspėjamųjų ženklų, įspėjančių apie pakylančius užtvarus, gatvėje, kurioje įvyko eismo įvykis ir jos prieigose nėra. Be to, kelių eismo taisyklės nenumato kokiu atstumu reikia sustoti prieš kelio ženklą Nr. 204 „Stop“, tačiau nurodo, kad turi būti įvykdytas reikalavimas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju keliu, ieškovė šį reikalavimą įvykdė sustodama tiek prieš pėsčiųjų perėją, kurioje įrengtas ženklas, tiek pakartotinai sustodama įvažiavus į sankryžą ir įsitikindama, kad kertamuoju keliu nevažiuoja transporto priemonės. Ieškovė automobilio neremontavo, nes remonto paslaugų įmonių pasiūlytos remonto kainos buvo gerokai didesnės, nei vertinime nurodytoji atkuriamoji automobilio vertė. Automobilio eksploatacija uždrausta ir ieškovė jos neatstatė. Realiai patirta ieškovės žala dėl automobilio sugadinimo yra visa automobilio vertė. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kuriuo pakeistas ATPK bei jo reglamentuotų santykių teisinis reglamentavimas. ANK nereglamentuoja procesinių išlaidų atlyginimo, o jo 665 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė tenkinti priešieškinį. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos būtinosios sąlygos ieškovės, kaip pavojingo šaltinio valdytojo, civilinei atsakomybei kilti ir ji yra atsakinga už SĮ „Susisiekimo paslaugos“ padarytą turtinę žalą – sugadintą pakeliamą kelio atitvarą, todėl ieškovei kyla prievolė šią žalą atlyginti. Šiame atsiliepime savivaldybė papildomai atkreipia dėmesį, kad taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio, šiuo atveju – dalyvaujant eisme su transporto priemone, padidinto pavojaus šaltiniu. Tai, kad ieškovė dėl eismo įvykio nebuvo pripažinta kalta administracine tvarka, jokiu būdu nesudaro pagrindo išvadai, kad ji nepažeidė (laikėsi) bendro pobūdžio visiems eismo dalyviams ir specialių vairuotojams keliamų Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Dėl to šiuo atveju byloje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, kaip minėta, yra itin svarbu įvertinti policijos nutarime visiškai nevertintas, neanalizuotas ir eismo įvykio schemoj apskritai net nefiksuotas, tačiau vaizdo įrašuose aiškiai matomas bei atsakovių procesiniuose dokumentuose išsamiai išdėstytas aplinkybes, t. y. vairuotojos I. D. itin neatsargų, nerūpestingą ir iš esmės neteisėtą vairavimą kelios akimirkos prieš atsitrenkiant į pakeliamą kelio užtvarą, o būtent – vairuotojos nesustojimą prieš privalomą kelio ženklą „Stop“, leistinų važiavimo krypčių nepaisymą bei pasirinkimą 19:07 valandą važiuoti draudžiama kryptimi tiesiai.
11. Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.
Dėl ieškinio reikalavimų
12. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. 9.07 val. ieškovė, vairuodama transporto priemonę Mini Cooper ir važiuodama Gedimino prospektu link Vilniaus gatvės, atsitrenkė į priešais pėsčiųjų perėją įrengtą eismo ribojimo priemonę – pakeliamą stulpelį. Įvykio metu buvo sugadintas ieškovei priklausantis automobilis ir viešąja nuosavybe esantis kelio stulpelis, taip pat konstatuotas nežymus ieškovės sveikatos sutrikdymas.
13. Eismo įvykio metu įvykio vietoje eismą ribojo draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303, draudžiantis motorinių transporto priemonių eismą, su papildoma lentele Nr. 828, numatančia, kad ženklo Nr. 303 galiojimo laikas darbo dienomis yra – 19-4 val. Šis ženklas įvykio metu buvo pastatytas už perėjos (ir atitinkamai už minėtų pakeliamųjų stulpelių, esančių prieš perėją). Dėl įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena vairuotojos (ieškovės) atžvilgiu, kuri Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu buvo nutraukta, konstatavus, kad minėtos transporto priemonės valdytojo (ieškovės) objektyvių kaltės įrodymų nėra. Toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad pagal Kelių eismo taisykles draudžiamieji kelio ženklai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo, t. y. ženklo galiojimo zona prasideda už pakeliamųjų stulpelių. Konstatavus, kad automobilio Mini Cooper vairuotoja (ieškovė) nepažeidė kelio ženklų Nr. 303 ir Nr. 828 reikalavimų, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu buvo nutraukta. Minėtas Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis.
14. Šioje byloje paduotu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ turtinę ir neturtinę žalą, kurią ieškovė patyrė dėl minėto eismo įvykio. Ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas tuo, kad eismo ribojimo priemonė (pakeliami stulpeliai) nebuvo paženklinti, dėl to ieškovė į juos atsitrenkė ir patyrė nuostolius. Taigi pareikštu ieškiniu ieškovė atsakovių atžvilgiu prašo taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovės kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu netaikytina.
15. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, pasireiškia neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovių veiksmų neteisėtumą ieškovė grindžia tuo, kad nebuvo tinkamai paženklinta eismo ribojimo priemonė – pakeliami stulpeliai. Kaip minėta, eismo įvykio metu draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) buvo įrengtas už pakeliamųjų stulpelių, t. y. pakeliamieji stulpeliai buvo įrengti prieš ženklą Nr. 303. Pagal Kelių eismo taisykles draudžiamieji kelio ženklai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo, taigi ties pakeliamųjų stulpelių vieta eismas nebuvo draudžiamas. Jokių kitų ženklų, įspėjančių apie minėtą eismo ribojimo priemonę, eismo įvykio metu nebuvo įrengta ir ginčo byloje dėl to nėra. Taigi ieškovės argumentas, kad pakeliamieji stulpeliai nebuvo tinkamai paženklinti, laikytinas įrodytu (CPK 12, 178 straipsnis). Atsakovių akcentuojama aplinkybė, kad pati ieškovė 19.07 val. per sankryžą bandė važiuoti tiesiai, nepaisydama sankryžoje stovėjusio kelio ženklo, draudžiančio tolimesnį maršrutinių transporto priemonių eismą tiesiai Gedimino prospektu nuo 19 valandos, nekeičia fakto, kad minėti pakeliamieji stulpeliai nebuvo tinkamai pažymėti – ties jų vieta eismas nebuvo draudžiamas, jokias įspėjamaisiais ženklais minėta eismo ribojimo priemonė, įrengta eismą leidžiančioje vietoje, nebuvo pažymėta (šiuo metu draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303 kartu su papildoma lentele Nr. 828 įrengtas prieš minėtus kelio stulpelius).
16. Ieškinio reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ieškovė reiškia dviem solidarioms atsakovėms – Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinė atsakomybė grindžiama tuo, kad savivaldybė neatliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytos pareigos užtikrinti, kad kelias ir eismo organizavimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, įrengė savaime pasikeliančius eismo ribojimo įrenginius Gedimino prospekte, apie tokias savaime iškylančias kliūtis kelio ruože neinformavo vairuotojų įspėjamaisiais ženklais Kelių eismo taisyklių ir Ženklinimo tvarkos reglamentuotu atstumu. Tuo tarpu atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ atsakomybė grindžiama tuo, kad minėtus kelio stulpelius po kelio danga įrengė ir juos eksploatuoja SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 15 d. įsakymu ,,Dėl pakeliamų užtvarų, esančių Gedimino prospekte, perdavimo SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ ir jų tvarkos nustatymo, be kita ko, ginčo pakeliamieji stulpeliai buvo perduoti atsakovei SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ valdyti ir eksploatuoti).
17. Kaip minėta, atsakovių neteisėti veiksmai grindžiami tuo, kad viešoje gatvėje įrengta eismo ribojimo priemonė – pakeliamieji stulpeliai – dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, nebuvo tinkamai paženklinti, tačiau ne pačių stulpelių trūkumais ar jų netinkamu įrengimu. Kaip nurodė pati Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktais jai priskirtomis funkcijomis, savivaldybė įrengia ir (ar) išduoda leidimus įrengti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, ženklinimą, stulpelius, kelio atitvarus, šviesoforus ir kt.) bendro naudojimo teritorijose, gatvėse ir kitose viešo naudojimo keliuose (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalis, 11 straipsnio 1, 2, 7 dalys, Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo (patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“) 2 punktas). Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad kelio stulpeliai nebuvo tinkamai paženklinti. Kaip minėta, pareiga užtikrinti tinkamą kelio stulpelių ženklinimą tenka savivaldybei (bet ne SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“), taigi laikytina, kad ieškovė įrodė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Nenustačius atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, civilinė atsakomybė jos atžvilgiu nekyla, todėl ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ atžvilgiu atmestinas.
18. Pirmiau šiame sprendime konstatuota, kad eismo įvykio metu nebuvo tinkamai paženklintas kelio stulpelis, į kurį ieškovė 2019 m. gegužės 29 d. su automobiliu atsitrenkė, nors tokia pareiga (tinkamas kelio ženklinimas) tenka savivaldybei. Teismo posėdžio metu apklausto ieškovės darbuotojo Dariaus Mitrofanovo, turinčio specialių žinių, paaiškinimas, kad kelio ženklų įrengimas derinamas su policija, nepaneigia Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų dėl netinkamo kelio ženklų įrengimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nustatyta pirmoji atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlyga (CK 6.246 straipsnis). Atsakovės argumentai apie tai, kad ieškovė ieškinį grindžia CK 6.266 straipsniu, reglamentuojančiu statinių savininko atsakomybę, o šiuo atveju kelio stulpelis, kaip įrenginys, neturėjo trūkumų, ir kad gatvės ruožas ties kelio stulpeliais taip pat neturėjo trūkumų, nėra teisiškai reikšmingi. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, tačiau ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Šiuo atveju ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas netinkamu viešojo kelio (juose įrengtų kelio stulpelių) ženklinimu, bet ne paties kelio ar jame įrengtų kelio stulpelių trūkumais/defektais. Teisinis ginčo kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo, o ne šalies prerogatyva, todėl vien tas faktas, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, teisinį ieškinio pagrindą nurodė CK 6.266 straipsnį, esmės nekeičia. Atsižvelgiant į tai, dėl šių atsakovės argumentų nepasisakoma, kadangi kelio (kelio stulpelių) trūkumais ieškinys nebuvo grindžiamas. Atsakovių teiginiai apie tai, kad ieškovė, važiuodama Gedimino prospektu, nesilaikė tam tikrų eismo taisyklių, nėra šios bylos dalykas ir, net jei būtų įrodyti, nekeičia fakto, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė neužtikrino tinkamo kelio (kelio stulpelių) ženklinimo, todėl plačiau šiuo aspektu nepasisakoma.
19. Nustačius savivaldybės neteisėtus veiksmus dėl netinkamo kelio (kelio stulpelių) paženklinimo, spręstina, ar yra kitos šios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247-6.249 straipsniai).
20. Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius, be kita ko, taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
21. Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti 5 704,68 Eur dydžio turtinę ir 2 300 Eur dydžio neturtinę žalą. Ieškovės prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 2 078,08 Eur sugadinto automobilio Mini Cooper atkuriamoji vertė, 140 Eur automobiliui padarytos žalos įvertinimo išlaidos, 30 Eur automobilio išvežimo iš autoįvykio išlaidos, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo teisenoje, 225,60 Eur išlaidos transporto priemonių pavežėjų paslaugoms ir 2 731 Eur negautos pajamos. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, be kita ko, ginčija ir ieškiniu prašomos priteisti žalos dydį, nurodydama, kad jis yra nepagrįstas.
22. Byloje ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovės sugadinto automobilio atkuriamoji vertė sudaro 2 078,08 Eur, ieškovė realiai patyrė 140 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą ir 30 Eur išlaidų už automobilio išvežimą iš autoįvykio vietos, o 2 078,08 Eur įvertinta sugadinto automobilio atkuriamoji vertė. Šios išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su įvykusiu eismo įvykiu, pateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Dėl šių išlaidų pagrįstumo byloje ginčo iš esmės nekilo. Taigi laikytina, kad ieškovė įrodė patyrusi minėtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėtų Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų (CK 6.249 straipsnis).
23. Kaip minėta, ieškovė taip pat kaip turtinę žalą prašo priteisti 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias ji patyrė už advokato paslaugas administracinio nusižengimo teisenoje. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys šių išlaidų realumą, šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su eismo įvykiu (dėl jo buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kurioje dalyvavo ieškovė; administracinio nusižengimo teisena ieškovės atžvilgiu nutraukta). Teisė veikti byloje pasinaudojant advokato teisine pagalba – vienas iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo aspektų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaidas už advokato teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje laikytinas pagrįstu. Priešingai nei teigia atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, šios išlaidos yra priežastiniu ryšiu susiję su ginčo eismo įvykiu, kadangi būtent dėl šio įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.
24. Kaip turtinę žalą ieškovė prašo priteisti ir 225,60 Eur išlaidas, kurias ieškovė išleido pavežėjų paslaugoms apmokėti laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d., nurodydama, kad dėl eismo įvykio automobilio Mini Cooper eksploatacija buvo uždrausta, o dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių ieškovė jautė baimę vairuoti transporto priemones, todėl būtiniems poreikiams tenkinti buvo naudojamasi ,,Bolt“ ir UAB ,,Ride Share“ paslaugomis. Sutiktina su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad judėjimas automobiliu nėra įstatymo garantuojama teisė. Ieškovė, dėl patirto eismo įvykio netekusi galybės naudotis savo automobiliu, galėjo naudotis viešuoju transportu. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šios išlaidos už pavežėjų paslaugas vertintinos kaip nebūtinos, todėl nepriteistinos.
25. Ieškovė taip pat kaip turtinę žalą prašo priteisti 2 731 Eur dydžio negautas pajamas. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
26. Ieškovės teigimu, ji užsiėmė rūbų dizainu, pirmosiomis vasaros dienomis ruošėsi pristatyti naują rūbų kolekciją ir organizuoti šių rūbų prekybą, 2019 m. gegužės 29 d. vyko paskutiniai pasirengimo pristatymui darbai, 2019 m. gegužės 28 d. ieškovė pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą įregistruoti individualią veiklą, 2019 m. gegužės 29 d. buvo įregistruoti kolekcijos domenai, tačiau dėl patirto eismo įvykio ieškovė negalėjo toliau tęsti kūrybinio darbo ir ši kolekcija 2019 m. nebuvo pristatyta. Negautas pajamas ieškovė apskaičiavo kaip 2019 m. birželio – rugpjūčio mėn. statistinę vidutinę algą Lietuvos Respublikoje.
27. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ieškiniu prašomas priteisti negautas pajamas ieškovė tikėtinai būtų gavusi tuo atveju, jei nebūtų įvykusio nurodyto eismo įvykio. Visų pirma, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį Vilniaus miesto savivaldybė, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. ieškovė jau buvo atlikusi paskutinius pasirengimo kolekcijai darbus, todėl kelia abejonių ieškovės nurodyta aplinkybė, kad minėta kolekcija nebuvo pristatyta dėl ginčo eismo įvykio. Kaip kolekcijos nepristatymo priežastį ieškovė įvardija ir tai, kad dėl autoįvykio ieškovė prarado galimybę savarankiškai vykti automobiliu darbo reikalais, tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog minėtu laikotarpiu naudojosi pavežėjų paslaugomis. Kita vertus, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad prašomus priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti esant normaliai veiklai. ati ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai buvo pirmoji jos kolekcija, prieš tai drabužių kolekcijų ieškovė nebuvo pristačiusi, todėl ieškovės teiginys, kad ji už šią kolekciją kas mėnesį būtų gavusi vidutinio mėnesinio atlygio Lietuvos Respublikoje grynąjį pelną (pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos kaip nuostoliai suprantamos kaip grynasis pelnas) yra deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra įrodymų, kad minėtą kolekciją ieškovė būtų pardavusi, kokio dydžio pajamas būtų gavusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas priteisti 2 731 Eur dydžio negautas pajamas atmestinas kaip neįrodytas.
28. Be to, ieškovė prašo priteisti 2 300 Eur dydžio neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala, be kita ko, atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl eismo įvykio patyrė tam tikrų sveikatos sutrikdymų, taigi šiuo atveju spręstina dėl neturtinės žalos, padarytos ieškovės sveikatai, dydžio. Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų įrodymų, ieškovė kitą dieną po įvykio (2019 m. gegužės 30 d.) kreipėsi į VšĮ Vilniaus universitetinę ligoninę dėl po kelių valandų nuo eismo įvykio pradėjusio skaudėti dešiniojo šono, kaklo ir žandikaulio bei vėmimo, gydytojams apžiūrėjus, nustatyta, kad pacientės (ieškovės) būklė patenkinta, ji išleista namo. 2020 m. gruodžio 8 d. Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją konsultacijos dėl skausmų juosmens srityje dėl peties skausmų, atsiradusių po 2019 m. gegužės 29 d. eismo įvykio. Byloje taip pat pateiktas įrodymas, kad ieškovė kreipėsi į psichoterapeutą dėl psichologinių nusiskundimų, atsiradusių po eismo įvykio. Įvertinęs ieškovės patirtos sveikatos sutrikdymų laipsnį ir pobūdį, aplinkybę, kad eismo įvykis nesukėlė reikšmingų sveikatos sutrikdymo pasekmių, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, teismas sprendžia, kad ieškovei turi būti kompensuota 200 Eur dydžio neturtinė žala.
29. Remiantis tuo, kad išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 3 378,08 Eur (2 078,08 Eur + 140 Eur + 30 Eur + 500 Eur) turtinės žalos ir 200 Eur neturtinės žalos. Kita ieškinio dalis, įskaitant ieškinio reikalavimus atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ atžvilgiu, atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ priešieškinio reikalavimų
30. Kaip minėta, 2019 m. gegužės 29 d. įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas vienas iš pakeliamų užtvarų (pakeliamų stulpelių). Iš UAB ,,Telekonta“ defektinio akto nustatyta, kad pakeliamo užtvaro neįmanoma suremontuoti, o naujo pakeliamo užtvaro kaina su montavimo darbais yra 4 945 Eur (be PVM). Šią sumą atsakovė SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ paduotu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės (vairuotojos), kaip žalą padariusio padidinto pavojaus šaltinio valdytojo (CK 6.270 straipsnis).
31. Teismo vertinimu, automatiškai tam tikru metu iš kelio dangos pakylantys stulpeliai, ribojantys eismą, nėra įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, ir, nesant tinkamo jų paženklinimo, kelia didelę žalos atsiradimo riziką, dėl to yra prilygintinas didesnio pavojaus mechanizmui (CK 6.270 straipsnis).
32. Didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais (CK 6.270 straipsnio 5 dalis). Taigi tam, kad kiltų ieškovės civilinė atsakomybė dėl kelio stulpelio sugadinimo, būtina nustatyti visas jos civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kaip konstatuota pirmiau šiame sprendime, ieškovės neteisėti veiksmai dėl 2019 m. gegužės 29 d. eismo įvykio byloje nenustatyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis, pareikštas ieškovei dėl nuostolių už pakeliamojo kelio stulpelio sugadinimą atlyginimo atmestinas, nesant ieškovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 180 Eur žyminį mokestį ir patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taigi iš viso patyrė 1 180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinys patenkintas 45 proc., todėl pagal šią proporciją paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos – ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 531 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ priešieškinis atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už priešieškinį) nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 3 378,08 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus ir 8 ct) turtinės žalos ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos bei 531 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.