Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui M. A., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės skyrius, dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Jam apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, atsiliepimo nepateikė, prašymų negauta.

Institucijos atstovas nurodė, kad išvadą palaiko, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

Iš bylos rašytinių duomenų, ieškovės, liudytojų paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo; (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), ieškovei gimė sūnus G. R., kurio gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytais duomenimis vaiko motina nurodyta ieškovė R. R., duomenų apie tėvą nėra. Ieškovė teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas M. A.. Ieškovė teismui nurodė, kad ji su atsakovu pradėjo draugauti nuo 2017 m. socialinaime tinkle facebook, nes atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), jis grįžęs buvo 4 kartus į Lietuvą, jie bendravo intymiai, kai ieškovė pasakė atsakovui, kad laukiasi nuo jo kūdikio, atsakovas neginčijo tėvystės, tačiau liepė atsakovei kūdikio negimdyti, daugiau nesimatė, atsakovas užblokavo ją facebook. Kūdikiui gimus, atsakovas parašė jai, paklausė kaip jai sekasi, ieškovė nusiuntė sūnaus nuotrauką, tačiau atsakovas nutraukė ryšį. Ieškovė teismui nenurodė, kad turėjo intymių santykių su kitais vyrais. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės ir atsakovo draugavimo, patvirtino ir liudytoja G. R., kuri sužinojusi, kad dukra su atsakovu bendrauja per facebook, draudė su juo bendrauti, nes dukra buvo nepilnametė, dukra buvo išėjusi iš namų savaitę laiko, ji tada parašė atsakovui žinutę, kad jei dukra negrįš į namus, o ji yra nepilnametė, tai jam kils atsakomybė, dukra kitą dieną grįžo, nėštumą slėpė; liudytoja A. N. patvirtino apie ieškovės ir atsakovo draugystę, nurodė, kad jie abu kaip pora nekartą pas ją lankęsi, ieškovė jai pasakojusi, kad laukiasi nuo atsakovo, kuris sužinojęs apie nėštumą, nutraukė su ieškove ryšius. Byloje nebuvo paskirta DNR ekspertizė, nes atsakovas atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors jam pranešta apie bylos nagrinėjimą tinkamai, ieškovės teigimu atsakovas žadėjo grįžti ir atlikti DNR ekspertizę, bet byloje pasirinko pasyvų elgesį.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Tačiau byloje nebuvo paskirta ekspertizė, nes atsakovas atsiliepimo neteikė, į bylą neatvyko, o teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą yra absoliuti – tik pats asmuo sprendžia dėl šios teisės įgyvendinimo. DNR ekspertizė negali būti atliekama prieš vaiko tėvų, veikiančių kaip vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) savo vardu, jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai, valią, t. y. prievarta, nes toks atlikimas reikštų nepagrįstą įsikišimą į pirmiau įvardytos konstitucinės teisės veikimo sferą.

Taigi tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovei nurodžius aplinkybes apie jos ir atsakovo intymius santykius, o atsakovui šių aplinkybių neginčijant, neteikiant atsiliepimo, nevykstant į teismo posėdžius, kai byla nagrinėjama teisme daugiau kaip puse metų, yra prielaida tokį atsakovo elgesį vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymus atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų aplinkybių, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nsutatymo tenkintinas, atsakovą pripažįstant G. R. tėvu (CPK 178, 185 str., CK 3.146-3.148 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vadovaujasi išimtinai vaiko interesais. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo( CK 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnis).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nepilametis G. R., gimęs (duomenys neskelbtini)yra ieškovės ir atsakovo sūnus. Atsakovo pozicija dėl vaiko gyvenamosios vietos neišreikšta. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Institucija pritaria, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Įvertinus tai, taip pat įvertinus nustatytas aplinkybes, kad nepilnametis (duomenys neskelbtini) nuo gimimo gyvena su ieškove, reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Antroje šios straipsnio dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė detalizavo vaiko poreikius, ji turto neturi, gaunamas pajamas sudaro išmokos ir alimentai, nes augina sunų (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismui neišreiškė savo pozicijos dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos pagrįstumo, teismui nenurodė savo turtinės padėties, todėl visos abejonės dėl jo turtinės padėties yra vertinamos vaiko naudai. Teismas įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo dydžio, įvertinus Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų ir vaikams skirtų prekių bei paslaugų kainas (CPK 182 straipsnio 1 dalis), vaiko amžių, orientacines išlaidas tenkančias tokio amžiaus vaikui, vertina, kad išlaikymas po 200 Eur yra pagrįstas, todėl iš atsakovo priteistina po 200 Eur jo sūnaus išlaikymui kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teisme gavimo dienos, tai yra 2019 m. gegužės 3 d., ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.192 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 2400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, už 12 mėnesių laikotarpį, nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo, skaičiuojant po 200 Eur mėnesio išlaikymą (200 Eur 12 mėn.).

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad išlaikymo skola apskaičiuojama ir priteisiama iki ieškinio pateikimo momento, o nuo ieškinio pateikimo momento priteisiamas išlaikymas iki vaiko pilnametystės (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-619/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-250-538/2017). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovas nuo vaiko gimimo išlaikymo neteikia, vaikų nesirūpina, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė (CPK 178 str.), todėl ieškovės prašymas tenkintinas, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina 2400 Eur už 12 mėnesių, nuo vaiko gimimo iki ieškinio pateikimo teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalie 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei išieškotinas žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis skaičiuojamas nuo priteistos sumos, kuris sudaro 54 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) ir 54 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (2400 Eur x 3 % x 75 %). Žyminis mokestis už visus neturtinius reikalavimus sudaro 75 Eur. Bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą, šioje byloje sudaro 27 Eur. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 210 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 464,57 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei (b. l. 86), nes jos susidarė dėl jo kaltės, kai ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. A., gimęs (duomenys neskelbtini)yra G. R., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis G. R., gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovo M. A. sūnus.

Suteikti vaikui G. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) , pavardę (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą M. A., gimusį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiui sūnui G. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš atsakovo M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei priteisti 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (įmokos kodas – 5060).

Iš atsakovo M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei priteisti 464,57 Eur už suteiktą ieškovui antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumojant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.