Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-2037-527/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
2A-2037-527/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė, Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
Atsakovas
R. K.
Ieškovas
R. K.
Trečiasis asmuo
I. K., AB DNB bankas
Išvadą teikia
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-2037-527/2013;
procesinio dokumento kategorijos: 75.4.3; 75.8;77.4.2; 78.2.1; 121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Rūtos Palubinskaitės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-547/2013 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo (tretieji asmenys: I. K. ir AB DNB bankas; institucija, teikianti išvadą – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3–8) prašė nutraukti 1989-10-14 įregistruotą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečių dukrų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, skiriant ją nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja; padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad santuoka jau keletą pastarųjų metų yra tik formali, jie su atsakovu nutolę vienas nuo kito, neveda bendro šeimos ūkio, vienas kitu nesirūpina, sutuoktinis visiškai nesirūpina ir dukromis. Sutuoktinis yra darbingas, sveikas, fiziškai stiprus asmuo, tačiau niekur nedirba, yra registruotas Darbo biržoje, visiškai nesistengia susirasti kokį nors darbą, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Toks jo elgesys nepateisinamas ir negali būti priežastimi neteikti nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo. Santuokoje su atsakovu jie yra įgiję dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos m., kurio vidutinė rinkos vertė yra 51 000 Lt. Butas yra įgytas paėmus dvi paskolas iš AB ,,DnB NORD“ banko. Dviejų kambarių bute penkerių asmenų šeimai išsitekti yra labai sunku ir nepatogu, todėl buto padalinti tarp sutuoktinių natūra nėra galimybės. Be to, atsakovas yra šeimos narius terorizuojantis asmuo, agresyvus ir visiškai neprognozuojamas, toliau kartu gyventi su kuriuo po vienu stogu yra nesaugu ne tik jai, bet ir jų dukroms. Visus jų bendro santuokinio gyvenimo metus butu daugiau rūpinosi ieškovė, mokėjo visus komunalinius mokesčius, įvairias rinkliavas, pirko buities reikmenis. Sutuoktinis niekada tinkamai nesirūpino nei jų buto priežiūra ir išlaikymu, nei jų dukrų išlaikymu, nei ja pačia. Todėl siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų suteiktas tinkamas gyvenamasis būstas, užtikrintos normalios jų gyvenimo sąlygos bei tinkamai pasirūpinta jų būtinais poreikiais, reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo remiantis ieškovė prašė butą natūra priteisti jai, už jai tenkančią didesnę turto dalį sutuoktiniui iš jos nepriteisiant kompensacijos. Nutraukus santuoką prievoles pagal kredito sutartis vykdys numatytomis sąlygomis ir kreditus grąžins sutartyse nurodytu laiku. Trečiasis asmuo AB DNB bankas prašė pripažinti, kad už prievoles AB DnB NORD bankui pagal 1993-12-27 Kredito sutartį Nr. 1 bei 1997-02-18 Paskolos sutartį po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas išliktų atsakingi solidariai, bei Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnoje, po santuokos nutraukimo natūra priteisiant atsakovui ir paliekant registruotą atsakovo vardu. Bankas yra nutraukęs kredito sutartis ir kreipęsis į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo Banko naudai iš nekilnojamojo turto. Dėl pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros negalės būti realizuojamos nuosavybės teisės į minėtą turtą. Bankui įkeisto buto priteisimas natūra ieškovei, su kuria po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai sutuoktinių vaikai, neatitiktų tiek pačios ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų interesų, nes negrąžinus Bankui skolos šis turtas bus parduotas iš varžytynių CPK nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013-06-21 sprendimu (t. 2, b. l. 105–116) ieškinį tenkino iš dalies: santuoką, įregistruotą 1989-10-14 Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 192), nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – P., atsakovui – K.; nustatė nepilnamečių vaikų J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), ir O. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-06-21) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šias lėšas pavedė uzufrukto teise tvarkyti ir prižiūrėti ieškovei; santuokoje įgytą butą, kurio vertė 51 000 Lt, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos m., natūra priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš ieškovės atsakovui 17 000 Lt kompensacijos; pripažino, kad prievolė kreditoriui pagal 1993-12-27 Kredito sutartį Nr. 1 bei 1997-02-18 Paskolos sutartį 2007-12-07, sudarytą tarp R. K. ir AB DNB banko (buvęs AB DnB NORD bankas), yra solidari šalių prievolė, visus sutartinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo solidariai vykdo R. K. ir R. K.; priteisė iš atsakovo 360 Lt žyminio mokesčio ir 94,12 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas ištirtų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis žiauriai elgėsi su sutuoktine ir kitais šeimos nariais ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpino šeima. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinio teisių ir pareigų nevykdymo, žiauraus sutuoktinio elgesio šeimos narių atžvilgiu, alkoholizmo. Atsakovas egoistiškai elgėsi, mažai dėmesio skyrė sutuoktinei ir vaikams, nedirbo, nesistengė susirasti darbą, reiškė ieškovei įtarinėjimus be jokio pagrindo, viskuo būdavo nepatenkintas, dažnai būdavo neblaivus, grasindavo, vartojo smurtą, terorizavo, žemino, smurtavo prieš vyriausiąją dukrą (specialisto išvada, t. 1, b. l. 97). Atsakovo netinkamą elgesį šeimoje patvirtino ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS išvada. Ieškovės tvirtinimą, kad atsakovas yra nesugyvenamo, agresyvaus būdo, patvirtino trečiasis asmuo I. K. bei rašytiniai dokumentai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 859/10 (06), kurioje nurodoma, kad I. K. padaryta kraujosruva odoje dešiniame skruoste, sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusiosios nurodytu laiku 2010-10-12 (t. 1, b. l. 97). Dėl šio fakto buvo kreiptasi su skundu į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo susidoroti, kadangi dėl tokių veikų I. K. gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (t. 1, b. l. 99). Atsakovas pripažino, kad buvo tokių atvejų, kai jam buvo kviesta policija dėl susistumdymo su vyriausiąja dukra. Vyriausioji šalių dukra I. K. patvirtino, kad tėvo elgesys sukeldavo nuolatinį stresą, ji labai jo bijojo, buvo daug grasinimų iš jo pusės dėl susidorojimo su ja ir mama. Ieškovė, nebesitaikstydama su atsakovo elgesiu, paliko jį ir su trimis vaikais išėjo iš buto, išsinuomojo kitą, kuriame gyvena su vaikais. Atsakovas tvirtino, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Atsakovas sutiko mokėti tik po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, kadangi yra bedarbis. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra realūs ir atitinkantys jų amžių, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl iš atsakovo priteisė po 300 Lt per mėnesį išlaikymo kiekvienam vaikui. Tarp sutuoktinių iš esmės ginčas kilo dėl dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m., padalijimo. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė: ji turi nuolatinį darbą, stabilias pajamas, kurios jai leidžia išlaikyti vaikus, nuomotis būstą ir dengti dar santuokoje įgyto buto įsiskolinimų dalį. Jeigu ieškovei būtų paliktas turtas – butas, jai nebereikėtų nuomotis kito būsto, tad ji galėtų didesnę dalį savo pajamų skirti šio būsto skolų sumokėjimui. Atsakovas nedirba ir neturi jokių pastovių pajamų. Atsakovas pripažino, kad moka įsiskolinimus pagal išgales. Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju turėtų būti ginamos prioritetinės vaikų teisės parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra. Ieškovei pasiūlius atsakovui nupirkti kitą butą – bendrabučio tipo, jei atsakovas paliktų ginčo butą ieškovei, tačiau atsakovui nesutikus, teismas sprendė, kad ieškovė turi galimybę išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už jai tenkančią atsakovo turto dalį. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad du nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas jau kuris laikas iš esmės yra tik ieškovės rūpestis, į santuokos iširimo priežastis, nustatė nelygias turto dalis, pripažinęs ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui 1/3 dalį turto – buto. Ginčo buto vertė masinio vertinimo būdu yra 51 000 Lt, todėl 1/3 dalis yra lygi 17 000 Lt, kuriuos kaip kompensaciją teismas priteisė atsakovui iš ieškovės už jai tenkančią didesnę turto dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 124–128) prašo teismo 2013-06-21 sprendimą pakeisti: nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti išlaikymą nepilnametėms dukroms po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-06-13) iki jų pilnametystės; priteisti ieškovei ir atsakovui po ½ dalį 51 000 Lt vertės buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnoje; sprendimą dalyje dėl 17 000 Lt priteisimo iš ieškovės atsakovui bei dėl 360 Lt žyminio mokesčio ir 94,12 Lt pašto išlaidų priteisimo iš atsakovo panaikinti.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1. Teismas turėjo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nurodė, kad sutuoktinė apie 4 metus iki pareiškimo nutraukti santuoką padavimo turėjo draugą, to fakto teisme ji nepaneigė. Ji namo grįždavo pusę pirmos nakties ar vėliau, šaldytuvas būdavo tuščias, nepirko maisto produktų (t. 2, b. l. 70–75). Ji pasakė, kad draugas išlaikys, todėl 2011 metais liepos mėnesį išėjo su dukromis iš buto, ir tai buvo pagrindinė jos išėjimo priežastis. Priežastis barniams kilti buvo ieškovės neištikimybė, nesirūpinimas šeima. Jis sutuoktinei atiduodavo savo darbo užmokestį mokesčiams mokėti, duodavo pinigus arba kortelę, tačiau ji pinigus išleisdavo savo reikmėms, sėdėdavo kavinėje ir nemokėdama kredito užaugino skolą. Ji slėpė antstolės laiškus/įspėjimus dėl skolų šilumos ir vandens tiekėjams, taip pat neapmokėjo ir už kabelinę televiziją. 2010-03-04 pašto dėžutėje jis rado skolų išieškojimo įmonės LINDORFF raštą dėl 619,31 Lt skolos. Tuomet 2010-03-08 sumokėjo 300 Lt, 2010-04-15 – 130,31 Lt, 2010-05-08 – 49 Lt, 2010-06-18 – 25,30 Lt. 2010 metais atsakovo darbe įvyko nelaimingas atsitikimas, ieškovė jo gydymu nesirūpino. Ji buvo atsakovui neištikima. Liudytojas A. G. teisme paliudijo, kad atsakovas stengėsi užsidirbti, nebuvo tinginys, o sutuoktinė lyginant su atsakovu išgerdavo daugiau alkoholio; atsakovui gavus 3 000 Lt kompensaciją už nacionalizuotą nuosavybę, ji pasipuošė kailiniais; 2010 metais atsakovas skambino 2 val. nakties ir klausė jo, ką daryti, nes sutuoktinė grįžo girta, buvo atvejis, kai susijaudinęs net su dviračiu atmynė į Perloją (12 km atstumas nuo atsakovo gyvenamos vietos (t. 1, b. l. 144–145). Teismas sprendime iš atsakovo parodymų pacitavo tik ištraukas, nevertino paaiškinimų visumos. Liudytoja I. K. parodė, kad dukros su atsakovu bendrauja, kad jos užeina, jis jas pamaitina, santykiai tarp tėvo ir dukrų yra normalūs, duktė J. K. nieko blogo apie atsakovą nenurodė. Kiek daugiau nuoskaudos turi I. K., nes tarp jos ir atsakovo buvo incidentas. Atsakovas prisipažino, kad gal du kartus buvo agresyvus, o barnio metu su dukra I. pliaukštelėjo jai per veidą. Supranta, kad prieš savo šeimos narius pasielgė nepagarbiai. Taip atsitiko dėl socialinio jų šeimos lygio, socialinės aplinkos, kadangi atsakovas yra našlaitis. Ieškovė, duodama pirminius parodymus, paaiškino, kad dėl atsakovo girtavimo duomenų neturi (t. 1, b. l. 81).

2. Teismas priteisto dukroms J. ir O. išlaikymo po 300 Lt kiekvieną mėnesį, viso 600 Lt, dėl savo materialinės padėties atsakovas mokėti negali. Šiuo metu jis nedirba, registruotas Darbo biržoje, kitų pajamų neturi, nekilnojamas turtas yra tik butas. Atsakovas stengiasi padėti dukroms, grybauja, uogauja, dirba pripuolamus darbus, tačiau jam reikia išsilaikyti ir save. Įstatymas reikalauja nustatyti išlaikymo dydį proporcingai turtinei padėčiai. Ieškovė, dirbdama Vokietijoje, turi didesnes galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams, negu atsakovas.

3. Ieškovė neįrodė, kad ji galės mokėti atsakovui priteistą už butą 17 000 Lt kompensaciją, dengti bankui įsiskolinimą, dalį lėšų skirti dukrų išlaikymui ir viena išlaikyti butą. Be to, ieškovė nesistengė dengti paskolos. Teismas turėjo priteisti butą po 1/2 dalį kiekvienam sutuoktiniui. Butą yra įmanoma padalinti natūra kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį. Butą atsakovas gavo kaip našlaitis, padėjo išlaikyti, jo darbo stažas didesnis negu 25 metai. Teisme pateikti įrodymai, kad 2005 m. spalio – gruodžio mėnesiais atsakovas dirbo UAB „Varbitas“ (t. 1, b. l. 118), nuo 2006 metų iki 2007 metų vidurio dirbo UAB „Pienelis“, nuo 2007-09-10 iki 2008 m. vasario mėnesio dirbo UAB „Belosvita“, 2008–2010 metais vėl dirbo UAB „Varėnos pienelis“ (t. 1, b. 1. 120–121), 2012 metais spalio–gruodžio mėnesiais dirbo UAB „Lubas“ (t. 2, b. l. 37–38). SODROS pažymos patvirtina, kad 2007–2011 metais atsakovas turėjo darbo pajamas, mokėjo draudimo įmokas, 2010 m. liepos–rugsėjo mėnesiais dirbo UAB „Varėnos komunalinis ūkis“, vėliau gavo nedarbingumo draudimo išmokas iki 2011 m. kovo mėnesio. Paskolai dengti pinigus duodavo sutuoktinei, tačiau pinigus ji leido savo tikslams. Ieškovė parodė, kad tikrai kredito nedengė, jo nedengė ir vėliau, kai dirbo Vokietijoje (t. l, b. l. 81). Byloje pateikta antstolės M. pažyma patvirtina, kad didesnę dalį skolos antstolei sumokėjo atsakovas (t. 2, b. l. 53). Pagal vykdomąją bylą Nr. 0151/09/00836, kuri užvesta 2009-05-25, atsakovo sumokėta 1 908 Lt, sutuoktinės – 477 Lt, pagal vykdomąją bylą Nr. 0151/09/01819 atsakovo sumokėta 525 Lt, ieškovės – 202 Lt. 2013 metais kovo–balandžio mėnesiais antstoliui per tris kartus atsakovas įmokėjo 200 Lt, 2013-05-26 sumokėjo 100 Lt.

4. Teismas iš atsakovo priteisė 360 Lt žyminio mokesčio ir 94,12 Lt pašto išlaidų, nors atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ]ir bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo 2013-06-21 sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 140–142). Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Atsakovas visą laiką buvo viskuo nepatenkintas, reiškė įvairias pretenzijas, kaltindavo nebūtais dalykais, terorizavo, žemino ieškovę ir net vartojo fizinį smurtą, nuolat vartojo alkoholį, visa tai vykdavo vaikų akivaizdoje. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LT TM Alytaus poskyrio specialisto išvada. Apeliacinis skundas grindžiamas išgalvotomis aplinkybėmis, kurios neatitinka tikrovės, ir įžeidinėjimais. Atsakovas prie dukrų išlaikymo niekada neprisidėjo. Jis su mergaitėmis beveik nebendrauja, jų santykiai nutolę, šalti. Teismas nurodė, kad atsakovas posėdžio metu pats prisipažino, kad žmonai išėjo iš buto jis praktiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, išskyrus tuo, kad retsykiais pamaitina mergaites, kai jos ateina pas jį. Dukrų išlaikymui priteistas išlaikymas po 300 Lt vienam vaikui tikrai nėra per didelis, atitinkantis dukrų amžių ir poreikius bei atsakovo materialinę padėtį, todėl jo keisti nėra pagrindo. Teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovė daugiau prisideda prie buto skolų sumokėjimo ir jo išlaikymo, kredito mokėjimo bei kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, be to, su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, todėl ji sutinka su buto priteisimu jai asmeninės nuosavybės teise. Toks teismo sprendimas atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-06-21 sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 137–139). Atsiliepime nurodyta, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai vadovaujantis atitinkamomis teisės normomis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl jį skųsti nėra jokio pagrindo. Atsakovas neteisingai nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas visą laiką buvo viskuo nepatenkintas, reiškė įvairias pretenzijas, kaltindavo motiną nebūtais dalykais, ją terorizavo, žemino, drįso net fizinį smurtą vartoti, nuolat vartojo alkoholį. Visa tai vykdavo jos ir jos seserų akivaizdoje. Prie vaikų išlaikymo atsakovas niekada neprisidėjo. Gautas pajamas išleisdavo tik savo poreikiams ir alkoholiui. Apskritai jis su nepilnametėmis dukromis beveik nebendrauja, jų santykiai nutolę, šalti. Priteistas išlaikymas po 300 Lt vienam vaikui tikrai nėra per didelis, atitinkantis dukrų amžių ir poreikius bei atsakovo materialinę padėtį, todėl išlaikymo dydžio keisti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, LAT 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. T. y. įstatymo leidėjas nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. (LAT 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės, padaręs išvadą, kad atsakovas žiauriai elgėsi su sutuoktine ir kitais šeimos nariais ir daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpina šeima. Atsakovas nesutinka su tokia teismo išvadą, laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė nesirūpino šeima ir buvo atsakovui neištikima, dėl ko šeimoje kildavo barniai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys nepatvirtina apelianto nurodytų aplinkybių. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė buvo jam neištikima, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovės tvirtinimą, kad atsakovas yra nesugyvenamo, agresyvaus būdo, patvirtino trečiasis asmuo I. K. bei rašytiniai dokumentai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 859/10 (06), kurioje nurodoma, kad I. K. buvo padaryta kraujosruva odoje dešiniame skruoste, sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusiosios nurodytu laiku 2010-10-12 (t. 1, b. l. 97). Dėl šio fakto buvo kreiptasi su skundu į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo susidoroti, nurodyta, kad dėl tokių veikų I. K. gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą (t. 1, b. l. 99). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo tokių atvejų, kai jam buvo kviesta policija dėl susistumdymo su vyriausiąja dukra, tačiau atsakovo teigimu, tai nelaikytina smurtu (t. 1, b. l. 141–142). Vyriausioji ieškovės ir atsakovo dukra I. K. patvirtino, kad tėvo elgesys sukeldavo nuolatinį stresą, ji labai jo bijojo, buvo daug grasinimų iš jo pusės dėl susidorojimo su ja ir mama (t. 1, b. l. 143–144). Ieškovė, nebesitaikstydama su atsakovo elgesiu, paliko jį ir su trimis vaikais išėjo iš buto, išsinuomojo kitą, kuriame šiuo metu ir gyvena su vaikais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų K. parodymus, todėl keisti sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Apeliantas prašo sumažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms po 300 Lt per mėnesį kiekvienai ir priteisti išlaikymą kiekvienai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-06-13) iki jų pilnametystės. Apeliantas teigia neturįs finansinių galimybių teikti priteisto išlaikymo po 300 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo išreiškęs sutikimą mokėti po 250 Lt kiekvienam vaikui (1 t., b. l. 141) (nors jau tuo metu buvo bedarbis ir jokių išmokų iš Darbo biržos negavo, tačiau pripažino gaunantis neoficialias pajamas iki 500 Lt per mėnesį), taip pat atsižvelgdama į aplinkybę, jog 2013-03-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi (2 t., b. l. 33–34), kuri yra įsiteisėjusi ir atsakovo net nebuvo skųsta, iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas abiems nepilnametėms dukroms po 300 Lt kiekvienai nuo 2013-03-28, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs jokio atsakovo turtinės padėties pasikeitimo, visiškai pagrįstai nusprendė būtent tokio dydžio išlaikymą, t. y. po 300 Lt kiekvienai dukrai per mėnesį, priteisti ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2013-06-21). Konstatuotina, jog atsakovas argumentuotai nepaneigė ir nenuginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, jog kiekvieną mėnesį bent jau minimaliai būtina skirti po 700 Lt kiekvienai nepilnametei dukrai išlaikyti. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, todėl ji prie dukrų išlaikymo turėtų prisidėti daugiau, t. y. po 400 Lt kiekvienai dukrai (700 – 300), o atsakovui lieka mokėti mažesnė dalis. Tai, kad atsakovas yra bedarbis, nekonstatavus jo neįgalumo dėl amžiaus ar sveikatos, kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą.

Dėl turto padalijimo

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, nesant galimybės padalyti turtą natūra abiem sutuoktiniams, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dviejų kambarių buto padalinti tarp šalių natūra negalima, nes bendras šalių gyvenimas yra neįmanomas, atsakovas yra nesugyvenamo, agresyvaus būdo, ką patvirtino ne tik ieškovė ir šalių vyriausioji dukra I. K. (nurodžiusi, kad tėvo elgesys jai sukeldavo nuolatinį stresą, ji labai jo bijojo, buvo daug grasinimų iš jo pusės dėl susidorojimo su ja ir mama), bet ir rašytiniai įrodymai (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Alytaus poskyrio specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog I. K. buvo padaryta kraujosruva odoje dešiniame skruoste, galimai smūgiuojant ranka 2010-10-12, bei 2010-10-25 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtinantis, jog būtent dėl šio nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo susidoroti I. K. kreipėsi su skundu į policiją, tačiau jai buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka), ką, beje, teismo posėdžio metu iš dalies pripažino ir pats atsakovas, nurodęs, kad buvo tokių atvejų, kai jam buvo kviesta policija dėl susistumdymo su vyriausia dukra. Nors atsakovas kito būsto neturi, o ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, kad ji turi pakankamai sukaupusi pinigų atsakovui sumokėti kompensaciją, vien ši aplinkybė nėra pagrindas ginčo butą dalinti tarp šalių natūra, tuo labiau, kad kito nuosavo būsto neturi ir ieškovė, gyvenanti nuomojamame bute su trimis dukromis, o atsakovas, gyvendamas vienas, turi kur kas didesnes galimybes išsinuomoti butą iki ieškovė jam sumokės kompensaciją.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad trys dukros, dvi iš kurių – nepilnametės, liko gyventi su ieškove, pripažino jai didesnę santuokoje įgyto turto dalį – 2/3 dalis buto, o atsakovui – tik 1/3 dalį bei priteisė iš ieškovės atsakovui 17 000 Lt kompensaciją. CK 3.123 straipsnyje nurodytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, atsižvelgus į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. LAT yra pabrėžęs, kad taikant CK 3.123 straipsnio normas bei nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, o būtina nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio bei vaiko interesus. Kolegijos nuomone, šiuo atveju toks nukrypimas nuo lygių dalių principo buvo būtinas, siekiant apsaugoti vaikų interesus, kadangi, konstatavus bendro šalių gyvenimo neįmanomumą ir nusprendus bankui įkeistą butą priteisti tik vienai iš šalių (ieškovei), atsižvelgus į tai, kad ieškovė siūlė atsakovui nupirkti bendrabučio tipo butą (su kuo atsakovas nesutiko), kas rodo, kad ji turi galimybę atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, kai tuo tarpu atsakovas teigia neturįs pajamų net vaikams išlaikyti, taip pat įvertinus viso buto vertę (51 000 Lt) ir mokėtinos kitai šaliai (atsakovui) kompensacijos dydį, akivaizdu, jog prievolė sumokėti atsakovui didesnę nei 17 000 Lt kompensaciją vienareikšmiškai pažeistų nepilnamečių vaikų interesus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo parinktas ginčo šalims tenkančių turto dalių santykis atitinka CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Faktas, kad būtent ieškovei, norint išsaugoti bankui įkeistą butą ir toliau jame su vaikais gyventi, tektų pirmiausia pačiai mokėti skolas bankui bei kompensaciją atsakovui, kolegijos nuomone, buvo pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes vien bankui įkeisto ginčo buto natūra (o tiksliau – už jį išmokėto pajaus) priteisimas ieškovei pats savaime nepilnamečių vaikų interesų neužtikrina.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos m., kurį ieškovė prašė dalinti kaip santuokoje įgytą turtą ir kurį pirmosios instancijos teismas natūra priteisė ieškovei, o iš jos atsakovui priteisė 17 000 Lt kompensaciją, nei vienos iš bylos šalių nuosavybės teisėmis nėra įregistruotas (1 t., b. l. 21). Kaip matyti iš 2011-07-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos m., naudotojas yra R. K., tačiau daiktinės teisės neįregistruotos, įregistravimo pagrindas: nepateikti dokumentai, 1998-03-25. Kaip matyti iš 1993-12-27 kredito sutarties Nr. 1 (1 t., b. l. 46–47), Lietuvos žemės ūkio bankas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariui K. R. (atsakovui) įsipareigojo suteikti ilgalaikį kreditą 7 500 talonų kooperatinio namo statybai iki 2017 m. I ketvirčio. 1997-02-07 paskolos sutartimi (1 t., b. l. 48–52) atsakovui buvo suteikta 8 015 Lt paskola iki 2017-06-30. Kadangi abi paskolos nėra grąžintos, įsipareigojimai buvo vykdomi netinkamai, Bankas nutraukė abi sutartis ir kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo Banko naudai iš įkeisto ginčo buto. Kadangi ginčo kooperatinis butas, kurio statybai buvo panaudotos Lietuvos žemės ūkio banko suteiktos paskolos, nei vienos iš bylos šalių nuosavybės teisėmis iki šiol nėra įregistruotas, konstatuotina, jog teismas negalėjo spręsti ginčo buto priteisimo šalims klausimą ir natūra ginčo butą priteisti ieškovei, tačiau turėjo šalims (vienai iš šalių) priteisti už šį butą išmokėtą pajų bei teisę po gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pajaus išmokėjimo įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo butą, o priteisus išmokėtą pajų ir įregistravimo teisę tik vienai iš šalių – priteisti iš jos kitai šaliai piniginę kompensaciją už jam tenkančią buto dalį. 1990-10-16 įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Taigi šiuo atveju nuosavybės teisė siejama su visišku pajaus išmokėjimu.

Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimas keistinas ir nurodytina, jog ieškovei yra priteistas ne 51 000 Lt vertės butas, įgytas santuokoje, nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr. 60/70842, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos m., bet už šį butą išmokėtas pajus bei pripažintina ieškovei teisė po gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pajaus visiško išmokėjimo savo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos m.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo valstybei priteisė 360 Lt žyminio mokesčio (144 Lt už santuokos nutraukimą ir 216 Lt už išlaikymo priteisimą) ir 94,12 Lt pašto išlaidų, iš viso 454,12 Lt. Kadangi atsakovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (t. 1, b. l. 100–102, t. 2, b. l. 64–66, 77, 98, 146–147), vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, atsakovas 100 procentų buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės naudai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo iš atsakovo valstybei priteisė žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir teismo turėtas pašto išlaidas, dėl ko ši sprendimo dalis naikintina.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir sprendimą pakeičia, atitinkamai pakoreguodama sprendimo dalį dėl buto padalinimo ir panaikindama sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti.

Nurodyti, jog ieškovei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas ne 51 000 Lt vertės butas, įgytas santuokoje, nekilnojamojo turto registre įregistruotas registro Nr.60/70842, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos m., bet už šį butą išmokėtas pajus. Pripažinti ieškovei teisę po gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pajaus išmokėjimo savo vardu įregistruoti nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos m.

Sprendimo dalį, kuria iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei priteista 360 Lt (trys šimtai šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 94,12 Lt (devyniasdešimt keturi litai 12 ct) pašto išlaidų, iš viso 454,12 Lt, panaikinti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai: Jolita CirulienėIzolda NėnienėRūta Palubinskaitė