Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Jų dukros gyvena su ja, ieškove. Dukra I. K., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra pilnametė, baigusi vidurinę mokyklą ir toliau ketina studijuoti universitete išplėstiniu (neakivaizdiniu) būdu. Mergaitė yra savarankiška, šiuo metu ieško darbo, todėl jos gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimai šioje byloje nespręstini.

Dukros J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės, besimokančios vidurinėje mokykloje ir šiuo metu jų vienintelis pragyvenimo šaltinis yra jos vienos teikiamas išlaikymas. Sutuoktinis prie dukrų išlaikymo pareigos neprisideda visiškai, jis su mergaitėmis beveik nebendrauja, jų santykiai nutolę, šalti. Tuo tarpu ieškovės ir vaikų santykiai geri, šiltai ir artimai bendrauja, labai prisirišę prie jos. Ieškovė visą savo laisvą nuo darbinės veiklos dėmesį skiria dukrų auklėjimui ir priežiūrai, stengiasi, tinkamai pasirūpinti būtiniausiais visų trijų mergaičių poreikiais. Abi nepilnametės dukros jau pakankamai suaugę, todėl sprendžiant jų gyvenamosios vietos klausimą, būtina atsižvelgti į jų nuomonę ir pasirinkimą. Mergaitės yra aiškiai ir be jokių abejonių apsisprendusios gyventi su ja, ieškove, ir prašo jų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, pagal jos gyvenamąją vietą.

Nutraukiant jų su atsakovu santuoką, būtina išspręsti ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą. Jų dukros J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra paauglės ir beveik atitinka visus suaugusio žmogaus poreikius. Kadangi visą gyvenimą jų poreikiais ir interesais rūpinosi tik ji, gerai žino kaip jie su kiekvienais metais kito ir kokie yra šiandien. Juos tinkamai įvertinus, kiekvieną mėnesį bent minimaliai būtina skirti po 700,00 Lt kiekvienai mergaitei. Reikalingo išlaikymo pagrįstumą patvirtina pačių būtiniausių nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių ir išlaidų šiems poreikiams patenkinti skaičiuote:

Išlaidos maistui - po 10,00 Lt per dieną, 10,00 Lt x 30 d. = 300,00 Lt per mėnesį;

Išlaidos drabužiams, avalynei: striukės, megztiniai, kelnės, suknelės, kepurės, pirštinės, žieminė ir vasarinė avalynė, kojinės, apatinis trikotažas, sportinė apranga ir kt. Vidutiniškai per mėnesį -100,00 Lt;

Išlaidos mokslo reikmenims: knygos, rašymo priemonės, sąsiuviniai, rinkliavos mokykloje, pažintinės išvykos su klase ir pan. Vidutiniškai per mėnesį - 40,00 Lt;

Išlaidos buitinėms ir higienos prekėms: muilas, šampūnas, įvairios kosmetines priemones, skalbimo milteliai, kitos asmens higienos priemonės. Vidutiniškai per mėnesį - 40,00 Lt.

Išlaidos būstui, t .y. komunaliniai patarnavimai, internetas, mobilieji telefonai ir kt. — vidutiniškai 130,00 Lt per mėnesį.

Išlaidos gydimuisi: vaistai, tyrimai, skiepai, vitaminai ir kt. Vidutiniškai per mėnesį - 40,00 Lt.

Išlaidos atostogoms, laisvalaikiui - vidutiniškai 60,00 Lt per mėnesį.

Sutuoktinis yra darbingas, sveikas, fiziškai stiprus asmuo, tačiau niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, ieškovė pabrėžia, kad sutuoktinis visiškai nesistengia dėti pastangų, kad kokį nors darbą rastų. Jis tik nustatytu laiku nuvyksta į darbo biržą atsižymėti ir sėdi namuose laukdamas pasiūlymo dirbti. Laisvomis darbo vietomis jis nesidomi nei spaudoje, nei internete, neklausinėja pas giminaičius ar kitus pažįstamus žmones, ne gana to, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Toks jo elgesys nepateisinamas ir negali būti pateisinama priežastimi, neteikti nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo.

Ieškovė neginčija, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo ir nurodė, kad sutinka, jog prie dukrų išlaikymo turi prisidėti daugiau, todėl iš atsakovo nepilnamečių dukrų J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui teismo prašo priteisti po 300,00 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, likusią dalį dukroms reikalingo išlaikymo skirs ji pati.

Nurodo, kad santuokoje su atsakovu yra įgiję dviejų kambarių butą, nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atkreipia dėmesį, kad visus jų bendro santuokinio gyvenimo metus butu daugiau rūpinosi ji, mokėjo visus komunalinius mokesčius, įvairias rinkliavas, pirko buities reikmenis. Sutuoktinis niekada tinkamai nesirūpino nei jų buto priežiūra ir išlaikymu, nei jų dukrų išlaikymu, nei ja pačia. Nurodo, kad atsakovas yra bedarbis, nededa jokių pastangų darbo paieškoms ir girtauja. Dėl tokio netinkamo jo elgesio, akivaizdu, kad nėra jokių garantijų, jog jis teiks dviems savo nepilnametėms dukroms reikalingą išlaikymą. Todėl siekiant, kad nepilnamečiams vaikams būtų suteiktas tinkamas gyvenamasis būstas, užtikrintos normalios jų gyvenimo sąlygos bei tinkamai pasirūpinta jų būtinaisiais poreikiais, reikalinga nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tuo remiantis teismo prašo butą natūra priteisti jai, už jai tenkančią didesnę turto dalį, sutuoktiniui iš jos nepriteisiant kompensacijos.

Gyvenant santuokoje iš bendrų santuokinių lėšų jokių transporto priemonių neįgiję. Kitą, įgytą smulkų buitinį ir kitokį kilnojamąjį turtą jau pasidalinę gražiuoju ir dėl to pretenzijų vienas kitam neturi.

Santuokoje su atsakovu įgiję šiuos kreditinius įsipareigojimus:

Nurodo, kad kreditai buvo panaudoti pagal paskirtį ir nutraukus jų santuoką, juos vykdys pagal kredito sutartyse numatytas sąlygas ir juos grąžins sutartyse nurodytu laiku.

Kartą, kai mama buvo Vokietijoje, jis girtas, trankė duris, baldus, ji negalėdavo nei mokytis, nei ką nors daryti, ramino jį, o po to papurškė ašarinių dujų. Jis užsidarė vonioje, labai trankėsi, rėkė, jos su sese bijojo ir iškvietė policiją, bet jų į vonią tėtis neįsileido. Policija išvažiavo, kaip tai baigėsi – nepamena. Durys kambarių nerakinamos, norėjo dėtis spyną, bet nedrįso. Buvo atvejų, kai miegant visoms vienam kambary, jis įeidavo, trankydavo duris, kartais šviesą uždegdavo, kartais ne, prikeldavo iš miego, grasindavo, keikdavo, blaivus keikdavosi taip pat. Beveik visi jo pykčiai buvo skirti jai ir mamai.

Trečiasis asmuo kreditorius AB DNB bankas prašo pripažinti, kad už prievoles AB DnB NORD bankui pagal 1993-12-27 Kredito sutartį Nr. 1 bei 1997-02-18 Paskolos sutartį po santuokos nutraukimo ieškovė R. K. ir atsakovas R. K. išliktų atsakingi solidariai, bei Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo natūra priteisiant atsakovui R. K. ir paliekant registruotą atsakovo vardu.

Pažymėtina, kad nors 1993 m. Kredito sutartis ir 1997 m. Kredito sutartis su Banku buvo sudarytos R. K. vardu, tačiau šių sutarčių pagrindu kreditai R. K. buvo suteikti gyvenant santuokoje su R. K. (ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1989-10-14), už kreditų lėšas buvo įsigytas butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog kreditų lėšos buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui.Bankas nurodo, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ieškovė R. K. ir atsakovas R. K. yra (ir po santuokos nutraukimo turi likti) solidariai atsakingi Bankui už prievoles pagal 1993 m. Kredito sutartį bei 1997 m. Kredito sutartį.

Bankas nesutinka atleisti nei vieno iš solidarių bendraskolių nuo skolinių įsipareigojimų Bankui pagal minėtas kredito sutartis vykdymo ar padalinti solidarius skolinius įsipareigojimus tarp sutuoktinių, nes atleidus vieną iš bendraskolių nuo įsipareigojimų Bankui vykdymo ar padalinus solidarius įsipareigojimus tarp sutuoktinių, Banko kaip kreditoriaus interesams iškyla grėsmė, kadangi sumažėja garantijos dėl prievolių įvykdymo. Santuokos nutraukimas netrukdo buvusiems sutuoktiniams įvykdyti turtinę prievolę bendrai. Atsiliepime nurodyta, jog sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidariojoje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių AB DnB NORD banką už prievolių pagal kredito sutartis įvykdymą abu skolininkai (sutuoktiniai) turi išlikti atsakingi solidariai.

Bankui įkeisto nekilnojamojo turto - buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu galioja taisyklė - hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 str. 9 d.). Tačiau atkreipia dėmesį, jog pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš minėto įkeisto turto, jo savininkai netenka teisės šio turto perleisti, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į šį turtą (CK 4.192 str.). Taigi, dėl pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros negalės būti realizuojamos nuosavybės teisės į minėtą turtą. Be to, neturi būti pažeisti sąžiningo hipotekos kreditoriaus interesai ir apsunkinta išieškojimo iš minėto įkeisto nekilnojamojo turto procedūra. Pažymėtina, jog Bankui įkeisto buto priteisimas natūra ieškovei R. K., su kuria po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai sutuoktinių vaikai, neatitiktų tiek pačios ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų interesų, nes negrąžinus Bankui skolos šis turtas bus parduotas iš varžytynių CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 str., CPK 558 str.). Dėl minėtų priežasčių prašo Bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo natūra priteisti atsakovui R. K. ir palikti registruotą atsakovo vardu.

Tretysis asmuo AB DNB bankas 2013-02-21 pateikė pareiškimą ir nurodė, kad įsipareigojimai Bankui pagal kredito sutartis buvo vykdomi netinkamai, Bankas kredito sutartis nutraukė ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Šiai dienai likusi skola Bankui pagal 1993-12-27 Kredito sutartį Nr. 1 sudaro: 1146,30 Lt negrąžinta paskola; 2993,78 Lt priteistos palūkanos; 24,3 Lt nesumokėtos procesinės palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2011-10-05 iki 2013-02-20; 5% procesinės palūkanos nuo 2013-02-20 (iki teismo įsakymo visiško įvykdymo). Skola Bankui pagal 1997-02-18 Paskolos sutartį: 5441,04 Lt negrąžintos paskolos, 4442,34 Lt palūkanų, 3970,25 Lt delspinigių, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio bei 15% procesinių palūkanų nuo 5441,04 LTL (kredito sumos) nuo 2011-11-21 iki visiško skolos išieškojimo. Pažymi, jog laikotarpiu nuo 2011-11-21 iki 2013-02-20 priskaičiuota 1021,87 Lt procesinių palūkanų. 2011-11-22 teismo nutarties vykdymui priverstine tvarka šiai dienai Bankas nėra pateikęs. Pažymi, jog buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo Bankui sutarčių sudarymo metu šio turto savininku buvo R. K..

Teisme buvo apklausti ir vaikai. Nepilnametė liudytoja J. K. posėdžio metu nurodė, kad jai 13 m., lanko „Ryto“ vidurinės mokyklos 7 klasę, gyvena su mama ir seserimis, jai viskas gerai, nieko keisti nenori. Nori likti gyventi su mama, pas tėtį nueina. Kai mama būna išvykusi gyvena su sesėmis, bet galėtų gyventi ir su tėčiu, tačiau geriau su sese, ji ją geriau supranta. Tėtis išgeria, kartais būna piktas.

Nepilnametė liudytoja O. K. posėdžio metu nurodė, kad ji yra 6-okė, mokslai sekasi neblogai, gyvena su sesėmis, mama parvažiuoja, būna su jomis, rūpinasi, nieko keisti nenori. Su tėčiu nenorėtų gyventi, su mama geriau, su tėčiu bendrauja, sutaria, bet su bėda kreiptųsi į sesę ar mamą. Jai viską nuperka mama, tėtis - nelabai. Grįžti pas tėtį gyventi nenorėtų, nenorėtų, kad jos visos ir mama grįžtų atgal, gyventi pas tėtį – dabar geriau gyventi.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir nurodė kad vaiko teisių apsaugos skyrius turi informacijos, kad R. K. piktnaudžiauja alkoholiu, o būdamas neblaivus, yra ūmaus charakterio, skriaudžia sutuoktinę ir nepilnamečius vaikus. Dėl tokio R. K. elgesio ieškovė yra kreipusis pagalbos jau 2007 metais. R. K. grasino susidoroti, kitaip engė sutuoktinę ir dukras. Atsakovas buvo kviečiamas atvykti pokalbiui, tačiau nė karto į VTAS nebuvo atvykęs. R. K. buvo paraginta dėl tokio vyro elgesio kreiptis į teisėsaugos institucijas, bei iš esmės spręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo klausimus. R. K. elgesys teigiama linkme iki šiol nepasikeitė, todėl R. K. pateikė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir t. t. Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma, kad dėl sutuoktinio elgesio ieškovė su trimis dukromis šiuo metu gyvena nuomojamame būste adresu (duomenys neskelbtini). R. K. laikinai išvykus dirbti į užsienį dvi nepilnametes dukras prižiūri ir jomis rūpinasi ne vaikų tėvas, o jų vyresnioji sesuo I.. I. K. buvo paskirta laikinąja seserų globėja, motinos išvykimo į užsienį laikotarpiui.

Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo gyvenimo būdą, požiūrį į vaikų auklėjimą ir rūpinimąsi vaikais, taip pat į nepilnamečių J. ir O. K. norą gyventi kartu su motina, Vaiko teisių apsaugos skyrius teikia išvadą, kad geriausiai nepilnamečių interesus šioje civilinėje byloje atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina, R. K., išlaikymą vaikams priteisiant iš tėvo R. K. po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant valstybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jų motiną, R. K..

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, t. y. sutuoktinio teisių ir pareigų nevykdymo, žiauraus sutuoktinio elgesio šeimos narių atžvilgiu, alkoholizmo, todėl ateityje bendras jų gyvenimas yra neįmanomas. Atsakovas egoistiškai elgėsi, mažai dėmesio skyrė sutuoktinei ir vaikams, nedirbo, nesistengė susirasti darbą. Reiškė jai įtarinėjimus be jokio pagrindo, viskuo būdavo nepatenkintas. Dažnai būdavo neblaivus, grasindavo, vartojo smurtą, terorizavo, žemino. Atsakovas smurtavo prieš vyriausiąją dukrą (pateikta specialisto išvada, b. l. 97). Atsakovo netinkamą elgesį šeimoje patvirtina ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS išvada.

Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, gali prieštarauti dėl nurodomos kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito asmens, šiuo atveju dėl ieškovės kaltės. Atsakovas priešieškinio šioje byloje neteikė. Ieškovės tvirtinimą, kad atsakovas yra nesugyvenamo, agresyvaus būdo, patvirtino trečiasis asmuo I. K., bei byloje esantys rašytiniai dokumentai: Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 859/10 (06), kurioje nurodoma, kad I. K. padaryta kraujosruva odoje dešiniame skruoste, sužalojimas padarytas veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, galimai smūgiuojant ranka nukentėjusiosios nurodytu laiku 2010-10-12 (b. l. 97, T1). Dėl šio fakto buvo kreiptasi su skundu į policiją, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl I. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, grasinimo susidoroti. Nurodė, kad dėl tokių veikų I. K. gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka į teismą (b. l. 99). Atsakovas posėdžio metu santuokos iširimo priežastį nurodė žmonos neištikimybę, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Jis pripažino, kad buvo tokių atvejų, kai jam buvo kviesta policija dėl susistumdymo su vyriausiąja dukra. Vyriausioji ieškovės ir atsakovo dukra I. K. patvirtino, kad tėvo elgesys sukeldavo nuolatinį stresą, labai jo bijojo, buvo daug grasinimų iš jo pusės dėl susidorojimo su ja ir mama.

Ieškovė, nebesitaikstydama su atsakovo elgesiu, paliko jį ir su trimis vaikais išėjo iš buto, išsinuomojo kitą, kuriame šiuo metu ir gyvena su vaikais. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad po to , kai žmona išėjo iš buto jis praktiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo, išskyrus tuo, kad pamaitina mergaites, kai šios ateina pas jį. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad bendras gyvenimas šeimoje tuo metu jau buvo neįmanomas. Tokias aplinkybes patvirtino ir vaikai, apklausti teismo posėdyje. Atsakovas tvirtino, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo neištikima, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę.

Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas vaikų vystimuisi. Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta. Atsakovas nurodo esąs bedarbis šiuo metu ir galintis mokėti tik po 250,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra realūs ir atitinkantys jų amžių. Ieškovė neginčijo, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo ir sutinka, jog prie dukrų išlaikymo turi prisidėti daugiau. Įvertinus byloje surinkus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 300,00 Lt per mėnesį išlaikymo vienam vaikui suma nėra per didelė.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje c.b. Nr. 3K-P-186/2010 nurodė, jog bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtinimui, taip pat kitos, šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). <...> Plenarinė sesija pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Atsakovas šiuo metu nedirba ir neturi jokių pastovių pajamų. Jis pats posėdžio metu pripažino, kad moka įsiskolinimus pagal išgales, patvirtino, kad jo sutuoktinė perdavė jam 100 Lt sumokėti už elektros energijos įsiskolinimą. Atsakovas neieško ir neturi didelių galimybių susirasti geriau apmokamą darbą, kad turėtų realias finansines galimybes mokėti kreditus, mokėti įsiskolinimus, išlaikyti būstą ir mokėti išlaikymą vaikams.