Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akepus“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. ATK2-150/18 (toliau – ir Nutarimas) ir bylą nutraukti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nutarimu jis nubaustas 570 Eur bauda dėl to, kad pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) draudžiamu laiku ir neužtikrino parduotų alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje (AKĮ 18 str. 3 d. 13 p.) bei pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims (AKĮ 18 str. 4 d.).

3. Pareiškėjas nurodė, kad alkoholinių gėrimų pardavimo metu be K. A. bei pačių pirkėjų bare nieko nebuvo, dėl to faktinės aplinkybės nustatytos pagal šių asmenų paaiškinimus. Pareigūnai, atlikę patikrinimą, iš lauko nufilmavo tik kaip pirkėjas atveju įeina į barą ir iš jo išeina (pirmo epizodo atveju; kiti trys epizodai nebuvo nufilmuoti). Patikrinimo metu buvo užfiksuoti labai trumpi K. A. paaiškinimai bei labai neišsamūs pirkėjų paaiškinimai. Nagrinėjant bylą Departamente nei K. A., nei pirkėjai, nei pareigūnai nebuvo apklausti. Nors 2018 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-177 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, jog prie jo pridedama pirkėjams surašytų administracinio nusižengimo protokolų kopijos, jokie protokolai nebuvo pridėti. Kaip paaiškinime darbdaviui nurodė K. A., ji pardavė pilstomus alkoholinius gėrimus, iš dalies įpiltus į vienkartines stiklines, prieš tai perspėjusi pirkėjus, kad įsigytų alkoholinių gėrimų išsinešti iš baro negalima, taip pat ji nurodė, jog neblaivių pirkėjų nebuvo. Protokolas įteiktas pareiškėjo darbuotojai K. A., kuri negali būti laikoma pareiškėjo įgaliotu atstovu, jai nesuteikta teisė atstovauti pareiškėją santykiuose su Departamentu, ji neįgaliota teikti paaiškinimus pareiškėjo vardu ir galėjo būti apklausiama tik kaip liudytoja ar asmuo, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn. Departamentas dėl 1–3 epizodų nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas padarė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

4. Pareiškėjas teigė, kad teisės aktuose nenurodyta, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu. Šiuo atveju K. A. atsuko kamštelius (atidarė alaus skardinę) ir dalį gėrimų išpylė į stiklines. Įpiltą gėrimą pirkėjai išgėrė ir tik po to priėmė sprendimą išsinešti iš baro nepabaigtus gerti alkoholinius gėrimus. Jokiais teisės aktais nėra nustatytas reikalavimas, kad prieš perduodant alkoholinį gėrimą pirkėjui, jis visas turi būti išpiltas iš gamyklinės taros. Faktas, kad dalis gėrimo buvo išpilta į vienkartinę stiklinę, leidžia teigti, kad buvo parduotas pilstomas alkoholinis gėrimas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Įstatyme nėra nustatyta, kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. K. A. (tuo pačiu ir pareiškėjo) veiksmai parduodant alkoholinius gėrimus, kai prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, pirkėjai papildomai žodžiu įspėti, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje, įsigytų alkoholinių gėrimų pardavimas tik išpylus dalį jų į stiklinę, visiškai atitiko proporcingumo principą. Pareiškėjas negali būti atsakingas už pirkėjų veiksmus po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Be to, bare sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje. Pirkėjai kartu su alkoholiu gali įsigyti ir bare gaminamą karštą maistą (picas).

6. Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas padarė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą. Nei pardavėjos, nei pirkėjų (3 ir 4 epizodas) net nebuvo paprašyta pateikti paaiškinimų, susijusių su alkoholio pardavimu neblaiviam asmeniui. K. A. parduodama alkoholinius gėrimus nemanė, kad pirkėjai neblaivūs ir nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji galėjo padaryti priešingą išvadą. Byloje nėra tinkamai konstatuotas pirkėjų neblaivumas. Protokolo surašymo metu Departamento darbuotojai neturėjo pirkėjų administracinių nusižengimų protokolų. Šie protokolai Departamentui buvo pateikti tik 2018 m. rugpjūčio 29 d., juos surašė patikrinime nedalyvavę policijos pareigūnai. 4 epizodo atveju surašytame administracinio nusižengimo protokole net nenurodyta, kad pirkėjas buvo neblaivus, šio pirkėjo paaiškinimas neperskaitomas. Neaišku, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis konstatavo šio asmens neblaivumą surašant Protokolą, neblaivumo laipsnis nekonstatuotas (nėra jokių alkotesterio parodymų). Degtinės butelio pirkėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pirkėjui nustatytas 2.33 promilių girtumas, tačiau neaišku, kada ir kas atliko (jei išvis atliko) šio pirkėjo blaivumo patikrinimą alkotesteriu. Vienintelis įrodymas, iš kurio būtų galima spėti apie pirkėjų neblaivumą 3 ir 4 epizodo atveju, yra. vyr. specialistės J. T. (pareigūnė, kuri surašė Protokolą) 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas. Akivaizdu, kad J. T. su pirkėjais nebendravo, nes ji atliko baro patikrinimą (surašinėjo Protokolą). Administracinio nusižengimo protokolus pirkėjams surašė bei jų paaiškinimus ėmė ne ji. Iš kur ir kokiu pagrindu jai susidarė įspūdis dėl pirkėjų neblaivumo, nėra aišku.

7. Pareiškėjas nurodė, kad AKĮ pažeidimai nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Surašytas Protokolas neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reikalavimų. Surašant protokolą buvo iš esmės pažeista pareiškėjo teisė duoti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Departamentas į Protokolo surašymą nekvietė pareiškėjo bei jo atstovų ir atskirai apie Protokolo surašymą pareiškėjo neinformavo.

8. Taip pat pareiškėjas teigė, kad neplaninis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Pavedime atlikti patikrinimą nurodyta, kad jis atliekamas pagal 2018 m. birželio 17 d. pranešimą apie pažeidimus. Šis pranešimas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Pavedime nenurodyta, kad patikrinimas atliekamas kartu su kitomis valstybės institucijomis.

9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. atliekant neplaninį patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje dirbusi kasininkė-pardavėja K. A., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais: apie 20.25 pirkėjui A. A. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą – vieną butelį alaus, kurį atidarė, pirkėjas alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (1 epizodas); apie 20.25 val. pirkėjui E. K. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą –spiritinį gėrimą, butelį atidarė, pirkėjas alkoholinį išsinešė (2 epizodas); apie 20.30 val. neblaiviam pirkėjui T. K. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą – vieną butelį degtinės, kurį atidarė, pirkėjas alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (3 epizodas); apie 20.40 val. neblaiviam pirkėjui R. G. pardavė pilstomą alų, kurį išpilstė į 2 vienkartines stiklines po 0.5 l, pirkėjas alų vienkartinėse stiklinėse iš viešojo maitinimo vietos išsinešė.

11. Departamento nuomone, pareiškėjas nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ Įstatymo prasme gali būti siejama tik su prekyba vartoti vietoje. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje – stiklinėje, taurėje ar pan. Nagrinėjamu atveju 1–3 epizoduose pareiškėjas pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus.

12. Atsakovas teigė, kad atsakovas, parduodamas alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje, nesudarant patogių sąlygų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, nesiekė užtikrinti jų vartojimo vietoje, o priešingai – sudarė patogias sąlygas pirkėjams alkoholinius gėrimus išsinešti. Aplinkybės, kad alkoholiniai gėrimai parduodami gamyklinėje taroje, didelėse tarose (4 epizodo atveju), alkoholiniai gėrimai iš pareiškėjo viešojo maitinimo vietos draudžiamu laiku išsinešami sistemingai, patvirtina, kad pareiškėjas viešojo maitinimo veiklą tik imituoja, o realiai vykdo alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešti veiklą. Pareiškėjo pasirinktos Įstatymo reikalavimų užtikrinimo priemonės nėra pakankamos ir neužtikrina AKĮ reikalavimų laikymosi.

13. Atsakovas nesutiko su Bendrovės teiginiais, jog byloje netinkamai užfiksuota, kad 3 ir 4 epizodų atvejais alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys buvo neblaivūs. Vidutinis ir sunkus girtumas vidutiniškai rūpestingam asmeniui turėtų būti akivaizdus ir pakankamas suvokti, kad alkoholio parduoti negalima. 3 epizodo atveju tai, kad pirkėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, pavirtina Protokolas, Departamento vyriausiosios specialistės J. T. 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas, 2018 m. rugpjūčio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pirkėjui T. K. nustatytas 2,33 promilių girtumas. Tai yra vidutinio girtumo viršutinė riba. Pirkėjas administracinio nusižengimo byloje pažeidimą ir užfiksuotas aplinkybes pripažino. Taip pat byloje surinkti įrodymai (Protokolas, Departamento vyriausiosios specialistės J. T. 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas) patvirtina, kad akivaizdžiai buvo matoma, jog ir pilietis R. G. (4 epizodas) buvo neblaivus. Departamento vyriausiosios specialistės J. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad nuo šio asmens sklido labai stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo labai nerišli. Aplinkybę, kad pirkėjas buvo neblaivus, patvirtino ir policijos pareigūnai P. N. ir A. V. Departamento vyr. specialistė tiesiogiai bendravo su visais pirkėjais, ėmė iš jų paaiškinimus ir aprašė pastebėtus išorinius požymius.

14. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas užtikrino pareiškėjos teisę pateikti paaiškinimus. Protokolą surašė Departamento valstybės tarnautojai, kurie vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. T1-25 (Departamento direktoriaus 2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. T1-80 redakcija; toliau – ir Taisyklės), 34 punktu, turi teisę fiksuoti patikrinimo rezultatus. Patikrinimas buvo atliktas teisėtai.

II.

15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančią pareiškėjo patikrinimo medžiagą (II t., b. l. 2–5, 43–84), patikrinimo dieną Bendrovės bare alkoholinius gėrimus pirkusių asmenų paaiškinimus (II t., b. l. 6, 11, 19, 27), nurodė, kad pirkėjų veiksmai, nepriklausantys nuo pardavėjo valios, pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui neturi teisinės reikšmės. Departamento patikrinimo metu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo darbuotoja kasininkė-pardavėja K. A. 1–3 epizodų atvejais pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus atidarytose gamyklinėse pakuotėse, pateikė vienkartines stiklines, dalį gėrimo galbūt įpylė, bet šie asmenys įsigytą alkoholį išsinešė iš baro patalpų. Ketvirtojo epizodo atveju asmuo iš baro patalpų išsinešė dvi 0,5 l talpos stiklines alaus, į kurias buvo supiltas alus. Šias aplinkybes patvirtina patikrinimo medžiagoje esančios nuotraukos bei pirkėjų paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai. Taip pat ir pati K. A. neneigė, jog gėrimai (1–3 epizodų atvejais) pirkėjams buvo perduoti atidarytose gamyklinėse pakuotėse.

17. Teismas nurodė, kad subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis, privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Pilstomo alkoholinio gėrimo sąvokos aiškinimas pateiktas įsiteisėjusioje teismo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358-626/2018, kuri priimta vieno iš pareiškėjo darbuotojų administracinio nusižengimo byloje. Nutartyje nurodoma, kad sąvoka „pilstomas“ šiuo atveju sietina ne su alkoholinio gėrimo, kaip skysčio, savybėmis, o su jo pateikimo vartotojui būdu, t. y. tik išpylus iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui skirtą tarą. Teismas taip pat pažymėjo, kad konkrečiais atvejais sprendimas parduoti gėrimą išpiltą į didelės talpos tarą (pvz. 0,5 l trauktinės išpilant (perpilant) į 0,5 l talpos tarą) taip pat gali būti pripažįstamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo pažeidimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pardavė alkoholinius gėrimus būdu (1–3 epizodais kartu perduodama ir gamyklinę tarą, o 4 epizodo atveju 1 litrą 7,5 proc. stiprumo alaus įpildama į dvi 0,5 l vienkartines stiklines), kuris neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje. Tokiu būdų pareiškėjas visais 4 atvejais pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas.

19. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad pareiškėjo darbuotoja parduodama alkoholinius gėrimus pirkėjams nurodė jų neišsinešti, vartoti tik vietoje, atkimšo gamyklines pakuotes, dalį alkoholio įpylė, taip pat ir tai, jog viešojo maitinimo vietoje (taip pat kasos kvituose) aiškiai pateikta informacija apie draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus, nepanaikina AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytos pažeidimo sudėties.

20. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamai užfiksuoto asmenų neblaivumo, kad Protokolo surašymo metu Departamento darbuotojai neturėjo 3 ir 4 epizodo pirkėjų administracinių nusižengimų protokolų, protokolus surašė patikrinime nedalyvavę policijos pareigūnai, 4 epizodo atveju surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad pirkėjas buvo neblaivus. Teismo vertinimu, iš surinktos įrodymų visumos matyti, jog duomenys buvo užfiksuoti nuosekliai, patvirtina vienas kitą ir vienas kitam neprieštarauja. Teismas pažymėjo, jog Nutarime nurodyta, kad byloje surinkti įrodymai (2018 m. rugpjūčio 13 d. patikrinimo protokolas Nr.ATK2-177, Departamento vyriausiosios specialistės J. T. 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-34, 2018 m. rugpjūčio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr.10-ANRP-54265-2018) patvirtina, kad pilietis T. K. (3 epizodas), kuriam policijos pareigūnai nustatė 2,33 promilių girtumą, buvo akivaizdžiai neblaivus (požymiai – stipus alkoholio kvapas, nerišli kalba), taip pat surinkti įrodymai (J. T. 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr.TP-34) patvirtina, kad akivaizdžiai buvo matoma, jog pilietis R. G (4 epizodas) buvo neblaivus (požymiai – labai stipus alkoholio kvapas, labai nerišli kalba).

21. Dėl pareiškėjo argumento, jog protokolo surašymo metu Departamento pareigūnai neturėjo administracinių nusižengimų protokolų, teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu Departamento vyriausioji specialistė J. T. paaiškino, kad administracinių nusižengimų protokolai buvo atsiųsti vėliau, tačiau jie buvo surašyti patikrinimo metu ir ji juos matė. Protokolų surašymą patvirtino tiek liudijęs policijos pareigūnas R. A., surašęs administracinio nusižengimo protokolą 3 epizodo atveju (I t., b. l. 12–13), tiek ir liudijęs pareigūnas Š. K., surašęs administracinio nusižengimo protokolą 4 epizodo atveju (I t., b. l. 19–20). Kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr.10-ANRP-54265-2018, jame konstatuota, kad piliečiui T. K. (3 epizodas) policijos pareigūnai nustatė 2,33 promilių girtumą. Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas R. A. nurodė, jog patruliuodami sustojo padėti policijos pareigūnams, surašė vieną protokolą, patvirtino, jog alkotesteriu patikrino asmens blaivumą, parodė duomenis, atspausdino kvitą. Matėsi, kad asmuo neblaivus – iš kvapo iš burnos, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Teismas pažymėjo, jog apie tai, kad šio asmens judesiai buvo nekoordinuoti, leidžia spręsti ir byloje esantis šio asmens rašytas paaiškinimas (II t., b. l. 11). 4 epizodo atveju administracinio nusižengimo protokole nėra užfiksuota, jog asmeniui būtų nustatytas neblaivumas, tačiau, J. T. 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-34 (I t., b. l. 40–41) patvirtina, kad akivaizdžiai buvo matoma, jog pilietis R. G. (4 epizodas) taip pat buvo neblaivus, kalbėjo labai nerišliai, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas. Teismo posėdžio metu liudijusi J. T. parodė, jog šis asmuo buvo labai girtas ir kvapas buvo labai stiprus. Kaip matyti iš į bylą pateikto šio asmens paaiškinimo (II t., b. l. 18) jis yra visiškai neįskaitomas. Šiam asmeniui administracinio nusižengimo protokolą surašęs Š. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neblaivumo nenustatinėjo, todėl protokole jis nėra nurodytas, nes pamačius, jog žmonės iš baro išeina nuolatos, nusprendė asmenis bausti tik už alkoholio išsinešimą, bausti ir už girtumą viešoje vietoje nebūtų spėję.

22. Teismas pažymėjo, kad ūkio subjektų pardavėjui nėra nustatyta pareiga tikrinti asmens, perkančio alkoholinius gėrimus, girtumo. Jis gali, o, žinodamas apie nustatytą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, ir privalo stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad šis yra neblaivus. Šiuo atveju K. A. paaiškinime Protokole (II t., b. l. 3–5) nenurodė nemačiusi, kad 3 ir 4 epizodų atvejais pirkėjai buvo neblaivūs, nors šis pažeidimas buvo užfiksuotas Protokole ir nurodyta, jog 3 ir 4 epizodo atveju alkoholiniai gėrimai parduoti neblaiviems asmenims. Teismas nurodė, kad vadovautis vien K. A. posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog neblaivių asmenų ji nepastebėjo (asmenys stovėjo ir kalbėjo normaliai), nebūtų teisinga, nes būdama pareiškėjo darbuotoja ir gindamasi nuo pažeidimo ji gali neatskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad alkoholinius gėrimus pareiškėjo darbuotoja pardavė akivaizdžiai neblaiviems asmenims, todėl pareiškėjas neužtikrino AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų laikymosi.

23. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Protokolo neteisėtumo įtakos ginčijamam Nutarimui. Įvertinus Protokole užfiksuotas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nustatytas pažeidimas yra neaiškus ar nepakankamai išsamiai aprašytas.

24. Teismas pažymėjo, jog Departamentas užtikrino pareiškėjo teisę pateikti paaiškinimus, informavo apie atsakomybėn traukiamojo asmens teises ir pareigas (įskaitant ir apie teisę pateikti paaiškinimus), pareiškėjo darbuotoja K. A. pateikė rašytinius paaiškinimus Protokole. Taip pat pareiškėjui buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą (pareiškėjo darbuotojai 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo įteiktas pranešimas, o 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. S-2382(3) iš pareiškėjo buvo pareikalauta kasos aparato juosta), atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, taip pat 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikta bylos medžiaga. Todėl negalima sutikti su pareiškėjo argumentais, jog jo teisės į gynybą ir paaiškinimų teikimą buvo suvaržyta.

25. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad į pavedimą tikrinti nebuvo įrašyta kita institucija, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariatas, yra šio pavedimo trūkumas, tačiau šis pažeidimas nėra esminis.

III.

26. Pareiškėjas UAB „Akepus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

27. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, nes įvertino, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti tokiu būdu, kuris neužtikrino jų suvartojimo vietoje.

27.1.1. Teismas, skirtingai nei Departamentas Nutarime, konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė tik vieną iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytų sąlygų – neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje. Nutarime buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė abi šioje normoje įtvirtintos išimties sąlygas – pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus (1–3 epizodų atvejais) ir neužtikrino praduotų alkoholinių gėrimų suvartojimo vietoje (visais epizodais). Tokiu būdu teismas ženkliai susiaurino AKĮ pažeidimus, kuriais buvo kaltinamas pareiškėjas, be to, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad jis pardavė pilstomus alkoholinius gėrimus. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2018 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358-626/2018, priimta nagrinėjant fizinio asmens, niekaip nesusijusio su nagrinėjama byla, administracinio nusižengimo bylą. Pareiškėjas nedalyvavo nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą bendrosios kompetencijos teismuose, todėl šiuose teismuose nustatytos aplinkybės ir faktai negali būti vertinami kaip turintys prejudicinę galią administracinėje byloje. Teismo cituojamoje administracinio nusižengimo byloje buvo nagrinėjamas kitas alkoholinių gėrimų pardavimo atvejis nei šioje byloje.

27.1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino parduotų gėrimų vartojimo vietoje. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vien tas faktas, jog pirkėjai alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro, pats savaime pakankamas konstatuoti AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Alkoholiniai gėrimai, juos dalinai išpylus į stiklines (4 epizodo atveju buvo išpiltas visas pirkėjui parduotas alus), buvo parduoti vartoti vietoje. Sprendimus išsinešti gėrimus iš baro priėmė pirkėjai, pareiškėjui nėra suteikta teisė sulaikyti išeinančių iš baro pirkėjų.

27.1.3. Aplinkybė, kad pirkėjui perduota gamyklinė tara su likusiu jame neišpiltu alkoholiniu gėrimu, yra aktuali vertinant koks gėrimas – pilstomas ar nepilstomas – buvo parduotas, ir jokiu būdu pati savaime negali apspręsti fakto, ar alkoholiniai gėrimai buvo parduoti vartoti vietoje. Siekiant užtikrinti gėrimų vartojimą vietoje, pareiškėjas yra nustatęs reikalavimą darbuotojams, kad vienam pirkėjui negali būti parduodamas iš karto daugiau nei 1 vienetas bet kokio alkoholinio gėrimo.

27.2. Pirmosios instancijos teismas 3–4 epizodų atvejais nepagrįstai konstatavo, kad degtinės butelis ir alus stiklinėse buvo parduoti akivaizdžiai neblaiviems asmenims ir tokiu būdu pareiškėjas neužtikrino AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatų laikymosi.

27.2.1. Teismas, vertindamas Nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo vertinti tik tuos įrodymus byloje, kuriais remdamasis Departamentas prirėmė Nutarimą. Tik nagrinėjant bylą teisme buvo apklausti patikrinime dalyvavę policijos pareigūnai. Bylą nagrinėjant Departamente iš vis nebuvo apklaustas joks asmuo – apsiribota Protokolu, Departamento darbuotojos J. T. tarnybiniu pranešimu, pirkėjų paaiškinimais, teiktais policijos pareigūnams, bei šiems pirkėjams 2018 m. rugpjūčio 13 d. surašytais administracinio nusižengimo protokolais. Tik ruošiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą Departamento darbuotojai sužinojo apie policijos pareigūno G. P. tarnybinį pranešimą ir alkotesterio patikrinimo protokolą (II t., b. l. 152–158). Be to, 3 ir 4 epizodų atveju pirkėjų neblaivumas turėjo būti tinkamai nustatytas surašant Protokolą ir remiantis tais įrodymais, kurie egzistavo šio Protokolo surašymo metu (2018 m. rugpjūčio 13 d.). Departamentas, surašydamas Protokolą ir priimdamas Nutarimą neturėjo pakankamai įrodymų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, kad degtinės butelis ir alus stiklinėse buvo parduoti neblaiviems asmenims.

27.2.2. Apklausiamas kaip liudytojas teisme R. A. (nagrinėjant bylą Departamente jis nebuvo apklaustas, nebuvo pateiktas jo tarnybinis pranešimas dėl bylos aplinkybių) nurodė, kad jis tikrino degtinės butelio pirkėjo blaivumą alkotesteriu ir atspausdino patikrinimo kvitą. Šis patikrinimo kvitas į bylą nebuvo pateiktas. Akivaizdu, kad sprendžiant apie trečiojo epizodo pirkėjo neblaivumą buvo vadovaujamasi ne šio pirkėjo išoriniais požymiais (niekur nėra konstatuota, kad nuo pirkėjo sklido alkoholio kvapas, kad jo kalba ar elgesys sudarė pagrindą manyti jį esant neblaiviu), o technine priemone atliktu testu. Panaudojant alkotesterį nustatytas asmens neblaivumas turėtų būti įrodinėjimas būtent tinkama forma fiksuotais alkotesterio parodymais. Alkotesterio parodymai išvis nebuvo pateikti į bylą.

27.2.3. Teikdama paaiškinimus teisme, J. T. nurodė, kad ji apklausė pirkėjus 3 ir 4 epizodų atveju, ir būtent apklausos metu jai susidarė įspūdis dėl šių asmenų neblaivumo. Tačiau tokie parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams: liudytojai policijos pareigūnas P. N. ir policijos rėmėjas A. V. nurodė, kad atvykę prie baro nežymėtu automobiliu (jame iki užėjimo į barą buvo J. T.), jie sulaikydavo iš baro išeinančius pirkėjus ir nuvesdavo juos prie žymėto policijos automobilio, kur šiuos asmenis apklausdavo policijos, o ne Departamento pareigūnai, t. y. ne J. T., o policininkai (R. A. ir Š. K.) apklausė degtinės butelio ir pilstomo alaus stiklinėse pirkėjus, ir jiems surašė administracinio nusižengimo protokolus. Pati J. T. su šiais pirkėjais negalėjo bendrauti, nes iš karto, kai jie buvo sustabdyti ir nuvesti prie žymėto policijos automobilio, ji kartu su P. N. ir A. V. nuėjo į barą atlikti patikrinimo jame. J. T. negalėjo kartu tikrinti ir barą, daryti nuotraukas, tikrinti dokumentus, ir dalyvauti kitoje vietoje vykstančioje pirkėjų apklausoje). Pirkėjų paaiškinimai buvo teikiami policijos pareigūnams šių pirkėjų atžvilgiu iškeltose administracinių nusižengimo bylose; jei pirkėjai būtų apklausiami J. T., Departamentas turėtų šių asmenų paaiškinimų originalus. Be to, Protokole nebuvo nurodytas J. T. tarnybinis pranešimas, kaip įrodymas, kurio pagrindu konstatuotas pirkėjų neblaivumas.

27.2.4. Pilstomo alaus stiklinėse pirkėjo administracinio nusižengimo protokolą surašęs tyrėjas Š. K. buvo apklaustas tik teisme. Jo surašytame protokole neužsimenama apie pirkėjo neblaivumą. Nors Departamento pareigūnai tvirtino, kad ir šio pirkėjo blaivumas buvo tikrintas alkotesteriu, nėra jokių šio patikrinimo rezultatų.

27.2.5. Teismas nepagrįstai pareiškėjo darbuotojos K. A. parodymus vertino kritiškai, kaip galbūt suinteresuoto asmens. K. A. nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėm.

27.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl to, kad Departamento nurodyti pareiškėjo padaryti AKĮ pažeidimai nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka, ir kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismas iš esmės nepasisakė dėl skunde išdėstytų argumentų.

27.3.1. Vien tas faktas, kad pardavėjos K. A. veiksmai, parduodant alkoholinius gėrimus, vertintini kaip pareiškėjo veiksmai, nesudaro pagrindo laikyti, kad šis asmuo yra įgaliotas veikti pareiškėjo vardu atliekant pareiškėjo galimą Įstatymo pažeidimo tyrimą bei teikti paaiškinimus pareiškėjo vardu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad K. A. (pardavėja) buvo tinkama pareiškėjo atstovė Departamento atliekamame įmonės patikrinime ir galimo AKĮ pažeidimo fiksavime.

27.3.2. Surašant Protokolą buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Tai, kad tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta vėliau, nepanaikina to fakto, kad Protokolas buvo surašytas ir Įstatymo pažeidimas buvo fiksuotas neteisėtai. Protokolas buvo surašytas nedalyvaujant pareiškėjui, jam net nepranešus apie šio Protokolo surašymą ir nepasiūlius jam pateikti paaiškinimo. Byla Departamente buvo išnagrinėta vadovaujantis netinkamai ir neteisėtai surašytu Protokolu, visiškai ignoruojant pareiškėjo procesines teises.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

29. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas bei pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas iš esmės visus argumentus įvertino ir dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime.

29.2. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino pažeidimo kvalifikaciją, tvirtindamas, kad Departamentas konstatavo tik vartojimo vietoje neužtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą, konstatavo, kad Nutarimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti teismas neturi pagrindo. Departamentas Nutarime nurodė, jog surinktų išsamių, nuoseklių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina, kad Bendrovė neįvykdė abiejų sąlygų, t. y. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus (1–3 epizodai), t. y. alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje, ir neužtikrino jų vartojimo vietoje (1–4 epizodai). Pareiškėjas, teigdamas, kad teismas susiaurino pažeidimo kvalifikaciją, teismo sprendimą vertina subjektyviai.

29.3. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais.

29.4. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, jog byloje objektyviais duomenimis nenustatyta, kad alkoholiniai gėrimai 3 ir 4 epizodo atveju buvo parduoti neblaiviems asmenims. Pirkėjo T. K. girtumo požymius teismo posėdžio metu patvirtino Departamento vyriausioji specialistė J. T. ir policijos pareigūnas R. A. Departamentas nemato pagrindo abejoti šių pareigūnų liudijimais. J. T. tiesiogiai bendravo su visais pirkėjais, ėmė iš jų paaiškinimus, paaiškinimų originalai saugomi Departamente. Todėl savo tarnybiniame pranešime ji aprašė jos pastebėtus išorinius pirkėjų girtumo požymius.

29.5. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vadovautis teismo posėdžio metu duotais K. A. parodymais nebūtų teisinga, nes būdama pareiškėjo darbuotoja ir gindamasi nuo pažeidimo ji gali neatskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių.

29.6. Faktines aplinkybes, kodėl nebuvo įformintas piliečio R. G. neblaivumas, patvirtino teismo posėdyje liudijęs policijos pareigūnas Š. K., kuris paaiškino, kad šiam asmeniui neblaivumo protokole nenurodė, nes pamačius, kad iš baro žmonės išeina nuolat, nuspręsta bausti asmenis tik už alkoholio išsinešimą, bausti už girtumą viešoje vietoje nebūtų spėta.

29.7. Kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, kad teismas Nutarimo teisėtumą vertino remdamasis įrodymais, kurie nebuvo vertinami bylos nagrinėjimo Departamente metu. Byla Departamente nagrinėta pagal byloje esančius duomenis. Pareiškėjas paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nepateikė, pareiškėjo darbuotoja neginčijo aplinkybių, kad pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Todėl poreikis įvertinti pareiškėjo versiją iškilo tik pateikus skundą teismui. Dėl šios priežasties papildomi įrodymai pateikti teisminio bylos nagrinėjimo metu, be to apklausti patikrinimo metu dalyvavę policijos pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnus kviesti liudytojais prašė pats pareiškėjas. Teismui įvertinus byloje surinktus įrodymus, taip pat papildomai surinktus įrodymus, apklausus liudytojus, pareiškėjo skunde keliamos versijos buvo atmestos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui UAB ,,Akepus“ už AKĮ 13 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimus skirta 570 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės taikymu ir, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, tik papildo teismo sprendimo išvadas ginčui taikytinos teisės aiškinimu.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus bei bylos medžiagą, visų pirma pasisako dėl pareiškėjo argumentų, kad alkoholinius gėrimus pardavusi pareiškėjo darbuotoja negali būti laikoma pareiškėjo atstovu Departamento atliekamame pareiškėjo AKĮ pažeidimo fiksavime (protokolo surašyme) bei bylos nagrinėjime. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog prekybą vykdantys ūkio subjekto darbuotojai veikia to ūkio subjekto vardu (žr., pvz., LVAT 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008). Taip pat LVAT praktikoje nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į minėtus LVAT išaiškinimus, nagrinėjamu atveju UAB „Akepus“ darbuotoja K. A. laikytina tinkama pareiškėjo atstove ir galėjo dalyvauti patikrinime, teikti rašytinius paaiškinimus, pastabas bei pasirašyti tikrinimo dokumentus be atskiro įmonės savininko įgaliojimo ar leidimo (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-517-858/2016; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019).

34. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad K. A. nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad AKĮ, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais; ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus ANK, ar ne (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2017; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-577/2014).

35. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog Protokolo forma ir turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, teisėjų kolegija vertina, kad Protokolo turinys ANK 608–609 straipsnių nuostatų kontekste, atitinka esminius administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus, būtinus nustatytam AKĮ pažeidimui ištirti, Protokolą surašė Departamento tarnautoja, kuri vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, turi teisę fiksuoti patikrinimo rezultatus, Departamentas tiek Protokole, tiek pranešime pareiškėją supažindino su jo teisėmis, nustatytomis AKĮ 36, 37, 37¹, 38 straipsniuose, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.

36. Dėl kitų pareiškėjo argumentų, susijusių su Departamento atlikto patikrinimo teisėtumu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad patikrinimas buvo atliktas laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų, todėl yra laikytinas teisėtu. Vien tai, kad į pavedimą tikrinti neįrašyta kita patikrinime dalyvavusi institucija (Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad patikrinimas ar jo rezultatai yra neteisėti.

Dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo

37. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

38. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo, nurodo, kad buvo parduoti pilstomi alkoholiniai gėrimai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog kadangi jo darbuotoja išpylė dalį pirkėjų įsigytų alkoholinių gėrimų, parduoti alkoholiniai gėrimai laikytini pilstomais. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad ėmėsi proporcingų atsargos priemonių, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų reikalavimų būtų laikomasi.

40. Akcentuotina, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi galima pasinaudoti tik tada, kai yra tenkinamos abi kumuliatyvios sąlygos, t. y. parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas, AKĮ ar kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu, tačiau pažymėtina, kad iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatos akivaizdu, jog parduodant pilstomus alkoholinius gėrimus turi būti užtikrinamas jų vartojimas vietoje. Ginčui aktualios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka AKĮ reikalavimus. AKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Vadinasi, subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4242-968/2019).

41. Įvertinus tai, kad 1–3 epizodų atveju Bendrovės darbuotoja prieš parduodama alkoholinius gėrimus pirkėjams atsuko kamštelius, nedidelę dalį alkoholinių gėrimų išpilstė į vienkartines stiklines, kartu parduodama alkoholinius gėrimus gamyklinėje taroje (iš kurių dalis alkoholio išpilstyta), o 4 epizodo atveju alus buvo perpiltas į vienkartinę tarą, kuri, skirtingai nei daugkartinio naudojimo stiklinės ar bokalai, neturi būti grąžinama gėrimus pardavusiai maitino įstaigai ir gali būti išsinešta, konstatuoja, jog tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sudarė tinkamas sąlygas išsinešti alkoholinius gėrimus, t. y. alkoholiniai gėrimai buvo parduoti tokiu būdu, kuris neužtikrino viso alkoholio suvartojimo vietoje.

42. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nėra atsakingas už pirkėjų elgesį po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento, be kita ko, už jų sprendimą gėrimus išsinešti iš viešojo maitinimo vietos, pažymėtina, kad proporcingumo principas atsargos kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslą. Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog būtina patikrinti, ar pareiškėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-466-261/2018). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nors baro matomoje vietoje ir kasos kvituose buvo aiškiai pateikta informacija apie nustatytą draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus, taip pat pardavėja perspėjo pirkėjus apie alkoholio vartojimą vietoje, tai nepatvirtina fakto, jog buvo imtasi tinkamų priemonių dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viduje. Kaip teisingai nurodė atsakovas, Bendrovė AKĮ reikalavimus pažeidinėja sistemingai, t. y. per trumpą laiką nustatyti sistemingai (per trumpą 15 min. laiką nustatyti 4 epizodai alkoholinių gėrimų išsinešimo epizodai). Be to, byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti, kad pareiškėjas sudarė sąlygas baro klientams alkoholinius gėrimus išsinešti, o ne priešingai – juos vartoti vietoje.

43. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad iš ūkio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus ūkio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotą gėrimą rengiasi išsinešti ar nešasi iš ūkio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimą vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neišsineštų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas nesudarė pakankamų sąlygų pirkėjams įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, o priešingai – sudarė palankias sąlygas gėrimus išsinešti, todėl ir pirkėjų neva savavališki veiksmai šiuo atveju negali panaikinti pareiškėjo atsakomybės.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358-626/2018, kadangi toje byloje buvo nagrinėjamas fizinio asmens, niekaip nesusijusio su nagrinėjama byla, administracinės atsakomybės klausimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358/2018, pateikė sąvokos ,,pilstomas alkoholinis gėrimas“ išaiškinimą, o paminėtos bylos nelaikė turinčios prejudicinę galią byla. Todėl su tuo susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo

45. AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Konkretus pareigos užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas šis AKĮ reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių tam tikromis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

46. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės vertinimo metodikos 2 punkte aprašyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs, pavyzdžiui: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Šių požymių konstatavimas yra pakankamas pagrindas įtarti asmenį neblaiviu. AKĮ nereikalauja, kad prekybos alkoholiu atveju turėtų būti atliekamas neblaivumo patikrinimas ar nustatomas neblaivumo sunkumas, todėl vien tik neblaivumo požymių nustatymas (pvz., iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra pakankamas pagrindas atsisakyti tokiam asmeniui parduoti alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjo darbuotoja įžvelgė (turėjo įžvelgti), kad pirkėjų neblaivumo požymius (3, 4 epizodų atveju).

47. Byloje pateikti įrodymai (Protokolas, Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistes J. T. 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. TP-34, 2018 m. rugpjūčio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-54265-2018), patvirtina, kad 3 epizodo atveju pirkėjas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, šiam asmeniui buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. 4 epizodo atveju pirkėjo neblaivumo matavimo duomenų byloje pateiktuose dokumentuose nėra užfiksuota. Vis dėlto minėto asmens neblaivumą ir galimybę tą išoriškai pastebėti patvirtina Protokole ir Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistes J. T. 2018 m. rugpjūčio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. TP-34 užfiksuotos aplinkybės, jog buvo akivaizdžiai matyti, kad pirkėjas buvo neblaivus, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo labai nerišliai. Šias aplinkybes J. T. parodė ir liudydama pirmosios instancijos teisme, nurodydama, kad šis pirkėjas buvo labai girtas ir kvapas buvo labai stiprus, teko bendrauti lauke, nesėdint mašinoje, net buvo sunku suprasti, ką parašė. Liudytoja teisme buvo perspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jos parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, yra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Minėtų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina, kad pardavėja turėjo ir galėjo pastebėti alkoholinius gėrimus įsigijusių asmenų neblaivumo požymius. Pareiškėjo argumentai dėl administracinių nusižengimų fiziniams asmenims surašymo aplinkybių, patikrinimo eigos (aplinkybių, kada tiksliai pareigūnė J. T. nuėjo į barą, ar vykdė pirkėjų apklausą), laikytini gynybine pozicija, o teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Departamento vyriausiosios specialistes paaiškinimais, duotais atliekant tarnybines funkcijas, ir jos, kaip liudytojos, patvirtintais teisme.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja nepastebėjo pirkėjų girtumo požymių, nors turėjo galimybę tai pastebėti, kadangi, kaip matyti iš šios Nutarties 47 punkte nurodytų aplinkybių, jis buvo akivaizdus, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės.

49. Įvertinusi kitus pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad jais arba kartojami pirminiame skunde išdėstyti argumentai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami.

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo LVAT praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

51. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas nagrinėjamoje byloje atmetamas, todėl pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.