Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-985-821/2019 Teismo proceso Nr. 3-61-3-03616-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1.3

2019 m. balandžio 12 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Akepus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau - ir Departamentas) dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Akepus“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b.l. 1-18), kuriame prašo: 1) panaikinti 2018-09-20 Departamento nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-150/18 ir bylą nutraukti; 2) priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ginčijamu nutarimu pareiškėja nubausta 570 Eur bauda dėl to, kad pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ, Įstatymas) draudžiamu laiku ir neužtikrino parduotų alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje (AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimas) bei pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims (AKĮ 18 str. 4 d. pažeidimas).

Faktinės pažeidimo aplinkybės fiksuotos neplaninio patikrinimo metu, Departamentui surašant 2018-07-23 patikrinimo protokolą Nr. ATK2-177 (toliau – ir Protokolas). Alkoholinių gėrimų pardavimo metu be K. A. bei pačių pirkėjų baro viduje nieko nebuvo, dėl to šios faktinės aplinkybės nustatytos pagal šių asmenų paaiškinimus. Pareigūnai atlikę patikrinimą, iš lauko nufilmavo tik kaip įeina ir išeina pirkėjas pirmo epizodo atveju (kiti trys epizodai nebuvo nufilmuoti). Patikrinimo metu buvo užfiksuoti labai trumpi K. A. paaiškinimai bei paimti labai neišsamūs pirkėjų paaiškinimai. Nagrinėjant bylą Departamente nei K. A., nei pirkėjai, nei pareigūnai nebuvo apklausti. Nors Protokole nurodoma, jog prie jo pridedama pirkėjams surašytų administracinio nusižengimo protokolų kopijos, jokie protokolai nebuvo pridėti. Kaip paaiškinime darbdaviui nurodė K. A., ji pardavė pilstomus alkoholinius gėrimus, dalinai įpiltus į vienkartines stiklines, prieš tai perspėjusi pirkėjus, kad įsigytų alkoholinių gėrimų išsinešti iš baro negalima, taip pat ji nurodė, jog neblaivių pirkėjų nebuvo. Surašytas Protokolas įteiktas pareiškėjos darbuotojai K. A., kuri negali būti laikoma pareiškėjos įgaliotu atstovu, jai nesuteikta teisė atstovauti pareiškėją santykiuose su Departamentu ar nagrinėjant bylą Departamente, ji neįgaliota teikti paaiškinimus pareiškėjos vardu ir galėjo būti apklausiamas ne kaip įgaliotas UAB „Akepus“ atstovas, o tik kaip liudytojas, ar asmuo, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn už padarytą administracinį nusižengimą.

Mano, jog Departamentas skundžiamame nutarime Departamentas 1-3 epizodu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja padarė pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. (4 epizodo atveju buvo konstatuotas pilstomo alkoholinio gėrimo pardavimas).

Nei AKĮ, nei kiti teisės aktai (tame tarpe ir reguliuojantys mažmeninę prekybą) nenurodo, kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu. Vertinant sąvoką “pilstomi alkoholiniai gėrimai” akivaizdu, kad išpylus nors dalį gėrimo iš gamyklinės pakuotės, pagal faktą šis gėrimas tapo išpilstytu, t.y. vertintinas kaip pilstomas. Šiuo atveju K. A. atsuko kamštelius (atidarė alaus skardinę) ir dalį gėrimų išpylė į stiklines. Įpiltą gėrimą pirkėjai išgėrė ir tik po to priėmė sprendimą išsinešti iš baro nepabaigtus gerti alkoholinius gėrimus. Jokiais teisės aktais nėra nustatytas reikalavimas, kad prieš perduodant alkoholinį gėrimą pirkėjui, jis visas turi būti išpiltas iš gamyklinės taros. Pareiškėjos požiūriu, faktas, kad dalis gėrimo buvo išpilta į vienkartinę vartojimui skirtą stiklinę, leidžia teigti, kad buvo parduotas pilstomas alkoholinis gėrimas.

Įstatyme nėra nustatyta, nei kas laikytina pilstomu alkoholiniu gėrimu, nei kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami įsigijimo vietoje. K. A. (tuo pačiu ir pareiškėjos) veiksmai parduodant alkoholinius gėrimus, kai prekybos vietoje buvo iškabinti informaciniai pranešimai, pirkėjai papildomai žodžiu įspėjami, kad alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik įsigijimo vietoje, įsigytų alkoholinių gėrimų pardavimas tik išpylus dalį jų į stiklinę, visiškai atitiko proporcingumo principą. Nesant konkretaus teisinio reglamentavimo, kokios priemonės pripažintinos tinkamu įstatymo reikalavimų įgyvendinimu, negali būti konstatuojama, kad šiuo atveju pareiškėja nesiėmė pakankamų veiksmų užtikrinti, kad AKĮ nustatytu draudžiamu laiku parduodami tik pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje. Pareiškėja negali būti atsakinga už pirkėjų veiksmus po alkoholinių gėrimų įsigijimo momento. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad K. A. žinojo ar galėjo žinoti, kad pirkėjai, išgėrę dalį išpilstyto alkoholinio gėrimo, ruošiasi išsinešti juos neišgertus iki galo. Alkoholiniai gėrimai buvo parduoti pirkėjams vartoti vietoje (bare). Tai rodo, kad prieš parduodama alkoholinius gėrimus, pardavėja juos pilnai atidarė ir paėmė kamštelius, dalį alkoholinio gėrimo iš butelių išpylė į stiklines (4 epizodo atveju visas alus buvo išpilstytas iš butelio), bare aiškiai matomose vietose (tame tarpe ir ant išėjimo durų) yra pakabinti skelbimai apie alkoholio vartojimą vietoje ir draudimą išsinešti, be to, bare sudarytos tinkamos sąlygos vartoti gėrimus vietoje. Pirkėjai kartu su alkoholiu gali įsigyti ir bare gaminamą karštą maistą (picas).

Departamentas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja padarė pažeidimą, nustatytą AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. Nei K. A., nei pirkėjų (3 - 4 epizodas) net nebuvo paprašyta pateikti paaiškinimų, susijusių su alkoholio pardavimu neblaiviam asmeniui. K. A. parduodama Degtinės butelį ir Pilstomą alų stiklinėse nemanė, kad pirkėjai buvo neblaivūs ir nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių ji galėjo padaryti priešingą išvadą. K. A. nekilo jokių abejonių dėl jų blaivumo. Nei vienas iš galimą K. A. pažeidimą konstatavusių pareigūnų nebuvo bare pardavimo momentu (pareigūnai stebėjo barą iš lauko ir nors filmavo, nėra nufilmuotas 3 ir 4 epizodas). Byloje iš vis nėra tinkamai konstatuotas pirkėjų neblaivumas. Protokolo surašymo metu departamento darbuotojai iš vis neturėjo šių pirkėjų administracinių nusižengimų protokolų: i) šie protokolai departamentui buvo pateikti tik 2018-08-29; ii) šiuos protokolus surašė patikrinime nedalyvavę (Protokole apie šiuos pareigūnus nieko nekalbama) policijos pareigūnai (protokolai surašyti R. A. (3 epizodas) ir Š. K. (4 epizodas). 4 epizodo atveju surašytame administracinio nusižengimo protokole iš vis net nenurodyta, kad šis pirkėjas buvo neblaivus, šio pirkėjo paaiškinimas iš vis neperskaitomas. Kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis konstatavo šio asmens neblaivumą surašant Protokolą išvis nėra aišku, neblaivumo laipsnis iš vis nekonstatuotas (nėra jokių alkotesterio parodymų). Degtinės butelio pirkėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pirkėjui nustatytas 2.33 promilių girtumas, tačiau neaišku, kada ir kas (jei išvis atliko) atliko šio pirkėjo patikrinimą alkotesteriu. Vienintelis įrodymas, iš kurio būtų galima spėti apie pirkėjų neblaivumą 3 ir 4 epizodo atveju departamento byloje yra 2018-08-16 vyr. specialistės J. T. (pareigūnas, kuris surašė Protokolą) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta „policijos pareigūnas sustabdė [užtušuota]. Nuo piliečio [užtušuota] sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli“ bei „[užtušuota] kalbėjo labai nerišliai, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas“ <...> „visiems nurodytiems pirkėjams tarnybiniu žymėtu automobiliu prie baro atvažiavę kiti Vilniaus AVPK 2-ojo PK pareigūnai rašė administracinio nusižengimo protokolus, [užtušuota], matavo neblaivumą.“ Akivaizdu, kad J. T. su pirkėjais nebendravo, nes ji atliko baro patikrinimą (surašinėjo Protokolą). Protokolus pirkėjams bei jų paaiškinimus taip pat ėmė ne ji. Iš kur ir kokiu pagrindu jai susidarė įspūdis dėl pirkėjų neblaivumo nėra aišku. Nei K. A., nei pareiškėjas neturi galimybės (tokia teisė jiems nėra suteikta) patikrinti pirkėjo girtumą prietaisais ar reikalaudami atlikti pirkėjo tam tikrus veiksmus. Iš esmės tik matant, kad pirkėjas yra akivaizdžiai neblaivus, pardavėja ir tuo pačiu įmonė, prekiaujanti alkoholiniais gėrimais, turi galimybę atsisakyti jam parduoti alkoholį.

Vertinant ar K. A. padarė administracinį nusižengimą, bei ar pareiškėjas pažeidė AKĮ reikalavimus, turi būti vertinama tik tai, ar ji galėjo konstatuoti pirkėjo neblaivumą, tuo metu, kai šis asmuo įsigijo Alkoholinius gėrimus bare. Departamentas vertindamas pareiškėjos veiksmus apie pirkėjo neblaivumą sprendė iš aplinkybių, kurios net nebuvo žinomos K. A.. Visi neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. vadovaujamasi in dubio pro reo principu.

Skunde teigiama, kad AKĮ pažeidimai nebuvo konstatuoti ir įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Pradedant neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, atliekant galimą pareiškėjo pažeidimo tyrimą, bylos nagrinėjimą departamente bei priimant Nutarimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl paskirta ekonominė sankcija ir pats Nutarimas negali būti vertinami kaip pagrįsti ir teisėti. Surašytas Protokolas neatitinka Įstatymo 35 str. 1 d. reikalavimų, Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reikalavimų. Pasak pareiškėjos, Įmonės darbuotoja K. A. nelaikytina tinkamu pareiškėjos atstovu. Anot pareiškėjos, surašant protokolą buvo iš esmės pažeista jos teisės duoti paaiškinimus, naudotis advokato pagalba, susipažinti su bylos medžiaga. Įstatymo pažeidimai nebuvo įforminti teisės aktų nustatyta tvarka, pažeistos pagrindinės procedūros. Nors protokolas, kuriuo buvo nustatyti tariamai pareiškėjo padaryti AKĮ pažeidimai turėjo būti surašomas tik dalyvaujant pareiškėjai (pareiškėjos vadovui ar jos įgaliotam atstovui), Departamentas į protokolo surašymą pareiškėjos bei jos atstovų net nekvietė ir atskirai apie protokolo surašymą pareiškėjos net neinformavo. Pareiškėjos teigimu, nei atliekant tyrimą, nei nutarime nebuvo konstatuotas likęs alkoholio kiekis.

Taip pat pareiškėja teigia, kad neplaninis patikrinimas pas pareiškėją buvo atliktas neteisėtai. Pavedime atlikti patikrinimą nurodyta, kad jis atliekamas pagal Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 12 d. 1 p. ir 2018-06-17 pranešimą apie pažeidimus. Šis pranešimas pareiškėjai nebuvo pateiktas. Pavedime nurodoma, jog patikrinimui skiriami du tarnautojai – J. T. ir R. D. ir nėra nuorodos, jog jis atliekamas kartu su kitomis valstybės institucijomis. Pareiškėja remiantis išdėstytais argumentais prašo skundą tenkinti.

Departamentas atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti Departamento 2018-09-20 nutarimą (I t. b.l. 124-132). Nurodė, kad 2018-08-13 atliekant neplaninį patikrinimą pareiškėjos bare (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pareiškėja nuo 20,00 val. iki 10.00 val. prekiauja alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje dirbusi kasininkė – pardavėja K. A., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais: apie 20.25 pirkėjui A.A. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą – vieną butelį alaus „Volfas Engelman rinktinis“ (0,568 l talpos, alk. koncentracija 5.2 proc., geriausias iki 10.12.18) butelį atidarė, pirkėjas alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (1 epizodas); apie 20.25 val. pirkėjui E.K. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą – balzamą spiritinį gėrimą „Devynerios“ (0,2 l talpos, alkoholio koncentracija 35 proc., banderolė PGO 736996 pažeista), butelį atidarė, pirkėjas alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (2 epizodas); apie 20.30 val. neblaiviam pirkėjui T.K. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą – vieną butelį degtinės „Stumbras Šimtmečio“ (0,5 l talpos, alkoholio koncentracija 40 proc.), butelį atidarė, pirkėjas alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (3 epizodas); apie 20.40 val. neblaiviam pirkėjui R.G. pardavė pilstomą alų „Šnekorių“ (alkoholio koncentracija 7,5 proc.), jį išpylė į 2 vienkartines stiklines po 0.5 l, pirkėjas alų vienkartinėse stiklinėse iš viešojo maitinimo vietos išsinešė.

Departamento nuomone, skunde dėstomi argumentai yra subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas bei pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti atsakomybės. Teigia, kad pareiškėja nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. sąvoka „pilstomi alkoholiniai gėrimai“ buvo atribota nuo sąvokos „alkoholiniai gėrimai atidarytoje pakuotėje“. Prekybos vietose alkoholiu gali būti prekiaujama tiek gamyklinėse pakuotėse, tiek ir įpylus (išpylus) į vartojimui pritaikytą tarą (stiklinę, bokalą, taurę ir pan.), tačiau kadangi viena iš Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. būtinųjų sąlygų yra alkoholinio vartojimas vietoje, logiška, jog sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ Įstatymo prasme gali būti siejama tik su prekyba vartojimui vietoje. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai pateiktas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje - stiklinėje, taurėje ar pan., todėl darytina išvada, kad tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpiltas alkoholis yra laikomas pilstomu. Toks Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. aiškinimas atitiktų įstatymo leidėjo tikslus mažinti alkoholio vartojimą ir paplitimą, kadangi iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui pritaikytą tarą supilto alkoholinio gėrimo transportavimas ar dalinimasis, o tuo pačiu ir paplitimas, tampa daug sudėtingesnis. Nurodė, kad Departamento pozicija sutampa su „pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvokos aiškinimu, kuris pateiktas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuri, beje, suformuota vienoje iš pareiškėjo darbuotojų administracinio nusižengimo bylų (Vilniaus apygardos teismo 2018-08-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358-626/2018). Nagrinėjamu atveju 1-3 epizodais pareiškėja pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus. Pažymėjo, kad vien šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas pareiškėjos atsakomybei už Įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimus kilti.

Be to, atsakovas nurodo, kad pareiškėja niekaip neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje - akivaizdu, kad parduodamas alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje, nesudarant patogių sąlygų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje ūkio subjektas nesiekė užtikrinti jų vartojimo vietoje, o priešingai - sudarė patogias sąlygas pirkėjui alkoholinius gėrimus išsinešti, taigi, pareiškėja vykdė prekybą alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Pareiškėjos pasirinktos Įstatymo reikalavimų užtikrinimo priemonės nėra pakankamos ir neužtikrina realiai AKĮ reikalavimų laikymąsi, įstatymų reikalavimai sistemingai (per trumpą 15 min. laiką nustatyti 4 epizodai) pažeidinėjami. Tokia priemonė, kaip akivaizdžiai minimalus alkoholinių gėrimų kiekio išpilstymas ir alkoholinių gėrimo pardavimas atidarytoje gamyklinėje pakuotėje pažeidžia ne tik pirmąją sąlygą (parduoti pilstomą alkoholinį gėrimą), bet ir antrąją sąlygą (parduoti alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje), kadangi pardavimas gamyklinėje pakuotėje sudarė patogias sąlygas pirkėjui alkoholinį gėrimą išsinešti.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog byloje netinkamai užfiksuota, kad 3 ir 4 epizodo atvejais alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys buvo neblaivūs. LVAT praktikoje yra nurodęs, jog įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, darbuotojams, siekiantiems tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus, būtina vadovautis Bendrosios asmens būklės vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr.V-505, 2 p. nustatytais požymiais, kuriems esant yra pagrindas įtarti, kas asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs. Taip pat teismas yra nurodė, kad vidutinis ir sunkus girtumas, vidutiniškai rūpestingam asmeniui turėtų būti akivaizdus ir pakankamas suvokti, kad alkoholio parduoti negalima. 3 epizodo atveju tai, kad pirkėjas buvo akivaizdžiai neblaivus pavirtina 2018-08-13 patikrinimo protokolas, Departamento vyriausiosios specialistės J. T. 2018-08-16 tarnybinis pranešimas, 2018-08-13 administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjos darbuotoja teikdama paaiškinimus nenurodė, kad nematė, jog pirkėjai buvo neblaivūs. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pirkėjui T.K. nustatytas 2,33 prom. girtumas. Tai yra vidutinio girtumo viršutinė riba. Pirkėjas administracinio nusižengimo byloje pažeidimą ir užfiksuotas aplinkybes pripažino. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog byloje surinkti įrodymai (2018-08-13 patikrinimo protokolas, Departamento vyriausiosios specialistės J. T. 2018-08-16 tarnybinis pranešimas) patvirtina, kad akivaizdžiai buvo matoma, jog ir pilietis R.G. (4 epizodas) taip pat buvo neblaivus. Tai patvirtina Departamento vyriausiosios specialistės J. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kad nuo asmens sklido labai stiprus alkoholio kvapas, asmens kalba buvo labai nerišli. Lyginant su trečiojo epizodo pirkėju Departamento specialistė pabrėžė labai stiprų kvapą ir labai nerišlią kalbą. Kad pirkėjas buvo neblaivus patvirtino ir policijos pareigūnai P. N. ir A. V.. Pažymi, jog Departamento vyr. specialistė tiesiogiai bendravo su visais pirkėjais, ėmė iš jų paaiškinimus ir aprašė pastebėtus išorinius požymius.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėja, siekdama išvengti atsakomybės, subjektyviai interpretuoja teisės aktų nuostatas, teigdama, kad atliekant patikrinimą ir surašant procesinius dokumentus, bei nagrinėjant bylą Departamente buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Pažymi, kad Departamentas užtikrino pareiškėjos teisę pateikti paaiškinimus, nes 2018-08-13 patikrinimo protokole bei 2018-08-13pranešime informavo apie atsakomybėn traukiamojo asmens teises ir pareigas (įskaitant ir apie teisę pateikti paaiškinimus). Pažymi, kad pareiškėjos darbuotoja pateikė rašytinius paaiškinimus protokole. Be to, tokią teisę pareiškėja turėjo iki bylos nagrinėjimo Departamente.

Pareiškėjai buvo žinoma, jog jos atžvilgiu yra nagrinėjama Įstatymo pažeidimo byla, kadangi Departamentas 2018-08-30 raštu Nr. S-2382(3) pakartotinai pareikalavo pateikti 2018-08-13 kasos aparato kontrolines juostas. Pareiškėja 2018-09-05 el. laišku pateikė Departamentui kontrolinių kasos juostų kopijas. Taip pat pareiškėja 2018-09-05 raštu prašė susipažinti su byla ir atidėti bylos nagrinėjimą. Šis pareiškėjos prašymas buvo patenkintas ir bylos nagrinėjimas nukeltas, taip pat pateikta pareiškėjai bylos medžiaga (Departamento 2018-09-10 raštas Nr. S-2441 (3). Teigia, kad pareiškėjos teisės pateikti paaiškinimus ir susipažinti su byla buvo užtikrintos, taip pat ir nepažeista teisė į gynybą.

Departamentas pažymėjo, kad Protokolą surašė Departamento valstybės tarnautojai, kurie vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2013-01-18 įsakymu Nr. T1-25 (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2018-06-08 įsakymo Nr. T1-80 redakcija), 34 p. turi teisę fiksuoti patikrinimo rezultatus. Departamentas tiek 2018-08-13 Protokole, tiek 2018-08-13 pranešime pareiškėją supažindino su jos teisėmis numatytomis Įstatymo 36, 37, 37¹, 38 str. 2018-08-13 Protokolo turinys atitinka reikalavimus, nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso 609 str. Departamento nuomone, pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, jog neplaninis patikrinimas buvo atliktas neteisėtai. Pažymi, jog patikrinimas buvo atliktas teisėtai ir vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių nuostatomis. Akivaizdu, kad patikrinimas buvo atliktas kartu su kita institucija (Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK). Tai, kad į pavedimą tikrinti neįrašyta kita institucija nėra esminis procedūrinis pažeidimas. Prašo skundą atmesti.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovo Departamento atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Liudytoju teismo posėdyje apklausta J. T. nurodė, kad asmenis apklausė ji, pareigūnas ir rėmėjas. Su pirkėjais ji buvo automobilyje, kol jie rašė paaiškinimus. Pirkėjo, išėjusio su alumi, neblaivumas nebuvo pamatuotas. 3 epizodo pirkėjui buvo pamatuotas, ir 2 taip pat buvo neblaivus. Protokolus Departamentui atsiuntė ne tą pačią dieną, gal po dviejų savaičių. Protokolų kopijų nebuvo galimybės padaryti ir jie nebuvo pridėti protokolo. Paaiškino, kad į baro patalpas surašyti protokolo užėjo gal po geros valandos, tiksliai pasakyti negali. Prisistatė darbuotojai, parodė pažymėjimus, patikrino. Buvo pateikti protokolas ir pranešimas įmonės vadovui apie bylos nagrinėjimo laiką. Nei vaizdo medžiagos nei nuotraukų negalėjo pateikti. Žino, kad įmonė po surašytos medžiagos gali prašyti susipažinti su surinkta medžiaga. Taip pat buvo pateiktas pavedimas. Dėl asmenų neblaivumo, tai pirmasis nerišliai kalbėjo, sklido kvapas, judesiai nekoordinuoti, bendrauti buvo neįmanoma. Antras pasirodė asocialus, buvo labai girtas ir kvapas buvo labai stiprus, tad teko bendrauti lauke, nesėdint mašinoje. Ką parašė net buvo sunku suprasti. K. sakė kad dirba traktorininku, po darbo buvo išgėręs kiek supratau. Neneigė, kad atėjo nusipirkti alkoholio. Pirmas butelis buvo tamsaus stiklo, ir pats pirkėjas sakė, kad tik atidarė ir nieko neįsipylė. K. sakė, kad įpylė į stikliuką bet nedaug, net nesimatė. Su dviem stiklinėmis alaus - jos buvo pilnos. Ketvirtu atveju pardavėja, kai mes atėjome į barą sakė pirkėjams, kad gėrimų negalima išsinešti ir pradėjo pilstyti. Departamentas į patikrinimus, kuriose reikia nustatyti asmenybę, apžiūrėti prekę – kviečia pareigūnus. Planuojama, derinama ir tada važiuojama pagal turimą informaciją. Policijos įstaigos pavadinimo neįrašė dėl techninės klaidos. Antras asmuo įrašytas i Departamento pavedimą, bet atvykus i policijos komisariatą turėjo galimybę organizuoti dvi grupes, 1 važiavo į (duomenys neskelbtini) kita grupė kitu adresu išvyko.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas P. N. (P. N.) nurodė, kad penktadienį 20 val. su Departamento pareigūne vykdė prevencinę priemonę. Kartu su rėmėju stebėjo aplinką prie baro. Kiti pareigūnai buvo su ekipažu netoliese. Po 20 val. buvo pastebėti asmenys kurie įsigijo alkoholį ir išsinešė plastikinėje taroje, priėjo, prisistatė, parodė pažymėjimus ir nuvedė prie žymėto policijos automobilio. Kiti pareigūnai sutikrino tapatybę ir surašė protokolus. Vėliau su departamento pareigūne į vidų nuėjome, ji surašė aktą. Gal pusė asmenų buvo neblaivių. Tiksliai negali pasakyti, nes ne jis rašė protokolus. Jie su rėmėju buvo be uniformų, tik gaudė ir vedė prie mašinos. Paaiškinimus imdavo pareigūnai, jų buvo 3. Jie buvo prieigose, užeidavo ir išeidavo iš/į barą. Patikrinimas buvo planinis. Žinojo prieš pora savaičių, kad dalyvaus su Departamento darbuotoja. Jie tikrino tik UAB „Akepus“. Kiti tikrino kitas vietas. Su nežymėtu automobiliu dirbo jis, rėmėjas ir pareigūnė ir Departamento. Tarnybinio pranešimo asmeniškai nerašė, jis buvo bendras. Buvo be uniformos, pats protokolo nerašė, buvo pasidalinę, kas ką daro. Kai buvo matuojamas blaivumas nedalyvavo. Kad asmenys buvo girti sprendė pagal tai, kad kalbėjo nerišliai, vyzdžiai buvo išsiplėtę. Eidavo kartu su pirkėjais, su tara juos vesdavo prie ženklinto automobilio.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. V. nurodė, jog su Departamentu pirmą kartą dalyvavo patikrinime. Dalyvavo moteris iš Departamento, jis ir P. N.. Iš komisariato atvažiavo į (duomenys neskelbtini) apie 20 val. Stebėjo automobilį, kurios keleiviai užėjo į barą ir išėjo nešini alkoholiu. Priėjo prie to asmens, prisistatė, kad yra iš komisariato, nuvedė prie patrulinio automobilio. Pabaigoje buvo užėjęs į vidų. Neprisimena kiek pirkėjų matė. Galimai trys žmonės išėjo su gamykline tara be kamštelių. Kai pamatė, kad pareigūnai vykdo patikrinimą, pardavėja pradėjo pilti į tarą.

Liudytoja teismo posėdyje apklausta K. A. nurodė, kad buvo patikrinimas, kurio metu tikrino kaip parduodame alkoholio ir tabako gaminius. Vienas pirkėjas prašė 2 skardinių „Volfo“. Ji pasakiusi, kad galima tik vieną, įpylė. Kitas norėjo „Devynerių“. Šiek tiek įpylė, mažiau nei pusę vienkartinės stiklinės. Pirko „Stumbro“ degtinę. Perspėjo, įpylė ir čekį davė, ant kurio parašyta, kad negalima išsinešti. „Šnekorių“ alaus prašė. Taip pat išpylė į 2 indus. Asmenys kalbėjo normaliai, stovėjo normaliai.

Teismo posėdyje liudijęs R. A., nurodė, jog važiuodami pamatė policijos ekipažą ir sustojo paklausti gal kokios pagalbos reikia. Atsimena, kad surašė protokolą už tai, kad draudžiamu metu išsinešė degtinės butelį. Tas asmuo buvo ne vienas. Tiesiog važiuodami pro šalį sustojo paklausti ar nereikia pagalbos. Su neblaiviu asmeniu buvo bendrauta, patikrintas blaivumas ir surašytas protokolas. Tikrino alkotesteriu. Matėsi, kad jis neblaivus. Paklausė prieš kiek laiko vartojo. Jis prisipažino, kad vartojo, draugai gelbėtojai ir VW Passat atbėgo, turėjo ir juos nuraminti. Patikrino blaivumą, parodė duomenis ir atspausdino kvitą. Negali pasakyti ar kvitas byloje. Ar asmuo rašė paaiškinimus nepamena. Asmenį perdavė 2 PK darbuotojams, kuriems sustojo padėti. Nepamena kas asmenį atvedė prie jų. Gali būti, kad pareigūnai. Stovėjo eilė žmonių, nepamena. Kad asmuo buvo girtas matėsi iš požymių – kvapo ir burnos, kalba buvo nerišli, nekordinuoti judesiai.

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas Š. K. nurodė, kad miglotai, bet pamena kas vyko. Buvo gauta daug skundų, kad draudžiamu laiku prekiaujama alkoholiu. Nuspręsta atlikti reidą. Buvo vienas žymėtas automobilis, kitas nežymėtas. Jei gerai pamena nežymėtame automobilyje buvo Departamento atstovas, jis dirbo žymėtame. Kitame N. ir V.. Išvažiavo po 22 val. į (duomenys neskelbtini). Ilgai laukti nereikėjo, iš parduotuvės nešėsi alkoholinius gėrimus. Pamatę, kad žmonės išeina nuolatos, nusprendė asmenis bausti už alkoholio išsinešimą. Buvo siūlymų bausti už girtumą viešoje vietoje, bet būtų nespėję. V. su N. ėjo prie parduotuvės ir išėjusius asmenius pristatė jiems prie nežymėto automobilio, Dirbo iki 12 val. Nubaudė apie 5. Daug žmonių buvo, nespėjome. Privažiavo policijos ekipažas ir padėjo, surašė vieną protokolą. Už išsinešimą visus baudė, vardais nieko neatsimena. Į reidą važiavo du automobiliai, jo metu prisijungė dar vienas. Nepamena kaip sėdėjo, bet N. su rėmėju buvo. T. nuėjo į parduotuvę, buvo išėjusi trumpam. Apklausinėjant pirkėjus prie jų automobilio T. nedalyvavo. Vieną protokolo kopiją atiduodam asmeniui, kita turėjo būti viršininkui atiduota. Jų automobilis nenustatinėjo girtumo, ir taip nespėjo forminti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2018-09-20 nutarimo Nr. ATK2-150/18 teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo panaikinti pareiškėjai taikytą ekonominę sankciją.

Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Departamento direktoriaus 2018-07-23 pavedimu Nr.ATK1-119 (I t. b.l. 34) pavedė Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistams R. D. ir J. T. atlikti neplaninį prekybos ir maitinimo vietos (duomenys neskelbtini) patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, kaip įmonės laikosi AKĮ ir kitų teisės aktų reglamentuojančių veiklą, susijusią su alkoholiu ir tabaku. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyr. specialistė J. T. kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2-ojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK) pareigūnu P. N. ir jaunuoju policijos rėmėju (A. V.) patikrino pareiškėjos viešojo maitinimo vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Patikrinime taip pat dalyvavo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK veiklos skyriaus pareigūnai (tyrėjas Š. K., vyr. tyrėjas R. R.) (I t. b.l. 78-79). Bylos nagrinėjimo metu (liudytojo R. A. paaiškinimais) nustatyta, jog prie patikrinimą vykdžiusių asmenų, kuriems reikėjo pagalbos, prisijungė Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-ojo būrio ekipažas, kurio pareigūnai taip pat surašė administracinių nusižengimų protokolus.

Bendrovės viešojo maitinimo vietą patikrinę pareigūnai 2018-08-13 pareiškėjai surašė Protokolą (II t., b. l. 3-5), kuriame nustatė, kad pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje dirbusi kasininkė – pardavėja K. A., veikdama pareiškėjos vardu, naudai ir interesais, 2018-08-13: apie 20.25 pirkėjui A.A. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą – vieną butelį alaus „Volfas Engelman rinktinis“ (0,568 l talpos, alk. koncentracija 5.2 proc., geriausias iki 10.12.18) atidarė butelį, pirkėjas alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (1 epizodas); apie 20.25 val. pirkėjui E.K. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą – balzamą spiritinį gėrimą „Devynerios“ (0,2 l talpos, alkoholio koncentracija 35 proc., banderolė PGO 736996 pažeista), butelį atidarė, pirkėjas alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (2 epizodas); apie 20.30 val. pirkėjui T.K. pardavė nepilstomą alkoholinį gėrimą – vieną butelį degtinės „Stumbras Šimtmečio“ (0,5 l talpos, alkoholio koncentracija 40 proc.), butelį atidarė, pirkėjas alkoholinį gėrimą iš viešojo maitinimo vietos išsinešė, pirkėjui nustatytas neblaivumas (neblaivumo nustatymo aplinkybės nurodytos 2018-08-13 surašytame administracinio nusižengimo protokole (3 epizodas); apie 20.40 val. neblaiviam pirkėjui R.G. pardavė pilstomą alų „Šnekorių“ (alkoholio koncentracija 7,5 proc.), jį išpylė į 2 vienkartines stiklines po 0.5 l, pirkėjas alų vienkartinėse stiklinėse iš viešojo maitinimo vietos išsinešė, pirkėjui nustatytas neblaivumas (neblaivumo nustatymo aplinkybės nurodytos pirkėjui 2018-08-13 surašytame administracinio nusižengimo protokole) (4 epizodas). Protokole nustatyta, kad Bendrovė pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas. Protokole nurodyta, kad patikrinime dalyvavo pareiškėjos kasininkė – pardavėja K. A., kuri paaiškinime nurodė, jog „visus klientus įspėjo, kad vartoti galima tik vietoje, išsinešti alkoholinius gėrimus draudžiama, taip pat visą butelį išpilam į stiklainius ir ant žmogaus vienas butelis“. Su protokolu supažindinta pareiškėjos darbuotoja, taip pat pasirašė pareiškėją tikrinusi J. T. ir patikrinime dalyvavę Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK vyresnysis tyrėjas P. N. ir jaunasis policijos rėmėjas A. V.. Departamentas pareiškėjai 2018-08-13 surašė pranešimą (II t., b. l. 2), kuriuo informavo, kad dėl Protokole nustatyto pažeidimo Departamente 2018-09-06 10.00 val. bus nagrinėjama byla, pareiškėja taip pat informuota, kad neatvykus jos atstovui byla bus nagrinėjama jai nedalyvaujant. Pranešimą pasirašė pareiškėjos kasininkė – pradavėja K. A., atlikdama įrašą „perduosiu vadovui“.

Departamentas 2018-09-20 priėmė byloje skundžiamą Nutarimą (II t. b.l. 86-92) Atsakovas nutarime pripažino pareiškėją pažeidusią AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostatas, t.y. pardavė nepilstomus alkoholinius gėrimus (1,2,3 epizodai), t.y. alkoholinius gėrimus gamyklinėje pakuotėje ir neužtikrino jų vartojimo vietoje (1,2,3,4 epizodai). Taip pat pareiškėja pripažinta pažeidusi AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. draudžiantį parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Nutarime nurodyta, kad byloje surinkti įrodymai (2018-08-13 patikrinimo protokolas Nr.ATK2-177, Departamento vyriausiosios specialistės J. T. 2018-08-16 tarnybinis pranešimas Nr.TP-34, 2018-08-13 administracinio nusižengimo protokolas Nr.10-ANRP-54265-2018), patvirtina, kad pilietis T.K. (3 epizodas), kuriam policijos pareigūnai nustatė 2,33 promilių girtumą, buvo akivaizdžiai neblaivus (požymiai – stipus alkoholio kvapas, nerišli kalba), taip pat surinkti įrodymai (J. T. 2018-08-16 tarnybinis pranešimas Nr.TP-34) patvirtina, kad akivaizdžiai buvo matoma, jog pilietis R.G (4 epizodas) taip pat buvo neblaivus (požymiai – labai stipus alkoholio kvapas, labai nerišli kalba). Nutarime konstatuota, jog pareiškėjos darbuotoja iš pirkėjo išorinių požymių turėjo galimybę įsitikinti asmens neblaivumu, tačiau to nepadarė ir pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviam asmeniui, todėl buvo pažeistas AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimas. Vadovaujantis AKĮ 34 str. 3 dalimi, nenustačius lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sistemingai pažeidinėja AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostatas (nustatyti 4 alkoholinių gėrimų išsinešimo atvejai), pareiškėjai už šį pažeidimą skirta artima sankcijos vidurkiui 360 Eur bauda. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė sistemingai pardavinėja alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims (patikrinimo metu nustatyti net 2 atvejai - 3,4 epizodas), nenustatyta lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai už AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimą skirta vidurkiui artima 570 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., galutinė bauda paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį ir padarytų pažeidimų, t.y. 570 Eur bauda.

Nagrinėjamu atveju kilusiam ginčui aktualus AKĮ (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-06-01 iki 2019-01-01) nustatytas teisinis reguliavimas. Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka nustatyta šio įstatymo 18 str., kurio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje (13 p.).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą matyti, kad AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, tik kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje.

LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (žr., pvz., 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti Įstatymo numatytą imperatyvią pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartojimui vietoje, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą. Kita vertus, ši diskrecija negali būti neribota. Ūkio subjektas turėtų imtis tokių priemonių užtikrinti minėto draudimo įgyvendinimą, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (žr. pav. 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-705/2014). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., 2017-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017).

Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėja turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, nėra ginčo ir dėl alkoholinių gėrimų draudžiamu metu (po 20 val.) pardavimo fakto pareiškėjai priklausančioje viešojo maitinimo vietoje ar jų kiekio, taip pat dėl to, jog (1,2,3 epizodų atvejais) alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje gamyklinėje pakuotėje (alus „Volfas Engelman rinktinis“ 0,568 l talpos, balzamas spiritinis gėrimas „Devynerios“ 0,2 l talpos, degtinė „Stumbras Šimtmečio“ 0,5 l talpos), 4 epizodo atveju parduotas pilstomas alus „Šnekorių“ jį išpylus į 2 vienkartines stiklines (po 0,5 l). Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad pirkėjai gėrimus išsinešė iš viešojo maitinimo įstaigos gamyklinėje taroje (1,2,3 epizodai) ir vienkartinėse stiklinėse (4 epizodas).

Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu nutarimu teigia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Departamentas nepagrįstai taikė AKĮ 18 str. 3 d. 13 p., neįrodė pažeidimo, nes alkoholis buvo pilstomas, o pardavėjos veiksmų (įspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimą tik vietoje, atkimšo gamyklinę tarą, aprūpino pirkėjus vienkartinėmis stiklinėmis, dalį gėrimų įpylė) visuma, bare esantys įspėjimai ir tinkama aplinka (nors nėra sėdimų vietų, tačiau sudarytos sąlygos gėrimus ir maistą vartoti bare) patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi efektyvių ir proporcingų priemonių ir savo elgesiu AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostatų nepažeidė. Pareiškėja pabrėžia, kad ji neturi teisės aktais pagrįstų įgaliojimų kontroliuoti pirkėjų elgesio po alkoholinių gėrimų įsigijimo ir drausti jiems išnešti gėrimus iš viešojo maitinimo vietos, nepagalėjo pagrįstai numatyti, jog gėrimai bus išsinešti iš baro.

Įvertinęs byloje esančią pareiškėjos patikrinimo medžiagą (II t. b.l. 2-5, 43-84), patikrinimo dieną pareiškėjos bare alkoholinius gėrimus pirkusių asmenų paaiškinimus (II t. b. l. 6,11,19,27) aktualaus teisinio reglamentavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. AKĮ 18 str. 3 d. nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams, todėl pirkėjų veiksmai, nepriklausantys nuo pardavėjo valios, pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Departamento patikrinimo metu užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos darbuotoja kasininkė - pardavėja K. A. 1-3 epizodų atvejais pardavė pirkėjams alkoholinius gėrimus atidarytose gamyklinėse pakuotėse, pateikė vienkartines stiklines, dalį gėrimo galimai įpylė, bet šie asmenys įsigytą alkoholį išsinešė iš baro patalpų. Ketvirtojo epizodo atveju asmuo iš baro patalpų išsinešė dvi 0,5 l talpos stiklines alaus, į kurias buvo supiltas 1 l įsigyto 7,5 proc. stiprumo alaus. Šias aplinkybes patvirtina patikrinimo medžiagoje esančios nuotraukos bei pirkėjų paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai. Taip pat ir pati K. A. neneigė, jog gėrimai (1-3 epizodų atvejais) pirkėjams buvo perduoti atidarytose gamyklinėse pakuotėse.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, kad AKĮ 1 str. 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Vadovaujantis Įstatymo 4 str. 1 d., alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Vykdydama valstybinę alkoholio kontrolės politiką, valstybė, be kita ko, siekia riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, taip pat skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (Įstatymo 3 str. 4 ir 6 p.).

AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatyta išimtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiškai, o ne formaliai atitinka viešojo maitinimo įstaigos sąvoką. AKĮ 2 str. 30 d. nustatyta, kad viešojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui. Vadinasi, subjektai, kuriems yra taikoma AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nustatyta išimtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitą maisto tvarkymo veiklą, šiose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iš gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi būti pateikiami taip, kad jie būtų suvartoti viešojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu būdu ir forma, kuris nekliudo pirkėjui išsinešti įsigytus alkoholinius gėrimus iš viešo maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiūra.

Teismas pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai tapatina alkoholinius gėrimus, esančius atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupiltus), su pilstomais alkoholiniais gėrimais. „Pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvokos aiškinimas pateiktas įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuri beje suformuota vienoje iš pareiškėjo darbuotojų administracinio nusižengimo bylų (Vilniaus apygardos teismo 2018-08-27 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-358-626/2018). Nutartyje nurodoma, kad teismas aiškindamas AKĮ įstatymo 18 str. 3 d. 13 p. įtvirtinta sąvoką „pilstomiems alkoholiniams gėrimams“, pagrįstai sprendė, kad reikalavimas yra pakankamai aiškus tiek lingvistine, tiek logine prasme ir reiškia, kad sąvoka „pilstomas“ šiuo atveju sietina ne su alkoholinio gėrimo kaip skysčio, savybėmis, o su jo patiekimo vartotojui būdu, t. y. tik išpylus iš gamyklinės pakuotės į tiesioginiam vartojimui skirtą tarą, nes nesant galimybės kitaip išlaikyti įstatymo reikalavimus, liko paprastai po įstatymo pakeitimo įgyvendinamas sprendimas – neparduoti pirkėjui alkoholinio gėrimo gamyklinėje taroje, o parduoti tik pilstomą. Teismas taip pat pažymėjo, kad konkrečiais atvejais sprendimas parduoti gėrimą išpiltą į didelės talpos tarą (pvz. 0,5 l trauktinės išpilant (perpilant) į 0,5 l talpos tarą) taip pat gali būti pripažįstamas AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. reikalavimo pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pardavė alkoholinius gėrimus būdu (1-3 epizodais kartu perduodama ir gamyklinę tarą, o 4 epizodo atveju 1 litrą 7,5 proc. stiprumo alaus įpildama į dvi 0,5 l vienkartines stiklines), kuris neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje. Tokiu būdų pareiškėja visais 4 atvejais pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nuostatas.

Tai, kad pareiškėjos darbuotoja parduodama alkoholinius gėrimus pirkėjams nurodė jų neišsinešti, vartoti tik vietoje (baro patalpose), atkimšo gamyklines pakuotes, dalį alkoholio įpylė, taip pat ir tai, jog viešojo maitinimo vietoje (taip pat kasos kvituose) aiškiai pateikta informacija apie nustatytą draudimą išsinešti alkoholinius gėrimus nepanaikina AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. nurodytos pažeidimo sudėties, nes pareiškėjos atžvilgiu pažeidimas konstatuotas ne dėl to, kad pareiškėja neišpilstė alkoholinių gėrimų, bet dėl to, kad neužtikrino jų vartojimo vietoje. Taip pat šiuo atveju neaktuali aplinkybė, kad nėra užfiksuota kiek tiksliai alkoholinio gėrimo buvo pirkėjų išsineštuose buteliuose, nes pažeidimui konstatuoti užtenka nustatyti faktą, kad alkoholiniai gėrimai iš viešojo maitinimo vietos buvo išsinešti, o pareiškėja nesiėmė pakankamų priemonių siekiant sudaryti tokiems veiksmams kliūtis (pasirinkti tokį prekybos modelį, kuris leistų užtikrinti AKĮ reikalavimų laikymąsi). Atsižvelgiant į išdėstytą, esminiai pareiškėjos skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėja taip pat nesutinka su nutarime konstatuotu AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. pažeidimu, teigdama, jog 3 ir 4 epizodais netinkamai užfiksuota, jog alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys buvo neblaivūs, kasininkei – pardavėjai K. A. nekilo abejonių dėl asmens neblaivumo, todėl ir pardavė alkoholinius gėrimus.

Nutarime konstatuota, jog pareiškėjos darbuotoja iš pirkėjų išorinių požymių (stipraus alkoholio kvapo, nerišlios kalbos) turėjo galimybę įsitikinti asmenų neblaivumu, tačiau to nepadarė ir pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviems asmenims, todėl buvo pažeistas AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. reikalavimas.

AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Konkretus pareigos užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas šis Įstatymo reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių tam tikromis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Be to, Įstatymas nereikalauja, kad prekybos alkoholiu atveju turėtų būti atliekamas neblaivumo patikrinimas ar nustatomas neblaivumo sunkumas, todėl vien tik neblaivumo požymių nustatymas (pvz., iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra pakankamas pagrindas atsisakyti tokiam asmeniui parduoti alkoholinius gėrimus. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog šiuo atveju pagal analogiją galima remtis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, kuriuo patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika.

Bendrosios asmens būklės vertinimo metodikos 2 punkte aprašyti požymiai, kuriems esant, galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, pavyzdžiui: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Taigi, pareiškėjos darbuotojai tiesioginio kontakto su pirkėjais metu turi galimybę stebėti jų elgesį, ir preliminariai įvertinti, ar asmenys yra blaivūs. AKĮ nustatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik blaiviems asmenims. Pažymėtina, kad juridiniam asmeniui, vykdančiam licencijuojamą veiklą, taip pat keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi, pareiškėja turi imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas AKĮ draudimas alkoholinius gėrimus parduoti neblaiviems asmenims.

Pareiškėja nesutikdama su nutarimu kelia abejonę dėl netinkamai užfiksuoto asmenų neblaivumo nurodydama, jog protokolo surašymo metu departamento darbuotojai iš vis neturėjo 3 ir 4 epizodo pirkėjų administracinių nusižengimų protokolų, protokolus surašė patikrinime nedalyvavę policijos pareigūnai. 4 epizodo atveju surašytame administracinio nusižengimo protokole net nenurodyta, kad šis pirkėjas buvo neblaivus. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. Iš surinktos įrodymų visumos matyti, jog duomenys buvo užfiksuoti nuosekliai, patvirtina vienas kitą ir vienas kitam neprieštarauja, todėl teismas neturi pagrindo juos vertinti kaip neatitinkančius tikrovės.

Nutarime nurodyta, kad byloje surinkti įrodymai (2018-08-13 patikrinimo protokolas Nr.ATK2-177, Departamento vyriausiosios specialistės J. T. 2018-08-16 tarnybinis pranešimas Nr.TP-34, 2018-08-13 administracinio nusižengimo protokolas Nr.10-ANRP-54265-2018), patvirtina, kad pilietis T.K. (3 epizodas), kuriam policijos pareigūnai nustatė 2,33 promilių girtumą, buvo akivaizdžiai neblaivus (požymiai – stipus alkoholio kvapas, nerišli kalba), taip pat surinkti įrodymai (J. T. 2018-08-16 tarnybinis pranešimas Nr.TP-34) patvirtina, kad akivaizdžiai buvo matoma, jog pilietis R.G (4epizodas) taip pat buvo neblaivus (požymiai – labai stipus alkoholio kvapas, labai nerišli kalba).

Dėl pareiškėjo argumento, jog protokolo surašymo metu Departamento pareigūnai iš viso neturėjo administracinių nusižengimų protokolų pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Departamento vyriausioji specialistė J. T. paaiškino, kad administracinių nusižengimų protokolai buvo atsiųsti vėliau, tačiau jie buvo surašyti patikrinimo metu ir ji juos mačiusi. Protokolų surašymą patvirtino tiek liudijęs policijos pareigūnas R. A. (surašęs AN protokolą 3 epizodo atveju, I t. b.l.12-13), tiek ir liudijęs pareigūnas Š. K. (surašęs AN protokolą 4 epizodo atveju, I t. 19-20).

Kaip matyti iš byloje esančiame 2018-08-13 administracinio nusižengimo protokole Nr.10-ANRP-54265-2018), užfiksuotų aplinkybių, jame konstatuota, kad piliečiui T.K. (3 epizodas), policijos pareigūnai nustatė 2,33 promilių girtumą. Teismo posėdžio metu AN protokolą surašęs policijos pareigūnas R. A. nurodė, jog patruliuodami sustojo padėti policijos pareigūnams. Taip pat nurodė, jog surašė vieną protokolą, patvirtino, jog alkotesteriu patikrino šio asmens blaivumą, parodė duomenis, atspausdino kvitą. Matėsi, kad jis neblaivus iš požymių – kvapo ir burnos, kalba buvo nerišli, nekordinuoti judesiai. Teismas pažymi, jog apie tai, kad šio asmens judesiai buvo nekordinuoti, leidžia spręsti ir byloje esantis šio asmens rašytas paaiškinimas (II t. b.l. 11). 4 epizodo atveju AN protokole nėra užfiksuota, jog asmeniui būtų nustatyta neblaivumas, tačiau, J. T. 2018-08-16 tarnybinis pranešimas Nr.TP-34 (I t. b.l. 40-41) patvirtina, kad akivaizdžiai buvo matoma, jog pilietis R.G (4 epizodas) taip pat buvo neblaivus „kalbėjo labai nerišliai, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas“. Teismo posėdžio metu liudijusi J. T. parodė, jog šis asmuo pasirodė asocialus, buvo labai girtas ir kvapas buvo labai stiprus, teko bendrauti lauke, nesėdint mašinoje. Ką parašė net buvo sunku suprasti. Kaip matyti iš į bylą pateikto šio asmens paaiškinimo (II t. b.l. 18) jis yra visiškai neįskaitomas. Šiam asmeniui AN protokolą surašęs Š. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neblaivumo nenustatinėjo, todėl protokole jis nėra nurodytas, nes pamačius, jog žmonės iš baro išeina nuolatos, nusprendė asmenis bausti tik už alkoholio išsinešimą, bausti ir už girtumą viešoje vietoje nebūtų spėję.

Teismas pažymi, kad ūkio subjektų pardavėjui nėra nustatyta pareiga tikrinti asmens, perkančio alkoholinius gėrimus, girtumo. Jis gali, o, žinodamas apie įstatymo nustatytą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, ir privalo tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad šis yra neblaivus. Šiuo atveju, remiantis administracinėje byloje esančiu K. A. paaiškinimu protokole (II t. b. l. 3-5) matyti, jog ji nenurodė nemačiusi, kad 3 ir 4 pirkėjai buvo neblaivūs, nors šis pažeidimas buvo užfiksuotas protokole ir nurodyta, jog 3 ir 4 epizodo atveju alkoholiniai gėrimai parduoti neblaiviems asmenims. Teismo posėdžio metu K. A. nurodė, jog neblaivių asmenų nepastebėjo (asmenys stovėjo normaliai, kalbėjo normaliai), tačiau teismas mano, jog vadovautis vien šios liudytojos paaiškinimais nebūtų teisinga, nes būdama pareiškėjo darbuotoja ir gindamasi nuo pažeidimo, ji gali neatskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad byloje aptariamas alkoholinių gėrimų pardavimas neblaiviems asmenims (3 ir 4 epizodo atveju) įvyko dėl pareiškėjos darbuotojos netinkamo savo pareigų atlikimo. Tai leidžia daryti išvadą, alkoholiniai gėrimai pareiškėjos darbuotojos buvo parduoti akivaizdžiai neblaiviems asmenims, todėl pareiškėja neužtikrino AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. nuostatų laikymosi. Pažymėtina, kad AKĮ 18 str. 4 d. 2 p. nuostata pagal savo pobūdį yra formalios sudėties, o tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą, pareiškėjos, taip pat kaip ir jos darbuotojos, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.

Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl Departamento protokolo neteisėtumo įtakos ginčijamam nutarimui atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 d., atsakovo įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Administracinių nusižengimų kodekso 609 str. numato protokolo turinį, o įvertinus 2018-08-13 protokole užfiksuotas aplinkybės nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos atžvilgiu nustatytas pažeidimas yra neaiškus ar nepakankamai išsamiai aprašytas.

Taip pat negalima sutikti su pareiškėjos argumentais dėl Departamento padarytų procedūrinių pažeidimų. Teismas pažymi, jog Departamentas užtikrino pareiškėjos teisę pateikti paaiškinimus, informavo apie atsakomybėn traukiamojo asmens teises ir pareigas (įskaitant ir apie teisę pateikti paaiškinimus), pareiškėjo darbuotoja K. A. pateikė rašytinius paaiškinimus protokole. Taip pat pareiškėjai buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą (pareiškėjos darbuotojai 2018-08-13 buvo įteiktas pranešimas, o 2018-08-30 raštu Nr. S-2382(3) iš pareiškėjos buvo pareikalauti kasos aparato juostos), patenkinus pareiškėjos prašymą bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, taip pat 2018-09-10 pateikta bylos medžiaga. Todėl negalima sutikti su pareiškėjos argumentais, jog jos teisės į gynybą ir paaiškinimų teikimą buvo suvaržyta.

Dėl pareiškėjos argumentų dėl patikrinimo teisėtumo pažymėtina, jog neplaninis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos, susijusios su alkoholio produktais ir tabako gaminiais, patikrinimų atlikimo taisyklių nuostatomis. Sutikrina, jog tai, kad į pavedimą tikrinti nebuvo įrašyta kita institucija, t.y. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK, yra šio pavedimo trūkumas, tačiau šis pažeidimas nėra esminis, nes kaip matyti iš bylos medžiagos patikrinimas faktiškai buvo atliktas kelių institucijų, t.y. dalyvaujant Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK pareigūnams.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Departamento 2018-09-20 nutarimas Nr. ATK2-150/18 priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei nagrinėjamu atveju taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja skunde taip pat teikė prašymą dėl administracinės bylos nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. sumokėto žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akepus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.