Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. P. ieškinį atsakovui A. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, K. L. ir K. L. individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

20. Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal paprastųjų neprotestuotinų vekselių, nerealizuotų Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – ir ĮPVĮ), priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

21. Bylos duomenimis nustatyta, atsakovas ieškovui išrašė 2019-07-27 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti 2020-01-07, dėl 3000,00 Eur sumos (toliau – ir 1 Vekselis), 2019-08-29 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti 2019-12-30 (toliau – ir 2 Vekselis), dėl 3000,00 Eur sumos ir 2019-10-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti 2020-02-01, dėl 2800,00 Eur sumos (toliau – ir 3 Vekselis).

Dėl skolos pagal paprastųjų neprotestuotinų vekselių, nerealizuotų ĮPVĮ, priteisimo

22. Kasacinės instancijos teismas suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

23. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovas nepateikė vekselių atsakovui apmokėti, taip pat vekselio turėtojas ieškovas nepareiškė reikalavimo atsakovui apmokėti vekselius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, esant šioms aplinkybėms, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų – vekselių pateikimo apmokėti nustatytu terminu, ieškovas nebegali reikalauti apmokėti vekselius ne ginčo tvarka.

24. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą. Teigia, kad lėšos pagal kiekvieną iš pirmiau minėtų trijų paprastųjų vekselių buvo perduotos atsakovui (pagal 2019 m. liepos 27 d. paprastąjį vekselį atsakovui perduota 3000,00 Eur grynais, pagal 2019 m. rugpjūčio 29 d. paprastąjį vekselį atsakovui perduota 3000,00 Eur grynais, pagal 2019 m. spalio 1 d. paprastąjį vekselį atsakovui perduota 2800,00 Eur grynais).

25. Tais atvejais, kai ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką. Šiame kontekste aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CPK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

26. CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), įrodymų naštos paskirstymo suponuoja, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-187/2008). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti ieškovo pinigų perdavimo atsakovui faktas. Jeigu pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą.

27. Bendroji įrodinėjimo pareiga apima šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti paskolos suteikimo atsakovui faktą, nes vekselio turinys savaime neleidžia spręsti apie paskolos santykių faktinį susiklostymą, jame nėra įrašų apie skolinimą ir (arba) pinigų perdavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju ieškovas paskolos teisinių santykių faktą įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojos parodymais, susirašinėjimu su atsakovu.

29. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles bei padarė klaidingas išvadas, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl tarp šalių kilusį ginčą išsprendė neteisingai. Teismas skundžiamame sprendime neįvardino nė vieno dokumento, iš kurio būtų matyti (arba bent būtų galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą), kad ieškovas pagal paprastuosius vekselius atsakovui perdavė pinigus grynais. Byloje yra visa eilė reikšmingų įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ne paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas ieškovui buvo skolingas ne todėl, kad ieškovas neva suteikė tris paskolas grynais pinigais, o dėl tarp jų susiklosčiusių visai kitokio pobūdžio (ne paskolos) teisinių santykių. Atsakovo susirašinėjimas su ieškovu parodo tik tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai santykiai (ko neneigė ir atsakovas), tačiau jų susirašinėjime nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė būtent paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y., ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju paprastuosiuose vekseliuose nėra nurodyta, jog vekselio davėjas (atsakovas) gavo atitinkamai 3000,00 Eur, 3000,00 Eur ir 2800,00 Eur paskolą. Ieškovas paskolos teisinių santykių faktą įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojos parodymais, susirašinėjimu su atsakovu.

32. Ieškovas į bylą pateikė susirašinėjimą su atsakovu Messenger programėle. Pirmosios instancijos teismas iš pateiktų žinučių turinio darė išvadą, kad atsakovas pripažįsta skolą ieškovui (kad skola yra 6000,00 Eur ir dar kažkiek reikia pridėti), kad iš ieškovo žinučių matyti, jog skola yra didesnė nei 6000,00 Eur. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Susipažinusi su pateiktu ieškovo ir atsakovo susirašinėjimo Messenger programėle tekstu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis atsakovo susirašinėjimas su ieškovu parodo tik tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę faktiniai teisiniai santykiai (ko neneigė ir atsakovas), tačiau jų susirašinėjime nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo paminėtos susirašinėjimo frazės, tokis kaip pvz.: ieškovas: „tai tu zinai kiek skoloj esi?“, atsakovas: „Nu tai aisku“; atsakovas: „Uz ryza realu 5200“; ieškovas: „tai o kur skola kokia“; atsakovas: „Nu tai sesias beveik“, „Biski damesiu i bus gerai“; ieškovo paklausimas atsakovui: „ka biski damesi?“, atsakovo atsakymas: „Klausi nesamoniu atroda pats nezinai“, ieškovas nurodė: „nu as zinau kita suma tai ka cia sneki ziuriu“, po to atsakovo žinutė: „Nu nepradek. Paduosiu kas priklausa ir viskas“, ieškovas atrašė: „klausiu ar tu zinai kiek priklauso“, atsakovas nurodė: „L. nebepezek“, „Paduosiu ka skoloj esu“; atsakovo žinutė: „6“, „+“, „Proc“, „tai galiu 420 duot ten gera masina“, „Arba kokia nori“, „Ziurek“, o ieškovas parašė „6000+2560“; atsakovo žinutė: „Blogiausia ka tava fura nepadengia visos skolos“; atsakovo žinutė: „Parduosiu ryza“, „Ir atsiduosiu“; ieškovo žinutė: „taip taremes?“, „neskaiciavau nieko“, „jokiu proc“, „su salyga“, „ka pardaves viena iskarta atiduosi“; atsakovo žinutės: “Seni as uz tave tai padaves“, „as juk negaliu sudo malt taip veliau veliau tai niekas nebeskolintu man“, neįrodo, kad šalys yra sudariusios paskolos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktais susirašinėjimais neįrodyta, kad ieškovas su atsakovu būtų sudarę rašytinę ar žodinę paskolos sutartį. Iš žinučių turinio matyti, kad šalys bendrauja dėl reikalų, susijusių su automobilių pirkimu ir pardavimu, iš žinučių turinio negalima vienareikšmiškai daryti išvados, jog atsakovas pripažįsta gavęs iš atsakovo paskolą, perduodant jam pinigus pagal tris paskolos sutartis. Todėl nesant įrodytų paskolos teisinių santykių, nėra ir teisinės prievolės grąžinti paskolą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020).

33. Ieškovas paskolos teisinių santykių faktą taip įrodinėjo liudytojos sugyventinės S. L. parodymais. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad liudytojos S. L. parodymai tik iš dalies patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y., liudytoja patvirtino, jog šalys buvo susitikę pas ieškovą namuose, skaičiavosi pinigus, atsakovas pasirašė vekselį. Pasak liudytojos, šalys buvo susitikę ne vieną kartą, o 2-3 kartus. Tačiau liudytoja negalėjo nurodyti konkretaus laiko, kada vyko susitikimai, praėjo ilgas laiko tarpas (1-1,5 m.), negalėjo įvardinti sumos, kuri buvo paduota atsakovui.

34. Pagal CK 1.93 straipsnio 2 dalį įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600,00 Eur. Jeigu paskolos suma viršija 3000,00 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, pritartina apelianto argumentams, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis šios liudytojos parodymais, nes tai nėra leistinas įrodymas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo atlikto ieškovo naudai 2019 m. liepos 3 d. 720,00 Eur mokėjimo, pažymėjo: „kaip matyti iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, šalis iki vekselių pasirašymo siejo tarpusavio santykiai, susiję su transporto priemonėmis. Todėl labai tikėtina, kad minėtas mokestis buvo susijęs su kitais šalių teisiniais santykiais, tačiau ieškovas geranoriškai minėtą mokėjimą įskaitė kaip mokėjimą pagal vekselius“. Šiuo atveju sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, sau prieštaraudamas, kad atsakovas neįrodė tarpininkavimo santykių, susijusių su transporto priemonėmis, kitoje sprendimo dalyje nurodo, kad šis mokėjimas buvo susijęs su kitokio pobūdžio (ne paskolos) tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiais teisiniais santykiais. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad šalis siejo kitokio pobūdžio (ne paskolos) teisiniai santykiai.

36. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta ir tai, ar ieškovas turėjo materialines galimybes paskolinti ginčo sumą. Tačiau šiuo atveju ieškovas į bylą nepateikė įrodymų apie jo finansines galimybes suteikti paskolą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, jog nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015). Įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė paskolos su atsakovu sudarymo fakto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį tenkino iš dalies.

38. Teisėjų kolegija nevertina pirmosios instancijos teismo motyvų dėl atsakovo 2019-07-27 ir 2019-08-29 galimybės būti Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), ir nurodytomis datomis sudaryti paskolos sandorius, kadangi byloje nėra nustatyta, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai.

39. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

40. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir tuo pagrindu ieškinį tenkino iš dalies. Tai yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje

41. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija priima naują sprendimą – ieškinį atmesti, todėl atitinkamai pakeičia šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmojoje instancijoje, paskirstymą.

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo ieškinį, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

43. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 968,00 Eur išlaidos advokato D. N. teisinei pagalbai apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, atsakovo advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, teismo posėdžių kiekį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas atsakovui priteisia iš ieškovo.

44. Taip pat byloje buvo patirtos 5,24 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

45. Bylinėjimosi išlaidos, tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 173,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą. Apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų atsakovas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas visiškai, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. P. atsakovui A. L. 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmojoje instancijoje ir 173,00 Eur (šimto septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo L. P. valstybei 5,24 Eur (penkių eurų 24 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas -5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.