Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 154 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, artėdamas šalutiniu keliu prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) g., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuodamas nedavė kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ir dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu lengvuoju automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. F., dėl to nuo smūgio abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio sankasos, o lengvasis automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apvirto, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio lengvojo automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojai A. F. buvo padarytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, odos nubrozdinimai dešinio riešo srityje, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sukrėtimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei padaryti psichikos sutrikimai – organinė depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas, taip pat adaptacijos sutrikimai, susiję su autoįvykio sukeltomis pasekmėmis psichikos sveikatai, t. y. nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymas.

2019 m. lapkričio 23 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, įvykio vietos schema ir fotolentele prie įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriuose užfiksuota eismo įvykio vieta, užfiksuotos eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėtys, atstumai, kelio atitvarų, ženklų sugadinimai (t. 1, b. l. 40-55);

2020 m. lapkričio 16 d. – 2020 m. gruodžio 16 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. G 86TPK-277/2020, kuriame nurodyta, kad kūno sužalojimų nustatymas A. F. 2019 m. lapkričio 23 d. įvykusio eismo įvykio metu nėra teismo psichiatrų ir psichologų kompetencijoje; A. F. po eismo įvykio diagnozuoti psichikos sutrikimai – organinė depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas – gali būti siejami su autoįvykio sukeltomis pasekmėmis psichikos sveikatai; iki 2019 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio A. F. buvo psichiškai sveika, po autoįvykio jai buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai – organinė depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas; kompleksinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės metu A. F. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, kurie susiję su autoįvykio sukeltomis pasekmėmis psichikos sveikatai bei vertinami kaip nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymo mastas; kompleksinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės metu A. F. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, atsižvelgiant į TLK-10-AM psichikos ir elgesio sutrikimų kriterijus; kiti psichikos sutrikimai – organinė depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas diagnozuoti VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre dirbančio gydytojo psichiatro (t. 3, b. l. 100-106);

2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2021 m. gegužės 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės aktu Nr. KMPG 4/2020(04), kuriame nurodyta, kad A. F. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide; odos nubrozdinimai dešinio riešo srityje; galvos smegenų sumušimas; kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu; galvos smegenų sukrėtimas; A. F. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl galvos smegenų sumušimo (be ryškios neurologinės simptomatikos), kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; A. F. nustatyti sužalojimai, remiantis 2020 m. birželio 4 d. neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-1121, įtakojo jai nustatytą neįgalumą; sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis SSMNT (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis) ir jų komentaru; A. F. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; dėl A. F. nustatytų sužalojimų jai vėliau (2020 m. kovo 3 d.) buvo nustatyta ir intrakranijinio sužalojimo padarinių (liekamųjų reiškinių po galvos smegenų traumos) diagnozė; remiantis turimais medicininiais duomenimis, A. F. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas ateityje nesikeis; sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis SSMNT (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis) ir jų komentaru, todėl Neįgalumo ir darbingu nustatymo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio nustatytas netekto darbingumo lygis nėra pagrindas keisti nustatytą sveikatos sutrikdymo mąstą; dėl A. F. nustatytų sužalojimų jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Darbingumo ir biosocialinių funkcijų pakitimų vertinimas nėra teismo medicinos gydytojo kompetencijoje; A. F. nustatytas galvos smegenų sumušimas (kontūzija) diagnozuotas remiantis VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos XIX-20686 duomenimis (galvos smegenų KT, atliktu 2019 m. lapkričio 23 d., ir galvos magnetinio rezonanso tyrimu, atliktu 2019 m. lapkričio 26 d.) ir (kaip ir kiti A. F. nustatyti sužalojimai) galėjo būti padarytas 2019 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio metu; A. F. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas diagnozuotas remiantis anamneze (t.y., sąmonės praradimas); A. F. nustatytas galvos smegenų sumušimas (kontūzija) diagnozuotas remiantis VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos XIX-20686 duomenimis; VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Konsultacinės poliklinikos asmens sveikatos istorijos duomenimis, gydytojo neurologo 2020 m. kovo 3 d. konsultacijos metu nustatyti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos (intrakrajininio sužalojimo padariniai) diagnozuoti remiantis A. F. nusiskundimų bei objektyvaus tyrimo duomenimis – galvos skausmas, svaigimas, padidintas jautrumas, pusiausvyros sutrikimas spontaninis horizontalus nistagmas, labai padidintas jautrumas, blogesnė atmintis, piršto - nosies ir kulno - kelio mėginių netikslus atlikimas, nestabilumas Rombergo pozoje, ataksinė eisena, dalinis apsitamavimo ir judėjimo funkcijų sutrikimas; remiantis pateiktais medicininiais duomenimis, A. F. nustatyti intrakrajininio sužalojimo padariniai yra patirtos galvos traumos komplikacija; pagal SSMNT (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles), nuolatinio bendrojo darbingumo netekimo procentas nustatomas remiantis SSMNT priedu „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“. Remiantis šios lentelės 1 straipsniu A. F. nuolatinio bendrojo darbingumo netekimo procentas neviršija ir nėra lygus 30 proc. – 2021 m. balandžio 6 d. gydytojo neurologo apžiūros metu aprašyta, kad nukentėjusiosios šiuo metų ryškesnės neuropatologinės simptomatikos nėra, parezių galūnėse ir ataksijos nėra, indikacijų pakartotinam galvos MRT tyrimui nėra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus nustatytas netekto darbingumo lygis nėra pagrindas keisti nustatytą sveikatos sutrikdymo mąstą (t. 3, b. l. 123-128).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo T. R. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo T. R. vairuojamas automobilis ir A. F. vairuojamas automobilis susidūrė, nes kaltinamasis T. R. nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu nedavė kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu ir dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu lengvuoju automobiliu VW Golf, kurį vairavo A. F. Dėl smūgio abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio sankasos, o lengvasis automobilis VW Golf, apvirto. Po eismo įvykio nukentėjusiajai A. F. dėl poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo veide, odos nubrozdinimo dešinio riešo srityje, galvos smegenų sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo, taip pat dėl po autoįvykio diagnozuotų psichikos sutrikimų – organinės depresijos, generalizuoto nerimo sutrikimo, potrauminio streso sutrikimo, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo T. R. nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. F. sveikata.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, laiduotoja ir jo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu,

Byloje yra pateiktas laiduotojos S. R. prašymas atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismas spręsdamas ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi įvertinti ar yra įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kaltinamasis T. R. yra kaltinamas vieno neatsargaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo sutuoktinės prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. T. R. yra neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Iš karto po eismo įvykio ir vėliau padėjo nukentėjusiajai, teikė jai pagalbą nuvykti į reabilitacijos įstaigą, pasirūpino jos automobiliu, teikė paramą piniginėmis lėšomis, atsiprašė nukentėjusiosios. Atlygino dalį, 500 Eur, turtinės žalos nukentėjusiajai. Nurodė, jog atlygins nukentėjusiajai jos patirtas išlaidas už advokatės teisinę pagalbą. Byloje nėra duomenų apie T. R. pradėtus ikiteisminius tyrimus, iki eismo įvykio buvo baustas keturis kartus administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos nebegaliojančios. Po eismo įvykio kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Byloje esantys duomenys, charakterizuoja kaltinamąjį T. R. kaip asmenį ne visada besilaikantį nustatytų kelių eismo taisyklių ir draudimų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo padaryti nusižengimai yra epizodiniai, nepastovūs, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo sutuoktinė, kuri siekia būti laiduotoja yra neteista, administracine tvarka bausta už smulkius nusižengimus, kritiškai vertina tokį sutuoktinio poelgį, palaiko sutuoktinį. S. R. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes, stiprų atsakomybės, pareigingumo suvokimą bei galinčio gali daryti teigiamą įtaką sutuoktinio elgesiui.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teigiamai T. R. apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiajai, teisiamas pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimas, po eismo įvykio patirti išgyvenimai ir padarytos išvados turės kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis T. R. nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargią nusikalstamą veiką, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, dalį žalos nukentėjusiajai atlygino, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad T. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo sutuoktinė S. R., atsižvelgus į jos asmenines savybes, jos ir kaltinamojo tarpusavio santykius, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką. Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti T. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) skyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis T. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pažeidė trijuose Kelių eismo taisyklių punktuose numatytus bendro pobūdžio reikalavimus. Nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jei būtų paisęs kelio ženklų ir ženklinimo, ėmęsis visų būtinųjų atsargumo priemonių, būtų buvusi galimybė išvengti eismo įvykio. Tačiau vien aplinkybė, kad T. R. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. T. R. turi ilgametį vairavimo stažą (29 metai), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, susijusių su KET reikalavimų nesilaikymu. 2018 ir 2019 m. padaryti administraciniai nusižengimas (nedidelis greičio viršijimas) nelaikytini šiurkščiais KET pažeidimais. Byloje nustatyta, eismo įvykio metu T. R. neviršijo leistino greičio, buvo blaivus, nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, padėjo po įvykio nukentėjusiajai. Nagrinėjamu atveju T. R. nusikalstamą veiką padarė dėl nepakankamo atidumo ir pastabumo. Be to, T. R. yra (duomenys neskelbtini), jo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonių vairavimu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl jis netaikytinas.

Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra visiškas atleidimas už padarytą nusikalstamą veiką, T. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Kaltinamajam nustatytinas šešių mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, terminas savanoriškai sumokėti paskirtą įmoką.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji A. F. ikiteisminio tyrimo pareiškė civilinį ieškinį civiliniams atsakovams T. R. ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl 6113,49 Eur turtinės žalos ir 17 225,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 108-116). Bylos nagrinėjimo metu, patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 724,01 Eur turtinės žalos ir 14 500,00 Eur neturtinės žalos (t. 4, b. l. 43-50). Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė nurodė, kad patikslintu ieškiniu nereikalauja iš kaltinamojo padarytos žalos atlyginimo, mano, kad visą nukentėjusiajai padarytą žalą turi atlyginti draudimo bendrovė. Nukentėjusioji prašydama papildomai priteisti turtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog jos turtinę žalą sudaro gydymosi išlaidos, išlaidos susijusios su vykimu į gydymo įstaigas, vaistų ir kitos išlaidos susijusios su gydymu tiek ligoninėje, tiek ir reabilitacijoje, taip pat netektos darbinės pajamos dėl gydymosi, bei kitos išlaidos, kurias draudimo bendrovė nepagrįstai atsisako atlyginti, nors šios išlaidos taip pat yra susijusios su eismo įvykiu.

Nukentėjusioji patikslintu civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 14 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos sumą grindžia tuo, jog po eismo įvykio patyrė sužalojimus, ji nebegali dirbti, gyventi tokio gyvenimo kokį gyveno iki eismo įvykio, vis dar lankosi pas gydytojus.

Pagal CK 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju už padarytą žalą materialiai atsakingais asmenimis pripažintini kaltinamasis T. R. ir draudimo bendrovė Lietuvos draudimas, nes kaltinamojo kaltais neteisėtais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, o draudimo bendrovė AB Lietuvos draudimas, nes transporto priemonė, kurią vairavo žalą sukėlęs kaltinamasis buvo drausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl žala atlyginama draudimo sutarties pagrindu.

Civilinis atsakovas draudimo bendrovė savo rašytiniuose paaiškinimuose ir draudimo bendrovės atstovas teisiamojo posėdžio metu su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo nesutiko. Nurodė, kad draudimo bendrovė išmokėjo A. F. 5500 Eur neturtinės žalos, mano, kad išmokėta draudimo išmoka atitinka tiek nukentėjusiajai padarytos sveikatos sutrikdymo mastą, tiek teismų praktiką, tiek ir „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“, kurios patvirtintos Finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367. Taip pat mano, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei visa pagrįsta ir su įvykiu susijusi turtinė žala taip pat yra atlyginta, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas ir dėl turtinės žalos. Iš AB Lietuvos draudimas pateiktų dokumentų matyti, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi nukentėjusiajai A. F. 6772,26 Eur turtinės žalos, iš jų 3265,14 Eur netektų pajamų. Draudimo bendrovė ir toliau, pagal nukentėjusiosios teikiamus medicininius bei kitų išlaidų dokumentus kompensuoja jai patirtas išlaidas.

Nukentėjusioji patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad už vaistus pagal čekius sumokėjo 63,53 Eur ( iki pretenzijos Lietuvos Draudimui pateikimo) ir 50,88 Eur iki civilinio ieškinio surašymo, viso 114,41 Eur, AB Lietuvos Draudimas apmokėjo 47,00 Eur, iki šios dienos neatlyginta 67,41 Eur. Mano, kad draudimo bendrovės atsisakymas mokėti už Xanax ir gudobelių lašus, kurių bendra kaina 7,18 Eur, yra visiškai nepagrįstas, nes visos sveikatos problemos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu. Tokios pozicijos laikosi ir dėl draudimo bendrovės neapmokėtų išlaidų maisto papildams, nekompensuotų išlaidų dėl sugadintų daiktų, buvusių kelionės išlaidų, iš viso dėl 724,01 Eur turtinės žalos.

Kaip matyti iš draudimo bendrovės pateiktų dokumentų – gydytojo eksperto išvadų, jose yra išsamiai nurodoma kokios išlaidos ir už ką yra kompensuojamos, ir kokios išlaidos nekompensuojamos, kaip nepagrįstos medicininiais dokumentais ar nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu (t. 3, b. l. 35-49, 51; t. 4, b. l. 79-82). Teismas neturi pagrindo abejoti draudimo bendrovės gydytojo eksperto kompetencija dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų gydymuisi ir jų kompensavimo apskaičiavimo. Pažymėtina, jog patirtai turtinei žalai atlyginti, pagal teismų praktiką, yra būtina pateikti atsiradusią turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus bei tai, kad tos išlaidos būtų tiesiogiai susijusios su padaryta nusikalstama veika ar dėl jos kilusiais padariniais. Teismo vertinimu nukentėjusioji neįrodė, kad patyrė tam tikras išlaidas, nes neteikia tai patvirtinančių dokumentų, bei tai, kad jos nurodomos patirtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su šiuo konkrečiu eismo įvykiu. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios A. F. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš AB Lietuvos draudimas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog dalį, t. y. 500 Eur, turtinės žalos nukentėjusiajai atlygino kaltinamasis T. R.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 580 Eur iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.). Tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patirtą neturtinę žalą iš viso įvertino 20 000 eurų suma. Specialisto ir ekspertizių išvadose konstatuota, kad nukentėjusiajai A. F. dėl poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo veide, odos nubrozdinimo dešinio riešo srityje, galvos smegenų sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo, taip pat dėl po autoįvykio diagnozuotų psichikos sutrikimų – organinės depresijos, generalizuoto nerimo sutrikimo, potrauminio streso sutrikimo, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės išvadoje taip pat nurodoma, kad A. F. po eismo įvykio diagnozuoti psichikos sutrikimai – organinė depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas – gali būti siejami su autoįvykio sukeltomis pasekmėmis psichikos sveikatai; iki 2019 m. lapkričio 23 d. eismo įvykio A. F. buvo psichiškai sveika, po autoįvykio jai buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai – organinė depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas, potrauminio streso sutrikimas; kompleksinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės metu A. F. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, kurie susiję su autoįvykio sukeltomis pasekmėmis psichikos sveikatai bei vertinami kaip nesunkus psichikos sveikatos sutrikdymo mastas.

Šiuo atveju nukentėjusiosios įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus, jos gyvenimo kokybė akivaizdžiai pablogėjo. Visgi, iš bylos duomenų matyti, kad A. F. stacionare gydyta neilgą laiko tarpą, jai nebuvo atliekamos jokios sudėtingos operacijos, ekspertizės akte nurodoma kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimų mastas ateityje nesikeis. Taip pat būtina pastebėti, kad sužalojimai, kurie buvo nustatyti A. F., nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, o didesnės sumos nukentėjusiesiems yra priteisiamos esant ženkliai didesniems sužalojimams, kai sužalojimų mastas būna artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, kas šiuo atveju nenustatyta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po eismo įvykio nukentėjusiajai buvo nustatyti psichikos sutrikimai bei nedarbingumo lygis (55 procentų), tačiau draudimo bendrovė atsižvelgė į visas šias nustatytas aplinkybes bei išmokėjo nukentėjusiajai didesnę neturtinės žalos išmoką, nei paprastai išmokama esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusiajai A. F. jau atlygintos neturtinės žalos dydis (5500 eurų) už jai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą yra didesnis už tokį sveikatos sutrikdymo mastą paprastai priteisiamos neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat suformuluotą teismų praktiką, ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas.

Paminėtina, kad nukentėjusioji patikslintu ieškiniu atsisakė savo reikalavimo dėl žalų atlyginimo iš kaltinamojo T. R., reikalaudama žalos atlyginimo tik iš AB Lietuvos draudimas, o pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų bei nustatytų tvarkų.

Nukentėjusioji A. F. taip pat prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 1650 Eur (t. 1, b. l. 161-162; t. 4, b. l. 10-12, 53-55, 85-86). Kaltinamasis T. R. sutiko atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Atsižvelgiant į atstovės atliktus procesinius veiksmus, dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu, civilinių ieškinių surašymą, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai A. F. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:

automobilis Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti T. R.;

automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti A. F.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobiliai Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti T. R., ir VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti A. F., paliktini savininkams.

T. R. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

nusprendžia:

T. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos S. R. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu paskirti T. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nustatyti T. R. šešių mėnesių, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, terminą savanoriškai sumokėti paskirtą įmoką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. R. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios A. F. patikslintą ieškinį AB Lietuvos draudimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš T. R. nukentėjusiajai A. F. 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Audi Q7, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti T. R., ir VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti A. F., palikti savininkams T. R. ir A. F.

Išaiškinti T. R., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. R., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai S. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.