Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1268-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
2S-1268-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01510-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Pareiškėjas
E. R.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1268-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01510-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.5.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Svetlanos Kastanauskienės atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. R. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų su suinteresuotais asmenimis (išieškotojais) AB DNB bankas, VĮ „Turto bankas“, UAB „Vilniaus pergalė“, Vilniaus apskrities valstybine mokesčių inspekcija, VšĮ „Finansinės strategijos“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja E. R. antstolei Svetlanai Kastanauskienei pateikė 2016-12-06 skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2016-11-21 patvarkymą Nr. 0056/16/-(BDR-34723)(S-35298) dėl atsisakymo tenkinti prašymą grąžinti šalpos pinigus. Pareiškėja nesutiko su antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2016-11-21 patvarkymu atsisakyti grąžinti iš pareiškėjos sąskaitos 2016-11-08 nurašytą 824,98 Eur sumą, vykdant 10 vykdomųjų dokumentų dėl skolų išieškojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 vasario 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjos E. R. 2016-12-06 skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų. Teismas panaikino antstolės Svetlanos Kastanauskienės 2016-11-21 patvarkymą Nr. 0056/16/-(BDR-34723)(S-35298) dėl atsisakymo grąžinti pinigines lėšas, pripažino, kad antstolė Svetlana Kastanauskienė neteisėtai 2016-11-08 patvarkymu iš E. R. sąskaitos nurašė 824,98 Eur, įpareigojo antstolę Svetlaną Kastanauskienę 824,98 Eur sumą grąžinti į E. R., sąskaitą.Teismas nustatė, kad E. R. nedirba, pensijų ar pašalpų iš Sodros negauna. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. pažyma apie pajamas Nr. 682, patvirtina, kad E. R. paskirta šalpos pensija daugiavaikei motinai po 162 Eur kas mėnesį nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn., o nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2016 m. lapkričio mėn. jai paskirta po 168 Eur šalpos kompensacija daugiavaikei motinai kas mėnesį. Pažymoje nurodyta, jog šalpos išmokos 2154 Eur suma paskirta už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., o išmokėta 2016 m. lapkričio mėn. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 739 str. 6 p., negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip, išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. CPK 738 straipsnis išvardija pašalpų rūšis, iš kurių išieškojimas yra ribojamas, t. y. galimas tik vykdant teismo sprendimus, priimtus tam tikros kategorijos bylose, o CPK 739 straipsnis – pašalpų ir kitų išmokų rūšis, iš kurių išieškojimas yra įsakmiai draudžiamas, t. y. apskritai negalimas. Teismas nurodė, kad antstolei iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. pažymos apie pajamas Nr. 682, buvo žinoma apie tai, kad skolininkei E. R. paskirta šalpos pensija daugiavaikei motinai mėnesinėmis išmokomis, tačiau institucija šalpos išmokos 2154 Eur sumą, paskirtą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., išmokėjo tik 2016 m. lapkričio mėn., išmokų sumą pervesdama į skolininkės banko sąskaitą. Lėšų gavimo šaltinis vien dėl tos priežasties, kad jos nebuvo naudojamos tam tikrą laikotarpį, nepasikeičia, todėl šiuo atveju antstolė, vykdydama išieškojimą ir turėdama duomenis, jog išieškojimą vykdo iš skolininkės gaunamų šalpos išmokų, neturėjo teisinio pagrindo šių lėšų nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos (Kauno apygardos teismo 2013-06-18 nutartis Nr. 2S-1067-413/2013, 2016-04-06 nutartis Nr. 2S-952-259/2016). Teismas konstatavo, kad išieškojimo vykdomajame procese ribojimai ir draudimai nustatyti atsižvelgiant į nurodytų pašalpų ir kitų išmokų specialią paskirtį – užtikrinti skolininkui bent minimalų pragyvenimo lygį, ir yra absoliutaus pobūdžio, todėl CPK 738, 739 straipsniuose įtvirtintus išieškojimo ribojimus ir draudimus vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi taikyti nepriklausomai nuo skolininko banko sąskaitoje sukauptų lėšų, gautų kaip minėtuose straipsniuose išvardytos pašalpos ir kitos išmokos, kiekio (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1818-431/2016).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė antstolė Svetlana Kastanauskienė prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Iš skolininkės pristatytos Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016 m. lapkričio 7 d. pažymos apie pajamas nustatyta, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. skolininkei paskirta šalpos kompensacija daugiavaikei motinai po 168 Eur kas mėnesį, o 2016 m. lapkričio 7 d. skolininkei Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pervedė 2154 Eur sumą šalpos kompensacijos daugiavaikei motinai paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., t.y. ši suma skirta ne vienam mėnesiui pragyventi, o nesumokėta šalpos kompensacija daugiavaikei motinai už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., tai yra sutaupytos lėšos, į kurias išieškojimas gali būti nukreiptas.

7.2. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: skolininkui, neįvykdžiusiam sprendimo gera valia, apribojamos tam tikros teisės: areštuojamos lėšos sąskaitose, kilnojamas ar nekilnojamas turtas. Skolininkei palikus galimybę taupyti lėšas (o būtent, šių lėšų ji nepanaudojo visus metus), nededant pastangų mokėti skolas nors ir dalimis, nepagrįstai būtų paneigiama išieškotojų teisė atgauti skolas.

7.3. Nežiūrint į tai, jog skolininkei paskyrus išmoką nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. skolininkė nesidomėjo dėl kokių priežasčių neišmokama išmoka. Antstolės žiniomis, skolininkė buvo išvykusi dirbti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, kur gavo darbo užmokestį, tačiau skolų nemokėjo. Be to, kaip nurodo pati skolininkė gyvena vaikų paramos dėka, todėl nesinaudojo socialine pašalpa ir taip ją taupė. Nurašytos piniginės lėšos turėtų būti pripažintos santaupomis ir į jas turėtų būti kreipiamas išieškojimas.

8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliantė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patenkintas pareiškėjos E. R. skundas dėl antstolės veiksmų.Antstolė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog antstolės veiksmai visiškai atitiko įstatymo nuostatas, nes nors nurašytos lėšos yra šalpos pensija, tačiau jomis skolininkė ilgą laiką nesinaudojo, todėl yra sutaupytos lėšos, į kurias išieškojimas gali būti nukreiptas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis išvadomis nesutinka.CPK 738 straipsnis išvardija pašalpų rūšis, iš kurių išieškojimas yra ribojamas, t. y. galimas tik vykdant teismo sprendimus, priimtus tam tikros kategorijos bylose, o CPK 739 straipsnis – pašalpų ir kitų išmokų rūšis, iš kurių išieškojimas yra įsakmiai draudžiamas, t. y. apskritai negalimas. CPK 739 str. 6 d. įtvirtinta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Šiuo atveju antstolė, vykdydama išieškojimą ir turėdama duomenis (vykd. b. Nr. 0056/10/00819 b.l. 104-105), jog skolininkės sąskaitoje areštuotos lėšos buvo pareiškėjos gaunamos šalpos kompensacija daugiavaikei motinai, neturėjo teisinio pagrindo šių lėšų nurašyti nuo pareiškėjos sąskaitos. Pripažinti nurašytas lėšas santaupomis ar daryti kitokias prielaidas antstolė taip pat negalėjo, kadangi to nenumato įstatymas. Skolininko lėšų kilmė vien dėl tos priežasties, kad lėšos nebuvo naudojamos tam tikrą laikotarpį, nepasikeičia. Be to, kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, skolininkė išmokas ne taupė, o savivaldybės institucija jų tiesiog nemokėjo kiekvieną mėnesį, o pervedė visą sumą vienu mokėjimu už 13 mėnesių. Taip pat nėra pagrindo sutikti su antstolės argumentais, kad skolininkė buvo išvykusi už Lietuvos Respublikos ribų, kur gavo darbo užmokestį ir skolų nemokėjo, kadangi tokie antstolės argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Jei antstolė turi duomenų, kad skolininkė gauna pajamų iš kitur, turėtų imtis priemonių dėl galimo išieškojimo iš kitų šaltinių, iš kurių CPK vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos neriboja išieškojimo ar riboja dalinai.Išdėstytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė