Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-342-273/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-03-31
Bylos Nr.: 2A-342-273/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-05858-2011-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Žibutė Budžienė
Ieškovas: V. Š.
Atsakovas: E. Š., J. Č., R. P., L. P.
Trečiasis asmuo: J. Č., T. B., R. Š., Kauno
Išvadą teikia: Kauno

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-342-273/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05858-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3; (S) 121.14; 121.18;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š., atsakovo E. Š. ir trečiojo asmens J. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. patikslintą ieškinį atsakovams E. Š., J. Č., R. P., L. P., tretiesiems asmenims T. B., R. Š., Kauno m. 22 notarų biuro notarei Z. R., Kauno 18 notarų biuro notarui D. G., Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriui, AB „Swedbank“, VĮ Registrų centrui, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai bei atsakovo E. Š. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo, dėl buto pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir dėl reikalavimo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, taip pat trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. Š. ieškinį dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (t.8, b. l. 131-147), kuriuo prašė:

1. A. E. Š. patikslintą priešieškinį tenkinti dalyje dėl santuokos nutraukimo, tačiau nurodant, jog santuoka iširo būtent dėl atsakovo E. Š. kaltės, dalyje dėl sūnaus E. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su motina V. Š.; dalyje dėl santuokinių pavardžių – Š., Š., palikimo; išlaikymo kitam sutuoktiniui nepriteisimo; kitose dalyse atsakovo E. Š. patikslinto priešieškinio netenkinti;

2. Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių V. Š. ir E. Š. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai nutrūko faktinis sutuoktinių santuokinis gyvenimas, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 15 d.

Šalies argumentai

3. Santuoką, sudarytą tarp V. Š. ir E. Š., įregistruotą 2004 m. spalio 2 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2217, nutraukti dėl atsakovo E. Š. kaltės.

4. Sūnaus E. Š. gyvenamąją vietą nustatyti motina V. Š..

5. Priteisti iš E. Š. periodinį išlaikymą sūnui E. Š. po 600 Lt kas mėnesį iki sūnaus E. Š. pilnametystės, atitinkamai indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka į infliaciją, išlaikymą pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į V. Š. banko sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB banke. Paskirti vaiko motiną V. Š. lėšų, skirtų sūnui išlaikyti, tvarkytoja uzufrukto teise.

6. Nustatyti tokią E. Š. bendravimo su sūnumi E. Š. tvarką:a) Įprastinis bendravimas:

atsakovas E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimant sūnų E. Š. iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 18.30 valandą ir pristatant į E. Š. gyvenamąją vietą sekmadienį 18.30 valandą (pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena);

b) Bendravimas švenčių ir atostogų metu:

atsakovas E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių vakarą ir pirmą Šv. Kalėdų dieną paimant sūnų E. gruodžio 24 dieną 18.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant gruodžio 25 d. 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų porinių metų antrą Šv. Kalėdų dieną gruodžio 26 d. paimant sūnų E. 10 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų porinių metų pirmą Šv. Velykų dieną ir kiekvienų neporinių metų antrą Šv. Velykų dieną paimant sūnų E. 10 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 d. ir po jos einančią sausio 1 d. paimant sūnų E. gruodžio 31 dieną 18.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant sausio 1 dieną 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. savo gimimo dieną (duomenys neskelbtini.) su V. Š. iš anksto suderintu laiku;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. 14 dienų atostogų ir atostogauti kartu su sūnumi Lietuvoje ar užsienyje E. Š. kasmetinių atostogų metu ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Apie atostogų laiką E. Š. turi pareigą informuoti V. Š. prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų, suderindamas išvykimo laiką bei nurodydamas vietą ir valstybę, kur konkrečiai bus atostogaujama ar keliaujama. Apie numatomas kasmetines atostogas, kurias V. Š. praleis su sūnumi E. Š., V. Š. informuos E. Š. prieš vieną mėnesį iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su vaikais, nesutaptų.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei Š. pavardę;

8. E. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti visus buities daiktus ir buitinę techniką, kurią jis jau yra pasiėmęs, iš viso daiktų už 14 877,99 Lt.

9. Priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovei V. Š. kompensaciją pinigais, sumoje - 7439 Lt, už atsakovui E. Š. atitenkančius santuokos metu įgytus daiktus (buities daiktus ir buitinę techniką);

10. Priteisti automobilį OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m., vertė - 8000 Lt ir priekabą (duomenys neskelbtini)01, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m., vertė - 1000 Lt, atsakovui E. Š. asmeninės nuosavybės teise.

11.Priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovei V. Š. 4500 Lt kompensaciją už E. Š. atitenkančią didesniąją kilnojamo turto - (automobilio ir priekabos) dalį;

12. Priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovei V. Š. 1500 Lt, kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą, pardavus santuokos metu įgytą automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1990 m., kurio vidutinė rinkos vertė pardavimo mėnesį buvo 3000 Lt;

13. Priteisti iš atsakovo E. Š. 1/2 dalį kreditorinio reikalavimo ir palūkanas iš R. ir L. P., pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje 2A-1432-230/2012, sumoje 8095 Lt bei 1/2 dalis 5 proc. dydžio procesinių palūkanų.

14. I. V. Š. asmeninį kreditorinį įsipareigojimą pagal 2010 m. gegužės 25 d. sudarytą su „Swedbank“, AB kreditinės fiksuotų įmokų kortelės sutartį Nr. 08-036628-EG, palikti nepakeistą.

15. Priteisti iš atsakovo E. Š. ieškovei V. Š. neturtinės žalos atlyginimą sumoje 10 000 Lt.

16. Pripažinti asmeninėmis atsakovo E. Š. paskolomis tarp E. Š. ir J. Č. sudarytas paskolos sutartis: 2006-08-10 tikslinę paskolos sutartį Nr. 1, 2007-03-30 tikslinę paskolos sutartį Nr. 2, 2007-07-01 tikslinę paskolos sutartį Nr. 3.

17. Priteisti iš atsakovo E. Š., trečiojo asmens J. Č. naudai skolos mokėjimus pagal 2006-08-10 tikslinę paskolos sutartį Nr. 1, 2007-03-30 tikslinę paskolos sutartį Nr. 2, 2007-07-01 tikslinę paskolos sutartį Nr. 3, sumoje 105 000 Lt.

18. Pripažinti asmenine atsakovo E. Š. paskola tarp E. Š. ir R. Š. 2010-12-28 sudarytą paskolos sutartį.

19. Priteisti iš E. Š., trečiojo asmens R. Š. naudai skolos mokėjimą pagal 2010-12-28 sudarytą paskolos sutartį, sumoje 20 375 Lt.

20. Priteisti atsakovui E. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas santuokos metu įgytas akcijas (50 vienetų, bendra vertė 5000 Lt), o ieškovei V. Š. už šias akcijas atitinkamai priteisti iš atsakovo E. Š. kompensaciją 1/2 dalį jų vertės - sumoje 2500 Lt.

21. Pripažinti negaliojančia atsakovų E. Š. ir J. Č. 2012-07-24 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, patvirtintą notarės Z. R., Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. 5781, nuo jos sudarymo momento.

22. Priteisti iš atsakovo E. Š. bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

I. V. Š. nurodė, jog palaiko patikslintą ieškinį ir jame išdėstytas aplinkybes. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, dėl jo nuolatinio moralinio smurto, žeminimo, santuokos nutraukimo data laikyti 2010-11-09, nes nuo tada su atsakovu neveda bendro ūkio, šiuo metu atsakovas turi kitą moterį. Prašo priteisti neturtinę žalą, kuri pasireiškė nuolatiniu stresu, nuolatiniu jos žeminimu. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra, vaikas gyvens su ja. Prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaiku pagal jos patikslintame ieškinyje nurodytą tvarką. Su atsakovu dėl bendravimo su vaiku tvarkos susitarti nepavyksta. Vaiko išlaikymui prašo priteisti po 600 Lt kas mėnesį. Vaiko išlaikymui reikalinga apie 800-1000 Lt per mėnesį. Sūnų išlaiko ji viena nuo tada, kai atsakovas išėjo iš namų. Atsakovas vaikui laikino išlaikymo neteikia, susidaręs nemažas įsiskolinimas. Garažas ir sklypai yra asmeninė atsakovo nuosavybė, dėl to ginčo nėra. Ieškovė nori kompensacijos už atsakovui liekantį automobilį ir parduotą be jos žinios automobilį. Prašo atsakovo išneštus daiktus priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti pusę jų piniginės vertės, 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų skirti atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją. Prašė pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia ir padalinti kreditorinį reikalavimą, nes tai buvo jų bendras santuokinis turtas. Iš atsakovo sąskaitos buvo daroma 10-12 pavedimų. Kredito įmokos buvo bendri santuokiniai pinigai. Apie reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė sužinojo iš tėvų, ne iš E. Š.. Dėl kreditorinių sutarčių ji nieko nežinojo ir griežtai su jomis nesutinka. Apie atsakovo paskolas sužinojo 2010-12-23, jau gerokai po to, kai E. Š. buvo išėjęs iš namų, kartu jie jau negyveno. Perkant butą šeima mokėjo avansą - 10 000 Lt, t. y. iš santuokinių pinigų, likęs avansas buvo mokamas iš pinigų, kuriuos davė ieškovės tėvai. 23 000 Lt T. B. buvo perduoti pas notarą. Bute turėjo gyventi iki pasistatys naują namą. Bute santuokiniai atliko remontą, pirko baldus, buitinę techniką iš bendrų šeimos pinigų. Visus pinigus valdė atsakovas. Kiek šeima turėjo pinigų ji nežino, niekada neskaičiavo, nes jų niekada netrūko. Taip pat prisidėjo ir tėvai, per mėnesį duodavo vidutiniškai apie 1000-2000 Lt. Ieškovė apie jokias E. Š. paskolas nežinojo, sutartys fiktyvios, pasirašytos tą pačią dieną. Prašė palikti paskolų grąžinimą atsakovui. Su atsakovo reikalavimu dėl buto pirkėjo teisių perkėlimo nesutinka, buto nuosavybė priklauso jos tėvams. Tai, ką E. Š. sumokėjo už butą, jam jau yra priteista. Atsakovas išsivežė daugumą santuokinių daiktų, buvo kviesta policija. Atsakovas iš namų buvo išėjęs ne kartą, turėjo kitų moterų. Su atsakovu gyveno dėl vaiko. Jie nuolat pykosi, taikėsi. Atsakovas buvo ją išprievartavęs, nuolat žemino įžeidžiančiais žodžiais, stumdė. Nuolatinį žeminimą patiria iki šiol. Bylos vilkinimas taip pat yra priežastis neturtinei žalai priteisti.

Atsakovas kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu (t.9, b. l. 69-105), kuriuo prašė:

1. Santuoką, sudarytą tarp E. Š. ir V. Š., įregistruotą 2004-10-02 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos liudijimo Nr. AA 126460), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

2. Atsakovo ir ieškovės reikalavimus - palikti ieškovei santuokinę Š. pavardę, o atsakovui palikti Š. pavardę - tenkinti.

3. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 50000 Lt neturtinės žalos.

4. Nustatyti nepilnamečio sūnaus E. Š. gyvenamąją vietą su ieškove.

5. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus E. Š. naudai mėnesinį materialinį išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y. nuo 2011-04-15) periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki nepilnamečio sūnaus pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę.

6. Nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Š. tvarką, t. y.: nustatyti, kad atsakovas pasiima sūnų kiekvieno mėnesio porinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasibaigus pamokoms nuo 12 val. iki 14 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., bei pasiima sūnų kiekvieno mėnesio neporinės savaitės penktadienį po pamokų nuo 12 val. iki 14 val. ir parveža sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.

Sūnui E. Š. pradėjus lankyti mokyklą, sūnaus mokslų ir vasaros atostogų metu atsakovui nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką:

Rudens atostogas E. Š. praleidžia su atsakovu neporiniais metais, poriniais metais - su ieškove, papildomas žiemos atostogas sūnus praleidžia su atsakovu poriniais metais, su ieškove - neporiniais metais, pasiimant sūnų iš mokyklos nuo 12 val. iki 14 va;. paskutinę mokslo dieną prieš atostogas ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos bendravimo periodo pirmos dienos 12 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą bendravimo periodo 18 val.

Žiemos atostogas poriniais metais iki gruodžio mėn. 29 d. E. Š. praleidžia su ieškove, o nuo porinių metų gruodžio 30 d. iki sekančių neporinių metų sausio 10 d. praleidžia su atsakovu (atsakovui pasiimant sūnų gruodžio 30 d. iš jo gyvenamosios vietos nuo 18.30 va;. iki 19 val. ir pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą sausio mėn. 10 d. iki 20 val.). Neporiniais metais nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 29 d. (atsakovui pasiimant sūnų arba gruodžio 21 d. arba 22 d. arba 23 d. (nes gruodžio 23 d. gali būti šeštadienis arba sekmadienis) iš mokyklos po pamokų nuo 12 val. iki 14 val., ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą gruodžio 29 d. iki 20 val.) žiemos atostogas E. Š. praleidžia su atsakovu likusią laiko dalį - su ieškove.

Velykų atostogas neporiniais metais E. Š. praleidžia su ieškove, poriniais metais su atsakovu. K. V. atostogos yra „kilnojamos“ nėra galimybės nurodyti tikslių dienų, sūnų atsakovas pasiimtų paskutinį penktadienį prieš atostogas iš mokyklos po pamokų nuo 12 val. iki 14 val., o parvežtų į jo gyvenamąją vietą paskutinį atostogų sekmadienį iki 20 val.

Vasaros atostogų metu poriniais metais nuo birželio 1 d. iki liepos 15 d. E. Š. atostogas praleidžia su ieškove, o neporiniais metais su atsakovu E. Š., poriniais metais nuo liepos 9 d. iki rugpjūčio 24 d. atostogas E. Š. praleidžia su atsakovu, o neporiniais metais su ieškove. Atsakovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos bendravimo periodo pirmos dienos 12 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą bendravimo periodo 18 val.

Atsakovo gimtadienio dieną, t. y. (duomenys neskelbtini)., jei tai darbo diena, atsakovas pasiimtų sūnų iš mokyklos po pamokų nuo 12 val. iki 14 val. ir parvežtų sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Jei tai penktadienis, šeštadienis ar sekmadienis, atsakovas pasiimtų sūnų iš mokyklos penktadienį nuo 12 val. iki 14 val. ir parvežtų sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.

sūnus, E. S., savo gimtadienį, t. y. gegužės 21 d. poriniais metais praleidžia su atsakovu E. Š., atsakovui pasiimant sūnų, jei tai darbo diena, po pamokų nuo 12 val. iki 14 val. ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val., jei tai penktadienis, šeštadienis ar sekmadienis pasiimtų sūnų penktadienį po pamokų nuo 12 val. iki 14 val. Ir parvežtų sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. Neporiniais metais sūnus gimtadienio dieną praleidžia su ieškove V. Š..

Ieškovės 2013-02-07 patikslintame ieškinyje nurodytą reikalavimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi E. Š. tvarkos nustatymo - atmesti.

Uždrausti ieškovei jos pageidavimu išsivežti nepilnametį sūnų E. Š. į užsienį, nebent ieškovė gautų atsakovo raštišką sutikimą.

7. Priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini).

8. Priteisti ieškovei automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 8 000 Lt, natūra, už jį priteisiant atsakovo naudai 4000 Lt dydžio kompensaciją už jam priklausytiną, bet ieškovei atitenkančią 1/2 automobilio vertės dalį.

9. Priteisti atsakovo naudai priekabą „Tauras“, 700-01, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 1000 Lt, ieškovei priteisiant 500 Lt dydžio kompensaciją už ieškovei priklausytiną ir atsakovui, atitenkančią 1/2 turto dalį.

Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą - priteisti jai 1500 Lt kaip kompensaciją už automobilį VW Transporter valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 3000 Lt - atmesti.

13. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą - priteisi iš atsakovo E. Š. 1/2 dalį kreditorinio reikalavimo ir palūkanas iš R. ir L. P., pagal vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2A-1432-230/2012, sumoje 8095,00 Lt bei 1/2 dalis 5 proc. dydžio procesinių palūkanų - atmesti.

Po santuokos nutraukimo pripažinti 1767,40 Lt įsiskolinimo mokėjimą trečiajam asmeniui kreditoriui AB „Swedbank“, ieškovės asmenine prievole.Paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovo ir trečiojo asmens J. Č. po santuokos nutraukimo nemodifikuoti ir pripažinti prievoles, kylančias iš šių sutarčių ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą - pripažinti asmeninėmis atsakovo paskolomis tarp E. Š. ir J. Č. sudarytas paskolos sutartis atmesti.Po santuokos nutraukimo priteisti solidariai iš atsakovo ir ieškovės trečiojo asmens J. Č. naudai skolos mokėjimą pagal paskolos sutartis sumoje 105 000 Lt. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą - priteisti asmeniškai iš atsakovo trečiojo asmens J. Č. naudai skolos mokėjimą pagal paskolos sutartis atmesti.2010-12-28 Paskolos sutartį, sudarytą tarp ir trečiojo asmens R. Š. po santuokos nutraukimo nemodifikuoti ir pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą - pripažinti asmenine atsakovo paskola tarp E. Š. ir R. Š. 2010-12-28 sudarytą paskolos sutartį - atmesti.Po santuokos nutraukimo priteisti solidariai iš atsakovo ir ieškovės trečiojo asmens R. Š. naudai skolos mokėjimą pagal 2010-12-28 sudarytą paskolos sutartį, sumoje 20 375 Lt. Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą - priteisti asmeniškai iš atsakovo trečiojo asmens R. Š. naudai skolos mokėjimą pagal 2010-12-28 sudarytą paskolos sutartį, sumoje 20 375,00 Lt - atmesti.

19. Po santuokos nutraukimo ieškovei priteisti natūra 25 vnt. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, paprastųjų vardinių akcijų įnešant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 57 500 Lt akcininko įsiskolinimui dengti bei atsakovui priteisti natūra 25 vnt. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, paprastųjų vardinių akcijų.

Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą - pripažinti negaliojančia ir J. Č. 2012-07-24 sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, patvirtintą notarės Z. R., Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. 5781, nuo jos sudarymo momento - atmesti.Atmesti ieškovės 2013-02-07 patikslinto ieškinio reikalavimą dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai pusę atsakovo išsinešto turto vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 7439 Lt.

22. Priteisti ieškovei natūra visus santuokos metu įgytus ir ieškovės žinioje esančius daiktus. Bendra daiktų vertė siekia 38 399 Lt. Atsakovui priteisti 19 199 Lt dydžio kompensaciją už atsakovui priklausytiną, bet ieškovei atitenkančią 1/2 turto (daiktų) vertės dalį.

23. Ieškovės 2013-02-07 patikslinto ieškinio reikalavimą - nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai nutrūko faktinis sutuoktinių santuokinis gyvenimas, t. y. nuo 2010 m. lapkričio 15 d. - atmesti. Nustatyti, jog santuokos iširimo momentas yra santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme diena, t. y. 2011-04-15.

Pripažinti apsimestine 2006-09-05 pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-5774, pagal kurią atsakovė R. P., atstovaujama V. Š., įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini).Pripažinti apsimestine 2006-09-05 sutartį dėl nekilnojamojo turto, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) priėmimo – perdavimo nuosavybėn, sudarytą tarp T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., atstovaujamos V. Š..Panaikinti nekilnojamojo turto, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą R. P., vardu ir įpareigoti VĮ „Registrų centras“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) - įregistruoti E. Š., vardu. Perkelti E. Š. pirkėjo teises ir pareigas, kilusias iš 2006-09-05 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-5774, ir 2006-09-05 sutarties dėl nekilnojamojo turto, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo - perdavimo nuosavybėn.

Nepriteisti šalims vienas iš kito materialinio išlaikymo.Įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui muzikinį centrą iš 4 dalių (gamintojas Teac) 7000 Lt vertės, kolonėles prie muzikinio centro (2 vnt.) (gamintojas Tanoy) 30000 Lt vertės, fotoaparatą OLYMPUS 1000 Lt vertės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį USB HDD (nešiojamąjį kietąjį diską) 250 Lt vertės. 30. Atsakovo naudai priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes dėl jos nuolat kildavo konfliktai šeimoje, ieškovė jį žemino. Nesutarimai prasidėjo maždaug nuo 2007 m., kai ieškovė pradėjo dirbti. Bandė kreiptis ir į psichologus, bet nepadėjo. Priekaištavo, kad ilgai dirba, kad nesirūpina šeima. Mano, kad žmona turėjo kitų vyrų. Ieškovė, būdama namuose, negamino atsakovui maisto. Jis nenaudojo nei fizinio, nei moralinio smurto, jos neprievartavo. Su ja gyvendamas jautėsi visiškas nevykėlis. Jis per daug ieškovę lepino. Bandė kalbėtis, tačiau niekas nepadėjo, santuokos tai neišgelbėjo. Atsakovas sutinka, kad vaikas gyventų su ieškove. Prašė nustatyti jo priešieškinyje nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Sutinka mokėti vaiko išlaikymui po 300 Lt per mėnesį. Pati ieškovė nurodė, kad pilnas vaiko išlaikymas mėnesiui yra 600 Lt. Mano teisinga skirti išlaikymą pusiau. Jo darbo užmokestis sudaro 830 Lt, kitų pajamų atsakovas negauna. Šiuo metu išlaikymo sūnui neteikia, moka pagal galimybes. Beveik visas santuokinis turtas likęs ieškovės žinioje. Garažas ir žemės sklypai yra nedalintinas turtas. Automobilis „VW Transporter“ parduotas už 200 Lt 2009 m. sausio mėnesį, t. y. gyvenant santuokoje, todėl prašo šio automobilio į dalintino turto balansą neįtraukti. Sutinka, kad priekaba „Tauras“ liktų atsakovui, o jis ieškovei sumokėtų 500 Lt kompensaciją už priekabą. Prašė automobilį „O. A.“ priteisti natūra ieškovei, o jam – 4000 Lt kompensaciją, nes juo naudojasi ieškovė. Dauguma santuokinių daiktų yra likę pas ieškovę bute. Prašė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas padalinti natūra per pusę kartu padalinant ir įmonės skolas. Nesutinka dėl reikalavimo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir šio reikalavimo padalijimo, nes ieškovė bylos nagrinėjimo metu pareiškė, jog jokių reikalavimų savo tėvams nekels, todėl dabar neturi teisės reikalauti jį padalinti. Perleidus šio reikalavimo teisę J. Č., buvo iš dalies dengiamos šeimos poreikiams imtos paskolos. J. Č. yra jų šeimos kreditorė. Sandoris buvo sąžiningai atliktas. Atsakovas iš J. Č. paėmė tris paskolas, pinigai buvo skirti būstui įsigyti ir įrengti. Pinigų uošviai nedavė, nes neturėjo, už butą mokėjo atsakovas. Butą remontavo iš savo lėšų, pirko buities daiktus, baldus iš savo lėšų. J. Č. juo pasitikėjo, dėl to ir skolino pinigus. Paskolų sutartis pasirašė tik jis vienas, nes ieškovė pati nevažiavo, nors apie viską žinojo. Iš R. Š. skolinosi pinigus grąžinti palūkanas pagal tris paskolos sutartis su J. Č.. Skolos J. Č. bei R. Š. turėtų būti pripažintos solidariomis. Kadangi faktiškai už butą mokėjo atsakovas, jis jį remontavo ir įrengė, buto pirkėjo teisės turėtų būti perkeltos atsakovui.

Trečiasis asmuo R. Š. dalyvaujantis byloje trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus nurodė, kad 2010-12-28 savo sūnui paskolino 20 375,00 Lt. Paskolinti pinigai buvo skirti ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. šeimos poreikiams tenkinti – tokiu būdu buvo padengtos palūkanos, pagal tikslines paskolų sutartis, skirtas butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsigyti. Prašo iš ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. solidariai priteisti 20375,00 Lt R. Š. naudai (t.2, b.l. 73-74).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais R. Š. ieškinį tenkino iš dalies.

N. V. Š. ir E. Š. santuoką, sudarytą 2004 m. spalio 2 d. Kauno miesto CMS, akto įrašo Nr. 2217. Pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo E. Š. kaltės.Priteisė iš E. Š.,V. Š., 2000 Lt neturtinės žalos.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę Š., atsakovui – Š.

Nustatė nepilnamečio sūnaus E. Š., gyvenamąją vietą su motina V. Š.. Priteisė iš E. Š., nepilnamečio sūnaus E. Š., 3418 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo ieškinio padavimo dienos - 2011 04 15 iki 2013 10 08 ir išlaikymą po 500 Lt (penkis šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės. Išlaikymą uzufrukto teise pavedė nepilnamečio E. Š. įstatyminei atstovei V. Š., išimtinai vaiko poreikiams tenkinti, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatė E. Š. bendravimo tvarką su sūnumi E. Š..

Bendravimo tvarka darbo dienomis:

kiekvieno mėnesio 2 ir 4 trečiadienį, kai vaikas E. Š. neatostogauja, nuo 15:00 iki 19:00 val., atsižvelgiant į vaiko E. užimtumą, vaikas E. Š. tėvo E. Š. paimamas iš mokyklos ir praleidžia laiką su tėvu E. Š., grąžinamas 19:00 iki 19:30 val. į savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini).

jei tėvas E. Š. negali praleisti laiko su vaiku E. Š., jis privalo informuoti mamą V. Š. SMS žinute tą pačią dieną iki 15:00 val.

Bendravimo tvarka savaitgaliais:

kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą savaitgalį, jei tai nėra vaiko E. Š. atostogos, vaikas praleidžia su tėvu E. Š..

kiekvieno mėnesio savaitgalį, kai jis prasideda šeštadienį, vaikas prieš tėvui priklausantį savaitgalį, paimamas penktadieniais nuo 19:00 iki 20:00 val. iš savo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) ir parvežamas sekmadienį nuo 19:00 iki 19:30 val.

Bendravimo tvarka vaiko, mamos ir tėvo gimimo dienomis:

vaikas E. Š. gegužės 21 dieną, spalio 6 dieną, vasario 20 dieną, poriniais kalendoriniais metais praleidžia su mama V. Š..

vaikas E. Š. gegužės 21 dieną, spalio 6 dieną, vasario 20 dieną, ne poriniais kalendoriniais metais vaikas praleidžia su tėvu E. Š..

Bendravimo tvarka sezoniniu vaiko atostogų metu:

jei vaiko E. Š. mokslo metai prasideda poriniais kalendoriniais metais, tai vaikas E. Š. rudens atostogas praleidžia su mama V. Š., žiemos atostogas su tėvu E. Š., papildomas atostogas su mama V. Š., Šv. Velykų atostogas su tėvu E. Š..

jei vaiko E. Š. mokslo metai prasideda ne poriniais kalendoriniais metais, tai vaikas E. Š. rudens atostogas praleidžia su tėvu E. Š., žiemos atostogas su mama V. Š., papildomas atostogas su tėvu E. Š., Šv. Velykų atostogas su mama V. Š..

Bendravimo tvarka vasaros atostogų metu:

poriniais metais pirmą pusę vaiko vasaros atostogų vaikas E. Š. praleidžia su tėvu E. Š., likusią dalį - su mama V. Š.;

ne porinių metų pirmą pusę vaiko E. Š. vasaros atostogų vaikas E. Š. praleidžia su mama V. Š., likusią dalį-su tėvu E. Š..

Vaiko paėmimo tvarka atostogų metu:

vaikas E. Š. paimamas prieš pirmą savo atostogų dieną iš savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), iki 20:00 val.

Kitos sąlygos:

V. Š. praneša E. Š. SMS žinute apie vaiko E. Š. ligą, jei vaikas su tėvu vykti negali, o E. Š. informuoja V. Š. SMS žinute, jei negali atvykti paimti vaiko E. Š..

Nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010-11-15.

P. V. Š., asmeninės nuosavybės teise automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vertės, 8095 Lt sumą, ir kilnojamuosius daiktus – viryklę Gorenje 1285 Lt, garų surinktuvą Blanka cata 436 Lt, šaldytuvą CO 1804 SA 1362 Lt, sofą lovą, 947 Lt, skalbimo mašiną WM 550, 1106 Lt, svetainės komplektą,1821 Lt, komodą 600 Lt, virtuvės baldų komplektą ir sekciją, 7000 Lt, 3 virtuvines kėdes, 750 Lt, pakabinamą vonios spintelę, 450 Lt, medinį svetainės staliuką, 120 Lt, namų kino sistemą VIDO, 800 Lt, rūbų kabyklą, 140 Lt, stumdomas veidrodines drabužinės duris, 1200 Lt, drabužinės lentynas, 200 Lt, drabužinės kabyklą, 100 Lt, virtuvės apyvokos daiktus už 2500 Lt ir kitus namų apyvokos daiktus (rankšluosčius, patalynė, patalynės komplektai, pledai, vonios reikmenys, roletai langams) už 5000 Lt.

Priteisė E. Š., asmeninės nuosavybės teise priekabą TAURAS, 700-01, valst. Nr. AY942, 1000 Lt vertės, 50 vnt UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų po 100 Lt vertės, kilnojamuosius daiktus – lygintuvą Philips, 139 Lt, lyginimo lentą, 70 L, T. P., 107 cm įstrižainės, 4000 Lt, mažą televizorių, 700 Lt, DVD Philips, 300 Lt, šluotą „Vileda“, 79 Lt, dvigulę antklodę, 200 Lt, dvigulę antklodę 100 Lt, 3 pagalves, 80 Lt, stalo žaidimą ‚Pinigų srautas“, 300 Lt, nuotraukų albumus, 50 Lt, nuotraukas su rėmeliais, 20 Lt, auksinius papuošalus, 1500 Lt, ieškovės seno mobilaus telefono Nokia pakrovėją, 20 Lt, video kamerą JVS, 2000 Lt, mikrobangų kronelę „Vido“, 139 Lt, keptuvę Tefal,50 Lt, arbatinuką Tefal, 200 Lt, baltą arbatinuką, 29 Lt, termosinį puodelį, 15 Lt, indų komplektą 6 asmenims, 50 Lt, peilių rinkinį ir kitus įrankius, 70 Lt, molinius indus, 13,99 Lt, mikserį, 80 Lt, tosterį, 70 Lt, sumuštinių kepyklę, 49 Lt, termosą, 79 Lt, blenderį (smulkintuvą), 49 Lt, vaiko dviratį, 499 Lt, vaiko rogutes, 79 Lt, vaiko termometrą, 30 Lt, puodelį „Žuvys“ ir puodelį „Širdelės“, 10 Lt, magnetuką „Brandeburgo vartai“, 15 Lt, pledą, 24 Lt, indaplovę Bosch, 800 Lt.

Pripažino negaliojančia 2012 07 24 reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp E. Š. ir J. Č. dalyje dėl 8095 Lt ir 2,5 proc. metinių palūkanų reikalavimo teisės, kilusios iš Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 priimto teismo sprendimo, kuriuo iš L. P. ir R. P. E. Š. priteista 16 190 Lt kredito įmokų bei 5 proc. metinių palūkanų.

Priteisė E. Š. iš V. Š. 664 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį.

P. V. Š. įsipareigojimą AB Swedbank pagal 2011m. balandžio 12 d. fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 08-036628-EG jos asmenine prievole.

Pripažino E. Š. įsipareigojimą J. Č., dėl 105 000 Lt skolos pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d., 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. liepos 1 d. paskolos sutartis jo asmenine prievole.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.

Priteisė iš E. Š., R. Š., 20 375 Lt skolą pagal 2010 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį.

Kitoje dalyje trečiojo asmens R. Š. ieškinį atmetė.

Priteisė iš atsakovo E. Š., V. Š., 6034,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš atsakovo E. Š., R. P., 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš atsakovo E. Š., trečiajam asmeniui R. Š., 305,50 Lt (tris šimtus penkis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė valstybei iš ieškovės V. Š. 106 Lt, iš atsakovo E. Š. 423 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, jog santuoka tarp šalių įregistruota 2004 m. spalio mėn. 2 d. Kauno miesto CMS (akto įrašo Nr. 2217). Santuokoje šalys turi nepilnametį sūnų E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ( t.1, b. l. 11). Šalys kartu negyvena nuo 2010 metų lapkričio mėn., kai atsakovas išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nepalaiko šeimyninių santykių. Teismas nurodė, kad šalių nuomone, išsaugoti santuoką nėra jokių galimybių, todėl santuoką teismas laikė faktiškai iširusia.

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2010-12-07 raštu kreipėsi į Kauno apskrities VPK, nurodydama, jog E. Š. prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, ne kartą išprievartavo, išsivežė iš namų daiktus, prieš ją nustatinėja vaiką (b.l. 29, 3t.). Apie atsakovo konfliktinį ir netoleruotiną elgesį nurodyta ir VTAT pažymoje, kur šalių sūnus E. atsakinėjo į VTAT atstovės klausimus (t.4, b.l.45). Atsakovas nuo 2010 m. lapkričio mėn. išsikraustė ir paliko šeimą, turi kitą moterį. Ieškovė ir liudytoja I. L. (t.11, b.l.144) patvirtino, jog atsakovas būdamas santuokoje, skelbėsi pažinčių portaluose ieškąs pažinčių. Liudytoja pati mačiusi internete įdėtą tokį atsakovo skelbimą su nuotrauka. Ieškovė byloje pateikė nuotraukas (t.11, b.l. 41), patvirtinančias, jog atsakovas prieš ją smurtavo. Nors atsakovo atstovė teigė, jog nuotraukos neįrodo, kad tai tikrai yra būtent V. Š. E. Š. padaryti sužalojimai, tačiau pats E. Š. teismo posėdyje šių faktų buvimo neneigė. Teismo nuomone, ieškovas taip elgdamasis nesilaikė geros moralės principų, pažeidė bendro gyvenimo taisykles bei sutuoktinio pareigą gerbti kitą sutuoktinį, tuo pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliu, remti sutuoktinį moraliai ir materialiai. Sudarydami santuoką abu sutuoktiniai turi tam tikrus teisėtus lūkesčius, todėl vienašališkai atsisakyti vykdyti santuokines pareigas, įstatymo nustatyta tvarka nenutraukus santuokos, nė vienas jų neturi teisės. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė ieškovės kaltės, pasireiškusios jo įžeidinėjimais, žeminimu, neištikimybe, neįrodė, jog ieškovės elgesys būtų buvęs netinkamas, neatitinkąs šeimos poreikių ir interesų. Šias aplinkybes abstrakčiai nurodė tik pats ieškovas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog santuoka iširo dėl atsakovo E. Š. kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Teismas nurodė, kad byloje ieškovė pateikė 2011-01-07 medicininę pažymą, jog ji dėl sutrikusio miego, nerimo, baimės jausmo, širdies drebulio kreipėsi į medikus ir buvo nusiųsta psichiatro bei endokrinologo konsultacijoms. Teismas laikė, jog dėl susiklosčiusių įtemptų santykių su atsakovu, nuolatinio streso, kurį kėlė atsakovas išsikraustęs iš namų (2010 gruodžio mėn. konfliktai, kai į namus buvo kviesta policija, kai atsakovas be ieškovės žinios iš namų išsivežė daug daiktų, kėlė problemas dėl pasimatymų su vaiku), ieškovei nerviniu pagrindu pablogėjo sveikata. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovė tuokėsi, turėdama viltį sukurti darnią šeimą, o atsakovas šių lūkesčių nepateisino, atsakovo elgesys ieškovei sukėlė didelį dvasinį skausmą, taip pat atsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju negalimas visiškas jos atlyginimas dėl specifiškumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas, iš atsakovo ieškovei priteisė 2000 Lt neturtinės žalos.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas nurodė, kad ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismas atsižvelgdamas į VTAT išvadą, taip pat į tai, kad atsakovas tam neprieštaravo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, sūnaus E. Š. gyvenamoji vietą teismas nustatė su ieškove V. Š..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys mediacijos metu jau buvo pasiekę optimalų susitarimą ( t. 9, b.l. 137-139), bendravimo tvarką nustatė remiantis šiame susitarime išreikšta šalių valia. Taip pat, teismas atsakovo prašymą uždrausti ieškovei V. Š. išsivežti nepilnametį sūnų E. Š. į užsienį, išskyrus atvejus, kai ieškovė gautų atsakovo E. Š. raštišką sutikimą – atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė ketintų išvykti gyventi į užsienį, o nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su motina, ieškovės teisės negali būti ribojamos, tačiau, išvykstant atostogauti į užsienį, atsakovas apie tai turėtų būti informuojamas.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Teismas nurodė, kad ieškovė prašė iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (8 t., b.l. 132-133). Atsakovas sutiko mokėti po 300 Lt išlaikymą (t.9, b.l. 76-80). Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, apibūdinančias atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas ilgą laiką sąmoningai vengė teikti išlaikymą savo sūnui, taip pat į tai, kad šalių sūnus gyvena su ieškove, kuri uždirba apie 800 Lt, imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą ir jai tenka didžiausioji išlaidų našta, t.y. kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės, todėl priteisė po 500 Lt kas mėnesį periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę V. Š.

Dėl santuokinių turtinių teisių teisinių pasekmių atsiradimo momento

Teismas nurodė, kad ieškovė prašė nustatyti, kad santuokos iširimo momentas laikytinas ne santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme diena, o 2010-11-15 diena, kai faktiškai nutrūko santuokinis gyvenimas (t.8, b.l. 138). Atsakovas nesutiko ir prašė laikyti santuokos iširimo momentu santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dieną (t.9, b.l. 92-93). Teismas sprendė, kad remiantis CK 3.67 str. 2 d., sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl ieškovės prašymą tenkino ir nustatė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2010-11-15.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Teismas nustatė, kad santuokoje šalys įsigijo transporto priemones: VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą TAURAS, 700-01, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog automobilį VW TRANSPORTER, valst. Nr. BDV30, 3000 Lt vertės, atsakovas pardavė be jos žinios ir taip sumažino santuokinį turtą, iš jo priteistina ieškovei pusė automobilio vertės – 1500 Lt (t.8, b.l. 140). Atsakovas nurodė, jog ši transporto priemonė buvo parduota dar gyvenant šalims santuokoje, t.y. 2009-01-14 ir šiuo metu išregistruota, todėl nedalintina. Teismas konstatavo, kadangi minėtas automobilis parduotas 2009 m., dar šalims gyvenant santuokoje (t.1, b.l. 162) ir šiuo metu yra išregistruotas, o ieškovė prašė santuokos iširimo momentu laikyti 2010-11-15 (t.8, b.l. 138), todėl teismas į dalintino turto balansą netraukė. Priekaba TAURAS, 700-01, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 1, b.l. 22-23), 1000 Lt vertės, šalims sutinkant, priteisė atsakovui, ieškovei įpareigojant sumokėti 500 Lt kompensaciją. Automobilis OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 21), ieškovės nurodymu 8000 Lt vertės, šiuo metu yra sugedęs ir nevažiuojantis, paliktinas atsakovui, o ieškovei priteistina kompensacija. Atsakovo nurodymu automobilio vertė yra 8000 Lt (t.2, b.l. 155), atsakovas prašė automobilį paskirti ieškovei, o jam priteisti kompensaciją, nes ieškovė visą laiką juo naudojosi. Teismas sprendė, jog transporto priemonė OPEL ASTRA priteistina ieškovei, nes ji ir yra šiuo metu pas ją. Kaip nurodė atsakovas, automobilis buvo pirktas ieškovei ir ji visada juo naudojosi. Šalys sutiko, kad šio automobilio vertė yra 8000 Lt (t.2, b.l. 155), todėl iš ieškovės atsakovui teismas priteisė kompensaciją, t.y. 4000 Lt.

Teismas nustatė, kad santuokos metu 2008-09-03 atsakovas iš R. J. įgijo 50 vnt UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 1vnt kaina 100 Lt (t.8, b.l.127-128). Ieškovė prašė akcijas nuosavybės teise priteisti atsakovui, o jai 2500 Lt piniginę kompensaciją (t.8, b.l.140). Atsakovas prašė akcijas padalinti natūra lygiomis dalimis (t.9, b.l. 93-94). Teismas konstatavo, kadangi įmonę „(duomenys neskelbtini)“ dar iki santuokos sudarymo - 2004 03 26 - įsteigė E. Š. (t.8, b.l. 112-128), jis vadovavo šiam verslui ir jį vystė, atsakovė nenori dalyvauti šios įmonės valdyme, todėl sprendė, kad 25 vnt. akcijų natūra priteistina atsakovui, ieškovei įpareigojant sumokėti 2500 Lt kompensaciją. Ieškovė taip pat nurodė, jog 2010-12-06 atsakovas iš buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jų šeima, išsinešė didelę dalį santuokoje įgyto turto - už 14 877,99 Lt, todėl prašė atsakovui priteisti jo išneštus daiktus, o iš atsakovo ieškovei priteisti pusės dydžio – 7 439 Lt - išnešto turto vertės kompensaciją. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, jog jis iš buto išnešė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktus daiktus, kitų ieškovės sąraše nurodytų daiktų jis nenešė, jie yra likę ieškovės bute. Taip pat pažymėjo, jog ieškovės bute yra likęs santuokoje įgytas kitas kilnojamasis turtas už 38 399 Lt, kurio sąrašą atsakovas pateikė prie patikslinto priešieškinio (t.9, b.l. 90-9). Kadangi šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovas prašo šiuos daiktus natūra priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės 19 199 Lt pinginę kompensaciją. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog atsakovas iš buto išnešė santuokinio turto už 11 908,99 Lt, o ieškovei liko ir ji naudojasi kitu santuokiniu kilnojamuoju turtu už 24 711 Lt, todėl atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę daiktų dalį priteisė 6431 Lt piniginę kompensaciją. Taip pat ieškovė prašė padalinti ir priteisti jai ½ dalį kreditorinio reikalavimo, kilusio iš Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 teismo sprendimu iš L. P. ir R. P. E. Š. priteistos 16 190 Lt kredito įmokų už butą (duomenys neskelbtini) sumos bei 5 proc. palūkanų. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko, nurodė, jog ieškovė minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir joje nurodė, jog jokio reikalavimo savo tėvų atžvilgiu nereikš (t.9, b.l. 85), todėl mano, jog ji atsisakė teisės į šias pinigines lėšas. Teismas iš prijungtos apžiūrai civilinės bylos Nr. 2-203-454/2012 nustatė, jog ieškovui E. Š. buvo priteista kredito įmokų už butą suma, jo mokėta gyvenant santuokoje su ieškove, vedant bendrą ūkį, įmokas mokant iš bendrų šeimos lėšų ir siekiant šeimai tinkamai įsikurti bute (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovas ir tretysis asmuo siekė savo vardu įgyti šį butą (prijungtos bylos t.3, l.59). Teismas padarė išvadą, jog atsakovui E. Š. buvo priteistos iš atsakovų L. P. ir R. P. kredito įmokos, kurios buvo bendra jungtinė nuosavybė, todėl sprendė, kad ši turtinė teisė dalintina lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kadangi L. P. ir R. P. 16 190 Lt sumą pagal minėtą teismo sprendimą yra sumokėję, pripažinus šią sumą bendra jungtine nuosavybe ir iš dalies pripažinus negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį, iš atsakovo E. Š. ieškovei V. Š. teismas priteisė 8095 Lt.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Teismas nustatė, jog 2012-07-24 E. Š. perleido J. Č. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 įgytą turtinę teisę dėl 16 190 Lt ir 5 proc. palūkanų priteisimo iš L. P. ir R. P. (t.5, b.l. 105-106, 95, 97-102). 2012 08 02 E. Š. minėtoje byloje buvo išduotas vykdomasis raštas (t.7, b.l. 16, 24), kreiptasi dėl išieškotojo pakeitimo (t.7, b.l. 17). Teismas nurodė, kad sudarant 2012-07-24 reikalavimo perleidimo sandorį tiek E. Š., tiek ir J. Č. buvo žinoma, jog E. Š. ir V. Š. santuoka dar nėra nutraukta ir nėra išspręstas santuokinio turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas. Kadangi E. Š. priteistos kredito įmokos buvo mokamos santuokos metu iš santuokinių lėšų, jos laikytinos bendra jungtine nuosavybe, todėl reikalavimo teisės perleidimui buvo būtinas sutuoktinės V. Š. sutikimas. Šiuo teismo sprendimu padalinus kreditorinį reikalavimą, kilusį iš Kauno miesto apylinkės teisme priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012, ir konstatavus, jog sandorio šalys buvo nesąžiningos, ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas tenkintino dalinai. 2012-07-24 reikalavimo perleidimo sandorį teismas pripažino negaliojančiu dalyje dėl reikalavimo teisės į 8095 Lt sumą ir 2,5 proc. metinių palūkanų, kilusios iš Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012, kuriuo iš L. P. ir R. P. E. Š. priteista 16 190 Lt kredito įmokų bei 5 proc. metinių palūkanų.

Dėl piniginės kompensacijos

Teismas nurodė, kad padalinus santuokoje įgytą turtą, V. Š. E. Š. turėtų sumokėti 500 Lt piniginę kompensaciją už priekabą TAURAS, 700-01, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2500 Lt kompensaciją už 25 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 8095 Lt sumą pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012. V. Š. E. Š. turėtų sumokėti 4000 Lt už automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6431 Lt sumą už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį. Atlikus piniginių sumų įskaitymą, iš V. Š. E. Š. priteistina 664 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl kreditorės J. Č.

Atsiliepimas

Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo atsiliepimuose paaiškino, jog 2006-2007 m. laikotarpiu E. Š. paskolino 105 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune pirkimui ir įrengimui: 2006-08 -0 iki 2010-12-20 buto pirkimui paskolino 33 000 Lt, 2007-03-30 iki 2010-12-31 buto įrengimui paskolino 50 000 Lt ir 2007-07-01 iki 2010-12-31 - dar 22 000 Lt. Kreditorė pateikė jos pajamas įrodančius dokumentus (t.3, b.l. 7-24). Paskolos iki šiol nėra grąžintos, atsakovas E. Š. jai yra sumokėjęs 20 375 Lt palūkanų už 2006-09-01 – 2010-12-31 laikotarpį (t.2, b.l. 27-28, t.5, 146-148). Kreditorė J. Č. nurodė, kad minėtos paskolos buvo suteiktos šeimos turto pirkimui ir įrengimui, todėl jos priteistinos iš V. Š. ir E. Š. solidariai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad prijungtoje apžiūrai civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 esančioje 2012-07-18 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog ieškovas E. Š. bute kūrėsi, jį remontavo ir įrenginėjo savo nuožiūra, todėl pagerinimus atliko savo šeimos poreikių tenkinimui, ir atskiriamus pagerinimus be žalos butui padarymo gali pasiimti, kaip savo nuosavybę. Likusioje pagerinimo išlaidų dalyje ieškinys pripažintinas neįrodytu.Teismas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytus prejudicinius faktus, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad minėtos paskolos buvo panaudotos buto įsigijimui ir įrangai, taip pat atsižvelgė į tai, kad minėtose sutartyse nebuvo ieškovės parašo, į tai, kad pati kreditorė J. Č. nurodė, jog su ieškove, nors ir turėjo galimybę, tačiau apie šių paskolų suteikimą Š. šeimai nekalbėjo (t.11, b.l.138). Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad iš kreditorės gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl sprendė, kad nėra pagrindo prievolę, kylančią iš šių paskolos sutarčių, pripažinti bendrąja šalių prievole.

Dėl trečiojo asmens R. Š. savarankiškų reikalavimų

Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo R. Š. pateikė savarankišką reikalavimą solidariai iš ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. priteisti jam 20 375 Lt paskolos (t. 2, b.l. 73-75). Nurodė, jog minėta pinigų suma buvo paskolinta sūnui tam kad grąžintų palūkanas pagal paskolos sutartis sudarytas su J. Č., nes už tų paskolų pinigus E. Š. su šeima įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė jog 2010-12-28 atsakovas sudarė su R. Š. 20 375 Lt paskolos sutartį (t.2, b.l. 75). Minėtas kreditorius prašymą su savarankišku reikalavimu pareiškė pats tik 2011-08-22 (t.2, b.l. 73). Ieškovė nurodė, kad ji apie tokią paskolą nieko nežinojo. Jos valia paskolos sutartyje nėra išreikšta. Atsakovas E. Š. taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl paskolos sutartyje nėra sutuoktinės parašo. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2010-12-28, kai šalys kartu nebegyveno jau nuo 2010-11-15, todėl teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad iš kreditoriaus gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl sprendė, nėra pagrindo prievolę, kylančią iš šios paskolos sutarties, pripažinti bendrąja šalių prievole.

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo

Atsakovas E. Š. byloje reiškė reikalavimą pripažinti apsimestine 2006-09-05 sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. P. ir L. P. su T. B. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo ir perkelti jam šio buto pirkėjo teises (t.9, b.l. 94-100, t.6, b.l. 76-84). Teismas nustatė, jog 2006-09-05 tarp pardavėjo T. B. ir pirkėjų R. P. bei L. P. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis (t.6, b.l. 86-95). 2006-09-13 R. P., esant L. P. sutikimui, su banku Nordea B. F. Plc sudarė būsto kreditavimo sutartį (t.6, b.l. 96-103) ir šį butą įkeitė bankui. R. ir L. P. vykdo įsipareigojimus bankui ir moka kredito įmokas (t.6, b.l. 231-235, t.10, b.l. 113-130). A. E. Š. Kauno miesto apylinkės teisme užvedė civilinę bylą Nr. 2-471-775/2012 ir pasirinko ginti savo teises į butą, reikšdamas reikalavimą atsakovams R. P. ir L. P. dėl jo sumokėtų kredito įmokų už šį butą ir lėšų už buto remontą priteisimo. Teismas šį ieškinį išnagrinėjo ir patenkino dalinai. Teismas nurodė, kadangi E. Š. buvo priteista už minėtą butą sumokėta kredito įmokų suma, R. ir L. P. E. Š. šiuos pinigus sumokėjo, todėl ieškovo reikalavimų - sandorį pripažinti apsimestiniu ir perkelti jam pirkėjo teises - patenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Civilinėje byloje Nr. Nr.2-203-454/2012 teismas nustatė faktus ir teisinius santykius, kurių E. Š. iš naujo ginčyti nebegali. Teismas pažymėjo, ir tai, jog minėtas butas galėtų būti pripažintas tik bendrąją E. Š. ir V. Š. jungtine nuosavybe, tačiau V. Š. tokio reikalavimo nereiškė, be to, tikėtina, jog ir dėl savo turtinės padėties atsakovas negalėtų perimti būsto kredito mokėjimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. prašo :

1. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. teismo sprendimą dalyje, kur nustatyta, jog santuoka iširo dėl atsakovo E. Š. kaltės ir nustatyti, jog santuoka iširo dėl ieškovės V. Š. kaltės.

2. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 2000 Lt neturtinės žalos ir atsakovui priteisti 5000 Lt neturtinės žalos iš ieškovės.

3. Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo -jog vaikas E. Š. gegužės 21 dieną, spalio 6 dieną, vasario 20 dieną, poriniais kalendoriniais metais praleidžia su mama V. Š.; vaikas E. Š. gegužės 21 dieną, spalio 6 dieną, vasario 20 dieną, ne poriniais kalendoriniais metais vaikas praleidžia su tėvu E. Š. ir nustatyti, jog tėvo gimtadienio metu, t.y. vasario 20 d., vaikas E. Š. praleidžia su tėvu, motinos gimtadienį spalio 6 d vaikas E. Š. praleidžia su motina, vaikas E. Š. savo gimtadienį poriniais metais praleidžia su tėvu E. Š., neporiniais su motina V. Š.. Likusioje dalyje teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi palikti nepakeistą.

4. Pakeisti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 500 Lt ir priteisti po 300,00 Lt mėnesinį materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio sūnaus E. Š. pilnametystės.

5. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2010-11-15 ir nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

6. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui E. Š. priteista 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akciją, o ieškovei 2500 Lt kompensacija ir priteisti po 25 vnt. UAB „duomenys neskelbtini)“ akcijų ieškovei ir atsakovui E. Š.. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų atsakovui priteisti 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ieškovei kompensacijas už akcijas nepriteisti (alternatyvus reikalavimas).

7. Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo atsakovui E. Š. už kilnojamuosius daiktus ir visą santuokoje įgytą kilnojamąjį (viešuosiuose registruose neregistruotiną) turtas sumoje 35 464,00 Lt ( iš 38 399,00 minusavus rūbų spintą stumdomomis durimis (2500 Lt) ir rašomas stalas (435 Lt), kurie yra vaiko kambario baldai), priteisti ieškovei natūra, atsakovui priklausytiną už 1/2 kilnojamojo turto dalį priteisiant 17 732,00 Lt kompensaciją.

8. Pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas atsakovo prašymas dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti daiktus ir atsakovo priešieškinį šioje dalyje tenkinti - ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovui 4 dalių muzikinį centrą TEAC (7000 Lt), 2 kolonėles Tanoy (3000 Lt) ir fotoaparatą OLYMPUS (1000 Lt), UAB „Delka“ vardu pirktą Samsung kietą diską USB HDD (250Lt).

9. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo E. Š. ieškovei V. Š. priteistina 8095 Lt suma ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei 1/2 dalį kreditorinio reikalavimo, kilusio iš Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 teismo sprendimu iš L. P. ir R. P. E. Š. priteistos 16 190 Lt kredito įmokų už butą (duomenys neskelbtini)sumos bei 5 proc. palūkanų -atmesti.

10. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančia 2012 07 24 reikalavimo perleidimo sutartį sudarytą tarp E. Š. ir J. C. dalyje dėl 8095 Lt ir 2,5 proc. metinių palūkanų reikalavimo teisės kilusios iš Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 priimto teismo sprendimo, kuriuo iš L. P. ir R. P. E. Š. priteista 16 190 Lt kredito įmokų bei 5 proc. metinių palūkanų ir šį ieškovės ieškinio reikalavimą atmesti visiškai.

11. Pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė atlikus piniginių sumų įskaitymą, iš V. Š. E. Š. priteistina 664 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį ir priteisti atsakovui E. Š. iš ieškovės V. Š. 21 232 Lt piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę turto dalį.

12. Pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje pripažinta E. Š., įsipareigojimą J. Č., dėl 105 000 Lt skolos pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d., 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. liepos 1 d. paskolos sutartis jo asmenine prievole ir įsipareigojimą J. Č. dėl 105 000 Lt skolos pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d., 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. liepos 1 d. paskolos sutartis pripažinti solidaria ieškovės ir atsakovo E. Š. prievolėmis.

13. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 375 Lt skolą pagal 2010 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį ir priteisti iš E. Š., bei V. Š. solidariai R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)20 375 Lt skolą pagal 2010 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį.

14. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo reikalavimus pripažinti apsimestine 2006-09-05 pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-5774, pagal kurią atsakovė R. P., atstovaujama V. Š. įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestine 2006-09-05 sutartį dėl nekilnojamojo turto, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo - perdavimo nuosavybėn, sudarytą tarp T. B. ir atsakovės R. P. atstovaujamos V. Š.; panaikinti nekilnojamojo turto, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, atliktą R. P. vardu ir įpareigoti VĮ „Registrų centras“ per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nekilnojamąjį turtą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) įregistruoti E. Š. vardu; Perkelti E. Š., pirkėjo teises ir pareigas, kilusias iš 2006-09-05 pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-5774, ir 2006-09-05 sutarties dėl nekilnojamojo turto, buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), priėmimo - perdavimo nuosavybėn ir šiuos atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus tenkinti.

15. Pakeisti teismo sprendimą dalyje, kuria ieškovei, L. ir. R. P. priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo E. S. ir ieškovės, L. ir R. P. reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti proporcingai šių asmenų patenkintų reikalavimų daliai. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl kaltės klausimo nutraukiant santuoką

Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės, taip pat teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šalys kartu negyvena nuo 2010 metų lapkričio mėnesio, kai atsakovas išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini). Atsakovas niekada neteigė, jog santuoka nutrūko nuo 2010 m. lapkričio mėnesio, juo labiau, jog atsakovas iš namų neišėjo, o buvo išvarytas ieškovės ir ieškovė pakeitė buto spynas, kad atsakovas nebegalėtų grįžti į savo namus, kuriuos nupirko ir įrengė savo šeimai ir kuriuose keturis metus su šeima gyveno. Kad atsakovas buvo šeimai lojalus, ją išlaikydavo, patvirtina ir bylos dokumentai (t.2, b.l. 115), iš kurių matyti, jog atsakovas 2008-01-15 papildo ieškovės sąskaitą 2000 Lt suma, kad ieškovė turėtų pinigų savo bei buities išlaidoms. Kad atsakovas prieš ieškovę nesmurtavo, rūpinosi šeima, ją išlaikė teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo R. Š. (t.10, b.l. 176). Pati ieškovė naudojo prieš atsakovą moralinį smurtą, žemino ir menkino jį aplinkinių akivaizdoje dėl jo išvaizdos, žlugdė psichologiškai. Atsakovas ne kartą turėjo įtarimų, kad ieškovė buvo jam neištikima. Be to, ji stengėsi susikurti sau materialinę gerovę atsakovo sąskaita, dėjo visas pastangas, kad butas (duomenys neskelbtini) atitektų jos tėvų šeimai. Teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovė 2010-12-07 raštu kreipėsi į Kauno apskrities VPK, nurodydama, jog E. Š. prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, ne kartą išprievartavo, išsivežė iš namų daiktus, prieš ją nustatinėja vaiką. Vien ieškovės kreipimosi į policiją faktas neįrodo, jog ieškovės pareiškime policijai išdėstyti faktai atitinka faktines aplinkybes. Atsakovas pagal šį pareiškimą nebuvo patrauktas nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn, pagal šį pareiškimą atsakovo E. Š. atžvilgiu net nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, o teismas nepagrįstai šį ieškovės pareiškimą traktavo kaip atsakovo E. Š. kaltę dėl santuokos nutraukimo įrodantį dokumentą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovas nuo 2010 m. lapkričio mėn. išsikraustė ir paliko šeimą, turi kitą moterį. Kad ieškovas turi kitą moterį byloje nepatvirtina jokios aplinkybės išskyrus ieškovės ir I. L. parodymus. Ieškovė ir liudytoja I. L. (t.11, b.l. 144) patvirtino, jog atsakovas būdamas santuokoje, skelbėsi pažinčių portaluose ieškąs pažinčių. Liudytoja nurodė, jog pati mačiusi internete įdėtą tokį atsakovo skelbimą su nuotrauka. Liudytoja I. L. yra ieškovės draugė jau daugelį metų, tą teismo posėdžio metu patvirtino pati liudytoja. Tačiau nei liudytoja, nei ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas turi kitą moterį bei net nenurodė tariamos moters nei vardo, nei pavardės. Atsakovo bendravimas su kita moterimi taip pat nėra fiksuotas jokiomis techninėmis priemonėmis. Ieškovė, nors buvo tariamai atsakovo žalojama, prievartaujama, mušama, kaip teigia pati ieškovė, nei dėl vieno iš šių smurto atvejų nesikreipė į specialistus, niekada šie tariami sužalojimai nebuvo konstatuoti medicininiuose dokumentuose, nors protingo bei sąžiningo žmogaus elgesys to reikalautų. Teismas visiškai sprendime nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo nurodytų motyvų, dėl ko santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės ir atsakovo paaiškinimu dėl to, jog jis sutuoktinio pareigas santuokos metu vykdė tinkamai.

Dėl neturtinės žalos priteisimo nutraukiant santuoką

Atsakovas nurodo, kad byloje ieškovė pateikė 2011-01-07 medicininę pažymą (t.1,b.l. 24), jog ji dėl sutrikusio miego, nerimo, baimės jausmo, širdies drebulio kreipėsi į medikus ir buvo nusiųsta psichiatro bei endokrinologo konsultacijoms. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tikėtina, jog dėl susiklosčiusių įtemptų santykių su atsakovu, nuolatinio streso, kurį kėlė atsakovas išsikraustęs iš namų (2010 gruodžio mėn. konfliktai, kai į namus buvo kviesta policija, kai atsakovas be ieškovės žinios iš namų išsivežė daug daiktų, kėlė problemas dėl pasimatymų su vaiku), ieškovei nerviniu pagrindu pablogėjo sveikata. Pažymoje nėra nurodyta, jog dėl šių sveikatos sutrikimų yra kaltas atsakovas. Teismas visiškai netyrė šių aplinkybių: neapklausė medikų, neužklausė medicinines įstaigas, neapklausė specialistų, galinčių paaiškinti tokios diagnozės priežastis. Atsakovas pateikė teismui dokumentus, kurie patvirtina faktą dėl atsakovo sveikatos pablogėjimo. Tačiau teismas atsakovo pateiktų dokumentų visiškai nevertino ir dėl jų sprendime visiškai nepasisakė. Tačiau, jeigu teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nuspręstų, jog santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, ieškovei priteistinas neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 300 Lt.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Atsakovas nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu nuolat atsakovas kėlė laikinųjų apsaugos priemonių keitimo klausimą, nors pats šios tvarkos dažnai nesilaikė, jog atsakovas manipuliuodamas-bendravimu su vaiku, dažnai siekė sukurti konfliktines situacijas. Bylos dokumentai patvirtina visiškai priešingas aplinkybes. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo nutarties (t.3, b.l. 170), antstolė prašė paskirti ieškovei baudą už teismo sprendimo nevykdymą, nes ji nesuteikė galimybės atsakovui bendrauti su sūnumi vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2011-37-21. Teismas nutartimi nutarė nubausti ieškovę 300 Lt bauda. Byloje taip pat pateikta 2012-04-13 antstolės R. S. pažyma (t.4, b.l. 116), iš kurios matyti, jog ieškovė 2012-04-06 neleido atsakovui bendrauti su sūnumi, o tos pačios antstolės 2012-08-22 pažyma (t.5, b.l. 28), patvirtina, jog ieškovė nesudarė galimybių atsakovui bendrauti su sūnumi 2012-08-11 bei 2012-08-14. Ieškovė net kreipėsi į nepilnamečio darželį, kad užkirstų galimybę atsakovui bendrauti su sūnumi. Tą patvirtina Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus įsakymas, kuriuo uždraudžiama darželio personalui leisti atsakovui pasiimti sūnų iš darželio (t.4, b.l. 119). Teismas nepagrįstai neištyrė ir neįvertino aplinkybių, jog atsakovas kreipėsi dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo šiais atvejais: kai ieškovė savo noru neišleido sūnaus atostogų į užsienį (t.4, b.l. 118, 182), ieškovės atsiliepimas į prašymą dėl atostogų (t.4, b.l. 148), teismo nutartis leisti išsivežti sūnų atostogų (t.4, b.l. 162- 164) ir kt. Byloje ne kartą yra konstatuota, jog antstolė R. S. kreipėsi į teismą dėl to, jog ieškovė nesilaiko bendravimo su nepilnamečiu tvarkos ir nuolat pažeidinėja teismo nutartis šiuo klausimu. Teismas konstatavo, kad ieškovė pateikė į bylą antstolio pažymą, jog 2012 m. gruodžio 12 d. užfiksuota, jog atsakovas sūnų namo grąžino pavėlavęs, tačiau ieškovė taip elgiasi piktybiškai norėdama apkaltinti atsakovą, kad jisai nesilaiko bendravimo tvarkos nors jinai buvo informuota apie tai, kad atsakovas yra nupirkęs bilietus į cirką kurio vaidinimas trunka dvi su puse valandos ir kad sūnus namo grįš apie 21.30 val., t.y. po cirko vaidinimo ir atsakovui pasiimant sūnų ieškovė neprieštaravo sūnaus išvykai į cirką ir vėlesniam grįžimui namo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, negalėdamas atvykti pas sūnų nustatytu laiku, visada ieškovę informuodavo raštu (t.3, b.l. 46) arba SMS žinute, o neatvykimo priežastys būdavo svarbios ir pateisinamos, tokios kaip liga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys mediacijos metu jau buvo pasiekę optimalų susitarimą (t.9, b.l. 137-139) bendravimo tvarką nustatė remiantis šiame susitarime išreikšta šalių valia.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Atsakovas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje pažeidė CPK 6 str., CK 3.118 str., 3.192 str. nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, formuojamos šiuo klausimu. Ieškovė prašė iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisti po 600 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis (t.8, b.l. 132-133). Atsakovas sutiko mokėti po 300 Lt išlaikymą (t.9, b.l. 76-80).Tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna tokias pačias pajamas iš darbo užmokesčio, tačiau teismas nustatė pareigą imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti tik atsakovui. Ieškovė yra santuokos metu baigusi aukštąjį mokslą, už kurį buvo sumokėta iš bendrų santuokinių lėšų, tačiau dirba nekvalifikuotą darbą už minimalią algą ir neieško savo išsilavinimo lygio atitinkančio kvalifikuoto darbo. Tuo tarpu atsakovas yra baigęs tik 12 klasių ir jo galimybės kvalifikuotesniam darbui yra ribotos. Ieškovė kaltina atsakovą teigdama, kad nesiekia oficialiai daugiau dirbti ir uždirbti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ji pati nesiekia oficialiai daugiau dirbti ir uždirbti. Santuokinio gyvenimo metu ieškovė kasmet keitė darbovietes ir kiekvienoje uždirbdavo vis mažiau. Per penkis metus ieškovė pakeitė penkias darbovietes. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovas važinėja prabangiais automobiliais, kai tuo tarpu nuo 2005 m. atsakovas važinėja 1997 metų laidos automobiliu VW Caddy, kuris yra registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, ir tą ieškovė puikiausiai žino, kadangi kiekvieną kartą atsakovui atvykus pasiimti sūnaus ji fotografuoja minėtą automobilį. Ieškovė pabrėžia savo blogą turtinę padėtį, nuslėpdama, jog jai liko visas santuokoje įgytas turtas. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu ieškovės neįvertinęs šių aplinkybių: visus šalių kreditorinius įsipareigojimus, jei apeliacinės instancijos teismas nepakeis sprendimo dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų, privalės vykdyti atsakovas E. Š.: 105 000,00 Lt sumoje pagal 2006-08-10 Tikslinę paskolos sutartį Nr. 1, 2007-03-30 Tikslinę paskolos sutartį Nr. 2 , 2007-07-01 Tikslinę paskolos sutartį Nr. 3 iš J. Č. bei kreditorinis įsipareigojimas 20 375,00 Lt sumoje pagal 2010-12-28 sudarytą paskolos sutartį iš R. Š.. Teismas, klaidingai konstatavo geresnę atsakovo turtinę padėtį, netinkamai įvertino atsakovo turto bei prievolių (įsipareigojimų kreditoriams) balansą, tuo pažeisdamas LR CK 3.118 str., nenustatė sutuoktinių dalių nepilnamečio išlaikymo prievolėje. Atsakovas gyvena tėvo bute, neturi jokių savo namų apyvokos daiktų, baldų, įrangos. Šiuo metu atsakovo finansinę turtinę padėtį sudaro tik atsakovo gaunamas atlyginimas. Vadovaujantis teismo sprendimu atsakovui iš 832,00 atlyginimo sumokėjus 500,00 Lt vaiko išlaikymui jam liktų tik 332,00 Lt pragyvenimui bei šeimos kreditorinių įsipareigojimų mokėjimui, kas yra nelogiška ir prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Be to, teismui patvirtinus bendravimo su sūnumi tvarką, sūnus pusę atostogų praleis su tėvu ir beveik pusę kito laiko vadinasi tuo metu sūnų turės išlaikyti atsakovas ir ieškovei sūnaus išlaikymas beveik pusę laiko nekainuos. Atsakovo teigimu, nepilnamečiui išlaikyti pilnai užtenka 600 Lt per mėnesį.

Dėl sutuoktinių turtinių teisių teisinių pasekmių atsiradimo momento.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje, netinkamai taikė LR CK 3.67 str. 2 d., o taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Ieškovė prašė nustatyti, kad santuokos iširimo momentas laikytinas ne santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme diena, o 2010-11-15 diena, kai faktiškai nutrūko santuokinis gyvenimas (t.8, b.l. 138). Atsakovas su tuo nesutinka ir prašo laikyti santuokos iširimo momentu santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dieną (t.9, b.l. 92-93). Teismas sprendimu tik konstatavo, jog ieškovė turi teisę prašyti, jog santuokos iširimo momentu laikyti 2010-11-15, nes atsakovas pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Tačiau teismas turėjo ne tik konstatuoti, jog ieškovė turi teisę tokį reikalavimą išreikšti, tačiau ir nustatyti, ar yra teisinių bei faktinių aplinkybių visuma nustatyti tokį faktą, tačiau to nepadarė. Šis ieškovės reikalavimas yra pareikštas tikslu išvengti prievolės gražinti paskolą kreditoriams J. Č. bei R. Š.. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ieškovė reikalaudama pusės turtinio reikalavimo priteisimo jos naudai, automatiškai ignoruoja savo pačios reikalavimą nustatyti faktą, jog santuokos iširimo momentas yra 2010-11-15. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovė reikšdama šį reikalavimą nebuvo nuosekli ir teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kada santuoka pasibaigė.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Atsakovas nurodo, kad santuokos metu 2008-09-03 iš R. J. įgijo 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 1 vnt. kaina 100 Lt. Ieškovė prašė akcijas nuosavybės teise priteisti atsakovui, o ieškovei 2500 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas prašė akcijas padalinti natūra lygiomis dalimis. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai taikė CK 3.127 str. 3 d., 3.119 str., CPK 185 str. nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalinimo natūra nepriimtinumą ir negalimumą (LAT 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010, 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota (2013-02-08 civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013), jog pirmiausia teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus dėl turto padalijimo. Jei sutuoktiniai šiuo klausimu nesutaria, tai turto padalijimo būdą parenka teismas, atsižvelgęs į CK 3.123 str. 1 d. ir 3.127 str. 3 d. nustatytus kriterijus ir įvertinęs konkrečioje byloje nustatytas svarbias aplinkybes. Darytina išvada, kad šalims šioje byloje nesutariant dėl akcijų padalijimo būdo, akcijos turėjo būti padalintos natūra priteisiant kiekvienam po 25 vnt. akcijų atsižvelgiant į prioritetinį turto padalinimo natūra principą bei į tai, jog akcijas natūra padalinti yra galima ir net nesudėtinga. Teismas pažeidė CPK 185 str. visiškai nevertindamas ir nepasisakydamas dėl byloje pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių dokumentų (t.9, b.l. 109- 114) įrodomosios vertės, kas sąlygojo ir CK 3.119 str. pažeidimą nenustatant realios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės.

Dėl namų apyvokos daiktų priteisimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas pažeidė CPK 178 str. ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, jog jis iš buto išnešė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktus daiktus, kitų ieškovės sąraše nurodytų daiktų jis nenešė, jie yra likę ieškovės bute. Ieškovei teigiant, jog atsakovas išsinešė visus jos sąraše nurodytus daiktus, atsakovui tai neigiant, pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka ieškovei. Vien ta aplinkybė, jog ieškovės pateiktos nuotraukos tariamai parodo daiktų trūkumą, neįrodo, jog tuos daiktus išsinešė atsakovas. Ieškovės pareiškimas policijai taip pat šių aplinkybių nepatvirtina, nes atsakovo atžvilgiu šiuo klausimu nebuvo net pradėtas ikiteisminis tyrimas. Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovas išsinešė daiktus (išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą) ir, kad išsinešė daiktų už būtent 11908, 99 Lt.

Dėl kreditorinio reikalavimo padalinimo

Atsakovas nurodo, kad ieškovė prašė padalinti ir priteisti jai 1/2 dalį kreditorinio reikalavimo, kilusio iš Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 teismo sprendimu iš L. P. ir R. P. E. Š. priteistos 16 190 Lt kredito įmokų už butą (duomenys neskelbtini) sumos bei 5 proc. palūkanų. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, jog ieškovė minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir joje nurodė, jog jokio reikalavimo savo tėvų atžvilgiu nereikš (t.9, b.l. 85), todėl laikytina, jog atsisakė teisės į šias pinigines lėšas. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1432-230/2012 (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-203-454/2012), iš ieškovės tėvų R. ir L. P. buvo priteista iki 2010-11-15 sumokėta kredito įmokų suma už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartį Nr. BK 06/09/ 102K. Iš viso atsakovo E. Š. naudai minėtoje byloje priteista sumokėta kredito įmokų suma 16 190,00 Lt bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškovė į bylą stojo trečiuoju asmeniu nereiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas bylos nagrinėjimo metu byloje esančio trečiojo asmens teisėmis esančios ieškovės kelis kartus klausė, ar ji supranta savo poelgio pasekmes ir ar jai nereikia juristo pagalbos. Ieškovė pasakė, kad supranta savo poelgio pasekmes, kad ji pakankamai suvokia situaciją ir ieškinio esmę bei juristo pagalbos jai nereikia. Teismui trečiasis asmuo V. Š. pasakė, kad šitų pinigų iš savo tėvų tikrai nereikalaus, dėl to teismas juos priteisė tik atsakovui. Ieškovė, reikalaudama dalinti šį turtinį reikalavimą lygiomis dalimis, sumokėtą iš atsakovo banko sąskaitos, neketina dalinti kredito dalies, kuri buvo apmokėta taip pat santuokinėmis lėšomis sumokėtomis iš jos banko sąskaitos. Teismui buvo pateiktas paskolinės banko sąskaitos išrašas iki 2009 m kurioje matosi, kad ne tik atsakovas mokėjo kredito įmokas, bet ir ieškovė mokėjo kredito įmokas iš savo sąskaitos. Atsakovas pats negalėjo pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašų ir prašė teismo, kad teismas įpareigotų ieškovę pateikti banko sąskaitų išrašus, tačiau teismas neatsižvelgė į atsakovo prašymą ir teismo posėdžių metu visai nesigilino į tai, kad abu sutuoktiniai mokėjo įmokas ir kad negalima dalinti vieno sutuoktinio įmokų nedalinant kito. Taip pat pateikdamas ieškinį teismui dėl nepagrįsto praturtėjimo atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios teismo sprendimu buvo kompensuotos tik iš dalies, ieškovė jokių išlaidų nepatyrė. Teismas privalėjo įvertinti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų aplinkybę ir ta suma mažinti priteisiamą ieškovei sumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui nepagrįsto praturtėjimo suma priteista jau po to, kai šalys faktiškai negyveno, ieškovė jau buvo kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo nuomone, ieškovė jau nebegali reikšti reikalavimo dėl nepagrįsto praturtėjimo lėšų priteisimo.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 įgytą turtinę teisę dėl 16 190 Lt ir 5 proc. palūkanų iš L. P. ir R. P. atsakovas E. Š. be jos žinios ir sutikimo 2012-07-24 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorei J. Č., apie kurios skolas ieškovė nieko nežinojo. Prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutiko bei nurodė, jog tris paskolas iš J. Č. jis ėmė šeimos būsto pirkimui ir įrengimui. Apie jas V. Š. žinojo, nes šeima tokių pinigų neturėjo. Teismo sprendimu įgytą turtinį reikalavimą jis perleido kreditorei tikslu padengti pagal minėtas paskolos sutartis priskaičiuotas palūkanas už 2011 ir 2012 metus. Kadangi paskolos buvo imtos šeimos butui įgyti ir įrengti, todėl tiek pati paskola, tiek ir palūkanos yra santuokinis įsipareigojimas, kurio dalies padengimui ir buvo sudarytas reikalavimo teisės perleidimo sandoris. Teismas sprendimu konstatavo, jog LR CK 3.92 str. numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Jeigu per 1 mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.92 str.6 d.). Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai taikė LR CK 3.92 str. nuostatas interpretuodamas minėto straipsnio atskiras dalis, tačiau netaikydamas jo kaip visumos. CK 3.92 str. 2 d. 3 p., numato, jog nereikia kito sutuoktinio sutikimo, kai imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti. Kadangi su kreditore buvo sudaryta paskolos sutartis šeimos būstui įsigyti, paskola kreditorei iki šiol nėra grąžinta, atsakovas reikalavimo teisę perleido tikslu sumokėti palūkanas pagal sutartį ir siekdamas išvengti dar didesnių finansinių nuostolių.

Dėl piniginės kompensacijos

Atsakovas nurodo, kad piniginių lėšų įskaitymo klausimas spręstinas apeliacinės instancijos teismui atitinkamai išsprendus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalinimo klausimą, 8095 Lt pinigų sumos ieškovei priteisimo klausimą, bei santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo klausimą. Teismui tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteistina 21 232,00 Lt piniginė kompensacija.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl kreditorės J. Č.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą šioje dalyje pažeidė CPK 178 str., 185 str. nuostatas, netinkamai taikė CK 3.109 str., CK 3.126 str. nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Atsakovas priešieškiniu (t.9, b.l. 103) prašė paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovo ir trečiojo asmens J. Č. - 2006-08-10 Tikslinę paskolos sutartį Nr. 1, 2007-03-30 Tikslinę paskolos sutartį Nr. 2, 2007-07-01 Tikslinę paskolos sutartį Nr. 3, po santuokos nutraukimo nemodifikuoti ir pripažinti prievoles, kylančias iš šių sutarčių ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis. Kreditorė J. Č. davė išsamius paaiškinimus dėl paskolų kilmės ir pobūdžio ir jie bylos metu nesikeitė. Iš bylos medžiagos bei proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog ginčo prievolė J. Č. yra solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, dėl ginčo būsto derėjosi pati ieškovė, dalyvavimo jo pirkime, todėl būsto įsigyjimo sandorio kaina negali būti pripažinta per didele ar neprotinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-20 nutartyje 3K-P-186/2010 yra konstatavęs, jog asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Ieškovė ir atsakovas tuo metu neturėjo pakankamai lėšų turtui įsigyti bei suremontuoti. Teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė CPK 178 str., 185 str., neištyrė ir nepasisakė dėl šiuo klausimu duotų proceso dalyvių paaiškinimų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pinigus skolinosi būstui pirkti, kuriame jis su šeima gyveno ir kuriame iki dabar tebegyvena ieškovė su nepilnamečiu sūnumi, nėra pagrindo pripažinti prievoles kylančias iš paskolos sutarčių sudarytų su J. Č. pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Dėl trečiojo asmens R. Š. savarankiškų reikalavimų

Atsakovas nurodo, kad trečiasis asmuo R. Š. pateikė savarankišką reikalavimą solidariai iš ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. priteisti jam 20 375 Lt paskolos (t.2, b.l. 73-75). Nurodė, jog minėta pinigų suma buvo paskolinta sūnui tam, kad grąžintų palūkanas pagal paskolos sutartis, sudarytas su J. Č., nes už tų paskolų pinigus E. Š. su šeima įsigijo butą. Atsakovas ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nenurodė kreditoriaus R. Š., nes pastarasis yra atsakovo tėvas ir atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog kreditorius byloje reikalavimo nepareikš. Pripažinus paskolas, sudarytas su J. Č., solidariomis ieškovės bei atsakovo prievolėmis, R. Š. reikalavimas pripažintinas taip pat solidaria prievole, nes paskola buvo imta šeimos poreikiams tenkinti - dengti J. Č. paskolą. Taip pat teismas pažeidė CPK 177 str. 2 d., kur yra nurodyta, jog faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais. Teismas visiškai neatsižvelgė ir neanalizavo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu. Trečiasis asmuo nurodė, jog sandorį sudarė jis su sūnumi, nes sūnus buvo pasiskolinęs didelę sumą, pinigus skolino šeimai, nes ieškovė ir atsakovas E. Š. tuo metu buvo šeima. Trečiojo asmens R. Š. duoti paaiškinimai atitinka kitų asmenų (atsakovės J. Č., atsakovo E. Š.) paaiškinimus, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, jie neprieštarauja ir rašytiniams įrodymams pateiktiems į bylą.

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo

Atsakovas nurodo, kad nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas atsakovės R. P. vardu, tačiau šis nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sandoris yra laikytinas apsimestiniu, todėl negaliojančiu, kadangi sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Butas buvo įregistruotas V. Š. motinos - R. P. - vardu, V. Š. veikiant R. P. vardu, tačiau pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo metu sumokėta pinigų suma 33 000,00 Lt buvo įgyta atsakovui sudarius tikslinę paskolos sutartį buto (duomenys neskelbtini) pirkimui. Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas atsakovo gautomis lėšomis, o ne P., todėl pirkimo - pardavimo sandoris laikytinas negaliojančiu, kadangi yra apsimestinis. Šiuo atveju pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas ne su tikrąją sandorio šalimi, t. y. atsakovu, o su R. P.. Regina ir L. P. niekuomet šiame bute negyveno, nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos, nesirūpino jo remontu bei nemokėjo komunalinių mokesčių. Aplinkybę, jog nekilnojamąjį turtą, butą, realiai faktiškai valdė atsakovas su ieškove, taip pat pagrindžia aplinkybė, kad pagal tikslines paskolos sutartis nuo 2006-09-01 iki 2010-12-31 kreditorė J. Č. priskaičiavo palūkanų 20 375,00 Lt sumai, kurios buvo sumokėtas 2010-12-28. Atsakovo nuomone, už įsigytą butą, jo remontą, namų apyvokos daiktus, dalies paskolos bei palūkanas yra sumokėjęs atsakovas, todėl pirkimo - pardavimo sandoris, sudarytas atsakovės R. P. vardu, buvo apsimestinis ir sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi. Kad tikrosios pirkimo-pardavimo sutarties šalys ir faktiniai pirkėjai pagal 2006-09-05 ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį, jog sutartyje nurodyti pirkėjai nesutampa su faktiškai reikalavimo teisę įgijusiu ir už ją atsiskaičiusiu asmeniu, tikrieji pirkėjai buvo ieškovė bei atsakovas E. Š. patvirtina ir buto pardavėjas T. B. savo atsiliepime į ieškinį (t.6, b.l. 218-220). Kad butas buvo pirktas ieškovės su atsakovu patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovės į teismo posėdį kviestas liudytojas E. K. (t.11, b.l. 141-142).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai paskaičiavo ieškovės ir atsakovo E. Š. tenkintų reikalavimų procentus. Ieškovės reikalavimai tenkinti 60 procentų, o atsakovo E. Š. reikalavimai tenkinti 40 procentų. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 6885,60 Lt, o atsakovui iš ieškovės -292,40 Lt. Atlikus šių mokėjimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 593,20 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. Š. prašo iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą -tenkinti šiuos patikslinto ieškinio reikalavimus:

1. Nustatyti tokią atsakovo E. Š. bendravimo su sūnumi E. Š. tvarką:

a) Įprastinis bendravimas:

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, paimant sūnų E. Š. iš vaiko gyvenamosios vietos penktadienį 18.30 valandą ir pristatant į E. Š. gyvenamąją vietą sekmadienį 18.30 valandą (pirmoji mėnesio savaitė laikytina ta, kurioje yra pirmoji mėnesio diena);

b) Bendravimas švenčių ir atostogų metu:

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų neporinių metų Šv. Kūčių vakarą ir pirmą Šv. Kalėdų dieną paimant sūnų E. gruodžio 24 dieną 18.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant gruodžio 25 d. 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų porinių metų antrą Šv. Kalėdų dieną gruodžio 26d. paimant sūnų E. 10 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų neporinių metų gruodžio 31 dieną ir po jos einančią sausio 1 dieną paimant sūnų E. gruodžio 31 dieną 18.30 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant sausio 1 dieną 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. savo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini).) su V. Š. iš anksto suderintu laiku;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. 14 dienų atostogų ir atostogauti kartu su sūnumi Lietuvoje ar užsienyje E. Š. kasmetinių atostogų metu ne ilgiau kaip 14 (keturiolika) kalendorinių dienų. Apie atostogų laiką E. Š. turi pareigą informuoti V. Š. prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų, suderindamas išvykimo laiką bei nurodydamas vietą ir valstybę, kur konkrečiai bus atostogaujama ar keliaujama. Apie numatomas kasmetines atostogas, kurias V. Š. praleis su sūnumi E. S., V. Š. informuos E. Š. prieš vieną mėnesį iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su vaikais, nesutaptų.

2. Pripažinti negaliojančia atsakovų E. Š. ir J. Č. 2012-07-24 sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, patvirtintą notarės Z. R., Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. 5781, nuo jos sudarymo momento.

3. Priteisti iš atsakovo ieškovės patirtą turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (t.y. išlaidas, susijusias su santuokos nutraukimu, tame tarpe, bylinėjimosi išlaidas), pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė nurodo, kad teismo nustatyta bendravimo su tėvais tvarka neatitinka vaiko interesų, kadangi vaikas neturės galimybės ne tik tinkamai pailsėti ar susitvarkyti savo kambarį beveik kiekvieną savaitgalį nebūdamas namuose, bet iš vaiko yra atimama galimybė bendrauti su mama, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o nustačius tėvo teisę bendrauti su pradinių klasių vaiku po pamokų nuo 15:00 iki 19:00 val., paimant vaiką iš mokyklos, atimama vaikui galimybė ne tik persirengti mokyklinius rūbus, bet vaikas yra priverčiamas šiomis savaitės dienomis praleisti reguliariai lankomus papildomus užsiėmimus ir vaikui nebelieka galimybės anksčiau paruošti pamokas, pailsėti savo namuose ar pabendrauti su draugais. Ieškovė pažymi jog tokios teisės (pasiimti vaiką iš mokyklos po pamokų) įtvirtinimas labai apriboja paties vaiko galimybes planuoti savo užimtumą, o taip pat ir ieškovės su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, galimybės pasirūpinti vaiko užimtumu tomis dienomis, nes ieškovė, nežinodama, ar tą dieną vaiko tėvas turės galimybę pasiimti sūnų iš karto po mokyklos ar ne, negalės tinkamai sukontroliuoti kaip vaikas turės praleisti tas valandas, kai jis turėjo būti su savo tėčiu. Nustačius, kad vaiko tėvas, gyvenantis skyriumi nuo jo, mėnesio 2 ir 4 trečiadienius nuo 15:00 iki 19:00 val. praleidžia su tėvu bei su tėvu praleidžia 1, 3 ir 5 savaitgalius, bus pažeisti ne tik ieškovės gyvenančios su vaiku interesai, nes po darbo jai neliks laiko bendrauti su vaiku, kol jis nemiega ir nėra papildomuose užsiėmimuose, tačiau ir paties vaiko interesai, nes pirmiausia jis netenka galimybės bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo gyvena - vaikas su mama (ar namuose) praleistu tik viena mėnesio savaitgalį, tuo pačiu jam būtų apribotos galimybės nuvykti pasimatyti ir su kitais seneliais - R. ir L. P. (ieškovės tėvais). Atsakovo siekis nustatyti tokią bendravimo su sūnumi tvarką kai jam ir jo tėvams suteikiama galimybė beveik visus savaitgalius praleisti su vaiku ir dar pasiimti vaiką po mokyklos viduryje savaitės yra ne noras su vaiku praleisti kuo daugiau laiko, o tik siekis apsunkinti ne tik vaiko motinos bendravimą su sūnumi, jo auklėjimą ir priežiūrą, bet ir paties sūnaus E. kasdieninį gyvenimą. Nors teismas ir labai nuosekliai atskleidė atsakovo netinkamo elgesio faktines aplinkybes, bei konstatavo atsakovo siekį manipuliuoti vaiku ir kelti konfliktines situacijas - kas laikytina piktnaudžiavimu tėvų valdžia, tačiau nepagrįstai nustatė atsakovui palankią bendravimo su vaiku tvarką, kurią ieškovė veikiama didelio atsakovo spaudimo ir raginama mediatorės bei atsižvelgdama į papildomus žodinius susitarimus dėl vaiko bendravimo su seneliais R. ir E. Š. ir kt., sutiko pasirašyti. Ieškovė prašė teismo netvirtinti mediacijos metu pasirašyto susitarimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi toks rašytinis susitarimas pažeidžia ieškovės ir sūnaus interesus, o žodiniu papildomu susitarimu, priimtu mediacijos metu (tame tarpe tokiu, jog kiekvienas iš tėvu užtikrina sūnaus bendravimą su seneliais tų savaitgalių, kuriuos vaikas praleidžia su tėvais, metu), atsakovas nepripažįsta ir net neketina laikytis ir dėl to nukenčia ne tik ieškovės, bet ir sūnaus interesai. Kauno apylinkės teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką visiškai nepagristai įrašė nuostatą, jog dėl vaiko gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vaiko gyvenamąją vieta susiedamas ne su vienu iš tėvu. t.y. motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bet su konkrečiu būstu, t.y. butu adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso net ne ieškovei, o tretiesiems asmenims.

Dėl kreditorinio reikalavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Ieškovė nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai tenkino tik dalį reikalavimo dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir neatsižvelgė į ieškovės prašymą teismui veikti ex officio ir apginti viešąjį interesą - apginti nepilnamečio vaiko kaip kreditoriaus interesus į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą. Motyvuojant prašymą pripažinti negaliojančią visą reikalavimo perleidimo sutartį buvo nurodyta, jog visa iš L. ir R. P. priteista kredito įmokų suma - 16 190 Lt jau yra pervesta į antstolės R. S. depozitinę sąskaitą, o antstolis S. U. yra pateikęs antstolei R. S. patvarkymą dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko E. Š., pagal kurį iš lėšų kurias E. Š. kaip kreditorius gautų antstolei R. S. vykdant išieškojimus E. Š. naudai, visų pirmą būtų patenkinti pirmos eilės išieškotojo interesai. Ieškovė suformuluodama prašymą dėl visos reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, siekė apginti ne tik savo pačios, bet ir sūnaus interesus į išlaikymą užtikrinimo. 2012-07-24 atsakovui sudarant kreditorinio reikalavimo sutartį su J. Č., jiems abiems buvo žinoma, jog E. Š. turi išlaikymo sūnui įsiskolinimą apie 5000 Lt. Sudarydamas kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį E. Š. ir J. Č. siekė apsisaugoti, jog iš R. ir L. P. išieškotos 16 190 Lt kredito įmokų bei 5 proc. metinių palūkanų sumos, nebūtų įvykdytas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose, turėjo pareigą ir ex officio pripažinti atsakovų E. Š. ir J. Č. 2012-07-24 sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį, patvirtintą notarės Z. R., Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. 5781, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, ir tokiu būdu apginti viešąjį interesą - nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą, kurio atsakovas neteikia iki šiol. Šiuo metu išlaikymo įsiskolinimas yra 9478, 96 Lt, ir tai patvirtina antstolio S. U. pateiktas apskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Paskirstant bylinėjimosi išlaidas, teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas įtvirtintas LR CPK 96 straipsnyje. Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, iš kaltojo dėl santuokos iširimo E. Š. turėjo būti priteista visa patirta turtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu - t.y. visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal teismui pateiktus kvitus. Teismo sprendimu iš esmės buvo patenkinta didžioji dalis ieškovės pateiktų turtinių ieškinio reikalavimų, todėl ir šiuo atveju, teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas bei mokėtiną žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo J. Č. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje, kurioje pripažinta, kad E. Š. įsipareigojimai J. Č. dėl 105 000 Lt skolos pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d., 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. liepos 1 d. paskolos sutartis yra jo asmenine prievole ir įsipareigojimą J. Č., dėl 105 000 Lt skolos pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d., 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. liepos 1 d. paskolos sutartis pripažinti solidariomis ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. prievolėmis. Grąžinti 156 Lt permokėtą žyminį mokestį. Priteisti iš ieškovės V. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad rašytiniai įrodymai esantys byloje, jog laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2007 m. Š. šeimai paskolino 105000 Lt, tai yra pagal 2006-08-10 tikslinę paskolos sutartį buto (duomenys neskelbtini) pirkimui buvo paskolinta 33000 Lt suma, pagal 2007-03-30 tikslinę paskolos sutartį buvo paskolinta 50000 Lt buto (duomenys neskelbtini), įrengimui bei pagal 2007-07-01 tikslinę paskolos sutartį buvo paskolinta 22000 Lt buto (duomenys neskelbtini), įrengimui. Nepaisant to, jog ieškovė V. Š. bylos nagrinėjimo metu neigė buvus paskolos sutartis, tačiau visą įrodymų visumą patvirtina faktą, jog laikotarpiu nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pabaigos šalys gyveno santuokinį gyvenimą, sutuoktiniai tuo laikotarpiu vykdė gyvenamojo būsto remonto darbus, tuo laikotarpiu jauna šeima pakankamai piniginių lėšų nei gyvenamojo būsto įsigijimui, nei gyvenamojo būsto remontui neturėjo, ieškovė V. Š. tuo laikotarpiu pajamų susijusių su darbo santykiais neturėjo, tuo tarpu J. Č. turėjo pakankamai piniginių lėšų sudaryti paskolos sutartis, paskolintos piniginės lėšos buvo deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pažymėtinas ir tas faktas, jog pateikti rašytiniai įrodymai byloje, tai yra 2011-03-08 vedybų sutartis bei 2012-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, patvirtina aukščiau nurodytų paskolų buvimo faktą. I. V. Š. nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktus, kad aukščiau nurodytos prievolės yra asmeninio pobūdžio, tai yra, kad gauti iš J. Č. pinigai buvo naudojami asmeninėms atsakovo reikmėms. Teismas priimdamas skundžiamo sprendimo dalį bei padarydamas išvadą, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo remontuotas, jog atsakovas E. Š. neįrodė, iš kokių lėšų buvo daromas remontas vadovavosi tik 2012-07-18 Kauno apygardos teismo nutartimi ir visai netyrė kitų byloje esančių įrodymų. J. Č. duoti išsamūs paaiškinimai dėl paskolų kilmės ir pobūdžio bylos eigoje nesikeitė. Kad paskola yra solidari šalių prievolė patvirtina ir pats atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Pati ieškovė teismo posėdžio metu ( t.10,b.l. 148), nurodė teismui, jog buto pirkimui pinigų neturėjo. Tai tik patvirtina aplinkybę, jog butui pirkti atsakovas turėjo pasiimti paskolą, bankas paskolos nedavė, todėl pradiniams įnašams ir būsto remontui bei įrengimui buvo paimta paskola iš fizinio asmens - J. Č.. Kad bute buvo padarytas kapitalinis remontas, buvo pirkti nauji baldai, nauja įranga patvirtino ieškovė teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovas E. Š. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiojo asmens (atsakovės) J. Č. apeliacinį skundą tenkinti, Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad pilnavertis vaiko ir jo tėvų bendravimas vyksta ne tik savaitgaliais, tačiau kiekvieną dieną bendraujant su vaiku iki jo mokyklos, po mokyklos ir užsiėmimų. Taigi apeliantė (ieškovė) V. Š. turi daug laiko savaitės eigoje bendrauti su vaiku. Paskaičiavus kalendorinėmis dienomis ieškovei tenka tikrai daugiau kalendorinių dienų nei atsakovui. teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė, kad mano veiksmai ar poelgiai darytų sūnui neigiamą įtaką. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog pats nepilnametis vaikas E. Š. nori bendrauti su savo tėčiu, o dėl vykstančio šalių ginčo, kuris akivaizdžiai neigiamai veikia vaiką, pastarasis yra nuolat traumuojamas. Iš bylos duomenų matyti, jog vaiko valia buvo veikiama ją supančių žmonių, tai yra nepilnamečio vaiko motinos, todėl teismas pagrįstai vadovavosi ir atsižvelgė tiek į vaiko, tiek į tėvo interesus ir priėmė teisingą sprendimą, nes tėvas, lygiai taip pat kaip ir motina, turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi ir dalyvauti ją auklėjant. Pažymėtina ir tai, jog pati apeliantė turi pakeisti savo, kartu ir nepilnamečio vaiko dienotvarkę, kad vaikas turėtų laiko pailsėti bei susitvarkyti savo kambarį. Teismas matydamas konfliktinius santykius tarp šalių teisingai ir teisėtai nurodė, jog trečiadieniais nepilnametis vaikas yra paimamas iš mokyklos, siekiant sumažinti ar visiškai eliminuoti galimų konfliktų galimybę. Apeliantės argumentas apie galimybę vaikui persirengti mokyklinius rūbus yra nepagrįstas, kadangi atsakovui nebus sudėtinga savo vaiką nuvesti namo persirengti. Nagrinėjant civilinę bylą apeliantė nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo patvirtinančio vaiko užimtumą tam tikroje užklasinėje veikloje bei vaiko užimtumo grafiką. Atsakovo darbo grafikas yra lankstus, todėl jam nubus jokių problemų vaiką pasiimti po pamokų, ar tai būtų 15 val., ar anksčiau. Be to, tai sudaro tik dvi dienas per mėnesį. Nuo 2014 m sausio mėn. su įmonės vadovu suderinta, kad 2 ir 4 mėn. trečiadieniais atsakovas dirba iki 14 val. Iki šiol apeliantė atsakovui su sūnumi neleido praleisti nors dalies atostogų, kurių pati su sūnumi irgi nepraleido. Visas mokyklines ir vasaros atostogas sūnus praleido Radviliškio r., su apeliantės tėvais. Ir toliau pusę visų mokyklinių ir vasaros atostogų sūnus galės praleisti su apeliantės tėvais ir jų interesai nebus pažeisti.

Apeliantė skunde nenurodo jokio teisinio pagrindo pagrindžiančio jos reikalavimą dėl kreditorinio reikalavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia visa apimtimi. Ieškovė remiasi vien tik deklaratyvioms frazėmis apie sūnaus E. Š. interesus į išlaikymą užtikrinimą, nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimu. Be to, dar esant faktui, kad skolininkai R. ir L. P. yra apeliantės tėvai akivaizdu, kad ieškovė siekia ne apginti vaiko interesus į išlaikymą, o nori išsaugoti savo šeimos lėšas savo bei savo tėvų šeimoje, o R. ir L. P., realu, kad šitos skolos nemokės apeliantei vaiko išlaikymui. Tuo tarpu, reikalavimo teisės perleidimas visa apimtimi, kaip tik užtikrina vaiko teisę į išlaikymą, tai yra aš turėsiu daugiau galimybių mokėti išlaikymą savo sūnui bei dengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą sūnaus, turėdamas mažiau įsiskolinimų kreditoriams.

Dėl kreditorinių prievolių J. Č. pobūdžio

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neigė buvus paskolos sutartis, tačiau visą įrodymų visumą patvirtina faktą, jog laikotarpiu nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pabaigos šalys gyveno santuokinį gyvenimą, sutuoktiniai tuo laikotarpiu vykdė gyvenamojo būsto remonto darbus, tuo laikotarpiu jauna šeima pakankamai piniginių lėšų nei gyvenamojo būsto įsigijimui, nei gyvenamojo būsto remontui neturėjo, ieškovė tuo laikotarpiu pajamų susijusių su darbo santykiais neturėjo, tuo tarpu atsakovas turėjo pakankamai piniginių lėšų sudaryti paskolos sutartis, paskolintos piniginės lėšos buvo deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pažymėtinas ir tas faktas, jog pateikti rašytiniai įrodymai byloje, tai yra 2011-03-08 vedybų sutartis bei 2012-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, patvirtina aukščiau nurodytų paskolų buvimo faktą. Tuo tarpu LR CPK 3.109 str. 2 d. imperatyviai yra nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis rėžimas. To paties straipsnio 1 d. 5 p. yra nurodyta, kad bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kurioms sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Ieškovė nagrinėjant civilinę bylą pirmos instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktus, kad aukščiau nurodytos prievolės yra asmeninio pobūdžio, tai yra, kad piniginės lėšos gautos iš J. Č. buvo naudojamos asmeninėms mano reikmėms. Visi rašytiniai įrodymai bei prijungta civilinė byla Nr. 2-203-454/2013 neginčijamai patvirtina faktą, jog tai yra solidari sutuoktinių prievolė.

Atsiliepimas

Atsiliepime į trečiojo asmens J. Č. apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas detaliai ir nuosekliai išnagrinėjo bei įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių duotus paaiškinimus, liudytojų duotus parodymus ir remdamasis įrodymu visetu priėmė teisingą ir pagristą sprendimą pripažinti asmeninėmis atsakovo E. Š. paskolomis tarp E. Š. ir J. Č. sudarytas paskolos sutartis. Ieškovei nebuvo žinoma apie paskolos sutarčių sudarymą iki 2010-12-23, o pačios paskolos sutartys, tiksliau paskolos sutarčių kopijos, (sudarytos tarp atsakovo E. Š. ir kreditorės J. Č.) buvo paviešintos, t.y. pateiktos ieškovei tik po to kai 2011 m. balandžio mėn. 15d. ieškovė pradėjo santuokos su atsakovu nutraukimą. Šiose paskolos sutartyse nėra ieškovės parašo ir jos jokiais ieškovės veiksmais nebuvo patvirtintos. Tuo atveju, jeigu sutartys buvo pasirašytos sutartyse nurodytomis datomis, tai tiek atsakovas E. Š., tiek ir pati kreditorė J. Č., veikdami kaip protingi asmenys, per tris metus nuo paskolos sutarčių sudarymo dienos, tikrai turėjo galimybe informuoti ieškovę apie tokias paskolos sutartis ir gauti jos kaip sutuoktinės patvirtinimą dėl pagal paskolas gautu pinigu panaudojimo šeimos poreikiu tenkinimui. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys ir į tai, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens kreditorės sudarytose paskolose yra numatytos netesybos -delspinigiai, o taip pat ir pakankamai didelės palūkanos. Tokiu sutarčių sudarymas tikrai neatitiko šeimos interesu ir jų sudarymas šeimai nebuvo būtinas bei palankus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino paskolas J. Č. asmeninėmis atsakovo E. Š. paskolomis, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šios jo nurodytos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes paties atsakovo E. Š. iniciatyva iškeltoje civilinėje byloje ieškovės tėvams R. ir L. P., buvo įrodyta, jog ieškovės tėvai, paėmę savo vardu kreditą įgijo nekilnojamąjį turtą kuriame leido gyventi šalių šeimai. K. K. apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1432-230/2012 jau yra įsiteisėjęs, todėl šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei galutinis sprendimais, turi prejudicinę galią ir santuokos nutraukimo byloje.

Atsiliepime į atsakovo E. Š. apeliacinį skundą ieškovė V. Š. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o jame pateikta teismo proceso ir teismo sprendimo interpretacija yra ne tik nesąžininga ir siekianti suklaidinti apeliacinės instancijos teismą nurodant bei pateikiant visiškai neteisingas teismo proceso metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų vertinimą, bet ir laikytina piktnaudžiavimu šaliai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Kauno apylinkės teismas priimtame sprendime pagrįstai konstatavo, jog jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas atsakovas, teismas rėmėsi ne prielaidomis, o konkrečiais rašytiniais įrodymais. Atsakovo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ne visas aplinkybes bei įrodymus byloje yra visiškai nepagrįsti ir paremti ne teismo sprendime esančiais motyvais, o tik klaidinga paties atsakovo teismo sprendimo interpretacija. Teismui pagrįstai konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, teismas, remdamasis ne tik pačios ieškovė paaiškinimais, bet ir rašytiniais įrodymais, pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dėl santuokos iširimo 10 000 Lt sumą sumažino iki 2000 Lt sumos. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, be to, atsakovas nesilaiko jokios tvarkos ir sūnų pasiima tik tada, kai pats to nori, todėl, atsižvelgiant į nepilnamečio E. Š. interesų nustatytina ieškovės prašoma bendravimo tvarka. Ieškovė iš esmės sutinka su Kauno apylinkės teismo priteista 500 Lt išlaikymo suma. Teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo E. Š. turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą nustatyti, jog sutuoktinių turtinių teisių teisinių pasekmių atsiradimo momentas yra ieškovės nurodyta data -2010-11-15, kadangi ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojos L. P. paaiškinimai, jog 2010-12-06 jai atvykus į sesers V. Š. namus bute nebuvo E. Š. asmeninių daiktų ir daugumos šeimos daiktų (tame tarpe mikrobangų krosnelės, televizoriaus, arbatinuko, arbatžolių ir 1.1.), t.y. atidarius virtuvės spinteles jos buvo tuščios, patvirtina ieškovės V. Š. teiginius, jog atsakovas E. Š. paliko šeimą 2010-11-15, o 2010-12-06 išsinešė ne tik savo asmeninius, bet ir didžiąją dalį (t.y. tai, ką galėjo pakelti) santuokinių ir net sūnaus daiktų. Apelianto apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl santuokos metu įgyto turto (daiktų) padalijimo yra išgalvotos ir netgi paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei paties atsakovo duotais paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra ir nebuvo reiškiamas reikalavimas paskolos sutartis, sudarytas tarp atsakovų E. Š. ir J. Č., pripažinti santuokinėmis ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. paskolomis (ko pasėkoje šios paskolos laikytinos asmeninėms E. Š. paskolomis), todėl bet kokie atsakovų E. Š. ir J. Č. sudaryti susitarimai ar sutartys, susiję su šiomis paskolų sutartimis ar jų vykdymu iš bendro sutuoktinių turto, be ieškovės žinios ir sutikimo, laikytini negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino paskolas J. Č. ir R. Š. asmeninėmis atsakovo E. Š. paskolomis, kadangi atsakovas E. Š. nepateikė jokių įrodymų, jog šios jo nurodytos paskolos buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nes paties atsakovo E, Š. iniciatyva iškeltoje civilinėje byloje ieškovės tėvams R. ir L. P., buvo įrodyta, jog ieškovės tėvai, paėmę savo vardu kreditą įgijo nekilnojamąjį turtą, kuriame leido gyventi šalių šeimai. Laikytini nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pagal Paskolos sutartis, sudarytas su kreditoriais J. Č. ir R. Š., kyla solidarioji sutuoktinių atsakomybė ir sutarčių modifikavimas pažeistų kreditorių interesus, kadangi visų pirma paskolų sutartys sudarytos tik su atsakovo E. Š., o paskolų J. Č. įvykdymo terminas jau yra suėjęs, todėl jokia paskolų modifikacija pripažįstant paskolas asmeninėmis atsakovo paskolomis ir neįvyko, kaip ir nebuvo pažeistos materialinės teisės nuostatos dėl paskolų pripažinimo asmeninėmis atsakovo paskolomis, kaip ir dėl priteisimo iš atsakovo asmeniškai paskolą jo tėvui R. Š.. B. P. g., Kaune savininkais nuo pat pradžių buvo ir tebėra R. ir L. P. ir tai jau buvo nustatyta 2012-07-18 Kauno apygardos teismo įsiteisėjusioje nutartyje, kuri turi prejudicinę galią šioje byloje. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas buvo tik buto, kuris priklausė ieškovės tėvams R. ir L. P., naudotojais bei valdytojais, tačiau savininkais visą laika buvo ieškovės tėvai R. ir L. P., ir būtent jie, o ne šalys nuosavybės teisėmis įgijo ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini, šio buto pirkimui paėmę kreditą iš banko Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriaus bei įkeitę šį butą kredito davėjui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo E. Š. ir trečiojo asmens J. Č. apeliacinius skundus atsakovai R. P. ir L. P. prašo atmesti atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovų, kaip buto pirkėjų veiksmai patvirtina tai, jog atsakovai veikė kaip tikri ginčo turto pirkėjai. Atsakovai, sumokėjo už butą šio buto kainą, paėmė iš banko kreditą ir kreditą moka iki šiol. Tai yra esminės pirkimo pardavimo sutarties sąlygos. Joks teises aktas nenumato, jog turto savininkas negali jo perduoti valdyti ir naudotis kitiems asmenims, sudaryti, kitų susitarimų dėl šio turto. Tam tikrą laikotarpį kreditą mokėjo ieškovas P. Š. ir jo sutuoktinė V. Š., tačiau dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių pasisakė Kauno apygardos teismas 2012-07-18 nutartyje civilinėje byloje N r. 2A-1432-230/2012. Aplinkybę, jog sandoris atitiko šalių valią patvirtina ir notaras, 2006-09-05 patvirtinęs buto pirkimo pardavimo sutartį. Byloje nėra duomenų, pavirtinančių, kad atsakovas būtų galėjęs sumokėti buto kainą sandorio sudarymo metu arba būtų galėjęs gauti kreditą butui pirkti. Atsakovas pripažįsta, jog bankas nei jam nei jo sutuoktinei kredito nesutiko suteikti būtent dėl nepakankamų pajamų.

Atsiliepime į ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. Č. prašo ieškovės V. Š. apeliacinį skundą dalyje dėl kreditorinio reikalavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti kaip nepagrįstą. A. E. Š. apeliacinį skundą dėl 105 000,00 Lt skolos pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d. 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 m. liepos 1 d. paskolos sutartis pripažinti solidariomis ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. prievolėmis bei dėl kreditorinio reikalavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tenkinti, priteisti iš ieškovės V. Š. bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktus, kad 2006-2007 m. laikotarpiu paskolino atsakovui E. Š. 105 000 00 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui bei įrengimui: 2006-08-10 tikslinės paskolos sutarties buto (duomenys neskelbtini). Kaunas, pirkimui Nr. 1 pagrindu paskolino atsakovui 33 000,00 Lt sumą. 2007-03-30 tikslinės paskolos sutarties buto (duomenys neskelbtini), įrengimui Nr. 2 pagrindu paskolino atsakovui 50 000,00 Lt sumą ir 2007-07-01 tikslinės paskolos sutarties buto (duomenys neskelbtini), įrengimui Nr. 3 pagrindu paskolino atsakovui 22 000,00 Lt sumą. Paskolos sutartyse trečiasis asmuo vadinama paskolos davėja, o atsakovas - paskolos gavėju. Atsakovas trečiajam asmeniui pagal paskolos sutartis pinigų nėra grąžinęs, todėl yra skolingas 105 000,00 Lt. Nepaisant to, jog ieškovė V. Š. bylos nagrinėjimo metu neigė buvus paskolos sutartis, tačiau visą įrodymų visumą patvirtina faktą, jog laikotarpiu nuo 2006 metų pradžios iki 2007 metų pabaigos šalys gyveno santuokinį gyvenimą, sutuoktiniai tuo laikotarpiu vykdė gyvenamojo būsto remonto darbus, tuo laikotarpiu jauna šeima pakankamai piniginių lėšų nei gyvenamojo būsto įsigijimui, nei gyvenamojo būsto remontui neturėjo, ieškovė V. Š. tuo laikotarpiu pajamų susijusių su darbo santykiais neturėjo, tuo tarpu trečiasis asmuo turėjo pakankamai piniginių lėšų sudaryti paskolos sutartis, paskolintos piniginės lėšos buvo deklaruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pažymėtinas ir tas faktas, jog pateikti rašytiniai įrodymai byloję, t. y. 2011-03-08 vedybų sutartis bei 2012-10-30 Kauno miesto apylinkes teismo sprendimas, patvirtina aukščiau nurodytų paskolų buvimo faktą. LR CPK 3.109 str. 2 d. imperatyviai yra nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis rėžimas. I. V. Š. nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių faktus, kad aukščiau nurodytos prievolės yra asmeninio pobūdžio, t.y., kad gauti iš trečiojo asmens pinigai buvo naudojami asmeninėms atsakovo E. Š. reikmėms. Trečiasis asmuo pažymi, jog pati ieškovė teismo posėdžio metu, nurodė teismui, jog buto pirkimui pinigų neturėjo. Tai tik patvirtina aplinkybę, jog butui pirkti atsakovas E. Š. turėjo pasiimti paskolą, bankas paskolos nedavė, todėl pradiniams įnašams ir būsto remontui bei įrengimui buvo paimta paskola iš fizinio asmens - J. Č..

Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. A. V. Š. ir E. Š. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kadangi apeliantai savo apeliaciniuose skunduose kelia teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klausimus, todėl tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Sutinkamai su CPK 314 str. teisėjų kolegija priima ieškovės prie apeliacinio skundo pateiktą 2013-11-08 apskaičiavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo (t.12, b.l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kas santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ( 1 d.); teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (3d.).

Byloje teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo E. Š. kaltės remiantis sekančiais į bylą pateiktais įrodymais. Teismas nurodė, kad ieškovė 2010-12-07 raštu kreipėsi į Kauno apskrities VPK, nurodydama, jog E. Š. prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, ne kartą išprievartavo, išsivežė iš namų daiktus, prieš ją nustatinėja vaiką (t.3, b.l. 29). Apie atsakovo konfliktinį elgesį nurodyta VTAT pažymoje, kur šalių sūnus E. atsakinėjo į VTAT atstovės klausimus. (t.4, b.l. 45). Ieškovė ir liudytoja I. L. (t.11., b.l. 144) patvirtino, kad atsakovas būdamas santuokoje skelbėsi pažinčių portaluose ieškąs pažinčių. Liudytoja mačiusi internete įdėtą atsakovo skelbimą su nuotrauka. Atsakovas nuo 2010 m. lapkričio mėn. išsikraustė ir paliko šeimą, turi kitą moterį. Ieškovė pateikė nuotraukas (t.11, b.l.41), patvirtinančias, kad atsakovas prieš ją smurtavo.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šių duomenų nepakanka, kad byloje nustatyti vien tik atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo. Nors ieškovė nurodo, kad kreipėsi į Kauno apskrities VPK dėl netinkamo atsakovo elgesio, tačiau vien kreipimasis neįrodo, jog jame išdėstyti faktai atitinka tikrovę. Atsakovas pagal šį pareiškimą nebuvo trauktas nei baudžiamojon nei administracinėn atsakomybėn, pagal šį pareiškimą nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl laikytina, kad pareiškime nurodytos aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais kitais įrodymais. Be to, ieškovė į Kauno apskrities VPK su pareiškimu kreipėsi 2010 m. gruodžio 7 d., kai šalys, ieškovės teigimu, jau kartu negyveno. Iš 2012-01-19 VTAT pažymos (t.4, b.l. 45), kur šalių sūnus E. atsakinėjo į VTAT atstovės klausimus nėra pagrindo nuspręsti apie atsakovo konfliktinio elgesio trukmę šeimoje, nustatyti konkrečias konfliktines situacijas bei jo konfliktiško elgesio priežastis. Iš VTAT pažymos matosi, kad sūnui E. buvo pateikti tik keli klausimai, o iš atsakymų nėra aišku apie kokias faktines aplinkybes ir kada įvykusias atsakinėjo sūnus E.. Nors ieškovė ir liudytoja I. L. parodė, kad atsakovas turi kitą moterį, tačiau nenurodė šios moters nei vardo nei pavardės. Be to, paaiškinimai dėl kitos moters duoti 2012 metų rugsėjo-spalio mėnesiais negali būti vertinami kaip atsakovo neištikimybės faktas bei kaltė dėl santuokos nutraukimo, nes ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2011-04-15, o šalys kartu negyvena nuo 2010 m. gruodžio mėn. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo pažinčių anketą internete. Nors ieškovė pateikė nuotraukas (t.11, b.l. 41), patvirtinančias, jog atsakovas prieš ją smurtavo, tačiau šios nuotraukos pateiktos tik 2013-09-18 teismo posėdžio metu, t.y. praėjus dviem su puse metų nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Šios nuotraukos negali būti laikomos atsakovo smurto prieš ieškovę įrodymu, nes jose yra fiksuotos tik atskiros žmogaus kūno dalys ir iš šių nuotraukų nėra galimybės nuspręsti ar tai yra ieškovės kūno dalys. Be to, jeigu ieškovei buvo padaryti sužalojimai jie nebuvo konstatuoti jokiuose medicininiuose dokumentuose. Atsakovas neigė smurtavęs prieš ieškovę. Todėl yra pagrindas spręsti, kad jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl atsakovo smurto naudojimo prieš ieškovę į bylą nėra pateikta. Byloje buvo apklausta liudytoja ieškovės sesuo L. P., kuri nurodė, kad yra mačiusi ant sesers rankos mėlynę, nurodė, kad sesei buvo pėda prakirsta, tačiau ji nenurodė konkrečių konfliktinių situacijų, kurių metu buvo naudojamas smurtas ieškovės atžvilgiu, kas nepatvirtina smurto naudojimo prie ieškovę konkrečių faktinių aplinkybių. Nors ieškovė nurodo, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio pablogėjo jos sveikata ir kaip įrodymą į bylą pateikė 2011 m. sausio 7 d. išrašą iš medicininių dokumentų (t.1, b.l. 24-25), tačiau iš jo matosi, kad V. Š. 2011 m. sausio 7 d. kreipėsi i UAB „Bendrosios medicinos praktika“, jai nustatyta diagnozė – mazginė struma, nukreipta psichiatro ir endokrinologo konsultacijai.

Atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Jis nurodė, kad prieš ieškovę niekad nenaudojo smurto, priešingai, rūpinosi šeima ir ieškovės gerove – jai buvo nupirktas automobilis „O. A.“, kurį ji naudoja iki šiol, buvo pasiūlyta mokytis aukštojoje mokykloje ir mokėta už jos studijas, kad galėtų susirasti tinkamą darbą. Atsakovas išleisdavo ieškovę į paskaitas arba su draugėmis papramogauti, o pats likdavo prižiūrėti sūnų. Atsakovas, siekdamas išsaugoti šeimą, ne kartą siūlė ieškovei kreiptis kartu į psichologą, tačiau ji nesutikdavo, bandė taikytis, ne kartą jai skambino, siuntė gėlių, bet pastangos rezultatų nedavė. Ieškovė tapo irzli, priekabi, nebejautė atsakovui meilės ir pagarbos, buvo nelojali, nebeatliko šeimyninių pareigų, keldavo nepagrįstus konfliktus, dėl to namuose tvyrojo įtampa. Atsakovas nurodo, kad pati ieškovė naudojo prieš atsakovą moralinį smurtą – žemino ir menkino jį aplinkinių akivaizdoje dėl jo išvaizdos, žlugdė psichologiškai. Atsakovas ne kartą turėjo įtarimų, kad ieškovė buvo jam neištikima. Nors atsakovas nurodė motyvus, dėl kurių, jo nuomone, santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie jo įtarimus dėl ieškovės neištikimybės, dėl psichologinio smurto naudojimo jo atžvilgiu, o taip pat dėl kitų ieškovės netinkamo elgesio kaltinimų.

Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad su atsakovu negyvena nuo 2010 m. lapkričio 15 d.. Nurodė, kad jų santykiai ilgą laiką yra pašliję. Atsakovas pastoviai kėlė konfliktus, naudojo moralinį smurtą, įžeidinėjo bei žemino ją, buvo naudojamas ir fizinis smurtas – stumdymas, tampymas už drabužių. Toks elgesys padarė bendrą santuokinį gyvenimą neįmanomą bei pažeidė nepilnamečio sūnaus interesus. (t.1, b.l. 3-8).

Atsakovas patikslintame priešieškinio pareiškime (t.9, b.l. 70-75), nurodo, kad jau nuo 2008 metų rudens ieškovė mažai rūpinosi namų ūkiu bei buitimi, savo melagystėmis bei aikštingu elgesiu darė bendrą gyvenimą nepakeičiamu, aplinkinių akyse žemino atsakovą, visiems savo draugams aiškino, kad jis yra neprognozuojamo elgesio. 2010 m. gruodžio mėn. iškvietė policiją pareikšdama, kad jis čia „nedeklaruotas“ ir nepageidaujamas. Jokių pretenzijų, kad atsakovas būtų kėlęs konfliktus ar smurtavęs prieš ieškovę, ji policijai nepareiškė. Jau kitą dieną ieškovė pakeitė buto durų spynas ir atsakovas neturėjo jokios galimybės įeiti ir gyventi kartu su šeima.

Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai kaltindami vienas kitą sutuoktinio pareigų pažeidimu, neištikimybe bei fizinio ir psichologinio smurto naudojimu vienas kito atžvilgiu, nebuvo lojalūs vienas kitam ir negerbė vienas kito, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti, kartu negyvena, ieškovės teigimu nuo 2010 m. lapkričio 15 d., neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, nepalaiko šeimyninių ryšių, todėl laikytina, kad santuoka faktiškai iširusi ir todėl nutrauktina. (CK 3.61 str. 2 d.).

Sutinkamai su CK 3.70 straipsnio 2 dalimi kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Kadangi šioje byloje santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalį pripažinti, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo E. Š. kaltės yra pagrindas pakeisti, konstatuojant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir panaikinti sprendimo dalį dėl 2000 litų neturtinės žalos priteisimo iš E. Š. V. Š..

Dėl santuokinių turtinių teisių teisinių pasekmių atsiradimo momento

Sutinkamai su CK 3.67 str. 2 d. sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kadangi santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. (CK 3.67 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.) Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas bylose vienodą praktiką ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigos vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 500 litų išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. Š. gim. (duomenys neskelbtini), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės darbo užmokestis yra apie 832 Lt, ji dirba UAB „T. A.“ (t.5, b.l. 91). Atsakovas nuo 2013-01-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodė 2013-09-18 teismo posėdyje gauna 832 Lt į rankas (t.1, b.l. 148, t.10, b.l. 145-146). Prieš tai jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“(t.1, b.l.41-43, 64), tačiau nuo 2011-08-01 šios įmonės veikla sustabdyta. (t.2, b.l. 56), atsakovas buvo registruotas darbo biržoje (t.2, b.l. 54-55), po to dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki 2012 m. rugpjūčio gaudavo 364 Lt darbo užmokestį, 2012 m. rugsėjo mėn. gavo 566,20 Lt darbo užmokestį (t.5, b.l. 141-145). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas savo vardu turi nekilnojamojo turto (garažas, dalys žemės sklypų), dirba, kitų išlaikytinių neturi, gali atostogauti užsienyje (Maltoje, t.4, b.l. 117), kaip nurodė ieškovė atsakovas papildomai pajamų uždirba iš automobilių remonto (UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas yra atsakovas, veikla šiuo metu sustabdyta, tačiau anksčiau jis taip pat tuo vertėsi). Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad garažo ir žemės sklypų vertė tik 6847,60Lt, be to, jis turės vykdyti kreditorinius įsipareigojimus priteistus šiuo teismo sprendimu, tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo sumažinti priteisto nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, nes vaikas turi teisę gauti tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų normalias, vaiko raidą užtikrinančias gyvenimo sąlygas: būstą, maitinimą, aprangą, sveikatos priežiūrą, mokymą, auklėjimą, laisvalaikio praleidimą.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt, išlaikymas vaikui nustatytas tik po 500 Lt, kas apeliacinės instancijos teismo manymu, gali užtikrinti tik minimalius būtinus vaiko poreikius. Abejoti tokio dydžio išlaidų pagrįstumu nėra jokio pagrindo, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepilnamečio sūnaus pilnam išlaikymui pakanka 600 litų per mėnesį.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nustatė E. Š. bendravimo tvarką su sūnumi E. Š..

Bendravimo tvarka darbo dienomis:

jei tėvas E. Š. negali praleisti laiko su vaiku E. Š., jis privalo informuoti mamą V. Š. SMS žinute tą pačią dieną iki 15:00 val.

Bendravimo tvarka savaitgaliais:

kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą savaitgalį, jei tai nėra vaiko E. Š. atostogos, vaikas praleidžia su tėvu E. Š..

Bendravimo tvarka vaiko, mamos ir tėvo gimimo dienomis:

vaikas E. Š. gegužės 21 dieną, spalio 6 dieną, vasario 20 dieną, poriniais kalendoriniais metais praleidžia su mama V. Š..

vaikas E. Š. gegužės 21 dieną, spalio 6 dieną, vasario 20 dieną, ne poriniais kalendoriniais metais vaikas praleidžia su tėvu E. Š..

Bendravimo tvarka sezoniniu vaiko atostogų metu:

Bendravimo tvarka vasaros atostogų metu:

poriniais metais pirmą pusę vaiko vasaros atostogų vaikas E. Š. praleidžia su tėvu E. Š., likusią dalį - su mama V. Š.;

ne porinių metų pirmą pusę vaiko E. Š. vasaros atostogų vaikas E. Š. praleidžia su mama V. Š., likusią dalį-su tėvu E. Š..

Vaiko paėmimo tvarka atostogų metu:

vaikas E. Š. paimamas prieš pirmą savo atostogų dieną iš savo gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 20:00 val.

Kitos sąlygos:

V. Š. praneša E. Š. SMS žinute apie vaiko E. Š. ligą, jei vaikas su tėvu vykti negali, o E. Š. informuoja V. Š. SMS žinute, jei negali atvykti paimti vaiko E. Š..

A. E. Š. prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu tvarkos nustatymo - jog vaikas E. Š. gegužės 21 dieną, spalio 6 dieną, vasario 20 dieną, poriniais kalendoriniais metais praleidžia su mama V. Š.; vaikas E. Š. gegužės 21 dieną, spalio 6 dieną, vasario 20 dieną, ne poriniais kalendoriniais metais vaikas praleidžia su tėvu E. Š. ir nustatyti, jog tėvo gimtadienio metu, t.y. vasario 20 d., vaikas E. Š. praleidžia su tėvu, motinos gimtadienį spalio 6 d vaikas E. Š. praleidžia su motina, vaikas E. Š. savo gimtadienį poriniais metais praleidžia su tėvu E. Š., neporiniais su motina V. Š.. Likusioje dalyje teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi palikti nepakeistą.

I. V. Š. prašo nustatyti atsakovo E. Š. bendravimo su sūnumi E. Š. tvarką:

a) Įprastinis bendravimas:

b) Bendravimas švenčių ir atostogų metu:

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų porinių metų antrą Šv. Kalėdų dieną gruodžio 26d. paimant sūnų E. 10 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. savo gimimo dieną (vasario 20d.) su V. Š. iš anksto suderintu laiku;

Sutinkamai su CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tie tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 2 ir 3 dalys).

Iš bylos duomenų matosi, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški, todėl pirmosios instancijos teismas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką nustatė atsižvelgdamas į mediacijos metu pasiektą optimalų susitarimą (t.9, b.l. 137-139). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiai nustatytai E. Š. bendravimo su vaiku tvarkai, tačiau yra pagrindas keisti bendravimo tvarką vaiko, mamos ir tėvo gimimo dienomis. Šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka yra tokia, kad vaikas poriniais kalendoriniais metais savo, motinos ir tėvo gimtadienius turi praliesti su mama V. Š., o ne poriniais metais – turi praleisti su tėvu E. Š.. Šią sprendimo dalį yra pagrindas pakeisti ir nustatyti, kad vaikas tėvo gimtadienio metu, t,y, (duomenys neskelbtini) praleidžia su tėvu, o motinos gimtadienį – (duomenys neskelbtini) su motina. Vaikas E. Š. savo gimtadienį poriniais metais praleidžia su tėvu E. Š., o neporiniais metais – su motina V. Š..

A. V. Š. nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka kuomet vaiko tėvas kiekvieno mėnesio 2 ir 4 trečiadienį bendrauja su tėvu po pamokų nuo 15.00 iki 19.00 val. paimant vaiką iš mokyklos, nes atimama vaikui galimybė ne tik persirengti mokyklinius rūbus, bet vaikas yra priverčiamas šiomis savaitės dienomis praleisti reguliariai lankomus papildomus užsiėmimus, vaikui nebelieka laiko anksčiau paruošti pamokas, pailsėti savo namuose ar pabendrauti su draugais. Teisėjų kolegijos nuomone šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes tokia nustatyta vaiko bendravimo tvarka su tėvu nepažeidžia nepilnamečio vaiko interesų. Vaiko paėmimo iš mokyklos tvarka buvo nustatyta siekiant sumažinti galimų konfliktų tarp šalių galimybę, be to, byloje dalyvavę vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai pateikdami išvadą byloje nenurodė nepilnamečio vaiko interesų pažeidimo. Be to, pati ieškovė V. Š. nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo patvirtinančio vaiko užimtumą tam tikroje užklasinėje veikloje bei vaiko užimtumo grafiką.

Kadangi nustatant E. Š. bendravimo su vaiku tvarką nebuvo nustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis, todėl yra pagrindas papildomai nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarką švenčių metu, nes nenustačius šios tvarkos ateityje gali kilti tarp šalių konfliktinės situacijos dėl bendravimo švenčių metu.

A. V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką visiškai nepagrįstai įrašė nuostatą, dėl vaiko gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vaiko gyvenamąją vietą susiedamas ne su vienu iš tėvų, t.y. motina, su kuria nustatyta gyvenamoji vieta, bet su konkrečiu būstu, t.y. butu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso net ne ieškovei, o tretiesiems asmenims. Tokios nuostatos įrašymas neatitinka nei LR CK III knygos nuostatų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu ir sukeltų sprendimo vykdymo negalimumą tuo atveju, jeigu dėl kokių nors priežasčių vaiko gyvenamoji vieta pasikeistų, todėl yra pagrindas teismo sprendime įrašytą sąlygą dėl gyvenamosios vietos nurodymo konkrečiu adresu iš teismo sprendimo pašalinti.

Bendravimo tvarka E. Š. atostogų metu yra nustatyta tinkamai, nepažeidžia nepilnamečio vaiko ar jo tėvų interesų ir nėra pagrindo atskirai nustatyti kitokią bendravimo tvarką. Tačiau išvykstant atostogų su vaiku į užsienį kiekvienas iš tėvų turėtų būti informuotas apie tai, nes tėvų pareiga yra gauti informaciją apie vaiką. Todėl yra pagrindas papildyti nustatytą bendravimo tvarką, kad apie numatomą išvykimą atostogų metu į užsienį su vaiku E. Š. informuoja V. Š. prieš vieną mėnesį iki numatomo išvykimo, nurodydamas išvykimo laiką, vietą ir valstybę, į kurią išvykstama, o V. Š. informuoja E. Š. prieš vieną mėnesį iki numatomo išvykimo, nurodydama išvykimo laiką, vietą ir valstybę.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (dėl „(duomenys neskelbtini)“ akcijų)

Byloje nustatyta, kad santuokos metu 2008-09-03 atsakovas E. Š. iš R. J. įgijo 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 1 vnt. kaina 100 litų. ( Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis t.8, b.l. 127-128). Iš LR Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija ( duomenys 2013-01-30), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo dydis 10 000 litų, akcijų skaičius 100 vnt, vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 100 litų. Ieškovė prašė akcijas nuosavybės teise priteisti ieškovui, kadangi įmonę „(duomenys neskelbtini0“ dar iki santuokos sudarymo – 2004 03 26 įsteigė E. Š., jis vadovavo šiam verslui, jį vystė, ieškovė nenorinti dalyvauti šios įmonės valdyme, todėl ieškovė prašė 25 vnt. akcijų natūra priteisti atsakovui, ieškovei įpareigojant atsakovą natūra sumokėti 2500 Lt kompensaciją. Atsakovas prašė akcijas padalinti natūra lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad po santuokos nutraukimo ieškovė nenorinti dalyvauti šios įmonės valdyme, dėl to 25 vnt. akcijų natūra priteisė atsakovui, ieškovei įpareigojant atsakovą sumokėti 2500 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir šalims priteisti po 25 vnt. akcijų. Jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų atsakovui priteisti 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ieškovei kompensacijos už akcijas prašo nepriteisti, nes įmonės įsipareigojimai viršija įmonės turtą 3,2 kartų ir reali akcijų vertė yra neigiama.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų apie kitokią UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų vertę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi LR Juridinių asmenų registre nurodyta akcijų verte ir atsakovui pagrįstai priteisė 25 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ieškovei iš atsakovo 2500 Lt kompensaciją, nes tarp šalių nutraukus santuoką bendrą verslą vystyti būtų sudėtinga.

Dėl namų apyvokos daiktų priteisimo ir dėl atsakovui priklausančių daiktų grąžinimo

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patikslintame ieškinio pareiškime (t.8, b.l. 138-139) nurodo, jog atsakovas 2010-12-06 iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) kuriame gyveno jų šeima išsivežė didelę dalį santuokoje įgyto turto – už 14 877,99 Lt. Šį turtą ieškovė išvardina patikslintame ieškinio pareiškime ir prašo atsakovui priteisti jo išneštus daiktus, o iš atsakovo ieškovei priteisti pusės dydžio – 7439 Lt – išnešto turto vertės kompensaciją.

Atsakovas patikslintame priešieškinio pareiškime nurodė, kad jis iš buto išnešė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktus daiktus, kitų ieškovės sąraše nurodytų daiktų nenešė, jie yra likę ieškovės bute. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovės bute yra likę santuokoje kitas įgytas kilnojamasis turtas už 38 399 Lt, kurio sąrašą atsakovas pateikė prie patikslinto priešieškinio. Kadangi turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovas prašo šiuos daiktus priteisti ieškovei, o atsakovui iš ieškovės 19 199 Lt piniginę kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2010 12 07 ieškovė kreipėsi į policiją su pareiškimu, kuriame nurodo, kad atsakovas be jos žinios iš buto (duomenys neskelbtini) išvežė daug buitinių daiktų (t.3, b.l. 29). Šią aplinkybę patvirtino atsakovas, tačiau nurodė, kad iš buto išvežė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktus daiktus. Liudytoja I. L. parodė, kad atsakovas vykstant bylai teisme, buvo atvažiavęs pas ją ir pasakojo, jog išvežė iš buto daug daiktų (t.11, b.l. 144-145). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas buvo atvykęs į butą ir išvežė visą eilę daiktų, tačiau šalims teikiant prieštaraujančius paaiškinimus, nepateikus jokių kitų įrodymų ir teismui nepavykus nustatyti kokie konkrečiai daiktai buvo išvežti, teismas konstatavo, kad iš buto buvo išvežti visi ieškovės nurodyti daiktai. Iš sąrašo teismas išminusavo daiktus, kurių vertė 2969 Lt, pirktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t.y. elektrinis šildytuvas – 49 Lt vertės ( t.3, b.l. 165), TV Philips – 1200 Lt vertės (t.3, b.l. 153), S. E. pakrovėjas 20 Lt vertės ( t.3, b.l. 154), kompiuteris Toshiba su klaviatūra ir pelėmis ,800 Lt plius 100 Lt ( t.3, b.l. 165-169), virtuvinis kombainas „Philips“ 800 Lt vertės (t.3, b.l. 168). Šių daiktų teismas pagrįstai netraukė į dalintino turto masę, nes jie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Iš ieškovės nurodytos 14 877,99 Lt išneštų daiktų vertės teismas atėmė 2969 Lt sumą ir konstatavo, kad atsakovas iš buto išnešė šalims priklausančių daiktų už 11908,99 Lt.

Atsakovas nurodė, jog ieškovės bute yra likę santuokinio turto už 38 399 Lt (t.9, b.l. 90-92). Teismo posėdyje ieškovė patvirtino, kad ji naudojasi bute likusiais daiktais, nurodytais atsakovo pateiktame sąraše, tačiau ne visais nes televizorių Philips 107 plazminis (5722 Lt), Tefal virdulį (276 Lt), indų plovimo mašiną Bosh (1106 Lt), Philips lygintuvą (139 Lt), lyginimo lentą (70 Lt), elektrinį šildytuvą (49 Lt), mažą televizorių (700 Lt), DVD Philips (300 Lt), stalo žaidimą „Pinigų srautas“ (300Lt), mikrobangų krosnelę „Vido“ (139 Lt), keptuvę Tefal (50 Lt), arbatinuką Tefal (200 Lt), baltą arbatinuką (29 Lt), termosinį puodelį (15 Lt) ir indų plovimo mašiną SKT 5102SK (1378 Lt) atsakovas išsivežė. Kilimo svetainėje (130 Lt) ir koridoriuje (150 Lt) iš viso niekada nebuvo. Rūbų spinta stumdomomis durimis (2500 Lt) ir rašomas stalas (435) yra vaiko kambario baldai. Minėtų daiktų vertę – 13 688 teismas minusavo iš 38 399 Lt., todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovė naudojasi santuokoje įgytais daiktais už 24 711 Lt.

Kadangi atsakovas iš buto išnešė santuokinio turto už 11 908,99 Lt, o ieškovei liko ir ji naudojasi kitu santuokiniu kilnojamuoju turtu už 24 711 Lt, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę daiktų dalį priteistina 6401 Lt piniginė kompensacija (24 711 Lt – 11908,99 Lt = 12802,01 Lt : 2 = 6401 Lt ).

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą dalį dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo ir nurodo, kad visas santuokoje įgytas kilnojamasis turtas 35646 Lt vertės ( Iš 38 399 Lt minusavus rūbų spintą stumdomomis durimis (2500 Lt) ir rašomas stalas (435 Lt), kurie yra vaiko kambario baldai) priteistina ieškovei natūra, o atsakovui priteisiant 17 732 Lt kompensaciją, nes byloje nėra įrodyta, kad atsakovas išnešė visus ieškovės nurodytus daiktus.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos proceso įstatymo normose, t.y. CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę.

Nagrinėjamojoje byloje teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas 2010-12-06 nesant ieškovei namuose ir be jos sutikimo iš buto, kuriame jie gyveno (duomenys neskelbtini) išvežė daug buitinių daiktų. Patikslintame ieškinio pareiškime ieškovė išvardino atsakovo išvežtus daiktus, o atsakovo

patikslintame priešieškinio pareiškime iš išvardintų kilnojamųjų daiktų kaip likusių pas ieškovę, ieškovė išvardino daiktus, kurių pas ją neliko, nes atsakovas juos pasiėmė. Kitokių objektyvių ir įtikinančių įrodymų apie visų išvardintų atsakovo priešieškinio pareiškime daiktų buvimą pas ieškovę, atsakovas nepateikė. Be to, ieškovas neprašo likusių daiktų padalinti natūra, o prašo už juos priteisti piniginę kompensaciją. Todėl esant aukščiau aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl kilnojamųjų daiktų padalinimo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje atmetamas atsakovo prašymas dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti daiktus ir atsakovo priešieškinį šioje dalyje tenkinti – įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 4 dalių muzikinį centrą TEAC (7000 Lt), 2 kolonėles Tanoy (3000 Lt ) iš fotoaparatą Olympus (1000 Lt), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pirktą Samsung kietą diską USB HDD (250 Lt). Ieškovė nurodė, kad minėti daiktai yra pas atsakovą. Kadangi atsakovas neįrodė, kad išvardinti daiktai yra pas ieškovę ir kad jam ieškovė jų neatiduota, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui išvardintus daiktus.

Dėl kreditorinio reikalavimo padalinimo

Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovei V. Š. 8095 Lt t.y. ½ dalis kreditorinio reikalavimo, kilusio iš Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu iš L. P. ir R. P. E. Š. priteistos 16 190 Lt kredito įmokų už butą (duomenys neskelbtini) sumos bei 5 proc. palūkanų. ( t.5, b.l. 93-94, 97-102, prijungta apžiūrai civilinė byla Nr. 2-203-454/2012). Apeliantas su šiuo reikalavimu nesutinka ir nurodė, jog ieškovė minėtoje byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir joje nurodė, kad jokio reikalavimo savo tėvų atžvilgiu nereikš (t.9, b.l. 85), todėl laikytina, jog ji atsisakė teisės į šias pinigines lėšas.

Sutinkamai su CK 3.87 str. 1 d. sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-203-454/2012 pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad E. Š. buvo priteista kredito įmokų už butą suma, jo mokėta gyvenant santuokoje su ieškove, vedant bendrą ūkį, įmokas mokant iš bendrų šeimos lėšų ir siekiant šeimai tinkamai įsikurti bute (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovui E. Š. buvo priteistos iš atsakovų L. P. ir R. P. kredito įmokos, kurios buvo bendra jungtinė nuosavybė, todėl šią turtinę teisę padalino lygiomis dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme ginčo dėl to, kad L. P. ir R. P. 16 190 Lt sumą pagal minėtą teismo sprendimą yra sumokėję, nekilo todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pripažinus šią sumą bendra jungtine nuosavybe ir iš dalies pripažinus negaliojančia reikalavimo perleidimo sutartį iš atsakovo E. Š. ieškovei V. Š. priteisė 8095 Lt. Nors apeliantas E. Š. nurodė, kad priteistų sumų pagal teismo sprendimą negavo, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikė. Iš prijungtos civilinės bylos Nr 2-203-454/2012 matosi, kad atsakovo advokatei G. G. 2012-08-02 buvo išsiųstas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš L. P. bei R. P., kuris buvo perduotas vykdyti antstolei R. S. (t. 7, b.l. 16-24), tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad piniginės sumos vykdant vykdomąjį dokumentą neišieškotos. I. V. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad R. ir L. P. nutartimi priteistą už juos sumokėtą įmokų sumą yra grąžinę E. Š. ir šios lėšos yra antstolės R. S. sąskaitoje.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Byloje nustatyta, kad 2012 07 24 E. Š. perleido J. Č. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 įgytą turtinę teisę dėl 16 190 Lt ir 5 proc. palūkanų priteisimo iš L. P. ir R. P. (t.5, b.l. 105-106,95, 97-102). Atsakovas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą dalį dėl 2012 07 24 reikalavimo perleidimo sutarties sudarytos tarp E. Š. ir J. Č. pripažinimo negaliojančia panaikinti ir ieškovės reikalavimą dėl reikalavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti. Apeliantas nurodo, kad su kreditore J. Č. buvo sudaryta paskolos sutartis šeimos būstui įsigyti, paskola iki šiol nėra grąžinta, atsakovas reikalavimo teisę perleido tikslu sumokėti palūkanas pagal sutartį ir siekdamas išvengti dar didesnių finansinių nuostolių, kurie turėtų paliesti ir ieškovę. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes sudarant 2012 07 24 reikalavimo perleidimo sandorį santuoka tarp šalių nebuvo nutraukta ir nebuvo išspręstas santuokinio turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas. Kadangi E. Š. priteistos kredito įmokos buvo mokamos santuokos metu iš santuokinių lėšų ir jos laikytinos bendra jungtine nuosavybe, todėl reikalavimo teisės perleidimui buvo būtinas sutuoktinės V. Š. sutikimas (CK 3.92 str. 6 d.), tačiau tokio sutikimo nebuvo gauta ir V. Š. apie reikalavimo teisės perleidimo sandorį jo sudarymo metu nebuvo žinoma. Esant šiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamu teismo sprendimu padalinus kreditorinį reikalavimą ir konstatavus, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkino iš dalies ir jį pripažino negaliojančiu dalyje dėl reikalavimo teisės į 8095 Lt sumą ir 2,5 proc. metinių palūkanų, kilusios iš Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012.

I. V. Š. apeliaciniu skundu prašo pripažinti negaliojančia 2012 07 24 E. Š. ir J. Č. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį nuo jos sudarymo momento, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą sandorį pripažino negaliojančiu dalyje dėl 8095 Lt ir 2,5 proc. metinių palūkanų reikalavimo teisės, nes byloje nustatyta, kad E. Š. priteistos kredito įmokos buvo mokamos iš santuokinių lėšų ir jos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe.

Dėl piniginės kompensacijos

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo nurodė, kad padalinus santuokoje įgytą turtą V. Š. E. Š. turėtų įsimokėti 500 Lt piniginę kompensaciją už priekabą (duomenys neskelbtini)01, valst.Nr. AY942, 2500 Lt kompensaciją už 25 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 8095 sumą pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012. V. Š. E. Š. turėtų sumokėti 4000 Lt už automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6431 Lt sumą už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamųjų daiktų dalį. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atlikus piniginių sumų įskaitymą, iš V. Š. E. Š. priteistina 664 Lt piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Kadangi skundžiamo teismo sprendimo dalys dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalinimo, 8095 Lt pinigų sumos ieškovei priteisimo bei santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo paliekamos nepakeistos, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovui 21 232 Lt piniginės kompensacijos, nurodytos jo apeliaciniame skunde.

Dėl kreditorės J. Č.

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo J. Č. atsiliepimuose paaiškino, jog 2006-2007 m. laikotarpiu E. Š. paskolino 105 000 Lt buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui ir įrengimui: 2006-08 -10 iki 2010-12-20 buto pirkimui paskolino 33 000 Lt, 2007-03-30 iki 2010-12-31 buto įrengimui paskolino 50 000 Lt ir 2007-07-01 iki 2010-12-31 - dar 22 000 Lt. Kreditorė pateikė jos pajamas įrodančius dokumentus (t.3, b.l. 7-24). Paskolos iki šiol nėra grąžintos, atsakovas E. Š. jai yra sumokėjęs 20 375 Lt palūkanų už 2006-09-01 – 2010-12-31 laikotarpį (t.2, b.l. 27-28, t.5, 146-148). Kreditorė J. Č. savarankiško reikalavimo dėl skolos priteisimo byloje nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl šių prievolių pobūdžio. Atsakovas apeliaciniu prašė pripažinti prievoles, kylančias iš šių sutarčių ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis, nes paskolos buvo suteiktos šeimos poreikiams tenkinti – nekilnojamojo turto pirkimui ir įrengimui.

Teismas nurodė, kad prijungtoje apžiūrai civilinėje byloje Nr. 2-203-454/2012 esančioje 2012-07-18 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodyta, jog ieškovas E. Š. bute kūrėsi, jį remontavo ir įrenginėjo savo nuožiūra, todėl pagerinimus atliko savo šeimos poreikių tenkinimui, ir atskiriamus pagerinimus be žalos butui padarymo gali pasiimti, kaip savo nuosavybę. Likusioje pagerinimo išlaidų dalyje ieškinys pripažintinas neįrodytu. Teismas, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytus prejudicinius faktus, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad minėtos paskolos buvo panaudotos buto įsigijimui, jo remontui ir įrangai, taip pat atsižvelgė į tai, kad minėtose sutartyse nebuvo ieškovės parašo, į tai, kad pati kreditorė J. Č. nurodė, jog su ieškove, nors ir turėjo galimybę, tačiau apie šių paskolų suteikimą Š. šeimai nekalbėjo (t.11, b.l.138). Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, kad iš kreditorės gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl sprendė, kad nėra pagrindo prievolę, kylančią iš šių paskolos sutarčių, pripažinti bendrąja šalių prievole.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir motyvams sprendimo dalyje dėl aukščiau paminėtų paskolos sutarčių, tai pat pritaria, kad priimant sprendimą šioje reikalavimų dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi 2012-07-18 Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytais prejudiciniais faktais, todėl dėl jų papildomai nepasisako. Nei apeliantas E. Š. nei apeliantė J. Č. apeliaciniuose skunduose nenurodė naujų argumentų ar įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ir pripažinti prievoles, kylančias iš sutarčių ieškovės ir atsakovo solidariomis prievolėmis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad E. Š. įsipareigojimai J. Č. dėl 105 000 Lt skolos pagal 2006 m. rugpjūčio 10 d., 2007 m. kovo 30 d. ir 2007 07 01 paskolos sutartis pagrįstai pripažinti jo asmenine prievole.

Dėl trečiojo asmens R. Š. savarankiškų reikalavimų

Byloje nustatyta, kad 2010-12-28 atsakovas su R. Š. sudarė 20 375 Lt paskolos sutartį (t.2, b.l. 75). Teismas konstatavo, kad atsakovas E. Š. 2011 06 20 priešieškinyje (t.1, b.l. 109-116) šio kreditoriaus nenurodė. K. R. Š. prašymą su savarankišku reikalavimu pareiškė tik 2011 08 22 (t. 2. b.l. 73), kuriuo prašė priteisti solidariai iš ieškovės V. Š. ir atsakovo E. Š. 20 375 Lt paskolos. Pirmosios instancijos teismas R. Š. iš E. Š. priteisė 20 375 Lt skolą pagal 2010 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartį. A. E. Š. nurodė, kad pagal 2010 12 28 paskolos sutartį gautą pinigų sumą grąžino J. Č. kaip palūkanas pagal tris paskolos sutartis už laikotarpį nuo 2006 09 01 iki 2010 12 31, todėl ir ši paskola buvo imta šeimos poreikiams tenkinti – dengti J. Č. paskolą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė apie tokią paskolą nieko nežinojo, jos valia paskolos sutartyje nėra išreikšta, be to, sutartis buvo sudaryta po to, kai šalys jau kartu negyveno, todėl atsakovui neįrodžius, kad iš kreditoriaus gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, prievolę kylančią iš šios paskolos sutarties pagrįstai nusprendė nepripažinti bendrąją šalių prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kadangi dėl 20 375 Lt panaudojimo šeimos interesams atsakovas naujų įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo prievolę, kylančią iš 2010-12-28 paskolos sutarties pripažinti bendrąja šalių prievole.

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių perkėlimo

Teismas nustatė, jog 2006-09-05 tarp pardavėjo T. B. ir pirkėjų R. P. bei L. P. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartis (t.6, b.l. 86-95). 2006-09-13 R. P., esant L. P. sutikimui, su banku Nordea B. F. Plc sudarė būsto kreditavimo sutartį (t.6, b.l. 96-103) ir šį butą įkeitė bankui. R. ir L. P. vykdo įsipareigojimus bankui ir moka kredito įmokas (t.6, b.l. 231-235, t.10, b.l. 113-130).

Kasacinis teismas aiškindamas apsimestinio sandorio turinį yra pasisakęs, kad apsimestiniu sandoris gali būti pripažintas tik nustačius, kad sandoris buvo sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006). Siekiant nustatyti, kas yra tikroji siekiamo pripažinti apsimestiniu sandorio šalis, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė sutartines teises bei pareigas, kokia buvo tikroji sutarties šalių valia bei ketinimai, t.y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardintos) sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgiant į sutarties šalių elgesį po santuokos sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

Kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas spręsdamas ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas, dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 ir kt.).

A. E. Š. Kauno miesto apylinkės teisme užvedė civilinę bylą Nr. 2-203-454/2012 ir pasirinko ginti savo teises į butą, reikšdamas reikalavimą atsakovams R. P. ir L. P. dėl jo sumokėtų kredito įmokų už šį butą ir lėšų už buto remontą priteisimo. Teismas šį ieškinį išnagrinėjo ir patenkino dalinai. Teismas nurodė, kadangi E. Š. buvo priteista už minėtą butą sumokėta kredito įmokų suma, R. ir L. P. E. Š. šiuos pinigus sumokėjo, todėl ieškovo reikalavimų - sandorį pripažinti apsimestiniu ir perkelti jam pirkėjo teises - patenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Civilinėje byloje Nr. Nr.2-203-454/2012 teismas nustatė faktus ir teisinius santykius, kurių E. Š. iš naujo ginčyti nebegali. Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 18 d. nutartyje nurodė, kad „ įrodymų visuma, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, kurie sutampa dėl buto įsigijimo ir kredito paėmimo aplinkybių, kredito sutartis, mokėjimo nurodymai, patvirtinantys mokėjimus į atsakovės sąskaitą, remonto atlikimas ieškovo šeimos lėšomis, ką iš dalies pripažįsta ir atsakovai, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tarp šalių buvo susitarimas ne dėl leidimo gyventi bute, bet dėl vėlesnio nuosavybės santykių įforminimo ieškovo šeimos vardu. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo tam tikras žodinis susitarimas, apeliantai pagrįstai tvirtina, kad negalima teigti, jog ieškovas pervedinėjo pinigų sumas į atsakovės R. P. sąskaitą be jokio teisinio pagrindo. Nors toks susitarimas nebuvo sudarytas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d.), tačiau pačios šalys savo paaiškinimai pripažįsta buvus tokį susitarimą, todėl susitarimo faktas ir jo turinys laikytinas nustatytu, remiantis CPK 187 straipsniu (faktų pripažinimas), ir toks susitarimas negali būti pripažintinas niekiniu dėl rašytinės formos nesilaikymo CK 1.93 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tačiau šiam susitarimui nutrūkus ir ieškovui nebegyvenant bute ir jam nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bei neišsprendus nuosavybės klausimų žodiniame susitarime nurodytu būdu, darytina išvada, kad pagrindas, kuriuo atsakovė R. P. įgijo nurodytas pinigines lėšas, nebesilaikant žodinio susitarimo išnyko, todėl atsakovams atsiranda pareiga šias lėšas grąžinti CK 6.237 straipsnio 2 dalies pagrindu ( civilinė byla Nr. 2-203-454/2012, t. 3, b. l. 56-61). Į bylą nebuvo pateikta objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad atsakovas iš jo pasiskolintų lėšų sumokėjo avansą už perkamą butą ar kad pasiskolintas lėšas panaudojo buto remontui. Ta aplinkybė, kad šalys tarėsi dėl vėlesnio nuosavybės santykių įforminimo atsakovo šeimos vardu, o vėliau šiam susitarimui nutrūkus, nesudaro pagrindo ginčijamą sandorį pripažinti apsimestiniu ir atsakovui perkelti pirkėjo teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

A. E. Š. nurodo, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 60 procentų, o ne 80 procentų kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o atsakovo E. Š. reikalavimai tenkinti 40 procentų, o ne 20 procentų, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 6885,60 Lt, o atsakovui iš ieškovės – 6292,40 Lt. Atlikus šių mokėjimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 593,20 Lt. Tačiau atsakovas šių savo teiginių nepagrindžia ir neargumentuoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas 80 procentų, o patikslintas priešieškinys 20 procentų. Teismas nurodė, kad ieškovė byloje turėjo 11 476 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas turėjo 15 731 bylinėjimosi išlaidų, todėl V. Š. iš E. Š. priteistina 9180,80 Lt, o E. Š. iš V. Š. – 3142,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šių mokėjimų įskaitymą iš E. Š. V. Š. priteistina 6034,60 Lt.

A. V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimu buvo patenkinta didžioji dalis net 80 procentų jos pateiktų turtinių ieškinio reikalavimų, todėl šiuo atveju teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas bei mokėtinus žyminius mokesčius, tačiau konkretaus reikalavimo, kokio dydžio turtinę žalą patyrė V. Š. susijusią su santuokos nutraukimu ir kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti nesuformulavo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Š. sumokėjo 608 Lt žyminio mokesčio (b.l. 9, t.1, b.l. 92, t.3, b.l. 9, t. 7), turėjo 10 618 Lt advokato išlaidų (b.l. 65-66, t.4, b.l. 43-57, t. 11) ir 250 Lt išlaidų už antstolio paslaugas ( b.l. 58-59, t. 11). Iš viso 11 476. Teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos ar sumokėtas žyminis mokestis paskirstytas neteisingai.

I. V. Š. paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt , nuo likusios 187 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo dalies už apeliacinį skundą yra atleista ( t.12, b.l. 76-77). A. E. Š. paduodant apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, 1138 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki civilinė byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka ( t. 12, b.l. 46-47). Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies neturtinio reikalavimo dalyje ( dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo) ir netenkintinas apeliacinis skundas dėl turtinio reikalavimo. Atsakovo apeliacinis skundas iš dalies patenkintas - santuoka tarp šalių nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikintina sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo ir patenkinta apeliacinio skundo dalis dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo, kiti apeliacinio skundo reikalavimai nepatenkinti. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei yra atleista, o atsakovas sumokėjęs valstybei 200 Lt žyminio mokesčio, todėl patenkinus jo apeliacinio skundo reikalavimus iš atsakovo priteistina valstybei sumokėti 1062 Lt atidėto sumokėti žyminio mokesčio, o iš ieškovės yra pagrindas priteisti atsakovui 128 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

I. V. Š. pateikė į bylą prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas: pagal 2013 m. lapkričio 08 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 356/13 ir pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 731610 V. Š. sumokėjo advokatei E. D. 2600 litų už teismo sprendimo analizę ir konsultacijas, apeliacinio skundo parengimą bei suderinimą su kliente (t. 12, b.l. 70-73). T. V. Š. pateikė į bylą 2013 m. gruodžio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 356/13-1 bei pinigų priėmimo kvitą serija Nr. 731619, iš kurių matosi, kad už atsiliepimo į V. Š. apeliacinį skundą parengimą turėjo 1200 Lt išlaidų. Iš 2013 m. gruodžio 4 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 356/13-2 bei pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 731620 matosi, kad V. Š. už atsiliepimo į J. Č. apeliacinį skundą parengimą turėjo 800 litų išlaidų.

A. E. Š. duomenų apie turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikė.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui parengė advokatė, kuri dalyvavo pirmosios instancijos teisme, todėl V. Š. iš E. Š. yra pagrindas priteisti 1500 litų jos turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o iš J. Č. – 400 litų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti.

P. K. apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo E. Š. kaltės, nurodant, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Panaikinti sprendimo dalį dėl 2000 (dviejų tūkstančių) litų neturtinės žalos priteisimo iš E. Š. V. Š. ir šį ieškinio reikalavimą netenkinti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 11 15 ir nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Pakeisti iš dalies Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta E. Š. bendravimo tvarka su sūnumi E. Š. vaiko, mamos ir tėvo gimimo dienomis, jog vaikas E. Š. (duomenys neskelbtini) poriniais kalendoriniais metais praleidžia su mama V. Š.; vaikas E. Š. (duomenys neskelbtini), ne poriniais kalendoriniais metais praleidžia su tėvu E. Š. ir nustatyti, jog tėvo E. Š. gimtadienio metu, t.y.(duomenys neskelbtini) vaikas E. Š. praleidžia su tėvu, motinos V. Š. gimtadienį (duomenys neskelbtini) vaikas E. Š. praleidžia su motina. Vaikas E. Š. savo gimtadienį poriniais metais praleidžia su tėvu E. Š., neporiniais metais – su motina V. Š..

Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sąlygą, kuri vaiko gyvenamąją vietą susiejo su konkrečiu adresu : (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad vaikas E. Š. bendrauja pagal nustatytą tvarką - paimamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinamas į savo gyvenamąją vietą.

Papildyti nustatytą bendravimo tvarką švenčių metu:

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų porinių metų antrą Šv. Kalėdų dieną gruodžio 26d. paimant sūnų E. 10 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant tą pačią dieną 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

A. E. Š. turi teisę ir pareigą pasiimti nepilnametį sūnų E. Š. kiekvienų porinių metų pirmą Šv. Velykų dieną ir kiekvienų neporinių metų antrą Šv. Velykų dieną paimant sūnų E.10 val. ryto iš vaiko gyvenamosios vietos ir pristatant 18.30 val. vakaro į vaiko gyvenamąją vietą;

Apie numatomą išvykimą atostogų metu į užsienį su vaiku E. Š. informuoja V. Š. prieš vieną mėnesį iki numatomo išvykimo, nurodydamas išvykimo laiką, vietą ir valstybę, į kurią išvykstama, o V. Š. informuoja E. Š. prieš vieną mėnesį iki numatomo išvykimo į užsienį su vaiku, nurodydama išvykimo laiką, vietą ir valstybę.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 1062 (vieną tūkstantį šešiasdešimt du) litus žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 128 (vieną šimtą dvidešimt aštuonis) litus turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš J. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimius) litų turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėIzolda Nėnienė