Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovei A. P., nedalyvaujant atsakovui E. P., trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. P. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes laikui bėgant atšalo jausmai, tapo vienas kitam abejingi, vis labiau ryškėjo charakterių skirtumai bei požiūris į gyvenimą. Nesistengė atkurti jau pradėjusių trūkinėti ryšių. Abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalyje. Jau daugiau kaip penkis mėnesius gyvena atskirai ir vienas kitu nebesirūpina, nebeveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo, išsaugoti tarpusavio santykių nėra jokios galimybės. Nustatyti terminą susitaikymui nėra prasmės. Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Transporto priemones „Opel Signum“ ir „Opel Vectra-C-Signum“ prašo priteisti atsakovui, tačiau neprašo priteisti ieškovei iš atsakovo piniginės kompensacijos. Kilnojamąjį neregistruotiną turtą (namų apyvokos daiktus) yra pasidaliję bendru sutarimu. Nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, todėl tarp šalių nėra dalinamas. Nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui E. P. asmeninės nuosavybės teise, todėl tarp šalių nėra dalinamas. Šalys turi bendrų įsipareigojimų kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2018-02-19 kredito sutartį Nr. VART-18-06651 ir 2018-09-19 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-18-30347. Pagal šias sutartis kartu su atsakovu ir po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidariais skolininkais. Ieškovė sutinka viena iš asmeninių lėšų grąžinti kreditus su palūkanomis kreditoriui, o įvykdžiusi prievoles neprašyti regreso tvarka piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį.

4. Atsakovas E. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama bendru sutikimu.

5. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Ieškovė prašo panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių, prievolių kreditoriams ir kitus su bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susijusius klausimus.

Dėl sutuoktinių kaltės, nulėmusios šeimos iširimą

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Iš byloje esančio santuokos liudijimo (b. l. 4) matyti, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruota Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 643).

10. Išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, jų elgesį viso teisminio proceso metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, spręstina, kad abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų. Atsakovas neišreiškė jokios pozicijos dėl santuokos nutraukimo aplinkybių. Teismui nekyla abejonių, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra faktiškai iširusi. Spręstina, kad abi šalys neginčija, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam. Pažymėtina, kad teismas ėmėsi pastangų atkurti šalių šeimyninius ryšius, buvo sustabdęs bylą, vėliau, atidėjo bylos nagrinėjimą tam, kad šalys susitaikytų ir vėl pradėtų šeimyninį gyvenimą, tačiau šalys nesusitaikė, nepageidavo atkurti nutrūkusių šeimos santykių. Įvertinus, kad teismas negali nutraukti pačios santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą todėl panaikintinas bažnytinės santuokos, sudarytos Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje, akto apskaitos įrašas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (CK 3.24 str., 3.61 str. 2 d.).

Dėl santuokinio turto ir bendrųjų turtinių prievolių padalinimo

11. Spręsdamas bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

12. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (b. l. 9-11). Nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui E. P. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 12-14). Kadangi šalys neturi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, o turimi nekilnojamieji daiktai kiekvienai iš šalių priklauso asmeninės nuosavybės teise, šalys neturi santuokoje įgytų dalintinų nekilnojamųjų daiktų, jų padalijimo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

13. Ieškovė pateikė į bylą VĮ „Regitra“ pažymas, iš kurių matyti, kad ieškovė nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 7), o atsakovas yra įregistravęs 2 transporto priemones: „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra-C-Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš automobilių įregistravimo datos galima daryti išvadą, kad automobiliai įgyti santuokoje, todėl turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė prašo nurodytus automobilius priteisti atsakovui, kadangi jis jais naudojasi, už juos neprašo piniginės kompensacijos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, nesant atsakovo nuomonės dėl šio patikslinto ieškinio reikalavimo, automobiliai asmeninės nuosavybės teise priteistini atsakovui, nepriteisiant kompensacijos iš jo ieškovei.

14. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad šalys turi bendrų įsipareigojimų kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2018-02-19 kredito sutartį Nr. VART-18-06651 ir 2018-09-19 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-18-30347 (b. l. 15-18). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pagal šias sutartis kartu su atsakovu lieka solidariais skolininkais, tačiau įmokas mokės ji viena iš asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į tai, po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nurodytos prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pripažintinos solidaria šalių atsakomybe, tačiau tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad sutinka įvykdyti prievoles kreditoriui iš asmeninių savo lėšų ir neprašyti regreso tvarka piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo.

15. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti santuokinę pavardę, o atsakovas nuomonės dėl pavardžių nepareiškė, todėl teismas sprendžia, jog ginčo dėl pavardžių tarp šalių nėra, po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės.

16. Tenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinas 100 Eur žyminis mokestis. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad neprašo iš atsakovo priteisti jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

17. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl patikslintą ieškinį tenkinus visiškai šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 643) apie bažnytine tvarka Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytą A. P. (ikisantuokinė pavardė – T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo A. P. palikti santuokinę pavardę – P., E. P. palikti pavardę – P..

Priteisti E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninei nuosavybėn automobilius „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra-C-Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, pagal 2018-02-19 kredito sutartį Nr. VART-18-06651 ir 2018-09-19 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-18-30347, po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidariomis ieškovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Priteisti valstybei iš E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) žyminį mokestį ir 19 Eur (devyniolikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokų kodas 5660.

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.