- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-651-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04331-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- E. P.
- Ieškovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.6.1Šeimos turtas, šeimos turto teisinis režimas ir jo pabaiga
- 2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. patikslintą ieškinį atsakovui E. P. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Patikslintu ieškiniu ieškovė A. P. prašė: panaikinti (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje apie ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą bažnytinę santuoką (duomenys neskelbtini) bažnyčioje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo palikti santuokines pavardes; pripažinti automobilius „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra-C-Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo asmenine nuosavybe; iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 25 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai: panaikino (duomenys neskelbtini) bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) apie bažnytine tvarka (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (duomenys neskelbtini) sudarytą A. P. (ikisantuokinė pavardė – T.) ir E. P. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo A. P. paliko santuokinę pavardę – P., E. P. paliko pavardę – P.; priteisė E. P. asmenine nuosavybe automobilius „Opel Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra-C-Signum“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2018-02-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-09-19 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), po bažnytinės santuokos akto apskaitos įrašo panaikinimo lieka solidariomis ieškovės A. P. ir atsakovo E. P. prievolėmis.
3. Teismas nurodė, kad, išanalizavus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, jų elgesį viso teisminio proceso metu, byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, spręstina, jog abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas – yra kalti dėl iširusios santuokos, nutrūkusių šeimos santykių, šeimyninių ryšių, nes abi šalys tinkamai neatliko santuokinių pareigų. Atsakovas neišreiškė jokios pozicijos dėl santuokos nutraukimo aplinkybių. Teismui nekyla abejonių, kad šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, jų santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas sprendė, kad abi šalys neginčija, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam.
4. Teismas sprendė, kadangi šalys neturi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų, o turimi nekilnojamieji daiktai kiekvienai iš šalių priklauso asmeninės nuosavybės teise, šalys neturi santuokoje įgytų dalintinų nekilnojamųjų daiktų, jų padalijimo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.
5. Teismas darė išvadą, kad automobiliai įgyti santuokoje, todėl turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe.
6. Teismas vertino, jog po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nurodytos prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pripažintinos solidaria šalių atsakomybe, tačiau tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad sutinka įvykdyti prievoles kreditoriui iš asmeninių savo lėšų ir neprašyti regreso tvarka piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo dalį, ją papildant sekančia išlyga; nustatyti, jog santykiuose tarp šalių prievolės po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti su kreditoriumi AB „Šiaulių bankas“ pagal 2018-02-19 Vartojimo kredito sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2018-09-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tenka ieškovei vienai iš asmeninių lėšų, t. y. ieškovė grąžina kreditus su palūkanomis AB „Šiaulių bankas“ pagal 20(18-02-19 Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2018-1 9-19 Vartojimo kredito sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei įvykdžius šias prievoles ieškovė neturi teises reikalauti regreso tvarka piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė ieškinyje sutiko, jog viena iš asmeninių lėšų gražins kreditus su palūkanomis AB „Šiaulių bankas“, o įvykdžiusi prievoles neprašys regreso tvarka piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo. Kadangi ieškinyje ieškovė nurodė tokias sąlygas, atsakovas su jomis sutiko ir tikėjosi, kad tokios sąlygos bus nustatytos teismo sprendimu, todėl jokio atsiliepimo į ieškinį nerašė ir savų reikalavimų nereiškė.
7.2. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nurodytos prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pripažintinos solidaria šalių atsakomybe, tačiau tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Šiuo atveju ieškovė nurodė, kad sutinka įvykdyti prievoles kreditoriui iš asmeninių savo lėšų ir neprašyti regreso tvarka piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo“. Tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas šių aplinkybių nekonstatavo ir dėl to nepasisakė.
7.3. Atsakovas yra įsitikinęs, kad teismas sprendimu neišsprendė visų ieškoves reikalavimų ir neišsprendė visų santuokos nutraukimui svarbių klausimų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. P. sutinka, kad teismo sprendimas būtų pakeistas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą dėl santuokos nutraukimo ieškinio aprašomojoje dalyje ieškovė nurodė, kad pagal dvi kreditų sutartis su AB „Šiaulių bankas“ kartu su atsakovu ir po santuokos nutraukimo lieka solidariais skolininkais, tačiau sutiko viena iš asmeninių lėšų grąžinti kreditus su palūkanomis AB „Šiaulių bankas“, o įvykdžiusi minėtas prievoles nebeprašyti regreso tvarka piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo. Tokios pozicijos ieškovė laikosi ir dabar. Ieškinyje nebuvo atskiru reikalavimu suformuluotas prašymas nustatyti vidinę tarp šalių prievolių vykdymo tvarką. Ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma. Jis gavo iš teismo ieškinį, su juo susipažino. Atsakovas dalyvavo viename iš teismo posėdžių, kurio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Vėliau pateikė raštišką prašymą nagrinėti bylą be jo. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažino, kad ieškinys tiko, todėl net atsiliepimo neteikė. Taigi teismas neturėjo pagrindo sprendimu atskirai nustatyti prievolių vykdymo tvarkos šalių viduje. Teismas šiuo atveju negalėjo išeiti už ieškinio ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria padalinta šalių prievolė. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
10. Apeliacijos objektas šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padalinta sutuoktinių prievolė, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
11. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo nurodytos prievolės kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pripažintinos solidaria šalių atsakomybe, tačiau tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių, šiuo atveju ieškovė nurodė, kad sutinka įvykdyti prievoles kreditoriui iš asmeninių savo lėšų ir neprašyti regreso tvarka piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo. Tačiau rezoliucinėje sprendimo dalyje teismas šių aplinkybių nekonstatavo ir dėl to nepasisakė. Dėl to apeliantas yra įsitikinęs, kad teismas sprendimu neišsprendė visų ieškoves reikalavimų ir neišsprendė visų santuokos nutraukimui svarbių klausimų. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir juos vertina kaip nepagrįstus.
12. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).
13. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Galimos ir įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006; kt.).
14. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys turi bendrų įsipareigojimų kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2018-02-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018-09-19 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kreditų tikslas nurodytas – šeimos namų ūkio poreikiams. Minėtose sutartyse apeliantas patvirtina, kad prievolės pagal šias sutartis yra solidarios. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pagal šias sutartis kartu su atsakovu lieka solidariais skolininkais, tačiau įmokas mokės ji viena iš asmeninių lėšų. Atsakovas dėl tokio reikalavimo pretenzijų nereiškė.
15. Byloje trečiasis asmuo kreditorius AB „Šiaulių bankas“ neišreiškė prieštaravimų dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, sutikimo modifikuoti prievolę nepateikė. Remiantis kasacinio teismo praktika, kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011). Pažymėtina, kad šalys byloje nereiškė reikalavimo pakeisti solidariąją prievolę kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ į dalinę arba asmeninę ieškovės prievolę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas vertino visas aplinkybes dėl šalių prievolių ir išsprendė šį ieškovės reikalavimą, dėl jo pasisakė ir pagrįstai sprendė, kad minėtos šalių prievolės yra bendrosios ir pripažintinos solidaria šalių atsakomybe.
16. Ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad po bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pagal minėtas sutartis įmokas mokės ji viena iš asmeninių lėšų, yra tik susitarimas tarp sutuoktinių. Teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Tačiau tai yra asmeninis sutuoktinių susitarimas, bet nėra pagrindas pirmosios instancijos teismui prievoles pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.