- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- 1A-275-397/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00106-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- M. M., L. K.
- Advokatai
- Rolandas Mištautas, Justas Jankauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. ir M. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. K., teismui buvo atiduoti kaltinant ją tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 166102551, registruotos (duomenys neskelbtini), kurios veikla, adresu (duomenys neskelbtini), vyriausiąja buhaltere, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 str., būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos buhalterinių įrašų teisingumą, pažeidė:
1.1. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes taros tiekėjų ir skolų tiekėjams apskaitos registruose nenurodė dokumentų, jų numerių, kurių pagrindu padarė įrašus apskaitos registruose, todėl nėra galimybės jų sutikrinti su pirminiais dokumentais; taros tiekėjų apskaitos registruose pateikė informaciją, kuri nėra aiški, palyginama, nes įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre, mokėjimai ar užskaitymai debeto dalyje, dalinai nepagrįsti dokumentais, t. y. nėra aišku, kokiais dokumentais pagrįsti avansai, arba į mokėjimų dalį įrašytos sumos; taros gavimai vertine išraiška apskaitos registre nurodytos sumos vertine išraiška skiriasi nuo sumų pirminiuose apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose), įrašai registre padaryti kitomis datomis, kaip kad pirminiuose dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose), nenurodyta pirminio dokumento Nr., todėl nėra galimybės sutikrinti ir nustatyti įrašų teisingumą; į didžiąją knygą įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad taros likutis vertine išraiška egzistuoja, t. y. taros vertę paliko apskaitoje, kuris 2014 m. sausio 1 d. dienai buvo 77019,29 Eur, 2014 m. gruodžio 31 d. dienai 74319,29 Eur, 2015 m. gegužės 31 d. dienai 74029,79 Eur, kai tuo tarpu pačią tarą nurašė; 2016 buhalterinėje sąskaitoje TARA apskaitė 2015 m. sausio 1 d. dienai nebeegzistuojančios taros 74319,29 Eur sumai; 2014 m. atliekų sąnaudas 116470,69 Eur sumai nepagrįstai priskyrė elektrai; 2015 m. per 5 mėn. atliekų sąnaudas 13440 Eur sumai nepagrįstai priskyrė žaliavoms ir kt. atliekoms, t. y. atliekas sąnaudų apskaitos registruose įvardijo kitais, tikrovės neatitinkančiais pavadinimais- elektra, kitos žaliavos; į taros gavimai kiekine verte apskaitos registrą neįtraukė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų talpų, padėklų gavimo; į taros išdavimai iš sandėlio kiekine verte apskaitos registrą neįrašė visos informacijos apie išduodamą tarą produktų fasavimui pačioje įmonėje; laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registre įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. sąnaudų sumą nurodė 29685,60 Eur (79715 - 50029,40) mažesnę, kaip nurašytos taros ir padėklų, t. y. į apskaitos registrą įrašė ne visas ūkinės operacijas; apskaitos dokumentuose įrašė tikrovės neatitinkančius taros likučius 2015 m. gegužės 31 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 1 d., 2016 m. gruodžio 31 d. dienoms; dviem tyrimui pateiktiems apskaitos registrams nesuteikė buhalterinės sąskaitos Nr. arba tikslaus apskaitos registro pavadinimo, apskaitos registrus įvardino FAKTŪROS ir SIUNTIMAI, tačiau neaišku, kokias ūkines operacijas juose atvaizdavo, ir nenurodė dokumento, kurio pagrindu įrašė ūkinės operacijos numerį, nėra taros apskaitos, iš kurios matytųsi likutis, gavimas, išlaidavimas, grąžinimas, pagal kiekvieną taros rūšį ir pagal kiekvieną taros vartotoją; be nurašymo aktų ar kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą, nurašė į sąnaudas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus konteinerius, kurių įsigijimo vertė be PVM 864 Eur, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” gautus konteinerius, kurių įsigijimo vertė be PVM 1675,00 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių įsigijimo vertė be PVM 81136 Eur (išskyrus 44 vnt. 3960 Eur sumai) nurašė į sąnaudas 77176 Eur sumai; 2014 metų finansinėje atskaitomybėje, balanse ir aiškinamajame rašte tarą, kurios likutinė vertė 74319,29 Eur, atsargų grupėje neišskyrė (išskyrus tik didžiąją knygą) ir 2014 m. finansinėje atskaitomybėje, balanse pirktų prekių skirtų perparduoti likutį padidino neegzistuojančios taros verte; 2015 metų finansinėje atskaitomybėje, balanse ir aiškinamajame rašte tarą, kurios likutinė vertė 2015 m. gegužės 31 d. dienai 74029,79 Eur, atsargų grupėje neišskyrė;
1.2. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 5 str.1 d. „Piniginis matas“, kad „apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą“, nes 2014 metais likučius Skolų tiekėjams nustatė tik Eur, taros tiekėjų apskaitos registruose 2014 metais likučius nustatė tik Eur, 2014 metų Didžiąją knyga pateikė Eur; į taros gavimai vertine išraiška apskaitos registrą, nurodant buhalterinę sąskaitą 61114 ir Pakavimo medžiagų sąnaudas už 2014 metus, įrašė Eur, nors 2014 metais apskaitą turėjo vesti litais arba litais ir eurais;
1.3. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d., kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes į apskaitą neįrašė visų ūkinių operacijų, dėl to skirtumai tarp didžiosios knygos to paties laikotarpio ir atliekų apskaitos registrų 2014 metais po patikslinimo skyrėsi 594 Eur, o 2015 m. per 5 mėnesius po patikslinimo skyrėsi 205 Eur; grąžinamos taros, kurią plaunant susidaro atliekos, apskaitos dokumentų (pajamavimo) ir apskaitos registrų nesudarė; taros likučių apskaitos, pagal atskirus taros pavadinimus, nurodant jų likutį, gavimą (grąžinimą), išlaidavimą (nurašymą, išdavimą), išvedant likutį laikotarpio pabaigai, nevedė, dėl to nėra galimybės nustatyti taros faktinių likučių;
1.4. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 3 d., kad „ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą“, nes taros tiekėjų apskaitos registruose ir taros gavimai kiekine verte apskaitos registre nedarė dvejybinių įrašų nurodant buhalterinių sąskaitų numerius;
1.5. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 d., kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d., kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes buhalterinių sąskaitų 61129, 61130 ir 61131 apskaitos registrus sudarė tik po 2016 m. spalio 28 d. atliktos kratos; taros likučių sandėlyje apskaitos registruose duomenys skiriasi nuo inventorizacijos duomenų, t. y. į apskaitos registrą neįrašė visos ūkinės operacijos; nesurašė taros plovimo apskaitos registrų;
1.6. LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010 m. lapkričio 7 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.) 63 p. nuostatas, kad „remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis“, nes 2014 m. gruodžio 31 d. apskaitė buhalterinėje apskaitoje taros likučius bendroje sumoje 703 vienetų, kurie skiriasi nuo inventorizuotų, tačiau sutikrinimo žiniaraščių nesudarė;
1.7. t. y. buvo kaltinama, aplaidžiai tvarkiusi teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
2. M. M., teismui buvo atiduotas kaltinant jį tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 166102551, registruotos (duomenys neskelbtini), kurios veikla, adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė:
2.1. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes nesurašė nurašymo aktų ar kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą, konteineriams nurašytiems į sąnaudas, gautiems iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių įsigijimo vertė be PVM 864 Eur, iš UAB “(duomenys neskelbtini)”, kurių įsigijimo vertė be PVM 1675,00 Eur, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurių įsigijimo vertė be PVM 81136 Eur (išskyrus 44 vnt. 3960 Eur sumai nurašė į sąnaudas 77176 Eur sumai); neišsaugojo talpų įsigijimo dokumentų, pagal įrašus apskaitos registre GAVIMAI, kuriame nurodyta, kad iš (duomenys neskelbtini) gauta 8 vnt. grąžintini konteineriai (Chemija), 1vnt. grąžintina statinė 200 ltr. talpos; iš (duomenys neskelbtini) gauta 6 vnt. grąžintinos statinės 120 ltr. talpos, inventorizacijos rezultate gauta 50 vnt. grąžintinos statinės 150 ltr. talpos, 73 vnt. grąžintinos statinės 200 ltr. talpos;
2.2. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 str. „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ 2 d., kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes 1230 vnt. talpų 98174,56 Eur gavimo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neapskaitė buhalterinėje apskaitoje;
2.3. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 4 d., kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ ir 16 str. „Apskaitos registrai“ 1 d., kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes neužtikrino, kad į taros gavimo kiekine verte apskaitos registrą būtų įrašyti visi taros gavimo duomenys; į taros išdavimai iš sandėlio kiekine verte apskaitos registrą būtų įrašyta visa informacija apie išduodamą tarą produktų fasavimui pačioje įmonėje; surašyti grąžinamos taros apskaitos registrai; surašyti taros plovimo apskaitos registrai; nes buhalterinių sąskaitų 61129, 61130 ir 61131 apskaitos registrus sudarė tik po 2016 m. spalio 28 d. atliktos kratos; taros likučių sandėlyje apskaitos registruose duomenys skiriasi nuo inventorizacijos duomenų, t. y. neužtikrino, kad į apskaitos registrą būtų įrašytos visos ūkinės operacijos;
2.4. LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010 m. lapkričio 7 d. – 2014 m. gruodžio 31 d.): 15 p. nuostatas, kad ,,buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę”, nes apskaityti taros likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. dienai neatitinka inventorizuotiems ir tyrimo metu nustatytiems likučiams, t. y. įvairių talpų bendrovėje apskaityta, kad likutyje turėjo būti 1672 vnt., o pagal faktinius dokumentus jų skaitėsi minus 342; 30 p. nuostatas, kad ,,prieš prasidedant inventorizacijai, materialiai atsakingi asmenys raštiškai patvirtina, kad visi turto gavimo ir išdavimo dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui arba inventorizacijos komisijai, kad jokio neužpajamuoto arba neišduoto (nenurašyto) turto nėra. Raštiškus patvirtinimus taip pat pateikia atsakingi asmenys”, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. gruodžio 31 d. taros inventorizacijos apraše tokių duomenų neįrašė; 52 p. nuostatas, kad ,,... inventorizavimo apraše turi būti dar šie papildomi rekvizitai: raštiškas patvirtinimas, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas, kuriame nurodomi paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos”, nes UAB „(duomenys neskelbtini)” teiktame 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos apraše nenurodė paskutinių pajamų ir išlaidų dokumentų;
3. t. y. buvo kaltinamas aplaidžiai tvarkęs teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priimdami skundžiamą nuosprendį, padarė išvadą, kad kaltinamųjų L. K. ir M. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio sudėties (dalyko), todėl jie išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
5. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašė, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį, kuriuo M. M. ir L. K. išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymo, panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti 200 MGL (7532 eurų) baudą; L. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje bei paskirti 120 MGL (4519 eurų) dydžio baudą.
5.1. Skunde nurodė, jog skundžiamame nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinimas L. K. ir M. M. grindžiamas iš esmės vieninteliais duomenimis - specialisto išvadomis, kurios pateiktos remiantis kratų metų paimtais ir išvadą pateikusios specialistės selektyviai atrinktais duomenimis. Be to, teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau - FNTT) specialistės išvados prieštarauja teisės nuostatoms ir byloje surinktiems bei teisiamojo posėdžio metu surinktiems bei ištirtiems įrodymams.
5.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog priešingai nei nustatė apylinkės teismas, ikiteisminio tyrimo metu renkant faktinius duomenis, planuojant atlikti atskirus procesinius veiksmus, buvo pasirinkta tyrimo taktika bei nuspręsta, kad siekiant, greičiau, objektyviau atlikti ikiteisminį tyrimą į atskirus procesinius ikiteisminio tyrimo veiksmus vyks bei dalyvaus juose FNTT specialistas. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, siekiant išimti tyrimui reikšmingus dokumentus, dalyvavo FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos vyr. specialistė I. V., kuri pateikė informaciją kokius konkrečiai dokumentus tikslinga reikalauti, matė kokie konkrečiai dokumentai buvo išimti. Ikiteisminio tyrimo metu laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat eilę kartų teikė tyrimui reikšmingus dokumentus, todėl specialistė susipažinusi su visais dokumentais pateikė dvi išvadas 2016 m. lapkričio 29 d. Nr. 5-2/166/2016 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. Nr. 5-2/120/2017, kurios yra objektyvios, išsamios. Specialistė ištyrė ir atsakė į užduotyje pateiktus klausimus, kuriose pasisakė dėl konkrečios įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos procese susidarančių atliekų ir jų apskaitos, bei tuščios taros, kurios realus buvimas nepagrįstas apskaitos dokumentais.
5.3. Skunde pažymima, jog 2016 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/166/2016 nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų buhalterinės apskaitos nevedė, tik atliekų perdavimo tvarkymui išlaidas įrašė į veiklos sąnaudas. 2016 m. spalio 28 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo rasta jokių dokumentų patvirtinančių taros gavimą, išdavimą, grąžinimą ir plovimą. Specialistė nustatė, jog taros likučiai buvo nustatyti pagal iš įmonės kratos metu išimtus apskaitos registrus ir bendrovės teiktą inventorizacijos aprašą šiomis datomis: 2013 m. gruodžio 31 d.; 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. gegužės 31 d. 2013 m. gruodžio 31 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo 2516 vienetai, 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą 2632 vienetai, o pagal inventorizaciją tai pačiai datai 3335 vienetai, 2015 m. gegužės 31 d. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą buvo 2893 vienetai taros (konteinerių, statinių, talpų, europadėklų). 2014 m. gruodžio 31 d. likučiai skyrėsi tarp apskaitos registrų inventorizacijos aprašų duomenų. Inventorizacijos metu 4 (keturiomis) metalinėmis 200 ltr. talpos statinėmis buvo rasta mažiau, kaip kad nustatyta apskaitos registruose; taip pat 7 (septyniomis) 200 ltr. talpos statinėmis rasta mažiau, kaip kad nustatyta apskaitos registruose. Inventorizacijos metu 714 vienetų europadėklų rasta daugiau, kaip kad nurodyta apskaitos registruose. Įformindama inventorizaciją bendrovė pažeidė LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintas taisykles (redakcija galiojusi 2010 m. lapkričio 7 d, - 2014 m. gruodžio 31 d.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui teikė dokumentus, kad taros įsigijimas buvo įformintas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei pateikė tai paliudijančias PVM sąskaitas-faktūras ir atsiskaitymų su UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos atlikimo metu 2016 m. spalio 28 d. išimtame taros gavimo kiekine verte apskaitos registre „Gavimo žurnalas“ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., kuriame nurodoma taros tiekėjai, tačiau tiekėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtame apskaitos registre nenurodyta.
5.4. Skunde taip pat pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimesnis panaudojimas įsigytos taros (konteinerių, talpų, statinių, padėklų dokumentais neįformintas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių taros nurašymo aktų. 2016 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad bendrovė perka naudotą tarą, kuri iš karto nurašoma į sąnaudas, tačiau šių teiginių bendrovė nepagrindė apskaitos dokumentais, nepagrindė dokumentais kur ir kam veikloje naudojama nurašyta tara, kaip ji išduodama, kiek jos išduodama produktų fasavimui, kurį pagal vadovų paaiškinimus vykdo bendrovė. Atkreipiamas dėmesys, jog specialistė nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų didžiojoje knygoje likutyje 2014 m. sausio 1 d. įrašyta, galimai apskaitoje neegzistuojančios taros vertė, kuri 2014 m. sausio 1 d. dienai buvo 77019,296, 2014 m. gruodžio 31 d. dienai 74319,296, 2015 m. gegužės 31 d. dienai 74029,796. Atlikus tyrimą nustatyta, kad finansinėje atskaitomybėje balanse pirktų prekių skirtų perparduoti likutis padidintas neegzistuojančios taros verte. 2015 metų finansinėje atskaitomybėje balanse ir aiškinamajame rašte tara, kurios likutinė vertė 2015 m. gegužės 31 d. dienai 74029,796 atsargų grupėje neišskirta, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 4 straipsnį; 5 straipsnio 1 dalį; 6 straipsnio 2 dalį; 6 straipsnio 3 dalį 12 straipsnio 4 dalį; 16 straipsnio 1 dalį, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. 5-2/120/2017 papildė bei patvirtino ankstesnėje išvadoje nustatytas aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų buhalterinės apskaitos nevedė, nes tyrimui buvo pateiktas vienintelis apskaitos registras 61130 buhalterinė sąskaita Komunalinių atliekų, atliekų sąnaudos už 2015metus ir 2016 metus (36 priedas). Šiame apskaitos registre į sąnaudas įrašytos visos ūkinės operacijos vertine išraiška, susiję ne tik su atliekų perdavimu tvarkymui, tačiau ir su šiukšlių, kitų žaliavų šalinimu. Daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose dokumentuose jokių kitų atliekų apskaitos dokumentų nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros apskaitą vertine ir kiekine išraiška vedė formaliai, iš jos negalima nustatyti realių taros likučių, gavimų, išdavimų apyvartos, grąžinimų. Nevedė grąžintinos taros apskaitos pagal pirkėjus. Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ir iš karto į sąnaudas nurašė taros už 79715C, kurios tolesnis panaudojimas bendrovėje dokumentais nepagrįstas. Nustatyta, jog bendrovė gavusi tarą ją iš karto nurašė į sąnaudas, pasinaudodama LR Pelno mokesčio sudaryta galimybe, trumpalaikį turtą iš karto nurašyti, tuo sumažinant apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį. Taros, kaip matyti iš atlikto tyrimo kiekinės apskaitos nevedė, iš pateiktų dokumentų matyti, kad jos gavimo, išdavimo, grąžinimo, likučių nekontroliavo. Grąžintinos taros apskaitos pagal pirkėjus nevedė. Buvo įforminta, kad bendrovės veiklos procese susidaro didelės, virš 31,312 tūkstančių eurų išlaidos taros plovimui (nėra duomenų kokios buvo transporto išlaidos). Tuo bendrovė nesiekė išvengti bendrovei ekonomiškai nenaudingos veiklos ir sumažinti bendrovės sąnaudas. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 16 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatų reikalavimų, visiškai nevedė atliekų bei antrinių žaliavų apskaitos, neapskaitė taros gavimo, išdavimo, plovimo, nesurašė taros nurašymo aktų, dokumentais nepagrindė jos panaudojimo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
5.6. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė auditorės V. B. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacine išvada, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštais ir konsultacijomis, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštais. Skundo autoriaus pastebėjimu, baudžiamajame įrodinėjimo procese specialiąsias žinias gali taikyti du subjektai - baudžiamojo proceso kodekso keliamus reikalavimus atitinkantys ekspertas ir specialistas. Baudžiamajame kodekse tiesiogiai įtvirtintos dvi specialiųjų žinių panaudojimo formos - ekspertizės aktas ir specialisto išvada: baudžiamajame procese yra galimos dvi specialiųjų žinių panaudojimo formos - tai ekspertizės aktas ir objektų tyrimo pagrindu pateikta specialisto išvada. Nors Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu, tačiau šiuo pagrindu atliktų tyrimų rezultatai užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialiųjų žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tiri ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme ir šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis) - jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas - konsultacinė išvada, surašyta specialiųjų žinių turinčio asmens (BPK 95-96 straipsniai). Kai konsultacinė išvada prieštarauja baudžiamojoje byloje esančiam ekspertizės aktui (specialisto išvadai), prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį paprastai kviečiami ekspertizės aktą (specialisto išvadą) ir konsultacinę išvadą pateikę asmenys. Jei specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausos teisme metu nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateikto ekspertizės akto (specialisto išvados) išsamumu ar pagrįstumu Baudžiamojo proceso kodekso 286 straipsnyje nustatyta tvarka skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 1-337/2014, 2K-211-895/2018). Jei byloje pateikta konsultacinė išvada neatitinka BPK 20 straipsnyje nurodytų įrodymams keliamų reikalavimų, ja nesiremiama.
5.7. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas baudžiamojoje byloje priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi 2019 m. balandžio 10 d. auditorės R. U. surašyta konsultacine išvada, kuri realiai nesisieja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės ir finansinės veiklos tyrimu, nes auditorė tiesiog atsakė į išvadą užsakiusių atstovų jai pateiktus klausimus, daugumoje dėl pakuočių ir pakuočių apskaitos. Minėta auditorė visiškai netyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nesurašė nepriklausomos išvados, teikė teismui paaiškinimus nepagrįstus faktiniais dokumentais, paskaičiavimais, išvestinėmis priemonėmis nepagrindė savo teiginių, o tik vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės ir direktoriaus pateikta informacija, todėl tokio pobūdžio privatus tyrimas teismų praktikoje vertinamas kaip dokumentas, kuris neatitinka specialisto išvados ar ekspertizės akto, apibrėžto baudžiamojo proceso kodekse. Prokuroro įsitikinimu, kadangi auditorė netyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, todėl šia konsultacine išvada nėra pagrindo remtis vertinant kaltinamųjų veiksmus ir ji nevertintina kaip išsami ir patikima.
5.8. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog nors šioje baudžiamojoje byloje gynėjai, tiek teismas teikė paklausimus Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, savo sprendimą rėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštais ir konsultacijomis, tačiau šioms institucijoms nė karto nebuvo užduoti realūs klausimai susiję su UAB “(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu susijusiais klausimais. Apelianto teigimu, klausimai buvo pateikti teorinio pobūdžio, nepaaiškinus konkrečių aplinkybių, atsakymai gauti taip pat teorinio pobūdžio.
5.9. Prokuroro įsitikinimu, akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį baudžiamojoje grindė jį ne kvalifikuoto specialisto, kuris įstatymų nustatyta tvarka susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentais, bei visa bylos medžiaga ir pagal savo kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais surašė dvi ūkines finansines išvadas, bei konstatavo kaltinime įvardintus pažeidimus, tačiau sprendimą priėmė selektyviai remdamasis konsultacine UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, kurią pagal užsakymą, už atlygį pateikė su bylos medžiaga nesusipažinusi bei teorinio pobūdžio atsakymą teikusi auditorė, bei įmonėje auditą atlikusios auditorės V. B. parodymais, bei įvairiais raštais ir konsultacijomis. Skundo autoriaus teigimu, teisminio nagrinėjimo metu iškilus prieštaravimams tarp FNTT specialistės teikiamų išvadų ir konsulatcinės išvados teikusios auditorės, bei auditorės V. B. parodymų nebuvo imtasi priemonių paskirti ekspertizę prieštaravimams pašalinti.
5.10. Skunde nurodoma, jog M. M. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį: už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2 dalyje nurodoma, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą, tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir tai sukelia BK 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, tokiais atvejais pripažįstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).
5.11. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu ūkines finansines išvadas teikusios specialistės išvados 2016 m. lapkričio 29 d. Nr. 5-2/166/2016 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. Nr. 5-2/120/201 neprieštarauja byloje surinktai medžiagai (UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktiems bei kratos metu paimtiems dokumentams, liudytojos E. D. parodymams ir kt.), bei įstatymų nustatyta tvarka nepaneigtos byloje suriktais teismo patikrintais įrodymais, todėl prokuroro teigimu, nėra pagrindo jomis netikėti, o kadangi šioje byloje dėl aplaidžiai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis specialistės išvadomis, kurios aiškiai nurodė, kad negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl yra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 223 straipsnį.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą išteisintosios L. K. gynėjas advokatas R. Mištautas prašė, apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį nepakeistą, kadangi pirmosios instancijos teismas jokių baudžiamosios teisės taikymo ir jokių procesinių pažeidimų nepadarė.
7. Atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą išteisintojo M. M. gynėjas advokatas J. J. prašė, apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį nepakeistą.
8. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintosios L. K. gynėjas advokatas R. Mištautas ir išteisintojo M. M. gynėjas advokatas J. J. prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
9. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
11. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio (BK 2 straipsnio 3 dalis) ir, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltumas baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojamas, bet turi būti įrodytas (BPK 44 straipsnio 6 dalis), todėl teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi prokuroro apeliacinio skundo argumentais konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pagrįstai L. K. ir M. M. iš kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisino. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Ta aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka prokuroro lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą, prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Be to, remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apylinkės teismas išteisintųjų L. K. ir M. M., specialisčių parodymus, specialistų išvadas, konsultacines išvadas, Audito, apskaitos, turto vertinimo nemokumo valdymo tarnybos prie LR finansų ministerijos raštus, byloje esančius dokumentus bei kitus rašytinius įrodymus įvertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Teismas tyrė bei analizavo visus byloje esančius rodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė nuosprendyje išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia L. K. ir M. M. kaltės nebuvimą dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje. Teismas motyvuotai pagrindė savo sprendimą, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų nuostatų pažeidimo fakto.
13. Prokuroras apeliaciniame skunde nepateikia naujų reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų, o tik ginčija pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimą. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmęs išteisinamąjį nuosprendį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl L. K. ir M. M. nekaltumo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinimas L. K. ir M. M. grindžiamas iš esmės vieninteliais duomenimis - specialisto išvadomis, kurios pateiktos remiantis kratų metų paimtais ir išvadą pateikusios specialistės selektyviai atrinktais duomenimis. Be to, prokuroro manymu, teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog FNTT specialistės išvados prieštarauja teisės nuostatoms ir byloje surinktiems bei teisiamojo posėdžio metu surinktiems bei ištirtiems įrodymams. Teisėjų kolegija su šiais prokuroro skunde išdėstytais argumentais nesutinka.
14. Pažymėtina, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas tik neatsargiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-139/2016, 2K- P-305/2009).
15. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų visų trijų veikų sudėtys materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas ar netinkamas vykdymas buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nustatinėjama loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti - ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Tačiau šio objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio įrodinėjimas yra teismo, o ne specialistų ar ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik specialiomis žiniomis gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015). Nustatant kaltę dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismai neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, o būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, įvertinti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013, 2K-406-895/2015).
16. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje kaltinimai L. K. ir M. M. dėl aplaidaus tvarkymo teisės aktų reikalaujamos buhalterines apskaitos buvo grindžiami FNTT specialistės I. V. išvadomis, tai yra 2016 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada Nr. 5-2/166/2016 ir 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvada Nr. 5-2/120/2017.
16.1. 2016 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/166/2016 nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 4 dalį.: Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius, 16 straipsnio 1 dalį Apskaitos registrai, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 61129; 61130 ir 61131 buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai sudaryti tik po 2016 m. spalio 28 d. atliktos kratos. Į taros gavimai kiekine verte apskaitos registrą nebuvo įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų talpų, padėklų gavimas. Į taros išdavimai iš sandėlio kiekine verte apskaitos registrus nebuvo įrašyta visa informacija apie išduodamą tarą produktų fasavimui pačioje įmonėje. (6 t. b. l. 98, 135). Talpų likučiai skyrėsi tarp apskaitos registrų ir inventorizacijos aprašų duomenų. Inventorizacijos metu 4 (keturiomis) metalinėmis 200 ltr. talpos statinėmis buvo rasta mažiau, kaip kad nustatyta apskaitos registruose; taip pat 7 (septyniomis) 200 ltr talpos statinėmis rasta mažiau, kaip kad nustatyta apskaitos registruose. (6 t., b. l. 105); Bendrovė pažeidė LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010-11-07 - 2014-12-31): 15 p. nuostatas, kad buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę. Bendrovės apskaityti likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. dienai ne tik neatitinka inventorizuotiems, tačiau, įvertinus taros gavimą, išdavimą ir grąžinimą faktiškai neatitinka tyrimo metu nustatytiems likučiams, tuo pačiu ir inventorizuotiems, t. y įvairių talpų bendrovėje apskaityta, kad likutyje turėjo būti 1672 vnt., o pagal faktinius dokumentus jų 342 (-342) vienetų net nebuvo; 30 p. nuostatas, kad prieš prasidedant inventorizacijai, materialiai atsakingi asmenys raštiškai patvirtina, kad visi turto gavimo ir išdavimo dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui arba inventorizacijos komisijai, kad jokio neužpajamuoto arba neišduoto (nenurašyto) turto nėra. Raštiškus patvirtinimus taip pat pateikia atsakingi asmenys. UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. gruodžio 31 d. taros inventorizacijos apraše tokie duomenys neįrašyti; 52. p nuostatas, kad <...> inventorizavimo apraše turi būti dar šie papildomi rekvizitai: raštiškas patvirtinimas, kad visi pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o nurašytasis – išduotas, kuriame nurodomi paskutiniųjų pajamų ir išlaidų dokumentų numeriai ir datos. UAB „(duomenys neskelbtini)” teiktame 2014 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos apraše nenurodyta paskutiniai pajamų ir išlaidų dokumentai. (6 t., b. l. 105- 106); 21 straipsnis. Atsakomybė už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą 1) Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2) Už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu vadovas buvo M. M. (6 t., b. l. 135). Atliekant tyrimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio; 6 straipsnio 2 dalies; 12 straipsnio 1 dalies; 12 straipsnio 4 dalies; 16 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų, visiškai nevedė atliekų bei antrinių žaliavų apskaitos, neapskaitė taros gavimo, išdavimo, plovimo, nesurašė taros nurašymo aktų, dokumentais nepagrindė jos panaudojimo. Vadinasi dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 136; 12 t., b. l. 16-17). Minėtoje 2016 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/166/2016 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 str. Reikalavimai apskaitos informacijai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Nenurodyti dokumentai, jų numeriai, kurių pagrindu padaryti įrašai Skolų tiekėjams apskaitos registruose, nėra galimybės jų sutikrinti su pirminiais dokumentais. Atliekas sąnaudų apskaitos registruose įvardijo kitais, tikrovės neatitinkančiais pavadinimais (elektra, kitos žaliavos) Taros tiekėjų apskaitos registruose pateikta informacija nėra aiški, palyginama, o būtent įrašai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre, mokėjimai ar užskaitymai debeto dalyje, dalinai nepagrįsti dokumentais (nėra aišku kokiais dokumentais pagrįsti avansai, arba į mok. dalį įrašytos sumos). Taros gavimai vertine išraiška apskaitos registre nurodytos sumos vertine išraiška skiriasi nuo sumų pirminiuose apskaitos dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose), įrašai registre padaryti kitomis datomis, kaip kad pirminiuose dokumentuose (PVM sąskaitose- faktūrose), nenurodyta pirminio dokumento Nr., praktiškai sutikrinti ir nustatyti įrašų teisingumą nėra galimybės. Taros išdavimai iš sandėlio kiekine verte apskaitos registruose šie duomenys: siunt. Nr. (neaišku ar tai atitikmuo PVM sąskaitoms-faktūroms); siunt. data; užsak. Nr.; pirkėj.nr.; pavadinimas; užsakyta, išsiųsta (nenurodyta dokumentas, PVM sąskaitos-faktūros numeris, į kurią tara įrašoma nuline verte. Į šiuos registrus nebuvo įrašyta visa informacija apie išduodamą tarą produktų fasavimui pačioje įmonėje. Finansinėje atskaitomybėje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tarą, 2016 buhalterinėje sąskaitoje TARA apskaitoma 2015 m. sausio 1 d. dienai nebeegzistuojančios taros 74319,29 Eur sumai (6 t., b. l. 134- 135). 2014 metų didžiojoje knygoje likutyje 2014 m. sausio 1 d. įrašyta nurašytos, galimai apskaitoje neegzistuojančios (tara gavus bendrovėje iš karto nurašoma) taros vertė, kuri 2014 m. sausio 1 d. dienai buvo 77019,29 Eur, 2014 m. gruodžio 31 d.dienai 74319,29 Eur, 2015 m. gegužės 31 d. dienai 74029,79 Eur. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad finansinėje atskaitomybėje balanse pirktų prekių skirtų perparduoti likutis padidintas neegzistuojančios taros verte (6 t., b. l. 136). UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją: 2014 metais atliekų sąnaudas 116470,69 Eur (arba 402150Lt) nepagrįstai priskyrė elektrai (61124 buhalterinė sąskaita ELEKTRA). 2016 m. spalio 28 d. atliekant kratą, paprašius parodyti, kur buhalterinėje apskaitoje nurodomos atliekos, atspausdino 61124 buhalterinės sąskaitos ELEKTRA apskaitos registro išrašą, susijusį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ištaisė į ATLIEKOS. 2015 metais per 5 mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją: 13440 Eur (46405,63Lt) sumai atliekų sąnaudas nepagrįstai priskyrė žaliavoms ir kt. atliekoms (61130 buhalterinė sąskaita KITŲ ŽALIAVŲ, ATLIEKŲ SĄNAUDOS ) (6 t., b. l. 97); UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos atlikimo metu 2016 m. spalio 28 d. pateikė taros gavimo kiekine verte apskaitos registrus užvadintus „Gavimo žurnalas“ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., kuriuose nurodyta taros tiekėjai, tiekėjų surašytų PVM sąskaitų-faktūrų Nr., tiektos taros kiekis be kainos ir vertės. Minėtame registre visiškai neįrašyti įforminti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros gavimai (6 t., b. 106). Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad likutis talpų buvo 1556 vienetai, gauta 1126 vienetai, išduota 3854 vienetai, grąžinta 1263 vienetai, likutyje bendrovė apskaitė 1933 vienetus talpų. Pagal suvestinius duomenis (likutis +gavimas-išdavimas +grąžinimas) nustatytas likutis 91 vienetas. Skirtumas (trūkumas) 1842 vienetai talpų. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vestos apskaitos nėra galimybės nustatyti realaus talpų kiekio. Daroma išvada, kad tyrimui buvo pateikti ne visi talpų įsigijimo dokumentai arba tikrovės neatitinka apskaitos registro duomenys apie talpų išdavimą (grąžinimas buvo nustatytas pagal pirminius dokumentus-krovinio važtaraščius) (6 t., b. l. 114). Taros vertę paliko apskaitoje, kai pati tara nurašyta. Finansinėje atskaitomybėje nurodyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie tarą, 2016 buhalterinėje sąskaitoje TARA apskaitoma 2015-01-01 dienai nebeegzistuojančios taros 74319,29 Eur sumai. 2014 metų finansinėje atskaitomybėje (11 t., b. l. 16- 41), balanse ir aiškinamajame rašte tara, kurios likutinė vertė 74319,29 Eur (arba 256609,64 Lt) atsargų grupėje neišskirta. Tačiau įvertinus duomenis iš viso matyti, kad pirktų prekių skirtų perparduoti likutis padidintas neegzistuojančios taros verte, nes kaip matyti galutiniai duomenys tiek pagal finansinę atskaitomybę, tiek pagal didžiąją knygą yra vienodi 3282964 Lt (skirtumas tik 1 Lt galėjo susidaryti dėl apvalinimo) arba 950812 Eur (6 t., b. l. 117- 118). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 5 straipsnio 1 dalį Piniginis matas, kad apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą, o prireikus – ir litą, ir užsienio valiutą. 2014 metais likučiai Skolų tiekėjams nustatyti tik Eur, nors 2014 metais apskaitą turėjo vesti litais arba litais ir eurais. Taros tiekėjų apskaitos registruose 2014 metais likučiai nustatyti tik EUR, nors 2014 metais apskaitą turėjo vesti litais arba litais ir eurais. 2014 metų Didžioji knyga pateikta EUR nors turėjo būti suvesta litais arba litais ir eurais (6 t., b. l. 135). Taros gavimai vertine išraiška apskaitos registrai, nurodant buhalterinę sąskaitą 61114 Pakavimo medžiagų sąnaudos (8 t., b. l. 81- 88) laikotarpiu 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.. 2014 metų duomenys įrašyti Eur, nors to laikotarpio apskaita turėjo būti vedama litais arba ir eurais, ir litais (6 t., b. l. 116). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalį. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Skirtumai tarp didžiosios knygos ir to paties laikotarpio atliekų apskaitos registrų 2014 metais po patikslinimo skiriasi 594 Eur, o 2015 m. per 5 mėnesius po patikslinimo skiriasi 205 Eur, vadinasi į apskaitą buvo neįrašytos visos ūkinės operacijos. Taros gavimai kiekine verte apskaitos registrą neįrašyta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintų talpų, padėklų gavimas. (6 t., b. l. 135). Grąžinamos taros, kurią plaunant susidaro atliekos, apskaitos dokumentai (pajamavimo), apskaitos registrai nesudaryti (6 t., b. l. 116- 117). Taros likučių apskaita pagal atskirus taros pavadinimus (pvz. statinė 120 ltr talpos, konteineris 1m3 talpos, europadėklas ir t.t.), nurodant jų likutį, gavimą (grąžinimą), išlaidavimą (nurašymą, išdavimą), išvedant likutį laikotarpio pabaigai nevesta. Dėl to taros likučių nustatyti nėra galimybės. (6 t., b. l. 117). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 6 straipsnio 3 dalį Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas, kad ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Taros tiekėjų apskaitos registruose nurodyta operacijos data, operacijos tipas (fakt.;mok.;), bendrovės suteiktas Nr. (numerio kilmės nustatyti nėra galimybės), dokumento Nr. (sąskaitos/faktūros), kreditas Lt (nenurodyta buhalterinių sąskaitų Nr.), debetas Lt (nenurodyta buhalterinių sąskaitų numeriai), t. y. dvejybiniai įrašai nurodant buhalterinių sąskaitų numerius apskaitos registre nedaryti. Taros gavimai kiekine verte apskaitos registrai (Minėtuose apskaitos registruose nenurodyta buhalterinių sąskaitų numeriai, nėra dvejybinio įrašo nurodant buhalterinių sąskaitų numerius (6 t., b. l. 135). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 12 straipsnio 4 dalį Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. 16 straipsnio 1 dalį. Apskaitos registrai, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 61129; 61130 ir 61131 buhalterinių sąskaitų apskaitos registrai sudaryti tik po 2016 m. spalio 28 d. atliktos kratos. Nesurašyti taros plovimo apskaitos registrai (6 t., b. l. 135). Taros likučių sandėlyje apskaitos registrai kiekine išraiška: 2013 m. gruodžio 31 d. dienos stoviui, 2014 m. gruodžio 31 d. dienos stoviui, 2015 m. gegužės 31 d. dienos stoviui Apskaitos registruose vieneto kaina nurodyta 0 (nulinė), vertė taip pat nurodyta 0 (nulinė). Pažymėtina, kad apskaitos registrai nebuvo sudaryti, kratos metu atspausdintuose registruose, vertinant inventorizacijos dokumentus ir taros apyvartos dokumentus, nebuvo įrašyta visi duomenys, duomenys šiame apskaitos registre skyrėsi nuo inventorizacijos duomenų, suvedus taros apyvartas ir nustačius likučius, buvo padaryta išvada, kad tyrimui galimai nebuvo pateikti visi taros gavimo dokumentai, nes likučiai nesutapo su apskaitos registruose nurodytais likučiais (6 t., b. l. 115). UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr.370 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo" patvirtintų taisyklių (redakcija galiojusi 2010-11-07 – 2014-12-31): 63 punkto nuostatas, kad, remiantis inventorizavimo aprašais, faktiški inventorizuotų objektų likučiai sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną. Radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” 2014 m. gruodžio 31 d. apskaityta buhalterinėje apskaitoje taros likučiai bendroje sumoje 703 vienetų skiriasi nuo inventorizuotų, tačiau sutikrinimo žiniaraštis nesudarytas (6 t., b. l. 136).
16.2. 2017 m. rugsėjo 7 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/120/2017 nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taros gavimo PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo dokumentus, atsiskaitymų istorijų su šiomis įmonėmis apskaitos registrus. 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registrų fragmentus už 2015 metus ir 2016 metus, iš kurių matyti tik į sąnaudas nurašytos taros vertė ir nurašymo data. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta 27 IBC konteineriai, kurių vertė 1045,44 Eur su PVM. Tyrimui pateiktas apskaitos registras GAVIMAI, kur šie konteineriai įrašyti į apskaitą kaip GRĄŽINTINAS KONTEINERIS (tirpikliams). Tyrimui pateiktas 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registro fragmentas (13 t. b. l. 55- 60) iš kurio matosi, kad konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 864 Eur nurašyti į sąnaudas, nurašymo aktų nėra, kokių nors kitų dokumentų patvirtinančių nurašymą nėra. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu gauta 40 vnt. 1000 ltr. talpos konteinerių, kurių vertė 2027,00€ su PVM. Tyrimui pateiktas apskaitos registras GAVIMAI, kur šie konteineriai įrašyti į apskaitą kaip GRĄŽINTINAS KONTEINERIS (Chemija). Tyrimui pateiktas 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registro fragmentas (13 t. b. l. 61- 68) iš kurio matosi, kad konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 1675,00 Eur nurašyti į sąnaudas, nurašymo aktų nėra, kokių nors kitų dokumentų patvirtinančių nurašymą, nėra. Transportavimo dokumentų nėra. Apmokėjimo dokumentų nėra. 4431 buhalterinėje sąskaitoje SKOLOS TIEKĖJAMS, nurodyta, kad daryta užskaita, tyrimui teiktuose tai patvirtinančių dokumentų nėra. Tyrimui pateiktame apskaitos registre GAVIMAI (b. l. 13 t. 108- 110 l.) nurodyta kad iš (duomenys neskelbtini) gauta 8 vnt. grąžintini konteineriai (Chemija), 1vnt. grąžintina statinė 200 l. talpos; iš Biok labora gauta 6 vnt. grąžintinos statinės 120 l. talpos, inventorizacijos rezultate gauta 50 vnt. grąžintinos statinės 150 l. talpos, 73 vnt. grąžintinos statinės 200 l. talpos. Šie įrašai apskaitos registruose apie talpų įsigijimą dokumentais nepagrįsti (11 t. b. l. 198- 199). Tyrimui pateiktas 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registro fragmentas (13 t. b. l. 69- 107) iš kurio matosi, kad konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 81136,00 Eur (Išskyrus 44 vnt. 3960 Eur sumai) nurašyti į sąnaudas 77176 Eur sumai, nurašymo aktų nėra, kokių nors kitų dokumentų patvirtinančių nurašymą nėra (12 t. b. l. 1). Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 straipsnio. Reikalavimai apskaitos informacijai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku;3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (11 t., b. l. 198- 199, 12 t., b. l. 8). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 6 str. 2d. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu: 1230 vnt talpų 98.174,56 Eur gavimas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje, neįrašyta į apskaitos registrą GAVIMAI (12 t., b. l. 8). 2017 m. rugsėjo 7 d. specialistas pateikė išvadą Nr. 5-2/120/2017, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 str. Reikalavimai apskaitos informacijai, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Tyrimui buvo pateiktas 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registras (13 t., b. l. 111- 119), kuriame įrašyta visų, ne tik taros ir padėklų UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakavimo medžiagų sąnaudos už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš viso 50029,40 Eur sumai ir šios buhalterinės sąskaitos fragmentai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“- 864 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1675 Eur sumai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 77176 Eur sumai, iš viso 79715 Eur sumai. Vadinasi 61114 buhalterinės sąskaitos PAKAVIMO MEDŽIAGŲ SĄNAUDOS apskaitos registre įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. sąnaudų suma nurodyta 29685,60 Eur (79715 -50029,40) mažesnė, kaip vien tik nurašytos taros ir padėklų (12 t., b. l. 2). UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė skirtingus duomenis apie taros likučius 2015 m. gruodžio 31 d. dienai; Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. pagal apskaitos registrą ĮTRAUKTI KONSIGNACIJOS PREKES 1542vnt.; Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. pagal Apskaitos registras FAKTŪROS be sumų 2414vnt; Likutis 2016 m. sausio 1 d. pagal tą patį apskaitos registrą FAKTŪROS be sumų 1507vnt; Likutis 2015 m. gruodžio 31 d. Apskaitos registras SIUNTIMAI be sumų –(minus) 583vnt; Likutis 2016 m. sausio 1 d. Apskaitos registras SIUNTIMAI be sumų 1381 vnt.; Pagal inventorizacijos duomenis 2015 m. gruodžio 31 d. likutis 1820 vnt. Vadinasi, kažkuriuose tyrimui pateiktuose dokumentuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, dėl to negalima nustatyti realių taros likučių 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2016 m. sausio 1 d. dienai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė skirtingus duomenis apie taros likučius 2016 m. gruodžio 31 d. dienai. Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. pagal apskaitos registrą ĮTRAUKTI KONSIGNACIJOS PREKES 1592vnt.; Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. pagal Apskaitos registras FAKTŪROS be sumų 3704 vnt.; Likutis 2016 m. gruodžio 31 d. Apskaitos registras SIUNTIMAI be sumų –(minus) 983 vnt.; Likutis 2016 m. sausio 1 d. Apskaitos registras SIUNTIMAI be sumų 1381 vnt.; Pagal inventorizacijos duomenis 2016 m. gruodžio 31 d. likutis 2702 vnt. Vadinasi, kažkuriuose tyrimui pateiktuose dokumentuose įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, dėl to negalima nustatyti realių taros likučių 2016 m. gruodžio 31 d. dienai (12 t., b. l. 4-5). Tyrimui buvo pateikti du apskaitos registrai, o jų reikšmių negalima nustatyti dėl šių priežasčių: nesuprantama informacija įrašyta į šiuos registrus, nepagrįsta dokumentais, būtent: Tipas –kred.; Nuoroda – nurodytas skaičius, kurio pateiktuose dokumentuose nėra, Pirk./ Tiek. – neaišku, ar tai pirkimas ar tiekimas, patalpa – (duomenys neskelbtini), neaišku, kuo tai susiję su ūkine operacija, nesuteikta buhalterinės sąskaitos Nr. (kad ir užbalansinės) arba tikslus apskaitos registro pavadinimas, šiuo atveju užvardinta FAKTŪROS ir SIUNTIMAI, neaišku aplamai kokias ūkines operacijas juose atvaizdavo. Iš šios apskaitos matyti, kad galimai pačios taros net nebuvo, o buvo tik surašyti ir apmokėti dokumentai. Nenurodyta dokumento, kurio pagrindu įrašyta ūkinė operacija numeris, nėra apskaitos iš kurios matytųsi likutis, gavimas, išlaidavimas, grąžinimas, pagal kiekvieną taros rūšį ir pagal kiekvieną taros vartotoją. Vadinasi, iš taip vestos taros apskaitos jos įrašų teisingumo nustatyti negalima (13 t., b. l. 3-4). UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 864 Eur nurašyti į sąnaudas, nurašymo aktų nėra, jokių kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą nėra. Konteinerių gavime niekas nepasirašęs, transportavimo dokumentų nėra. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” gauti konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 1675,00 Eur nurašyti į sąnaudas, nurašymo aktų nėra, kitų dokumentų, patvirtinančių nurašymą bei taros panaudojimą, nėra. Apskaitos registre GAVIMAI nurodyta kad iš (duomenys neskelbtini) gauta 8 vnt. grąžintini konteineriai (Chemija), 1 vnt. grąžintina statinė 200 l. talpos; iš Biok labora gauta 6 vnt. grąžintinos statinės 120 l. talpos, inventorizacijos rezultate gauta 50 vnt. grąžintinos statinės 150 l. talpos, 73 vnt. grąžintinos statinės 200 l. talpos. Šių talpų įsigijimo dokumentų tyrimui pateiktuose nėra. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” konteineriai, kurių įsigijimo vertė be PVM 81136,00 Eur (išskyrus 44 vnt. 3960 Eur sumai) nurašyti į sąnaudas 77176 Eur sumai, nurašymo aktų nėra, kitų dokumentų patvirtinančių nurašymą ar konteinerių panaudojimą veikloje, nėra (12 t., b. l. 8).
16.3. Nors tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde prokuroras besąlygiškai rėmėsi minėtomis specialistės I. V. išvadomis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas atlikęs išsamų byloje surinktų duomenų analizę ir vertinimą, taip pat ėmęsis visų įmanomų procesinių veiksmų byloje nustatytiems neaiškumams ir prieštaravimams pašalinti, padarė pagrįstą išvadą, jog specialistės pateiktos išvados, remiantis kuriomis buvo grindžiamas L. K. ir M. M. pareikštas kaltinimas, yra prieštaraujančios teisės aktų nuostatoms ir byloje surinktiems bei teisiamojo posėdžio metu surinktiems ir ištirtiems įrodymams, todėl vertintinos kritiškai.
16.4. Atkreiptinas dėmesys, jog prokuroras apeliaciniame skunde kvestionuoja kitų byloje esančių asmenų, turinčių specialių žinių, išvadas ir paaiškinimus, tačiau vadovaujantis teismine praktika teismas privalo ištirti visus byloje surinktus įrodymus ir įvertinti juos nesuteikdamas nei vienam iš jų pranašumo prieš kitus įrodymus. Pažymėtina, kad specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-374-67772016). Be to, pažymėtina, kad specialių žinių panaudojimas naujų įrodymų nesukuria. Specialisto išvadoje tik apibendrinamos ir vertinamos faktinės aplinkybės ir informacija esanti dokumentuose. Įrodinėjimo procese vyksta specialisto išvados tyrimas, patikrinimas, vertinimas. Tik visapusiškas, išsamus ir objektyvus specialisto išvados vertinimas yra garantija, kad teismas baudžiamąją bylą išnagrinės ir išspręs teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Nagrinėjamu atveju, vertinant L. K. ir M. M. kaltinimą grindžiančius įrodymus, pažymėtina, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo gauti objektyvūs duomenys, patvirtinantys jog specialistės I. V. pateiktos išvados ir duoti paaiškinimai yra prieštaraujantys norminiams aktams, reglamentuojantiems pakuočių atliekų apskaitą, juose konstatuotas iš esmės klaidingas ir formalus buhalterinis vertinimas, bei klaidingai nustatytas priežastinis ryšys tarp buhalterinės apskaitos neatitikimų (pažeidimų) ir dėl jų neva kilusių padarinių. Tai patvirtina ir bylą pateikta specialistės R. U. 2019 m. balandžio 10 d. Konsultacine išvada Nr. 190401 (29 t. b. l. 43-53), taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu teismo iniciatyva į bylą gauti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsakymai: 2019 m. gegužės 2 d. raštas Nr.(6.18)D2-1207 (29 t. b.l.5-7); 2019 m. spalio 11 d. raštas Nr.(6.18)D2-2762 (30 t. b.l. 20); 2019 m. gruodžio 6 d. raštas Nr.(6.18) D-3288 (31 t. b. l. 24 -25); Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio 19 d. raštas Nr.(18.9-31-lE)RM-33907 (30 t. b. l. 150-151). Teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį pagrįstai rėmėsi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje paskelbtu išaiškinimu - konsultacija Nr. KD- 5145 (30 t. b. l. 37) specialistės R. U. duotais paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu, specialistės V. B. duotais paaiškinimais, pateiktais į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus dokumentais: darbo sutartimi iš kurios matyti, kad M. M. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius (6 t., b. l. 158-160), L. K. – buhalterė (6 t., b. l. 161-162); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įstatais, kuriuose nustatyta, kad bendrovės vadovo kompetencija atitinka nustatytąją Akcinių bendrovių įstatyme (7 t., b. l. 11); 2015 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.2015/V-1027 iš kurio matyti, jog įmonėje nustatyta susidarančių atliekų žurnalo pildymo taisyklių tvarka (7 t., b. l. 67); įmonėje pildomu ir tvarkomu atliekų tvarkymo apskaitos žurnalu, atliekų susidarymo apskaitos žurnalu (12 t., b. l. 18-51), atliekų tvarkymo apskaitos ataskaita ir atliekų susidarymo apskaitos ataskaita (12 t, b. l. 52-63, 64-67); mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijomis iš kurių matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokėjo mokesčius už teršimą pakuotės atliekomis 2014 m., 2015 m. (7 t., b. l. 180-185); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. patvirtinta Apskaitos politika (10 t., b. l. 181-193); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų rinkiniais už 2014, 2015 m. kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada (11 t., b. l. 16-57); UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijomis už 2015, 2016 m. (13, b. l. 18-23), mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijomis už 2015, 206 m. (13 t., b. l. 53-54); 2013 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr.2013V/0501, kuriuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ reglamentuota pakuočių priskyrimo pakartotiniams naudojimui tvarka (30 t., b. l. 64), nustatyta apmokestinamosios pakuotės apskaitos vedimo tvarka (30 t., b. l. 67-69), atliekų tvarkymo apskaitos žurnalų pildymo tvarka (30 t., b. l. 71-83); 2012 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.2012V/0701 kuris patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. liepos 1 d. pirktos naudotos taros (konteinerių, statinių) vertė iš karto nurašytina į sąnaudas (30 t., b. l. 159), taip pat išteisintojo M. M., išteisintosios L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kurie tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, neprieštarauja ir vienas kitą papildo.
Šalies argumentai
17. Prokuroras remdamasis specialistės išvada Nr. 5-2/166/2016 apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų buhalterinės apskaitos nevedė, tik atliekų perdavimo tvarkymui išlaidas įrašė į veiklos sąnaudas. 2016 m. spalio 28 d. kratos metu adresu nebuvo rasta jokių dokumentų patvirtinančių taros gavimą, išdavimą, grąžinimą ir plovimą. Specialistė nustatė, jog taros likučiai buvo nustatyti pagal iš įmonės kratos metu išimtus apskaitos registrus ir bendrovės teiktą inventorizacijos aprašą. 2014 m. gruodžio 31 d. likučiai skyrėsi tarp apskaitos registrų inventorizacijos aprašų duomenų. Inventorizacijos metu 4 (keturiomis) metalinėmis 200 ltr. talpos statinėmis buvo rasta mažiau, kaip kad nustatyta apskaitos registruose; taip pat 7 (septyniomis) 200 ltr. talpos statinėmis rasta mažiau, kaip kad nustatyta apskaitos registruose. Inventorizacijos metu 714 vienetų euro padėklų rasta daugiau, kaip kad nurodyta apskaitos registruose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui teikė dokumentus, kad taros įsigijimas buvo įformintas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei pateikė tai paliudijančias PVM sąskaitas-faktūras ir atsiskaitymų su UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kratos atlikimo metu 2016 m. spalio 28 d. išimtame taros gavimo kiekine verte apskaitos registre „Gavimo žurnalas“ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., kuriame nurodoma taros tiekėjai, tačiau tiekėjo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtame apskaitos registre nenurodyta. Prokuroras taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimesnis panaudojimas įsigytos taros (konteinerių, talpų, statinių, padėklų) dokumentais neįformintas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui nepateikė jokių taros nurašymo aktų. 2016 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad bendrovė perka naudotą tarą, kuri iš karto nurašoma į sąnaudas, tačiau šių teiginių bendrovė nepagrindė apskaitos dokumentais, nepagrindė dokumentais kur ir kam veikloje naudojama nurašyta tara, kaip ji išduodama, kiek jos išduodama produktų fasavimui, kurį pagal vadovų paaiškinimus vykdo bendrovė.
17.1. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina kad UAB “(duomenys neskelbtini)”, nuo 2012 m. liepos 1 d. vadovaujantis direktoriaus M. M. įsakymu, taros vertė pagal sąskaitas faktūras yra nurašoma tiesiai į sąnaudas, todėl papildomai nurašymo aktai bendrovėje nesudarinėjami. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apklausti išteisintieji L. K. ir M. M. parodė, kad taros vertė, nuo 2012 m. liepos 1 d. pripažįstama sąnaudomis, vadovaujantis minėtu bendrovės direktoriaus M. M. įsakymu, kuris atitinka verslo apskaitos standartus, buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus. Tara (konteineriai ir statinės) nėra produktas, kuriuo prekiauja UAB “(duomenys neskelbtini)”, ji yra naudojama produktams perpilti iš tiekėjo talpų, sandėliuoti arba pristatyti klientams, t. y. tik pagalbinė priemonė parduodant produkciją. Pagal UAB “(duomenys neskelbtini)” apskaitos politiką bei direktoriaus M. M. įsakymą, nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigyta tara nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto objektas, kadangi įgytos taros vertė iš karto pripažįstama bendrovės sąnaudomis. Kaip matyti, iš į bylą dar ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta UAB “(duomenys neskelbtini)” auditorės R. U. 2019 m. balandžio 10 d. konsultacinė išvada Nr. 190401, kurioje nurodoma, jog įsigyta pakuotė laikytina trumpalaikiu turtu, nes vadovaujantis 2-o VAS nuostatomis: trumpalaikis turtas - turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo IX-675 13 str. 4 dalį: Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ar šio Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodytai naudai teikti trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti. Apibendrinant, kai įmonė įsigyja pakuotes ir jas perduoda naudojimui: produktams sandėliuoti, supakuoti ir pateikti produktų pirkėjams, įsigytų pakuočių vertę galima pripažinti sąnaudomis. Buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai ir Verslo apskaitos standartai reglamentuoja turto ir sąnaudų pripažinimo apskaitą vertine išraiška, tačiau nenustato jokių perduotos naudoti arba sunaudotos veikloje pakuotės kiekių apskaitos taisyklių. Tokios pakuotės t. y. jos vertės, pripažintos sąnaudomis, nebėra apskaitoje, jos vertė pripažinta sąnaudomis. Įmonė pati sprendžia, ar tvarkyti tokios naudojamos pakuotės apskaitą ir kaip tai daryti. Apibendrinant po pakuočių vertės pripažinimo sąnaudomis nei vertė nei kiekiai tai nėra buhalterinės apskaitos objektas. Atskiri taros tiek jų apskaitos registrai, taros gavimo kiekine išraiška apskaitos registrai, grąžinamos taros kiekių apskaitos registrai, taros plovimo apskaitos registrai buhalterinėje apskaitoje nėra privalomi. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 2 dalyje nustatyta «Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius...». Nurašymo aktu kaip po tokiu dokumentu, jų formos ar privalomo buvimo nereglamentuoja nei buhalterinę apskaitą nei pakuočių ir pakuočių atliekų apskaitą reglamentuojantys teisės aktai. Tai yra dokumento pavadinimas, kuris dažnai praktikoje yra kitoks pvz. medžiagų sunaudojimo aktas, perdavimo aktas, sąnaudų pripažinimo aktas, pažyma, suvestinė, žiniaraštis ir pan. Svarbiausiai dokumente yra turinys, kuris gali būti išreiškiamas įvairia forma. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 str. 1 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovautis VAS bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą. 2-je šio straipsnio dalyje nustatyta, kad patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodyti taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę, finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai bei apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaujamasi registruojant ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus. Teisiamojo posėdžio metu apklausta auditorė R. U. kaip specialistė, visiškai patvirtino savo 2019 m. balandžio 10 d. konsultacinę išvadą Nr. 190401.
17.2. Nors specialistė I. V. specialisto išvadose, bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme laikėsi pozicijos, kad tam, jog turtas, šiuo atveju tara/pakuotė, būtų pripažintas sąnaudomis nepakanka vien tik iš pardavėjo gautų PVM sąskaitų faktūrų ir įmonės direktoriaus įsakymo, būtina, kad būtų dar koks nors nurašymą/pripažinimą sąnaudomis pagrindžiantis dokumentas, pvz. nurašymo aktas, ar kt., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokia specialistės poziciją vertintino kritiškai.
17.3. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje buvo paskelbta priešinga specialistės I. V. nuomonei konsultacija Nr.KD-5145, jog išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti PVM 80 straipsnyje privalomi rekvizitai. Be šių rekvizitų PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodytas prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) kodas (jeigu jis fizinis asmuo, - PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, - asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris), taip pat pirkėjo (kliento) pavadinimas ir kodas (jeigu jis fizinis asmuo - to asmens vardas, pavardė ir PVM mokėtojo kodas, o jeigu jis jo neturi, - asmens pasirinkimu arba asmens kodas, arba individualios veiklos vykdymo pažymos numeris). Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal sąskaitą faktūrą, jeigu joje be Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra nurodyti papildomi apskaitos dokumentų rekvizitai pagal 2002 m. gegužės 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 780. Nuo 2016 m. sausio 1 d. sąskaitos faktūros pripažįstamos juridinę galią turinčiais dokumentais be asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti, parašo (-ų). Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal pardavėjo išrašytą ir pirkėjui elektroniniu paštu Word, PDF ar kitu formatu perduotą sąskaitą faktūrą, jeigu tokioje pirkėjo sąskaitoje faktūroje yra nurodyti anksčiau minėti sąskaitai faktūrai privalomi rekvizitai. Prie PVM sąskaitų faktūrų pridėti: PVM sąskaitos faktūros gali būti ir elektroninės.
17.4. Taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gauti ir Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM raštai, viename iš jų 2019 m. gegužės 2 d. Nr. (6.18) D2-1207 dėl taros apskaitos nurodyta, jog pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsnį Apskaitos politika apskaitos politiką apskaitai tvarkyti ir finansinėms atskaitoms sudaryti turi parinkti ūkio subjektas, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Pagrindiniai reikalavimai apskaitos politikai yra nustatyti 1-ojo verslo apskaitos standarto “Finansinė atskaitomybė” VIII skyriuje Apskaitos politika (32-34 punktai). Pagal standarto 32 punktą nustatydama apskaitos politiką, įmonė turi iš galimų metodų apskaitos tvarkymo patirties pasirinkti tokią, kad finansinėse ataskaitose pateikiami rodikliai teisingai parodytų finansinė būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Įmonės pasirinkta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė nustatoma laikantis l-ojo verslo apskaitos standarto X skyriuje nurodytų informacijos reikšmingumo nustatymo reikalavimų. Jei įmonės veikloje naudojamos taros įsigijimo savikaina yra mažesne už įmonės nusistatytą minimalią vertę, pagal kurią turto objektai priskiriami ilgalaikiam materialiajam turtui, tai tara neatitinka 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas" 7.4 punkto požymio ir šis standartas taros apskaitai netaikomas. Šios taros apskaitai įmone gali taikyti paprastesnį apskaitos būdą, t. y. 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos nuostatas“. Kadangi vedama vien tik kiekinė turto apskaita faktiškai nedaro įtakos įmonės turto vertei ir pardavimo savikainai, todėl ji buhalterinei apskaitai nepriskiriama. Vadovaujantis šiomis nuostatomis kiekinė grąžintos taros apskaita gali būti tvarkoma pagal poreikį kituose (ne balansinių sąskaitų) registruose, kurių turinį ir skaičių įmonė turėtų nusistatyti apskaitos politikoje.
17.5. Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM, 2019 m. spalio 11 d. rašte Nr. (6.18) D2-2762 dėl taros apskaitos nurodyta, jog Verslo apskaitos standartai Įmonių vidaus dokumentų sudarymo tvarkos nereglamentuoja. Įmonėje naudojamus apskaitos dokumentus (buhalterines pažymas, nurašymo aktus, avanso apyskaitas, skolų suderinimo aktus ir t. t.) ir jų surašymo tvarką Įmonė nusistoto savo vidaus apskaitos taisyklėse ir taip vykdo įmonės vidaus kontrolę. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos Įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Atsižvelgiant į minėtas Įstatymo nuostatas, atsargų nurašymui naudojamų vidiniu dokumentų formą ir jų surašymo tvarką Įmonės vadovas, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas ir veiklos pobūdį, turi nusistatyti Įmonės vidaus apskaitos taisyklėse. Jei nupirkta tara/pakuotė iš karto atiduodama naudoti Įmonės veikloje, jos įsigijimo išlaidos iškarto nurašomos i sąnaudų sąskaitą. Atiduota naudoti tara galėtų būti registruojama nebalansinėse sąskaitose ir vedama jų kiekinė apskaita, jei Įmonei vidaus kontrolės tikslais reikalinga tokia informacija.
17.6. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į pirmosios instancijos teismo paklausimą, 2019 m. lapkričio 19 d. atsakyme Nr. (18.9-31-1E) RM33907 nurodė, jog PVM sąskaitoms faktūromis prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas laikantis PVM įstatymo 78 ir 79 straipsnių nuostatų. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti PVM įstatymo 80 straipsnyje nustatyti privalomi rekvizitai bei prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo bei prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) kodai, išskyrus atvejus, kai viena PVM sąskaita faktūra įforminamos kelių PVM mokėtojų ar keliems asmenims bendrai teikiamos prekės ar perkamos paslaugos. Vadovaujantis PVM įstatymo 79 straipsnio 13 dalies ir 80 straipsnio 9 dalies nuostatomis, nuo 2013-01-01, kai pateiktų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė (įskaitant PVM) neviršijo 345 litų, o nuo 2015 m. sausio 1 d., kai patiektų prekių ir (arba) suteiktų paslaugų vertė (įskaitant PVM) neviršija 100 eurų, gali į išrašoma supaprastina PVM sąskaita faktūra. Išlaidos gali būti pripažintos sąnaudomis pagal suprastintą PVM sąskaitą faktūrą tuo atveju, jeigu, be aukščiau minėtų PVM įstatymo 80 straipsnyje statytu rekvizitų, pirkėjo pageidavimu yra nurodytas prekių arba paslaugų pirkėjo pavadinimas, taip prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo ir prekių arba paslaugų pirkėjo kodai, išskyrus tuos atvejus, kai PVM sąskaita faktūra įforminamos kelių PVM mokėtojų ar keliems asmenims bendrai tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos. Pažymėtina tai, kad pagal PMĮ nuostatas turtas priskiriamas ilgalaikiam ar trumpalaikiam, įžvelgiant į turto pobūdį, jo naudojimo vienete laiką bei įsigijimo kainą. Per vienerius metus visiškai naudojamas turtas laikomas trumpalaikiu neatsižvelgiant į šio turto kainą. Todėl turtas, kurio vertė mažesnė už nusistatytąją pagal PMĮ 13 str. 3 dalį, nors ir naudojamas ilgiau kaip vienerius metus, pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu taip pat laikomas trumpalaikiu, kuris laikomas sunaudotu iš karto, o palaipsniui, kaip ilgalaikis turtas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vieneto įsigyto trumpalaikio turto, šiuo atveju konteinerių, įgijimo kaina pagal aukščiau minėtus įsigijimo dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras/sąskaitas faktūras ir sumokėjimo už juos dokumentus (banko pavedimus arba kasos pajamų orderio kvitus/pinigų mokėjimo kvitus, jeigu sumokama grynais pinigais) gali būti įskaitoma į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas, t. y. konteineriai, pradėtas naudoti vieneto veikloje pagal vieneto vidaus politikoje nustatytą tvarką, t. y. vadovo įsakymą ar tiesiog rezoliuciją ant pirkimo dokumento, kad turtas įvedamas į eksploataciją.
17.7. Be to, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM, 2019 m. gruodžio 6 d. rašte Nr. (6.181) D2-3288 nurodyta, jog jei trumpalaikis turtas iš karto atiduodamas naudoti įmonės veikloje, jo įsigijimo išlaidos iš karto nurašomos į sąnaudų sąskaitą. Ar nurašytą turtą registruoti nebalansinėse sąskaitose, kol jis naudojamas įmonės veikloje, įmonė sprendžia pati. BAĮ 8 straipsnyje nurodyta, kad valdymo (vidaus) apskaitos sistemą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais, įmonės vadovas parenka ir patvirtina įmonės apskaitos politiką, t. y. apskaitos principus, metodus ir taisykles skirtas apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti. Verslo apskaitos standartai nereglamentuoja atiduoto naudoti įmonės veikiojo, t. y. nurašyto į sąnaudas, trumpalaikio turto apskaitos. Toks turtas galėtų būti registruojamas nebalansinėse sąskaitose, jei įmonei vidaus kontrolės tikslais reikalinga tokia informacija. Įmonė nebalansinių sąskaitų apskaitą (kiekine ir (arba) vertine išraiška) pasirenka savo nuožiūra. Sudarant finansines ataskaitas nebalansinių sąskaitų duomenys į jas neįtraukiami.
17.8. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaip specialistė taip pat buvo apklausta auditorė V. B., kuri paaiškino, kad pelno siekiantys asmenys ne tik gali, bet ir privalo trumpalaikį turtą nedelsiant pripažinti sąnaudomis, jei toks turtas neneša pelno. Specialistės teigimu, jei turtas pripažintas sąnaudomis, jis finansiniams rodikliams jokios įtakos nebeturi (31 t. bl. 7-9).
17.9. Aukštesniojo teismo vertinimu, vertinant UAB “(duomenys neskelbtini)” konsultacinę išvadą, kurią teisiamojo posėdžio metu palaikė specialistė R. U., Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštus, Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje paskelbtą konsultaciją Nr.KD-5145, Valstybinė mokesčių inspekcijos atsakymą į pirmosios instancijos teismo paklausimą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje negauta jokių duomenų, kad įmonėje buvusios ir specialistei I. V. pateiktos PVM sąskaitos faktūros turiniu neatitiktų teisės aktų reikalavimų, todėl padarė išvadą, kad įmonė pagrįstai ir teisėtai tarą/konteinerius/pakuotes laikydamasi teisė aktų reikalavimų pripažino sąnaudomis. Nors įmonė ir toliau nurašytus ir pripažintus sąnaudomis tarą/konteinerius (pakuotes) naudojo veikloje, tačiau akivaizdu, jog vien pačių konteinerių/taros/pakuočių) naudojimas įmonei jokios ekonominės naudos nekūrė. Ekonominę naudą kūrė produktai, kuriuos įmonė pardavinėjo kitiems verslo subjektams, o tarą/konteinerius/pakuotę naudojo tik kaip pagalbinę priemonę. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jas įtraukė tarą/konteinerius/pakuotę, tačiau, arba nurodė 0,00 vertę arba iš viso jokios vertės nenurodė. PVM sąskaitose faktūrose nurodoma tik parduodamų produktų vertė. Be to, byloje nustatyta, kad verslo subjektai pasilikdavo sau tik įsigyjamą produktą, o konteinerius/tarą grąžindavo.
17.10. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio Pagrindinės šio įstatymo sąvokos nustatyta, kad buhalterinė apskaita - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti. Ūkinė operacija - tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Kadangi vedama vien tik kiekinė turto apskaita faktiškai nedaro įtakos įmonės turto vertei ir pardavimo savikainai, todėl ji buhalterinei apskaitai nepriskiriama. Buhalterinės apskaitos įstatyme apibrėžta valdymo (vidaus) apskaita - tai informacijos, reikalingos ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas įstatymo 8 straipsnyje Valdymo (vidaus) apskaita nurodoma, kad valdymo (vidaus) apskaitą ūkio subjektai pasirenka savarankiškai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, kiekine grąžintos taros apskaita gali būti tvarkoma pagal poreikį kituose (ne balansinių sąskaitų) registruose, kurių turinį ir skaičių įmonė turėtų nusistatyti apskaitos politikoje. Be to, VAS nereglamentuoja atiduoto naudoti įmonės veikloje, t. y. nurašyto į sąnaudas, trumpalaikio turto apskaitos. Toks turtas galėtų būti registruojamas nebalansinėse sąskaitose, jei įmonei vidaus kontrolės tikslais reikalinga tokia informacija. Įmonė nebalansinių sąskaitų apskaitą (kiekine ir (arba) vertine išraiška) pasirenka savo nuožiūra. Sudarant finansines ataskaitas, nebalansinių sąskaitų duomenys į jas neįtraukiami.
17.11. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į pirmosios instancijos teismo paklausimą, taip pat išdėstė poziciją, jog vienetui, įsigijus trumpalaikį turtą, ir įsigijimo kainą pripažinus leidžiamais atskaitymais, pradėjus šį turtą naudoti veikloje, inventorizuoti ar kitaip apskaityti šį turtą pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais nereikia.
17.12. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje konsultacinėje išvadoje taip laikėsi nuomonės, jog pripažintas sąnaudomis turtas nėra buhalterinės apskaitos dalykas. Tokios pozicijos laikėsi ir teisiamojo posėdžio metu. Analogiškos nuomonės laikėsi ir specialistė V. B. bei išteisintieji L. K. ir M. M..
Žemesnės instancijos teismas
17.13. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kuriai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas, kad įmonei pripažinus įsigytus konteinerius/tarą/pakuotę sąnaudomis - turto, kaip buhalterinės apskaitos objekto, neturinčio jokios vertės, neliko, todėl jis toliau neapskaitomas buhalterinėje apskaitoje, t. y. vėliau jis nėra buhalterinės apskaitos dalykas. Vien tai, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinus tarą/konteinerius/pakuotę sąnaudomis, toliau buvo tvarkoma pakuočių (taros/konteinerių) ir pakuočių (taros/konteinerių) atliekų apskaita nesudaro pagrindo išvadai, kad tai yra buhalterinės apskaitos dalykas, todėl specialistės I. V. pateiktos išvados byloje, kuriomis grindžiamas kaltinimas, vertintinos kritiškai. Aukštesniojo teismo vertinimu, specialistė I. V. nepagrįstai pakuočių (taros/konteinerių) apskaitą ir pakuočių atliekų apskaitą, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas ir poįstatyminiai aktai, sutapatino su buhalterine apskaita ir dėl to pateikė neteisingas išvadas, dėl esą padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdžių metu po visų asmenų apklausos visgi pripažino ir pati specialistė I. V. nurodydama, jog ji iš viso netyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, o tyrė tik pakuočių (taros) ir atliekų apskaitą, tačiau savo išvadose vis tiek pasisakė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą bei konstatavo padarinius, t. y. tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negali nustatyti UAB “(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kas privalomai betarpiškai siejama su bendrovės buhalterinės apskaitos tyrimu. Teisminio nagrinėjimo metu patikslino, kad jai buvo užduoti klausimai ne dėl buhalterinės apskaitos, o dėl atliekų. Nei ilgalaikio turto, nei trumpalaikio ji netyrė. Ji tyrė tarą ir atliekas. Nevertino įmonės visos apskaitos. Jei tirti visą įmonės apskaitą, tai reikia papildyti kitais klausimais (29 t. 165 – 171). Jeigu būtų tyrusi visą apskaitą, būtų nustačiusi. Ji nerašė, kad negalima nustatyti visos veiklos, rašė iš dalies negalima nustatyti. Visos įmonės buhalterinės veiklos netyrė, tyrė tik dalį. Bendros finansinės atskaitomybės netyrė. Išvadą teikė, kad iš dalies negali nustatyti. Iš dalies negali nustatyti, kadangi nevesta buhalterinė apskaita, ta kuri vesta nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nuostatų, dėl to ji iš dalies negali nustatyti. Specialistė I. V. taip pat pripažino, jog jai nebuvo pateikta visa medžiaga, reikalinga išsamiam tyrimui atlikti (29 t. b. l. 180 – 189). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo specialistės I. V. išvadomis ir jas vertino kritiškai, kadangi išvados buvo pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas nebuvo atliekamas ir pateiktos išvados prieštaravo byloje surinktų įrodymų visumai. Teismas išsamiai skundžiamame nuosprendyje pasisakė kodėl vienu ar kitu atveju specialistės I. V. išvadas laiko nepagrįstomis ir jomis nesivadovauja.
Šalies argumentai
18. Nors prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė ne kvalifikuoto specialisto, kuris įstatymų nustatyta tvarka susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentais, bei visa bylos medžiaga ir pagal savo kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais surašė dvi ūkines finansines išvadas, bei konstatavo kaltinime įvardintus pažeidimus, tačiau sprendimą priėmė selektyviai remdamasis konsultacine UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvada, kurią pagal užsakymą, už atlygį pateikė su bylos medžiaga nesusipažinusi bei teorinio pobūdžio atsakymą teikusi auditorė, bei įmonėje auditą atlikusios auditorės V. B. parodymais, bei įvairiais raštais ir konsultacijomis, be to, teisminio nagrinėjimo metu iškilus prieštaravimams tarp FNTT specialistės teikiamų išvadų ir konsulatcinės išvados teikusios auditorės, bei auditorės V. B. parodymų nesiėmė priemonių paskirti ekspertizę prieštaravimams pašalinti, tačiau su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18.1. Pažymėtina, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyvą. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
18.2. Iš pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvų dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentų dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei priėmė neteisėtą sprendimą. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmos instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikė išskirtinės prioritetinės reikšmės bei tinkamai vadovaudamasis baudžiamosios teisės principais pateikė motyvuotas išvadas.
18.3. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad teisminio nagrinėjimo metu iškilus prieštaravimams tarp specialistės teikiamų išvadų ir konsultacinės išvados teikusios auditorės, bei auditorės V. B. parodymų nebuvo imtasi priemonių paskirti ekspertizę prieštaravimams pašalinti, tačiau pažymėtina, kad teismui nėra privalu kiekvienoje byloje skirti ekspertizę prieštaravimams pašalinti. Teismas pats turi imti visų įmanomų veiksmų, kad nustatyti prieštaravimai būtų pašalinti, ką būdamas aktyvus apylinkės teismas ir darė, apklausdamas visus išvadas, konsultacines išvadas ar audito išvadas priėmusius specialistus, bei užklausdamas atsakingas valstybines institucijas dėl teisės normų aktų taikymo išaiškinimo. Dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo išimtinai sprendžia tik bylą nagrinėjantis teismas. Taigi šiuo atveju apylinkės teismas nagrinėdamas bylą teisme, jokio procesinio pažeidimo byloje neskirdamas buhalterinės finansinės ekspertizės, kurios skirti prokuroras ir pats net ir neprašė, nepadarė.
Šalies argumentai
18.4. Pažymėtina ir tai, kad BPK neįtvirtina privalomo metodo tikrinti specialisto išvadas, teismas yra laisvas pasirinkti dėl atskiros išvados aiškinimo ir vertinimo, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Vien tai, jog teismo padarytos išvados ne tokios, kaip to norėtų proceso šalis, savaime nereiškia esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
19. Apeliaciniame prokuroro skunde taip pat nurodoma, jog M. M. buvo pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, nes sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį: už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2 dalyje nurodoma, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, t.y. įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą, tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir tai sukelia BK 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, tokiais atvejais pripažįstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).
19.1. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl UAB "(duomenys neskelbtini)” direktoriaus M. M. veiksmų, tinkamai įvertino baudžiamąjį įstatymą konstatuodamas, jog M. M. išteisintinas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
19.2. Pažymėtina, jog pagal BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos - aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo - subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą, arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai). Kai ūkio subjekte yra darbuotojas, šiuo atveju - finansininkas, būtent jis yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą ir dokumentų išsaugojimą.
19.3. Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.
19.4. Nagrinėjamoje byloje, ką teisingai konstatavo ir pirmos instancijos teismas, nustatyta, kad pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2010 m. patvirtintą Apskaitos politiką, kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė - L. K., kas reiškia, kad M. M. iš esmės įgyvendino pareigą organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą, o už buhalterinę apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė – L. K.. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir M. M., L. K. bei tai matyti iš įmonėje priimtų vidaus dokumentų. Taigi M. M., kaip įmonės vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės ir kitų apskaitų tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės įgyvendino savo pareigą - organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu, jokių pažeidimų, susijusių su buhalterinės, pakuočių (taros) ar atliekų organizavimu, nebuvo nustatyta. Taip pat nebuvo nustatyta ir tai, jog M. M. būtų neišsaugojęs kokių nors buhalterinės apskaitos dokumentų.
20. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendį remdamasis visais byloje esančiais įrodymais, juos įvertino kiekvieną atskirai ir kartu kaip visumą padarydamas teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinus įsigytus konteinerius/tarą/pakuotę sąnaudomis - turto, kaip buhalterinės apskaitos objekto, neturinčio jokios vertės, neliko, todėl jis toliau neapskaitomas buhalterinėje apskaitoje, t. y. vėliau jis nėra buhalterinės apskaitos dalykas, o tai reiškia, kad nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio - dalyko, todėl nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Nustatyta, jog įmonės patirtos išlaidos pripažintų sąnaudomis konteinerių/taros/pakuotės tvarkymui buvo apskaitomos, jokių duomenų, kad šioje dalyje buhalterinė apskaita nebūtų tvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai, ar nebūtų išsaugoti apskaitos dokumentai, negauta, o tai reiškia, kad nėra BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės. Atsižvelgdamas į tai, kad išteisintųjų L. K., ir M. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio sudėties (dalyko), pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos išteisino, kaip nepadariusius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.