Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutavusios viešosios įstaigos „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ pareiškė ieškinį atsakovui R. G. dėl 62 316,13 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad žala padaryta dėl to, kad atsakovas kaip įstaigos vadovas po bankroto bylos iškėlimo neperdavė bankroto administratorei ieškovės turto ir lėšų. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės šį prašymą patenkino, tačiau atsakovui pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.Ieškovė patikslino ieškinį, kuriame prašomą priteisti žalos atlyginimą sumažino iki 56 093,89 Eur bei nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-656-798/2017 konstatuota, jog atsakovas sukėlė tyčinį ieškovės bankrotą, neišsaugojo įstaigos dokumentų bei turto ir taip padarė žalą kreditoriams, nes nėra iš ko patenkinti jų reikalavimų. Ieškovė pakartotinai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą reikalavimui užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 56 094 Eur sumos.Teismas nustatė, kad byloje pasikeitė faktinė situacija, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu, dėl kurio yra atsakingas atsakovas. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovo turto areštą. Teismas atsižvelgė ir į viešąjį interesą apsaugoti ieškovės – bankrutavusios įstaigos – ir jos kreditorių turtinius interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį; skirti ieškovės bankroto administratorei R. Ramanauskienei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnį, ½ baudos priteisiant apelianto naudai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Skundžiama nutartis tapati Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi panaikintai nutarčiai ir yra be motyvų.Nutartis neatitinka CPK 144 straipsnio reikalavimų, nes joje nepažymėta, kad pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.Nutartyje nenurodyti jokie įrodymai ir argumentai, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aukštesnės instancijos teismas šioje byloje jau konstatavo, kad vien didelės ieškinio sumos nepakanka taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms. Atsakovo turtinė padėtis nepakito – nebuvo perleistas joks turtas, todėl teismo argumentas apie „pasikeitusią situaciją“ ar menamus atsakovo veiksmus, kuriais jis gali pabloginti savo turtinę padėtį, nepagrįstas. Bankroto pripažinimas tyčiniu nelemia būtinybės imtis laikinųjų apsaugos priemonių.Ieškovės bankroto administratorė, kreipdamasi pakartotinai su tapačiu prašymu, neturėdama jokio naujo teisinio ar faktinio pagrindo, piktnaudžiauja procesu, tyčia klaidina teismą, siekia neteisėtai ir nesąžiningai paveikti atsakovą.Ieškovė BVšĮ „Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas“ atsiliepime prašo nustatyti atsakovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti; atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsikerta šiais argumentais:Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl tik jo paties pasirašytas atskirasis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų.Skundžiama nutartis nėra tapati panaikintai nutarčiai, nes situacija iš esmės pasikeitė, t. y. įsiteisėjo prejudicinę galią turinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis, kurioje konstatuota, kad atsakovas yra nesąžiningas, o tai per se (savaime) kelia grėsmę, jog atsakovas gali imtis priemonių paslėpti ar iššvaistyti savo turtą, tokiu būdu apsunkindamas ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Patikslintame ieškinyje prašomas priteisti žalos dydis kildinamas ne iš atsakovo nurodyto ieškovės bandomojo balanso, o iš teismo patvirtintų ieškovės kreditorių reikalavimų sumos (53 580,58 Eur), 1 158,48 Eur (4 000 Lt) dydžio žalos už atsakovo parduotą įstaigos automobilį „Toyota Carina“ bei 1 354,83 Eur administravimo išlaidų. Įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatavus ieškovės tyčinio bankroto faktą bei kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys būtų aiškiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas.Jeigu atsakovas neketina perleisti savo nekilnojamojo turto, kyla pagrįstas klausimas, kodėl atsakovas siekia panaikinti šio turto areštą, nors areštuotą turtą ir toliau gali valdyti bei naudotis juo.Ieškovė turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasikeitus situacijai, todėl nėra pagrindo išvadai, esą ieškovė netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, jomis piktnaudžiauja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Dėl apeliacinio proceso teisėtumo

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė nagrinėti atsakovo atskirąjį skundą. Ieškovės teigimu, atsakovas, kaip fizinis asmuo, neturintis aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, be advokato pasirašydamas ir pateikdamas atskirąjį skundą, pažeidė CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuris pagal CPK 338 straipsnį taikomas ir atskiriesiems skundams. Todėl teismas turi nustatyti atsakovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 str. 3 d.).Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, jog 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios CPK 306 straipsnio 3 dalies ir 320¹ straipsnio nuostatos, pagal kurias tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose normose nurodytas išimtis, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) netaikytinos surašant ir paduodant atskiruosius skundus, nes tokie apribojimai atskirųjų skundų padavimo atveju nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017). Todėl konstatuotina, kad atsakovo atskirasis skundas priimtas ir apeliacinis procesas pradėtas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl teismo nutarties tapatumo panaikintai nutarčiai, teismo pareigos motyvuoti nutartį

Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra tapati anksčiau šioje byloje priimtai teismo nutarčiai, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui ir kurią Lietuvos apeliacinio teismas 2016 m. kovo 31 d. nutartimi panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė jokių naujų motyvų.Apeliantas iš esmės įrodinėja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (visišką motyvų nebuvimą), tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 2 d.). Jeigu teismas atmeta bylos šalies prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokia nutartis neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė naujas aplinkybes, t. y. įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažintą tyčiniu ieškovės bankrotą dėl atsakovo kaltės. Šiuo pagrindu ieškovė prašė pakartotinai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes prieš tai sprendžiant šį klausimą, į tokias aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, jos motyvuojamoje dalyje būtent pasikeitusias aplinkybes ir akcentavo, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartis yra tapati ankstesniajai, apeliacinės instancijos teismo panaikintajai nutarčiai, ir kad joje nėra nurodyta jokių naujų motyvų.Kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėtina neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinos dvi sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Apeliantas teigia, kad skundžiamoje nutartyje nėra konstatuota, kad pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Dėl šio argumento pirmiausia pažymėtina, kad tai, jog skundžiamoje nutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta apie preliminarų ieškinio reikalavimų vertinimą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja.Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš Liteko duomenų, byloje 2017 m. lapkričio 13 d. priėmė sprendimą tenkinti ieškinį iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 54 935,41 Eur žalos atlyginimą su procesinėmis palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis. Nors šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, toks teismo priimtas sprendimas taip pat suponuoja išvadą, kad ieškovės pareikštas ieškinys beveik visa apimtimi yra tikėtinai pagrįstas.Kitą būtiną sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. egzistuojančią realią grėsmę, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, patvirtina kitoje civilinėje byloje priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria dėl atsakovo kaltės ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-656-798/2017). Minėtoje byloje nustatytos aplinkybės apie atsakovo atliktus nesąžiningus veiksmus (neveikimą) ieškovės, įstaigos kreditorių atžvilgiu leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovas gali imtis tokių veiksmų ir siekdamas išvengti šioje byloje jam pareikšto reikalavimo įvykdymo. Tokios grėsmės nepaneigia apelianto nurodyta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus prieš tai šioje byloje atsakovui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. turto areštą, atsakovas iki šiol savo nekilnojamojo turto niekam neperleido. Juolab kad, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, teismo pritaikyti apribojimai netrukdo atsakovui ir toliau valdyti areštuotą turtą bei juo naudotis, o duomenų, kad antstoliui vykdant skundžiamą teismo nutartį, būtų areštuotas koks nors kitas atsakovo turtas (pvz., lėšos sąskaitoje), byloje nėra. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad ieškovės bankroto administratorė, pateikusi pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl už tai jai turi būti paskirta bauda pagal CPK 95 straipsnį. Dėl apelianto argumento, kad ieškovės prašymas pateiktas nenurodžius jokio naujo pagrindo, nepagrįstumo jau pasisakyta šios nutarties 14 punkte, o nenustačius tokių aplinkybių, atmestinas apelianto prašymas skirti ieškovės bankroto administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.