- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-1183-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13946-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.8Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Kauno butų ūkis“ 446,38 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2024 m. liepos 29 d. daugiabučiame name adresu Kuršių g. 14 Kaune dėl netinkamai prižiūrimų (nesandarių) daugiabučio namo išorinių konstrukcijų buvo užlietas butas Nr. 22 (toliau - Butas). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu. Ieškovei, kaip Buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 446,38 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti. Skaičiuojant nuostolių dydį buvo pritaikytas turto nusidėvėjimas. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (tame tarpe ir išorinių atitvarų/sienų) priežiūrą. Atsakovė žalos neatlygino, nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tinkamai vykdė savo kaip daugiabučio namo administratorė pareigas.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, įvykį pripažįstant nedraudžiamuoju; tuo atveju, jeigu įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, ieškinį tenkinti tik iš dalies, priteisiant ne daugiau nei 1 237 Eur draudimo išmoką.
4. Nurodė, kad daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratore tapo nuo 2024 m. sausio 30 d. Atsakovė viso laikotarpio metu, nuo tada kai pradėjo eiti pareigas tinkamai vykdė ir vykdo teisės aktuose nustatytas pareigas. 2024 m. vasario 19 d. vykusio gyventojų (butų savininkų) susirinkimo metu gyventojai buvo supažindinti su atsakingu vadybininku bei kita aktualia informacija apie naujo administratoriaus teikiamas paslaugas. 2024 m. kovo 28 d. atsakovė atliko statinio pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendro naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos būklės apžiūrą. Apžiūros metu nustatyti tam tikri defektai, tačiau dėl balkonų esminių defektų nepastebėta. Kadangi atsakovė administravimo ir priežiūros paslaugas pradėjo teikti tik nuo 2024 m. sausiop 30 d., laikotarpyje iki įvykio (2024 m. liepos 29 d.) turėjo pareigą atlikti periodinę apžiūrą tik vieną kartą. Atsakovė nuolatinius stebėjimus vykdė taip pat, tai užfiksuota techninės priežiūros žurnale. Tikėtina, kad žalos atsiradimą Bute sąlygojo didelis kritulių kiekis patekęs į viršutinio devinto aukšto balkoną. Pagal hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbiamus oficialius duomenis, 2024 m. liepos 29 d. Kauno mieste fiksuota 40,9 mm kritulių. Ieškovė nepateikė įvykio apžiūros akto, nėra duomenų, kad ekspertas būtų apžiūrėjęs ir nustatęs iš kur tiksliai ir dėl kokių defektų bėga vanduo. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nedetalizuotas (neišskirtas) medžiagų kiekis bei įkainis. Šie duomenys reikalingi nusidėvėjimo sumai paskaičiuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2025 m. vasario 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 568,70 Eur bylinėjimo išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nuo 2024 m. sausio 30 d. priėmusi administruoti ginčo daugiabutį gyvenamąjį namą, vadovaudamasi daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, atliko daugiabučio namo administravimo ir techninės priežiūros veiksmus, t. y. 2024 m. kovo 15 d. atliko kasmetinę statinio apžiūrą, techninės priežiūros žurnale fiksavo nuolatinius statinio būklės stebėjimus, organizavo daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimą ir kt. Visuose atsakovės atliktuose statinio techninės būklės stebėjimuose nebuvo užfiksuota balkono defekto ir poreikio jį remontuoti gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra butas Nr. 22. Atsakovė iš karto po įvykio 2024 m. liepos 29 d. gavusi pranešimą iš buto Nr. 22 gyventojos apie tai, kad bėga vanduo nuo devinto aukšto balkono, atliko apžiūrą, fiksavo duomenis. Iki įvykio nebuvo gauta jokių pranešimų apie kokius nors balkono defektus, trūkumus. Atsakovė nurodė bei pateikė duomenis, to neginčijo ir ieškovė, kad žala asmeniui buvo padaryta po stiprios liūties, t. y. per trumpą laiką didelio kiekio kritulių iškritimo. Todėl tikėtina, kad statinio konstrukcija neatlaikė didelio kritulių kiekio, dėl ko lietaus vanduo prasiskverbė pro sieną ir buvo užlietas asmens butas.
7. Teismas sprendė, kad atsakovė tinkamai vykdė visas jai, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorei, teisės aktais priskirtas pareigas, t. y. atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorės, veiksmuose nenustatyta neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
8. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nurodė, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, kad daugiabučio namo balkonas buvo netinkamai atsakovės prižiūrimas, atsakovė nerūpestingai (neveikimu) atliko administratorės ir techninės priežiūros pareigas, kurių pasekmėje būtų kilusi atsakovės pareiga atlyginti žalą.
9. Kadangi ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas dėl kitų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, nepasisakė ir ieškovės ieškinį atmetė.
10. Ieškinį atmetus, teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 568,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovės nuomone, atsakovė šioje byloje neįrodė, kad tinkamai atliko ginčo balkono konstrukcijos apžiūrą. Tiek 2024 m. kovo 28 d. Daugiabučio namo statinio apžiūros aktas, tiek atsakovės atstovo teikti paaiškinimai patvirtina, kad faktiškai daugiabučio namo balkonai ir konkretus ginčo balkonas apžiūrėtas nebuvo. Nors teisės aktai įpareigoja administratorių apžiūrėti visas Daugiabučio namo konstrukcijas neišskiriant pastarųjų lokacijos. Todėl teismo išvada apie atsakovės tinkamai atliktas pareigas yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais ir duomenimis.
11.2. Atsakovės argumentai, kad gyventojai nebuvo pateikę atsakovei skundų dėl ginčo konkrečios vietos trūkumų, atsakovės civilinės atsakomybės nešalina ir neriboja. Atsakovė turi pareigą konstrukcijas apžiūrėti nepaisant to, ar gyventojai turi nusiskundimų pastarųjų veikimu. Be to, privačių patalpų savininkai neturi pakankamai kompetencijos spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų būklės ir būtent dėl nurodyto teisės aktai reguliuoja tokių pastatų priežiūrą ir jos prižiūrėtojams keliamus reikalavimus.
11.3. Pagal kasacinio teismo praktiką atsakovei kyla ir griežtoji civilinė atsakomybė dėl daugiabučio namo konstrukcijų trūkumų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024). Atsakovė tinkamai vykdė tik formalias teisės aktų priskirtas pareigas, susijusias su daugiabučio namo priežiūros dokumentacijos pildymu, tačiau realios ginčo konstrukcijos priežiūros nevykdė, todėl ginčo butui buvo padaryta žala.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Šiuo atveju iki įvykio nebuvo jokių indikacijų apie nesandarumą ir nebuvo poreikio atlikti statinio tyrinėjimą. Dėl to ieškovės teiginiai yra itin formalūs, jie neatitinka statinio apžiūros praktikos bei nėra aktualūs nagrinėjamu atveju, kai iki įvykio nebuvo jokių duomenų apie tai, jog reikėtų atlikti išsamų balkono tyrimą. Tokios aplinkybės yra itin svarbios, nes turi būti labai aiškūs požymiai, jog būtina atlikti išsamius tyrimus, remontus ir pan. Vien tik tai, kad ieškovės požiūris į techninės apžiūros vykdymo metodus yra kitoks, savaime nereiškia, jog ginčo daugiabutis namas nebuvo prižiūrimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad po ginčo įvykio vėl būtų pasikartoję analogiški įvykiai. Tai tik rodo, jog įvykis buvo staigus, netikėtas, vienkartinis, nulemtas išskirtinių oro sąlygų.
12.2. Ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo griežtosios atsakomybės, nesirėmė šiuo argumentu savo procesiniuose dokumentuose, nes jos taikymui turi būti nustatytos specifinės sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis nurodo, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl nėra pagrindo vertinti šio skundo argumento.
12.3. Teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados atitinka tiek CPK 183, 185 straipsnius, kurie reglamentuoja įrodymų tyrimą ir vertinimą, tiek civiliniame procese iškeltus įrodinėjimo tikslus ir standartus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad dėl pažeistos balkono hidroizoliacijos 2024 m. liepos 29 d. buvo užlietas butas, esantis Kuršių g. 14-22, Kaune. Įvykio metu nurodytą butą buvo apdraudusi ieškovė gyventojų turto draudimu. Dėl nurodyto įvykio ieškovė apskaičiavo draudimo išmoką – 506,38 Eur, o atsižvelgiant į apdrausto turto nusidėvėjimą, išmokėjo 446,38 Eur draudimo išmoką. Atsakovė ginčo daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriumi tapo nuo 2024 m. sausio 30 d. Savivaldybės mero potvarkio Nr.M-77 pagrindu. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.1015 straipsniu, 2024 m. spalio 18 d. pareiškė teisme atsakovei (administratorei) subrogacinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2025 m. vasario 25 d. sprendimu atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pasekmėje galėjo kilti žala, prižiūrėdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangą veikė rūpestingai ir laikėsi teisės aktų reikalavimų, t. y. ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).
15. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (draudiko) ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo subrogacijos tvarka iš atsakovės (administratorės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).
17. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Ši teisės norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).
18. Byloje esminis ginčas tarp šalių ir kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip ginčo pastato administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad ieškovės apdraustam turtui (patalpoms / butams) nekiltų žala.
19. Pasisakant dėl žalos, padarytos ieškovės apdraustam turtui dėl pažeistos balkono hidroizoliacijos ginčo pastate, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju būtent atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos kilimui išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir pan.
20. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė ginčo daugiabučio namo administratoriumi tapo nuo 2024 m. sausio 30 d., iki tol už šio daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūrą buvo atsakinga 226-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija. Atsakovei nebuvo perduota jokia informacija, kokie defektai buvo fiksuoti ankščiau, kokie remonto darbai buvo atlikti ar planuoti ateityje kaip būtini atlikti, tačiau atsakovė ėmėsi realių veiksmų dėl ginčo pastato būklės įvertinimo - atsakovė 2024 m. vasario 19 d. suorganizavo namo gyventojų susirinkimą, kurio metu gyventojai galėjo išreikšti savo prašymus ar informuoti administratorių apie pastebėtus defektus, kuriuos būtina tvarkyti nedelsiant, 2024 m. kovo 28 d. atliko statinio kasmetinę apžiūrą (statinio kasmetinės apžiūros aktas), kurios metu atsakovas atliko kasmetinę statinio pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendro naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos būklės apžiūrą, kurios metu, be viso kito, buvo apžiūrimi ir balkonai, balkonų esminių defektų nepastebėta), apie kurios rezultatus gyventojai buvo informuoti, bei vykdė nuolatinius stebėjimus (įrašai techninės priežiūros žurnale). Iki ginčo įvykio nebuvo gauta nei gyventojų pranešimų, visuose atsakovės atliktuose statinio techninės būklės stebėjimuose nebuvo užfiksuota balkono defektų ir poreikio jį remontuoti, t. y. atsakovei nebuvo žinoma apie pastato bendrųjų konstrukcijų nesandarumą. Pažymėtina, kad atsakovė, gavusi pranešimą apie 2024 m. liepos 29 d. įvykį, nedelsiant - 2024 m. liepos 30 d. atliko statinio apžiūrą (statinio apžiūros aktas, kur nurodyta užliejimo priežastis - galimai pažeista viršuje esančio balkono hidroizoliacija; būtinas balkono planinis remontas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga aplinkybė byloje, kad ginčo įvykis nutiko esant itin smarkiam lietui, kuris priskirtinas prie stichinio ir katastrofinio.
21. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė buvo pakankamai aktyvi, apdairi ir rūpestinga, tinkamai ir savalaikiai atliko ginčo pastato bendrųjų konstrukcijų patikrinimą, o atsižvelgiant į tai, kad nebuvo fiksuotas nei vienas pastato balkonų nesandarumo atvejis, laibiau tikėtina, kad ši problema pastato administratorei nebuvo žinoma, dėl ko nebuvo organizuotas prevencinis šio defekto pašalinimas, taip užkertant kelią žalai atsirasti, o ginčo atvejis buvo netikėtas, nulemtas išskirtinių gamtinių sąlygų. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės netinkamas (nagrinėjamoje situacijoje – nepakankamas) administruojamo pastato bendrųjų konstrukcijų (balkono) priežiūros įgyvendinimas, lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą ginčo bute. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, sąlygojantys žalos atsiradimą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ir kt.).
23. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės ieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi jokios esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
26. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
27. Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinio proceso metu turėjo 726 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės turėtos atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatyto maksimalaus rekomenduojamo priteisti išlaidų dydžio, todėl priteisima iš ieškovės atsakovei 726 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis ,98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (kodas 304080146) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ (kodas 132532496) 726 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.