Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 446,38 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, dublike bei jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė:

2.1. 2024 m. liepos 29 d. daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini) dėl netinkamai prižiūrimų (nesandarių) Daugiabučio namo išorinių konstrukcijų buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Butas). Ieškovė įvykio metu buvo apdraudusi Butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovui, kaip Buto draudikui, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Taigi, ieškovas sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 446,38 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti.

2.2. Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo paskirtas Daugiabučio namo administratoriumi (Kauno savivaldybės administracijos 2024-01-30 potvarkis Nr. M-77), kuri, be kita ko, buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (tame tarpe ir išorinių atitvarų/sienų) priežiūrą.

2.3. Butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto – sienų, nesandarumo. Nurodytą aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu teikiami įrodymai (pokalbio įrašas, kuriuo ieškovas buvo informuotas apie įvykį, turto nuotraukos).

2.4. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų įpareigojimus atsakovas privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7 punktas), administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai yra keliami atitinkami reikalavimai, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1 971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Įtvirtinant bendruosius statinių priežiūros reikalavimus siekiama maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

2.5. Ieškovė, turėdama duomenis apie Buto užliejimo priežastį, atsakovei pareiškė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Tačiau atsakovė ieškovui žalos neatlygino, taip pat nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas tinkamai vykdė savo kaip Daugiabučio namo administratoriaus pareigas.

2.6. Aukščiau nurodyta patvirtina, kad už 2024-07-29 draudžiamojo įvykio metu Butui padarytą žalą yra atsakingas atsakovas ir ieškovė, vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., įgijo teisę žalos atlyginimo iš atsakovo reikalauti subrogacijos tvarka.

2.7. Atsakovė, kuri Daugiabutį namą prižiūri nuo 2024-01-30 iki ginčo įvykio (2024-07-29) jau ne kartą turėjo būti atlikusi nuolatines apžiūras ir iki 2024-06-01 turėjo būti atlikusi periodinę Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, t. y. turėjo būti faktiškai apžiūrėjusi Daugiabutį namą, nustačiusi jo konstrukcijų būklę ir pan. Ta aplinkybė, kad atsakovei nebuvo perduoti su Daugiabučio namo priežiūra susiję dokumentai, atsakovei, kaip statinių priežiūros profesionalei turėjo indikuoti apie tai, kad Daugiabučio namo apžiūra privalo būti atidesnė ir išsamesnė nei įprastai.

2.8. Nesutinka ir su atsakovės dėstomu, kad ji, kaip Daugiabučio namo administratorė, turėjo tik vizualiai apžiūrėti daugiabučio namo konstrukcijas. Nuosekliai formuojama teismų praktika kalba apie tai, kad daugiabučių namų administratoriai yra savo srities profesionalai, kuriems yra keliami atitinkami kvalifikacijos reikalavimai, šie juridiniai asmenys privalo tirti prižiūrimas konstrukcijas, dėti pastangas nustatyti jų tikrąją būklę.

2.9. Atsiliepimo į ieškinį 13 punkte atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buto užliejimo priežastis – viršuje esančio balkono hidroizoliacijos trūkumai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad balkono dangos hidroizoliacijos defektai priskirtini prie išorinių konstrukcijų, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, trūkumų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-146-881/2016).

2.10. Kaip matyti iš atsakovės pateikto 2024-03-28 Daugiabučio namo apžiūros akto, balkonai fiksuoti tik juos fotografuojant stovint prieš Daugiabutį namą. Tokiu būdu ir atstumu apžiūrint Daugiabučio namo balkono trūkumų net ir nėra įmanoma nustatyti, kadangi tokiu būdu apžiūrint balkonus iš tolo matomi tik apdailiniai elementai, bet nėra matomos balkono plokštės ir jų būklė. Nurodyta leidžia spręsti, kad atsakovė tinkamai neapžiūrėjo daugiabučio namo balkono konstrukcijų, nenustatė jų trūkumų ir pastarųjų laiku nepašalino.

2.11. Ieškovės įsitikinimu, nemažas kritulių kiekis niekaip neįtakojo balkono būklės. Atsakovė yra nustačiusi balkono hidroizoliacijos trūkumus, kurie ir nulėmė statinio nesandarumą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad smarkūs lietūs ir kiti meteorologiniai reiškiniai Lietuvoje vyksta nuolatos, tai nėra išskirtinis atsakovės atsakomybę šalinantis gamtos reiškinys.

2.12. Atsakovė nurodo, kad sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turėtų būti taikomas nusidėvėjimas. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktos sąmatos, skaičiuojant nuostolio sumą buvo pritaikytas nusidėvėjimas, t. y. šioje byloje ieškovė žalos atlyginimo reikalauja įvertinusi faktinę turto būklę įvykio metu ir byloje neįrodinėja, kad turtas turėtų būti atstatomas nauju.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti.

4. Atsiliepime, triplike bei jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė:

4.1. Atsakovė daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriumi tapo nuo 2024-01-30 dienos Savivaldybės mero potvarkio Nr.M-77 pagrindu ir veikia pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (CK 4.84 str. 1 d., 5 d. , 8 d., 11 d., 4.240 str.). Iki to, už šio daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūrą buvo atsakinga 226-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija (kodas 135379194). Atsakovė kreipėsi į bendriją su prašymu pateikti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, savininkų priimtus sprendimų protokolus, metinės veiklos ataskaitas, statinio apžiūros aktus, techninės priežiūros žurnalus, ilgalaikius bendro naudojimo objektų atnaujinimo planus ir kt., tačiau bendrija šių dokumentų neteikia. Pagal turimus duomenis, bendrija yra likviduojama. Dėl įpareigojimo pateikti prašomus dokumentus, atsakovas kreipėsi į teismą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-05-22 buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis vis dar nėra įvykdytas.

4.2. Šiuo atveju ieškovas turi įrodyti, kokių pareigų atsakovas neatliko ar, kokius neteisėtus veiksmus (pareigų pažeidimus) įvykdė, atitinkamai turi būti nustatytos ir įrodytos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos.

4.3. Atsakovė viso laikotarpio metu, nuo tada kai pradėjo eiti pareigas iki dabar, tinkamai vykdė ir vykdo teisės aktuose nustatytas pareigas. Šiuo atveju, 2024-07-29 atsakovas gavo pranešimą iš aštunto aukšto buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos, apie tai, kad bėga vanduo nuo devinto aukšto balkono. Atlikus apžiūrą, patalpose fiksuota: drėkinimo požymiai (pūslės, dėmės, spalvos pakitimai), galimai, pažeista viršuje esančio balkono hidroizoliacija. Būtina viršutinio aukšto balkono apžiūra ir planinis remontas. Nustatyta, kad bute gyvena nuomininkai. Iki įvykio, atsakovė kai tik pradėjo teikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administravimo ir priežiūros paslaugas, iškabino laiptinėje skelbimų lentoje pranešimą, kad 2024-02-19 18:00 val. yra rengiamas gyventojų (butų savininkų) susirinkimas. Susirinkimo metu gyventojai buvo supažindinti su atsakingu vadybininku bei kita aktualia informacija apie naujo administratoriaus teikiamas paslaugas. 2024-03-28 atsakovė atliko statinio pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendro naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos būklės apžiūrą. Apžiūros metu nustatyti tam tikri defektai, tačiau dėl balkonų esminių defektų nepastebėta. Atsakovė veikia vadovaudamasi Daugiabučio namo administravimo nuostatais (patvirtintais LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603), Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.07:2017 (patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971) (toliau – STR) bei CK nuostatomis. STR nustato atsakovei pareigą atlikti nuolatinius namo būklės stebėjimus, periodines apžiūras bei specializuotas. Atliekant nuolatinius stebėjimus periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė; fiksuojami ir vertinami gyvenamojo namo gyventojų pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (STR 92 p.). Kadangi atsakovė administravimo ir priežiūros paslaugas pradėjo teikti tik nuo 2024-01-30, laikotarpyje iki įvykio (2024-07-29) turėjo pareigą atlikti periodinę apžiūrą tik vieną kartą. Atsakovė nuolatinius stebėjimus vykdė taip pat, tai užfiksuota techninės priežiūros žurnale.

4.4. Pagal ieškinyje išdėstytus ieškovės motyvus, tikėtina, kad ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad iki įvykio nebuvo užtikrinta pakankama balkono priežiūra bei atliktas balkono remontas, dėl to neva pažeista atsakovo pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, todėl kyla pareiga atlyginti žalą. Tačiau su tokia ieškovės pozicija atsakovė nesutinka, nes prieš įvykį atliktos apžiūros metu nebuvo nustatyta avarinė balkonų būklė, o taip pat iki įvykio nebuvo gauta jokių pranešimų / prašymų iš gyventojų, kad įstiklinto balkono viduje yra pastebėti defektai ir reikalingas remontas, todėl atsakovas iki įvykio neturėjo teisinio pagrindo organizuoti / vykdyti balkono remonto darbų. Patekimas į balkonų vidų galimas tik iš privataus buto, todėl atsakovas negalėjo laiku numatyti įvykio. Viršutinio buto gyventojai kitaip nei atsakovas turėjo galimybę nuolat stebėti statinio konstrukcijų būklę, ir pastebėjus blogą balkono būklę, informuoti atsakovę bei prašyti atlikti remonto darbus.

4.5. Įvykis nutiko 2024-07-29 kai tuo metu visoje šalyje vyko stichiniai reiškiniai. Pagal hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbiamus oficialius duomenis, Kauno mieste fiksuota 40,9 mm kritulių. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2011-11-11 įsakymu Nr.D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių, meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius labai smarkaus lietaus rodikliai yra 50-80 mm per ? 12 val. Ieškovė į bylą yra pateikusi garso įrašą, kuomet nukentėjęs asmuo registruojant įvykį taip pat nurodo aplinkybes apie labai smarkų lietų, defektus pastebėjo po valandos kai prasidėjo liūtis. Remiantis tuo, neatmetama, kad žalos atsiradimą Bute sąlygojo didelis kritulių kiekis patekęs į viršutinio devinto aukšto balkoną. Ieškovė kartu su ieškiniu nėra pateikusi įvykio apžiūros akto, nėra duomenų, kad ekspertas būtų apžiūrėjęs ir nustatęs iš kur tiksliai ir dėl kokių defektų bėga vanduo. Įvykis šiuo atveju pripažintas draudžiamuoju tik remiantis nukentėjusiosios paaiškinimu bei nuotraukomis.

4.6. Atsakovė nesutinka su reikalaujamu nuostolio dydžiu, nes pateiktoje sąmatoje nedetalizuotas (neišskirtas) medžiagų kiekis bei įkainis. Šie duomenys reikalingi nusidėvėjimo sumai paskaičiuoti. Pagal sąmatoje nurodytą informaciją paskutinis remontas bute atliktas 2019 metais, metinis nusidėvėjimo procentas yra 3,5 proc, atitinkamai turėtų būti pritaikytas 17,5 proc. dydžio nusidėvėjimo procentas naudotoms medžiagoms. Atsakovė ieškinio tenkinimo atveju galėtų būti pripažinta tik už tą nuostolio sumą, kuri yra būtina atkurti buto būklę buvusią iki įvykio.

4.7. Vadovaujantis CK 6.246 – 6.249 str. nuostatomis, civilinei atsakomybei kilti yra būtinos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nors vienos iš šių sąlygų nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės kilimą. Ieškovė byloje esančiais įrodymais neįrodo atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų viseto, t. y. neįrodo konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su Bute atsiradusia žala, dėl to ieškinys negali būti tenkinamas.

4.8. Apie vandens pratekėjimą iš viršaus buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai atsakovės iki 2024-07-29 įvykio neinformavo, pranešė tik įvykus avarijai. O tai reiškia, kad įvykis buvo netikėtas ir galėjo nutikti dėl įvairių priežasčių, net ir nesusijusių su viršutinio balkono konstrukcijų defektais. Ieškovė nėra pateikusi duomenų apie tai, kad ekspertas būtų apžiūrėjęs viršuje esantį balkoną ir nustatęs vandens pratekėjimo priežastį. Butų ir kitų patalpų savininkams įstatymai taip pat nustato pareigą – daugiabučio namo bendro naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.); prižiūrėti ir naudoti taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 str. 1 d.). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareiga rūpintis savo turtu ir užtikrinti, jog nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, išliko pagrindinė savininkų pareiga (kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013). Taigi, tiek viršutinio tiek apatinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai, priešingai nei atsakovė, turėjo galimybę laiku pastebėti balkono konstrukcijų defektus ir informuoti namo administratorių, nes patekimas į balkonus yra iš privataus buto. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimų iš gyventojų nebuvo gauta, atsakovė neturėjo objektyvių duomenų, kurių pagrindų dar iki įvykio turėjo atlikti balkono remonto darbus nedelsiant, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2024-01-30 iki 2024-07-29 teikė netinkamai. 2024-03-28 atsakovė atliko periodinę apžiūrą, kurios metu nebuvo nustatytų balkonų defektų. Atsakovė apžiūrą atliko tinkamai, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Atsakovė duomenų apie balkonų defektus, dėl kurių gali kilti pavojus gyventojams ar turtui, neturėjo, todėl iki įvykio neorganizavo remonto darbų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

5. Iš gyventojų turto draudimo liudijimo (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2023-08-19 iki 2024-08-18 buvo apdraudusi draudėjos O. A. būstą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Draudėja 2024-07-29 telefonu informavo ieškovę, kad po liūties į jos butą pradėjo bėgti vanduo per buto sieną. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktos sąmatos (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad ieškovė nustatė, jog draudėjos O. A. būste 2024-07-29 įvyko draudžiamasis įvykis – užlietas butas dėl bendrojo naudojimo objekto – sienų, nesandarumo bei apskaičiavo draudimo išmoką – 506,38 Eur, apskaičiuotas žalos dydis, pritaikius turto nusidėvėjimą, kuris pritaikius 40,00 Eur dydžio išskaitą pagal draudimo sutartį, nurodytas – 446,38 Eur. Ieškovė pateikė byloje buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) planą bei įvykio užfiksavimą foto nuotraukomis. 2024-08-02 draudimo išmoka buvo išmokėta draudėjai O. A.. Ieškovė pareiškė pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovei, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

6. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ teises ir prievoles, susijusias su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimu perėmė iš ankstesnio daugiabučio namo administratoriaus 226-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos nuo 2024-01-30 Savivaldybės mero potvarkio Nr. M-77 pagrindu. Perėmusi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administravimą, atsakovė visų pirma iškabino laiptinėje skelbimų lentoje pranešimą, kad 2024-02-19 18:00 val. yra rengiamas gyventojų (butų savininkų) susirinkimas, kurio metu gyventojai buvo supažindinti su atsakingu vadybininku bei kita aktualia informacija apie naujo administratoriaus teikiamas paslaugas, turėjo galimybę išsakyti prašymus, reikalingus neatidėliotinai atlikti darbus ir pan. Iš 2024-03-28 statinio apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas atliko kasmetinę statinio pagrindinių konstrukcijų, bendrųjų inžinerinių sistemų, bendro naudojimo patalpų ir gretimos aplinkos būklės apžiūrą, kurios metu, be viso kito, buvo apžiūrimi ir balkonai, balkonų esminių defektų nepastebėta. Iš UAB „Kauno butų ūkis“ statinio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnale užfiksuotų duomenų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2024-02-25 iki įvykio (2024-07-29) atliekant statinio būklės nuolatinius stebėjimus, balkonų defektų, jų remonto ar pan. būtinybė nebuvo nustatyta. Atsakovė, gavusi pranešimą apie 2024-07-29 įvykį, nedelsiant atliko statinio apžiūrą. Iš 2024 m. liepos 30 d. statinio – (duomenys neskelbtini), apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog patalpose fiksuoti drėkinimo požymiai – pūslės, dėmės, spalvos pakitimai; galimai pažeista viršuje esančio balkono hidroizoliacija; būtinas balkono planinis remontas. Atsakovė nurodė bei pateikė duomenis, kad įvykis nutiko 2024-07-29, kai tuo metu visoje šalyje vyko stichiniai reiškiniai. Pagal hidrometeorologijos tarnybos viešai skelbiamus oficialius duomenis, Kauno mieste fiksuota 40,9 mm kritulių. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2011-11-11 įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių, meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius labai smarkaus lietaus rodikliai yra 50-80 mm per ? 12 val. Ieškovė į bylą yra pateikusi garso įrašą, kuomet Draudėja registruojant įvykį taip pat nurodo aplinkybes apie labai smarkų lietų, defektus pastebėjo po valandos kai prasidėjo liūtis. Remiantis tuo, atsakovas teigia, kad neatmetama, jog žalos atsiradimą Bute sąlygojo didelis kritulių kiekis patekęs į viršutinio devinto aukšto balkoną, ieškovė kartu su ieškiniu nėra pateikusi įvykio apžiūros akto, nėra duomenų, kad ekspertas būtų apžiūrėjęs ir nustatęs iš kur tiksliai ir dėl kokių defektų bėga vanduo.

7. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

8. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

9. CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

10. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas). Jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus administratorius turi imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (7.7 punktas). Vykdant šią pareigą, administratorius vadovaujasi techninio prižiūrėtojo pateiktu daugiabučio namo būklės vertinimu ir jo nustatytu poreikiu imtis būklės atkūrimo veiksmų pagal privalomuosius reikalavimus, numatytus STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Visais kitais atvejais, kai nėra nustatyta privalomųjų reikalavimų neatitinkanti bendrojo naudojimo objektų būklė, administratorius pagal taikytinus teisės aktus privalo gauti daugiabučio namo patalpų savininkų pritarimą bet kokiems veiksmams, susijusiems su bendrojo naudojimo objektais, jų remontu, atnaujinimu ar kitokiu tvarkymu bei organizuoti daugiabučio namo patalpų savininkų priimtų sprendimų vykdymą (Nuostatų 3, 4.11. punktai).

11. Daugiabučio namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

12. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

13. Atsakovė nėra daugiabučio namo valdytoja daiktinės teisės prasme, neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ir kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai). Pažymėtina, kad administratorius veikia kaip daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendraturčių priimtų sprendimų vykdytojas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kai administratoriui suteikta teisė savarankiškai imtis veiksmų.

14. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” (toliau ir Reglamentas) 11 punktą, statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Pagal Reglamento 34 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, o pagal 35 punktą, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami dažniau kaip kartą per mėnesį, kai: pastebėti statinio (jo konstrukcijų, inžinerinių sistemų) būklės defektai ar neleistinos deformacijos; vykdomi statinio dalies rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; statinio sklype ar besiribojančiuose sklypuose vykdomi naujo statinio statybos arba esamo statinio rekonstravimo darbai; pageidauja naudotojas. Dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas (Kauno apygardos teismo 2023-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-343/2023, 22-29 punktai).

15. Ieškovė, siekdama atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, vieną kurių – atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. kokią konkrečią įstatymo ar sutarties atsakovei nustatytą pareigą atsakovė pažeidė ar kokius konkrečius priešingus teisei veiksmus atsakovė atliko.

16. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė, nuo 2024-01-21 priėmusi administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, atliko daugiabučio namo administravimo ir techninės priežiūros veiksmus, t. y. 2024-03-15 atliko kasmetinę statinio apžiūrą, techninės priežiūros žurnale fiksavo nuolatinius statinio būklės stebėjimus, organizavo daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimą ir kt. Pažymėtina, jog visuose atsakovės atliktuose statinio techninės būklės stebėjimuose nebuvo užfiksuota balkono defekto ir poreikio jį remontuoti gyvenamojo namo dalyje, kurioje yra Draudėjai priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė tinkamai vykdė visas jai, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorei, teisės aktais priskirtas pareigas.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorės veiksmuose, nenustatyta neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

19. Kaip jau buvo minėta, daugiabučio namo administratorius neatlieka savarankiško valdymo ir neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su daugiabučio namo valdymu, įskaitant remonto atlikimą, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai būtina imtis neatidėliotinų veiksmų (likviduoti avarijas ar kitus padarinius, galinčius sukelti žalos žmonių gyvybei ar aplinkai).

20. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė savalaikiai, iš karto po įvykio 2024-07-29 gavusi pranešimą iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojos apie tai, kad bėga vanduo nuo devinto aukšto balkono, atliko apžiūrą, fiksavo duomenis. Atsakovas, kaip namo administratorius, vykdė jam pavestas funkcijas. Kaip minėta, iki įvykio nebuvo gauta jokių pranešimų apie kokius nors balkono defektus, trūkumus. Atsakovė nurodė bei pateikė duomenis, to neginčijo ir ieškovė, kad žala asmeniui buvo padaryta po stiprios liūties, t. y. per trumpą laiką didelio kiekio kritulių iškritimo, tą nurodė ir Draudėja informavusi apie įvykį. Todėl tikėtina, kad statinio konstrukcija neatlaikė didelio kritulių kiekio, dėl ko lietaus vanduo prasiskverbė pro sieną ir buvo užlietas asmens butas.

21. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas negali daryti išvados, jog atsakovė, veikdama kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, techninės priežiūros vykdytoja, pažeidė kokias nors pareigas ar netinkamai įvykdė kokias nors teisės aktuose numatytas funkcijas bei tokiais veiksmais sąlygojo žalos atsiradimą ieškovės draudėjai priklausančiame būste.

22. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė neatliko pareigos tinkamai prižiūrėti balkoną gyvenamajame name, tačiau nurodytiems argumentams pagrįsti nebuvo pateikti jokie įrodymai (CPK 178 straipsnis).

23. Teismas, išklausęs ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų ir ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovė turi atlyginti nuostolius (turtinę žalą), susijusius su įvykiu, kadangi ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių, kad daugiabučio namo balkonas buvo netinkamai atsakovės prižiūrimas, atsakovė nerūpestingai (neveikimu) atliko administratorės, ir techninės priežiūros pareigas, kurių pasekmėje būtų kilusi atsakovės pareiga atlyginti žalą.

24. Byloje nustačius, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurių pasekmėje galėjo kilti žala, prižiūrėdama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangą veikė rūpestingai ir laikėsi teisės aktų reikalavimų, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų, sąlygojančių atsakovės deliktinės atsakomybės kilimą. Nustačius, jog ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas dėl kitų deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, priimdamas sprendimą nepasisako.

25. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ieškinys atsakovei dėl turtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo, atmestinas.

26. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad ieškinys atmestinas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 568,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus tai, kad atsakovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) nustatytų rekomendacinių advokato teikiamų paslaugų įkainių, yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir priteisti atsakovei iš ieškovės 568,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, į. k. 132532496 iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, į. k. 304080146, 568,70 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.