- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-140-627/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19334-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Evaldas Pašilis, Jurga Vasiliauskienė
- Nuteistasis
- L. B.
- Advokatai
- Pavelas Borkovskis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistosios L. B. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas L. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 24 d., 9.25 val., iki 2023 m. spalio 25 d., 10.09 val. (dvi paros), jas prilyginant dvejoms laisvės atėmimo paroms.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. L. B. nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį – 0,029118 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, iki 2023 m. spalio 24 d., 9.30 val., kai atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. Jurkevičius apeliaciniame skunde prašo: 1) Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajai L. B., vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; 2) L. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie paskirtos bausmės pridėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę bausmę – 10 metų 6 mėnesius laisvės atėmimo.
2.1. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, rodančių daug mažesnį nuteistosios ir jos padarytos veikos pavojingumą, selektyviai vertino bylos aplinkybes, išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistosios sveikatos būklei ir artimo giminaičio ligai bei sumenkindamas nusikalstamos veikos pavojingumą, bei aplinkybes charakterizuojančias nuteistosios asmenybę, kaip neigiamą.
2.2. Prokuroras nurodo, kad nuteistoji yra ne kartą bausta administracine tvarka, teista; iki skundžiamojo nuosprendžio priėmimo 5 kartus. Padarytos nusikalstamos veikos yra turtinio pobūdžio (BK 178 straipsnis), taip pat susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis, BK 260 straipsnio 1 dalis). Nuteistajai ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės (laisvės apribojimas, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas) poveikio nepadarė, neužkirto kelio daryti naujų nusikalstamų veikų, todėl prokuroro manymu, jos asmenybės pavojingumas visuomenei yra pakankamai didelis.
2.3. Vadovaujantis byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) duomenimis, nuteistoji nuo 2023 m. liepos 24 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. vykdė individualią veiklą, tačiau duomenų apie tai, kad nuteistoji iki nurodyto laikotarpio būtų vykdžiusi individualią veiklą ar siejama darbiniais santykiais byloje nėra, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie jos gaunamas legalias pajamas.
2.4. Skunde nurodoma, kad nuteistoji padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, susijusią su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, šia veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Skundžiamu nuosprendžiu L. B. yra nuteista dėl narkotinės medžiagos – karfentanilio labai didelio kiekio, t. y. 0,029118 g, kuris 1,6 karto viršijo labai didelio kiekio ribą, ši aplinkybė vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą yra reikšminga, tačiau pirmosios instancijos teismas ją nepagrįstai sumenkino. Narkotinė medžiaga karfentanilis – viena pavojingiausių ir šiuo metu Lietuvoje itin paplitusių sintetinių narkotinių medžiagų (Jasevičienė, D. Karfentanilis – naujos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, 2020, Nr. 25, p. 172–184 ir kt.).
2.5. Prokuroras taip pat nurodo, kad L. B. neneigė, kad rastas narkotines medžiagas įgijo, jų įgijo apie 10–12 gramų, teigė, kad jos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, o ne platinimui. Tačiau atliktos kratos metu buvo paimtos svarstyklės, ant kurių rasti karfentanilio pėdsakai, ant jos drabužių taip pat rasti šios ir kitų narkotinių medžiagų pėdsakai. Pažymėjo, kad nuteistoji pamačiusi policijos pareigūnus bandė sunaikinti narkotinę medžiagą – karfentanilį, išpilant ją į kriauklę bei nuplaunant vandeniu. Prokuroras, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad L. B. apklausta neneigė, kad anksčiau ji taip pat buvo įgijusi narkotinių medžiagų 2–3 kartus, bei į tai, kad yra teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat ir dėl karfentanilio platinimo, daro išvadą, kad ji nusikalstamas veikas daro sistemingai ir neatsitiktinai. Ir nors atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nuteistajai nebuvo inkriminuotas tikslo platinti požymis, nes tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai duomenų inkriminuoti šį požymį, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės, iš esmės apibūdina bei neigiamai charakterizuoja pačios nuteistosios asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą.
2.6. Pažymėjo, kad į lengvinančias atsakomybę aplinkybes, asmens sveikatos būklę, šeimines ir panašias aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį ir vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji turi sveikatos sutrikimų bei jos motinai nustatyta sunki liga, dėl ko, natūralu, jog nuteistoji išgyvena, tačiau tai negali būti laikoma pateisinama priežastimi daryti nusikalstamas veikas. Pažymėjo ir tai, kad įvertinus byloje esančių duomenų visumą charakterizuojančią tiek pačią nuteistąją, tiek jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, matyti, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis nuteistajai tapo sisteminga bei įprasta veikla, todėl neatmestina, kad nuteistoji L. B. siekdama pateisinti nusikalstamus veiksmus šioje byloje bei sušvelninti savo teisinę padėtį galėjo pasinaudoti susiklosčiusia situacija dėl jos motinos sunkios ligos.
2.7. Apibendrindamas prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistosios L. B. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes šioje byloje nėra aplinkybių, kuriomis vadovaujantis būtų galima teigti, kad bausmės paskyrimas BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose būtų akivaizdžiai neteisingas, pažeidžiantis teisingumo, proporcingumo principus ar nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
3. Nuteistosios L. B. gynėjas advokatas P. Borkovskis apeliaciniame skunde prašo: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti (išspręsti) ar BK 260 straipsnio 3 dalies normos sankcija atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytą teisinės valstybės principą; 2) pakeisti skundžiamą nuosprendį ir perkvalifikuoti L. B. veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį bei skirti šio įstatymo sankcijoje numatytą bausmę; arba 3) pakeisti skundžiamą nuosprendį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti L. B. kuo švelnesnę bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
3.1. Gynybos vertinimu, bylos įrodymai, jų visuma nepatvirtina nuteistosios L. B. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje. Veikos kvalifikavimas – neteisingas, prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms. Visos abejonės dėl L. B. veikimo subjektyviosios pusės – jos tyčios turinio buvo nepagrįstai vertinamos jos nenaudai.
3.2. Pasak gynėjo, nuosprendyje L. B. kaltė yra grindžiama prielaidomis, o ne patikimais ir neprieštaringais įrodymais. Nebuvo įvertinta bylos įrodymų visuma. Savo išvadas teismas grindė tuo, kad teisiamoji pati teismo posėdžio metu parodė, jog pardavėjas jai nurodė, kad parduoda karfentanilį, sumaišytą su heroinu ir vaistais, už 250 Eur. Be to, kad kratos metu buvo rastos elektroninės svarstyklės su karfentanilio pėdsakais.
3.3. Skunde nurodoma, kad narkotinių medžiagų įgijimo momentu L. B. veikė neapibrėžta tyčia – prašė parduoti jai narkotines medžiagas, pardavėjui neįvardino kokias, nes raminamieji vaistai jau nepadėdavo. Apie tai, kad mišinyje yra karfentanilis, sumaišytas su vaistais, ji sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu iš specialistų atlikto medžiagų tyrimo. Byloje nėra patikimų ir pakankamų duomenų bei įrodymų išvadai, kad L. B. suprato, jog neteisėtai disponuoja konkrečios rūšies narkotine medžiaga – karfentaniliu, ir kad laiko labai didelį kiekį šios narkotinės medžiagos. Ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, vartojanti ir jai yra žinoma, kad 10 g karfentanilio kainuotų žymiai brangiau, nei ji sumokėjo pardavėjui. Jai buvo žinoma, kad paprastai narkotikai yra sumaišomi su vaistais. Pažymėjo, kad bylos įrodymai patvirtina jos parodymus apie tai, kad apie rastą karfentanilį ji sužinojo tik po specialistų tyrimo, todėl teisme pripažino savo veiksmų pasekmes. 2023 m. spalio 25 d. apklausos metu ji parodė, kad prie narkologinio kabineto pirko savo vartojimui heroiną, mokėjo po 20 Eur už gramą, paskutinį kartą taip pat pirko heroino mišinį, laikė name iki policijos atvykimo (t. 2, b. 1. 82–87).
3.4. Pasak gynėjo, pati teismo išvada savaime yra prieštaringa, nes teigiama apie L. B. suvokimą laikant karfentanilį, nors pardavėjas jai nurodė, jog parduoda karfentanilį, heroiną ir vaistus (mišinį). Specialistams atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad mišinyje rastas ir difenilhidraminas, kuris neįtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (t. l, b. l. 114–118). Ši išvada patvirtina L. B. parodymus.
3.5. Gynėjo teigimu, teismas, darydamas išvadą apie L. B. subjektyvinę pusę, neįvertino jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visumos: 1) 2023 m. spalio 25 d. įtariamosios apklausos metu ji nurodė apie savo priklausomybę ir apie tai, kad vaistai jai nepadėdavo, todėl pirko ir rūkė heroiną, kartu su vaistais – dimedroliu. Prieš sulaikymą taip pat pirko apie 10 gramų mišinio, laikė virtuvės stalčiuje iki policijos pareigūnų atliktos kratos (t. 2, b. 1. 84–87); 2) 2024 m. kovo 28 d. papildomos apklausos metu nurodė, kad medžiagas savo vartojimui pirko už 250 Eur, pardavėjas minėjo jai apie heroiną su karfentaniliu ir priemaišomis, be to tame mišinyje yra kitų medžiagų, kaip pati žino vaistų – dimedrolio (t. 2, b. 1. 94–97). Teisminio nagrinėjimo metu ji kaltę pripažino visiškai, tačiau nurodė, kad kokia buvo nupirktų medžiagų sudėtis ji nežinojo. Tai paaiškėjo tik tyrimo eigoje.
3.6. Gynėjas nurodo, kad L. B. parodymus, jog ji nežinojo, kad įsigijo ir laikė būtent karfentanilį, patvirtina kiti bylos įrodymai: 1) policijos pareigūnai, liudytojai P. B., A. T. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog L. B. kratos metu nesakė, kokią medžiagą laiko virtuvėje; 2) Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 30 d. išvadoje nustatyta, kad miltelių sudėtyje rastas difenilhidramino ir karfentanilio mišinys; 3) Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų 2024 m. kovo 18 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant L. B. chalato rasti psichotropinės medžiagos – mefedrono ir narkotinių medžiagų kokaino ir karfentanilio pėdsakai, ant juodos spalvos naktinių rasti kokaino pėdsakai, ant šlepečių – kokaino ir karfentanilio pėdsakai (t. l, b. 1. 135–137).
3.7. Pasak gynėjo, ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. B. nurodė, jog pripažįsta kaltę ir tai, kad rastas labai didelis kiekis karfentanilio, t. y. ji pripažino pasekmes – objektyviai nustatytą neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos rūšį ir jos kiekį, neleidžia, įvertinus kitų bylos įrodymų visumą, spręsti, kad L. B. tyčia buvo nukreipta į labai didelio kiekio narkotinės medžiagos (karfentanilio) įsigijimą bei neteisėtą disponavimą (laikymą namuose) labai didelio kiekio šios rūšies narkotinės medžiagos, ir kad ji suprato tai daranti.
3.8. Taip pat gynėjas nurodo, kad narkotines medžiagas (jų mišinį su vaistais) L. B. pirko už 250 Eur. Iki tos dienos pirkdavo sau heroino mišinius. Maža įsigijimo kaina bei tai, kad tokio kiekio psichiką veikiančios medžiagos jai užtenka savaitei ar dviem leidžia spręsti, kad L. B. negalėjo suvokti, jog laiko labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Nustatyta, kad kiekis laikomos narkotinės medžiagos – karfentanilio tik nežymiai viršija labai didelį kiekį ir sudaro 0,029118 g.
3.9. Pasak gynėjo, L. B. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, nes ji nesuvokė ir negalėjo bent bendrais bruožais suvokti, kokia tai medžiaga – heroinas ar karfentanilis, ir kad jo kiekis yra labai didelis, todėl, gynėjo manymu, yra pagrindas perkvalifikuoti jos veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos bausmės dydžio sumažinimo
3.10. Gynėjo manymu, apygardos teismas nepakankamai sumažino paskirtą bausmę, kadangi teismo paskirta bausmė yra neproporcinga jos padarytai veikai, prieštarauja teisingumo principui. Gynėjas, remdamasis kasacine praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teigia, kad L. B., įvertinus bylos aplinkybes bei nuteistosios ligą, priklausomybės aspektą, yra paskirta aiškiai per griežta bausmė, neproporcinga jos padarytai nusikalstamai veikai, todėl pažeidžianti teisingumo principą.
3.11. Skunde nurodoma, kad laikomos narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis sudaro 0,029118 g, t. y. labai nežymiai viršija Rekomendacijose nustatytą labai didelį šios narkotinių medžiagų rūšies kiekį (0,018 g). L. B. yra priklastoma nuo raminamųjų vaistų, vartoja ir narkotines medžiagas. Platinimo tikslo nenustatyta. Asmeniui, kuris priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir jas tik vartoja, už nedidelį ir net didelį kiekį iki 0,017 g karfentanilio, numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 259 straipsnį, už kurį asmeniui yra taikomos alternatyvios bausmės, o maksimali bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, kai tuo tarpu už 0,029118 g, t. y. tik 0,012118 g didesnį kiekį, L. B. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą
3.12. Šiuo prašymu nuteistosios gynėjas prašo teismo spręsti klausimą dėl galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su klausimu, ar BK 260 straipsnio 3 dalies norma ir jos sankcija atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą teisinės valstybės principą.
3.13. Skunde aprašytas konstitucinis teisinės valstybės principas, pacituoti su tuo susiję Konstitucinio Teismo nutarimai bei doktrina, susijusi su įstatymo numatyta galimybe skirti švelnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę. Apelianto vertinimu, BK 54 straipsnio 3 dalies norma ir jos taikymo pateiktas Lietuvos Aukščiausio Teismo aiškinimas nepaneigia galimybės, kad BK 260 straipsnio 3 dalies normos sankcija savo pobūdžiu ir reguliavimu prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytam teisinės valstybės principui: 1) vertinant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo dažnumą bylose dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kvalifikuojant veikas pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, gynėjas pastebi, kad BK 54 straipsnio 3 dalies norma taikoma yra labai dažnai. Itin dažnas BK 54 straipsnio 3 dalies normos taikymas baudžiamosiose bylose, kuriose nagrinėjamos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, reiškia, kad pati BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija yra itin griežta, neproporcinga padaromai veikai, kas rodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija savo griežtumu nėra teisinga. Teisės jurisprudencijoje galioja principas, kad tuo atveju, jei išlyga iš įstatymo taikoma labai dažnai, tai reiškia, kad pats įstatymas nėra teisingas ir turi būti koreguojamas; 2) baudžiamajame įstatyme expressis verbis nėra nustatyta jokių „išimtinių aplinkybių“, todėl galima teigti, kad šis neaiškus ir labai ginčytinas institutas, nauja teisinė kategorija, apie kurią pasisako nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ji turi lemiamą reikšmę bausmės skyrimui, bet jos nėra numatyta baudžiamajame įstatyme. Gynėjo manymu, tokia padėtis prieštarauja tiek baudžiamosios teisės principams, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Plėsdamas šiuos argumentus, gynėjas pastebėjo, kad „išimtinės aplinkybės“ nėra teisinė kategorija, šios neapibrėžtos teisinės sąvokos taikymas Lietuvos teismų praktikoje yra itin nevienodas ir prieštaringas, kas lemia išvadą, kad teisingumo principo taikymas atskirose baudžiamosiose bylose priklauso ne nuo baudžiamojo įstatymo taikymo taisyklių, o nuo subjektyvių aplinkybių; 3) net ir egzistuojant BK 54 straipsnio 3 dalies numatytai galimybei, BK 260 straipsnio 3 dalies normos sankcija absoliučiai neleidžia diferencijuoti parenkamos bausmės. Įstatymo numatytas bausmės minimumas – 10 metų laisvės atėmimo – visiškai neatitinka atskirų veikų pavojingumo ir pobūdžio.
3.14. Pasak gynėjo, nagrinėjamoje byloje taip pat yra aiškus neatitikimas tarp nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo bei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos. L. B. disponavo narkotine medžiaga – 0,029118 g karfentanilio. Šis narkotinės medžiagos kiekis teismų yra vertinamas kaip labai didelis. Tačiau, nuteistajai disponuojamų narkotinių medžiagų kiekio užtektų savaitei ar dviem. Vertinant ir kitas baudžiamąsias bylas, kuriose nuteistieji disponavo narkotine medžiaga – karfentaniliu, matyti, kad asmenims, nuteistiems už disponavimą būtent narkotine medžiaga – karfentaniliu, dažniausiais atvejais yra taikoma būtent BK 260 straipsnio 3 dalies norma, kadangi nuteistieji paprastai disponuoja narkotinės medžiagos kiekiu, kurios jiems užtektų keliems pavartojimams, kas paprastai jau viršija didelį arba labai didelį narkotinės medžiagos kiekį.
3.15. Gynėjo teigimu, asmuo, disponuodamas narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, savo reikmėms ir vos keliems pavartojimo kartams, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, be to, pagal B K 260 straipsnio 3 dalį yra numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Gynėjo manymu, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija savo griežtumu nėra teisinga, jos sankcijoje numatytas bausmės minimumas neleidžia tinkamai individualizuoti bausmę bei savo griežtumu prieštarauja proporcingumo principui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nuteistoji L. B. ir jos gynėjas prašė gynybos skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti. Prokuroras prašė jo skundą tenkinti, o nuteistosios gynėjo – atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Jurkevičiaus, nuteistosios L. B. gynėjo advokato P. Borkovskio apeliaciniai skundai atmetami
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas L. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jai paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę.
6. Sprendžiant, ar asmens padarytoje veikoje yra baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymiai, teismas vadovaujasi byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK nuostatas, teismas asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. B. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,029118 g karfentanilio savo gyvenamojoje vietoje, kol policijos pareigūnai jas rado ir paėmė. Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos skundžiamu nuosprendžiu nustatytos šios faktinės aplinkybės.
8. Kad L. B. nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio, patvirtina pirmosios instancijos teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai. Tai nuteistosios L. B. parodymai (t. 2, b. l. 131–132), liudytojų P. B., A. T. (A. T.) parodymai (t. 2, b. l. 132–133, 142–143), 2023 m. spalio 24 d. kratos protokolas (t. 1, b. l. 85–89), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 27 d. specialisto išvados (t. 1, b. l. 114–117, 121–124), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2023 m. gruodžio 28 d. raštas (t. 1, b. l. 126), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos 2024 m. kovo 18 d. specialisto išvada (t. 1, b. l. 135–137).
9. Gynėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistoji šią veiką padarė tiesiogine tyčia. Pasak gynėjo, L. B. tyčia nebuvo nukreipta į disponavimą labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, nes ji nesuvokė ir negalėjo bent bendrais bruožais suvokti, kokia tai medžiaga – heroinas ar karfentanilis, ir kad jo kiekis yra labai didelis, todėl, gynėjo manymu, yra pagrindas perkvalifikuoti jos veiksmus iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį.
10. Nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y., kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. Nebūtina įrodyti, kad kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, koncentraciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-452-788/2016). Įrodymai, patvirtinantys minėtą suvokimą, gali būti šių medžiagų įsigijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-84-489/2017). Kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, svarbu nustatyti, ar bylos faktiniai duomenys patvirtina, jog jis bent bendrais bruožais suvokė, koks yra jo disponuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Teismų praktikoje laikoma, kad įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ar pan., ir kitos svarbios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, Nr. 2K-237-689/2018).
11. Apklausta pirmosios instancijos teisme nuteistoji L. B. patvirtino jai inkriminuotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Nurodė, kad įsigijo ir laikė karfentanilį, tačiau ji nežinojo kokia tiksli narkotinių medžiagų sudėtis, buvo su priemaišomis, nesidomėjo, reikėjo apsvaigti, nes sunku susitaikyti, kad neteks savo mamos, o gydytojo paskirti vaistai nepadėdavo. Teigė, kad yra anksčiau bandžiusi šias narkotines medžiagas, jų nesunku įsigyti (nusipirkdavo prie narkologinio skyriaus). Neginčija rasto narkotinės medžiagos kiekio, supranta, kad tai labai didelis kiekis. Tokio kiekio užtenka savaitei ar dviem. Šias medžiagas pirko tik savo vartojimui. Pardavėjas jai sakė, kad parduoda apie 10 g (t. 2, b. l. 131–132). Nepaisant to, kad tyrimo eigoje paaiškėjo kratos metu rastų ir paimtų miltelių sudėtis, iš kurių gelsvos spalvos milteliuose buvo nustatytas labai didelis karfentanilio kiekis (specialisto išvada, t. 1, b. l. 114–117), nuteistosios suvokimą apie įsigyjamą medžiagą – karfentanilį ir jo kiekį atskleidžia jos pačios apklausose nurodomos aplinkybės. Nors ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos 2023 m. spalio 25 d. metu nuteistoji parodė, kad ji prie narkologinio kabineto pirko heroiną ir dimedrolį (t. 2, b. l. 84–85), tačiau papildomos apklausos 2024 m. kovo 28 d. metu nuteistoji patikslino, kad pardavėjas jai nurodė parduodantis karfentanilį, sumaišytą su heroinu ir vaistais; maišelyje yra 12 g miltelių. Taip pat nuteistoji nurodė, kad narkotinių medžiagų iš to vyro pirko kelis kartus, gal 2–3 kartus, 2023 m., datų nepamena, jai užtekdavo to kiekio mėnesiui, nes vartoja ne pastoviai, o pirkdavo ne gramais, o pagal turimų pinigų kiekį, mokėdavo ir 130 Eur, ir 60 Eur, įvairiai. Priklausomai nuo sumos, jis (pardavėjas) duodavo tam tikrą kiekį narkotinės medžiagos. Už 250 Eur nusipirktas kiekis buvo paskutinis ir didžiausias. Be to, ji nurodė, kad karfentanilį yra vartojusi ir anksčiau; narkotines medžiagas pradėjo vartoti nuo 29 metų (t. 2, b. l. 94–95). Nuteistoji L. B. šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino vėlesnėje apklausoje ir teisiamojo posėdžio metu. Kratos metu ant rastų elektroninių svarstyklių ir jos paimtų daiktų (chalato, šlepečių) buvo rasti narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai.
12. Pažymėtina, kad apie nusikaltimo subjektyviosios pusės turinį sprendžiama ne tik remiantis kaltininko parodymais, bet ir vertinant bylos aplinkybių, tarp jų ir apibūdinančių nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, visumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. B. du kartus teista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu) ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (metadonu ir karfentaniliu), turint tikslą jas platinti bei jų pardavimą (proceso dalyvių asmens duomenys b. l. 4–9; Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys)). Iš byloje esančio Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos dokumentų išrašo matyti, kad L. B. nuo 29 m. amžiaus epizodiškai vartojo nelegalius opioidus, medikamentus; nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 140). Tai leidžia teigti, jog ji turi narkotinių medžiagų vartojimo (maišant su raminamaisiais vaistais) patirtį ir supratimą apie narkotines medžiagas. Jai buvo žinoma ir tai, kad narkotinė medžiaga paprastai sumaišoma su vaistais, pvz.: dimedroliu ar kitokiais, rasto kiekio paprastai užtenka savaitei ar dviem. Be to, nuteistoji narkotinę medžiagą, kurioje buvo rasta karfentanilio, laikė atskirai nuo baltos spalvos miltelių (kaip ji nurodė pirmosios apklausos metu, pirko ir dimedrolio 10 lapelių po 12 tablečių ir pati jas sutrynė), kurių sudėtyje buvo difenilhidraminas, kuris neįtrauktas į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą (specialisto išvada, t. 1, b. l. 114–117); abu maišelius sudėjo į permatomą plastikinę pirštinę ir padėjo į virtuvės stalčių spintelėje. Kratos rytą, ji, išsiėmusi iš stalčiaus narkotines medžiagas, folijos gabalėlį, pasiruošė parūkyti, stovėjo prie virtuvės kriauklės, tačiau pamačiusi policijos pareigūnus bandė sunaikinti narkotinę medžiagą, paruoštą narkotinę medžiagą ir viską iš maišelių numetė į kriauklę ir paleido vandenį, kad nuplautų (t. 2, b. l. 94–95). Liudytojai P. B. ir A. T., atlikę kratą nuteistosios L. B. namuose, patvirtino, kad kratos metu buvo rasti baltos ir gelsvos spalvos milteliai, L. B. bandė kriauklėje išplauti šias medžiagas (t. 2, b. l. 132–133, 142–143). Kaip minėta, teismų praktikoje nėra reikalaujama, kad kaltininkas suvoktų tikslų jam inkriminuojamų medžiagų kiekį. Taigi, sprendžiant iš nustatytų aplinkybių visumos, nuteistoji L. B. bent jau bendrais bruožais akivaizdžiai suvokė, kad laiko narkotinę medžiagą – karfentanilį ir rastą jo labai didelį kiekį, taigi veikė tyčia.
13. Įvertinus tiek kaltinamojo akto, tiek skundžiamojo nuosprendžio turinį, matyti, kad L. B. narkotinių medžiagų platinimas inkriminuotas nebuvo.
14. Tiek BK 259 straipsnio 1 dalies, tiek BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyti iš esmės alternatyvūs veiksmai, užtraukiantys asmeniui baudžiamąją atsakomybę – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas. Nors BK 259 straipsnio 1 dalyje išvardinti veiksmai atsakomybę užtraukia asmeniui, neturinčiam tikslo narkotines ar psichotropines medžiagas platinti kitiems asmenims, o BK 260 straipsnio 3 dalyje papildomai numatyti alternatyvūs veiksmai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, t. y. narkotinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas, vis tik, svarbu pažymėti, jog nusikaltimo padarymo tikslas asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį reikšmės neturi. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ir tuo atveju, kai jis labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu disponuoja neturėdamas tikslo jų platinti. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę L. B. veiksmų kvalifikacijai turi narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis, kuris pagrįstai pripažintas labai dideliu, todėl perkvalifikuoti jos veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį, nėra teisinio pagrindo.
Dėl bausmės
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas ir dėl L. B. paskirtos bausmės. Nuteistoji L. B. ir jos gynėjas prašo jai paskirtą bausmę dar labiau švelninti, o prokuroras – griežtinti.
16. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
17. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų. Apygardos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo reikalavimais, atsižvelgdamas į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos asmenybę, nuteistosios bei jos motinos ligą, vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistajai L. B. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, skyrė švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo numatyta minimali bausmė, t. y. 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Skirta bausmė, tinkamai taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, dalinio sudėjimo būdu, pridedant 6 mėnesius neatliktos bausmės dalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nuteistosios padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistosios asmenybę ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pagrindo keisti tokios bausmės ir ją dar labiau švelninti, kaip to prašoma nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde, ar ją griežtinti prokuroro apeliacinio skundo motyvais, neįžvelgia.
18. Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos buvo pakeistos, išplečiant ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes. Šioje normos dalyje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.
19. Teismų praktikoje iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-218-628/2024). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.).
20. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-250-976/2023 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024 ir kt.).
21. Nuteistoji L. B. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia ir yra susijęs su neteisėtu labai pavojingos narkotinės medžiagos – karfentanilio – laikymu. Teisėjų kolegija sutinka su gynybos apeliacinio skundo motyvais, kad laikomos narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis sudaro 0,029118 g, t. y. viršija Rekomendacijose nustatytą labai didelį karfentanilio kiekį (0,018 g); L. B. yra priklausoma nuo raminamųjų vaistų, vartoja ir narkotines medžiagas, tačiau šios aplinkybės nemažina jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali lemti dar švelnesnės bausmės paskyrimo.
22. Pažymėtina, kad L. B. laikė labai didelį kiekį, 1,6 karto viršijo labai didelio kiekio ribą, vienos pavojingiausių ir šiuo metu Lietuvoje itin paplitusių sintetinių narkotinių medžiagų – karfentanilio, kurio mirtina dozė žmogui siekia vos 2 miligramus (0,002 g). Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai paminėjo, kad ši medžiaga ypatinga ir tuo, jog ją labai lengva perdozuoti ar ja apsinuodyti (ja galima apsinuodyti vien pačiupinėjus pirštais, šios medžiagos dulkėms (mikrogranulėms) pakliuvus į akis ir pan.). Be to, šios narkotinės medžiagos vartojimas gali sukelti priklausomybę vos po kelių kartų pavartojimo (Jasevičienė, D. Karfentanilis – naujos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos. Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka, 2020, Nr. 25, p. 172–184 ir kt.). Būtent dėl tokio neigiamo šios sintetinės narkotinės medžiagos poveikio Rekomendacijose nustatyta tokia nedidelė šios narkotinės medžiagos koncentracija, atitinkanti labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Vertinant nuteistosios veiksmus laikant tokią pavojingą medžiagą, kurią ketino vartoti pati, jos pačios priklausomybės raminamiesiems vaistams ir vartojimo narkotinių medžiagų, išgyvenimo dėl motinos sunkios ligos, taip pat nėra pagrindo dar labiau švelninti bausmę. Kaip teisingai prokuroras nurodė skunde, sveikatos sutrikimai gydomi vadovaujantis gydytojų pateiktomis rekomendacijomis bei paskirtais medikamentais, o ne savarankiškai pasirinktomis neteisėtomis, įstatymo draudžiamomis priemonėmis.
23. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. B. buvo pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos L. B. neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotine medžiaga aplinkybės nėra tipinės tokių nusikaltimų aplinkybėms. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias įvertino pirmosios instancijos teismas, jos veiksmai, kaip minėta, disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos (karfentanilio) objektyviai pasireiškė vienu iš šiame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų – narkotinės medžiagos neteisėtu laikymu. Nuteistoji paaiškino, kad šias narkotines medžiagas planavo vartoti pati, jas laikė saugiai, kartu gyvenantis jos sutuoktinis apie jas nežinojo. Nagrinėjamu atveju nenustatytos ir kitos analogiškų nusikalstamų veikų pavojingumą didinančios aplinkybės, kaip kelių skirtingų rūšių narkotikų ar psichotropinių medžiagų laikymas, narkotinė medžiaga nepateko į apyvartą, todėl L. B. padaryta nusikalstama veika neigiamų pasekmių kitiems asmenims ar aplinkai nesukėlė. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad L. B. anksčiau teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, todėl ji nusikalstamas veikas daro sistemingai ir neatsitiktinai, negali būti pagrindu griežtinti jai paskirtą bausmę.
24. L. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vykdymo (BK 54 straipsnio 3 dalies minėta redakcija).
25. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 54 straipsnyje nustatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, ji nėra aiškiai per švelni ar per griežta, todėl darytina išvada, kad ji pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių L. B. už labai didelio kiekio narkotinės medžiagos (karfentanilio) laikymą pirmosios instancijos teismo paskirtą sumažintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę būtų galima pripažinti neatitinkančia bausmės paskirties ar pažeidžiančia bausmės skyrimo taisykles. Todėl, nesant teisiškai pagrįstų argumentų, pagrindžiančių BK nustatytų bausmės skyrimo taisyklių pažeidimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
26. Teisėjų kolegija pastebi, kad gynybos analogiškas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, buvo nagrinėtas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-396-851/2023. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-222-1214/2024 nurodė, kad BK 260 straipsnio sankcijos griežtumas nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pažymėjo, kad kasaciniame skunde šiame kontekste keliami teisės taikymo klausimai, kurie nežinybingi Konstituciniam Teismui, be kita ko, nurodant, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo dažnumas bylose dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kvalifikuojant veikas pagal BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalis, rodo BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijos griežtumą ir neproporcingumą padarytai veikai.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus ir nuteistosios L. B. gynėjo advokato Pavelo Borkovskio apeliacinius skundus atmesti.