- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-694-950/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00112-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- T. T.
- Ieškovas
- A. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1321-503/2024 pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui T. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. T. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. Nr. CBP-479), kuriuo prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo T. T. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekant santuokinę pavardę, atsakovui – prigimtinę pavardę; 2) nenustatyti šalims termino susitaikyti; 3) po santuokos nutraukimo paskirstyti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; 4) šalių nepilnamečių vaikų M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, po 350 Eur kiekvienam, nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 6) nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Taip pat ieškovė prašė iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1) nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
2) priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui po 250 Eur, mokamą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme, nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;
3) nustatyti laikiną skyriumi gyvenančio tėvo T. T. ir ginčo šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nustatant, jog iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, tėvas su sūnumis bendrauja lyginėmis metų savaitėmis, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginės metų savaitės penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 18.00 val.
3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindė šalių itin konfliktiškais santykiais, dėl kurių jie negali susitarti nei dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nei dėl išlaikymo jiems mokėjimo, nei dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėjo, kad ieškovę su vaikais sieja itin glaudus ryšys, būtent ieškovė visada daugiau rūpinosi vaikais.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. T. pateiktame atsiliepime į ieškovės prašymą (reg. Nr. DOK-5045) nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys gyvena kartu gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir augina bei rūpinasi vaikais. Tam, kad būtų nustatyta laikina gyvenamoji vieta ar bendravimo tvarka, nepilnamečių vaikų tėvai turi gyventi atskirai, ko šiuo atveju nėra. Gyvenant tuose pačiuose namuose, nėra tikslinga nustatinėti laikiną bendravimo tvarką, nes kiekvieną dieną atsakovas bendrauja su vaikais. Dėl laikino išlaikymo priteisimo nurodė, kad šalims gyvenant kartu, vaikai yra išlaikomi abiejų tėvų. Be to, atsakovas nuolat teikia vaikams išlaikymą, nuveždamas juos į ugdymo įstaigą, pirkdamas maistą, laisvalaikiu užsiimdamas su vaikais. Jeigu teismas spręs, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą, jis turėtų būti nustatomas ne didesnis kaip 180 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui po 250 Eur, mokamą kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 25 d.), nepilnamečiams vaikams skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Likusioje dalyje prašymą atmetė.
6. Teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, į byloje gautus duomenis apie tėvų turtinę padėtį, kartu įvertino aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrinti būtinieji vaiko poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo, todėl nutarė ieškovės prašymą tenkinti ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių duomenų ir įtikinamų argumentų, jog yra reikalinga ir neišvengiama nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su ja ir patvirtinti laikiną atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais. Teismas pažymėjo, kad ieškinyje nenurodoma, kiek laiko ieškovė gyvena skyrium nuo atsakovo, dėl kokių priežasčių siekiama apriboti maksimalų abiejų tėvų bendravimą su vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė neaiškiai nurodė faktines aplinkybes, nepagrindė savo prašymo atitinkamais motyvais, nenurodė būtinybės taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su ja, nenurodė aplinkybių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės bei interesai, prašymo dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir laikinos bendravimo tvarkos patvirtinimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas T. T. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Skundžiama nutartis neatitinka geriausių šalių nepilnamečių vaikų interesų, pažeidžia atsakovo, kaip tėvo, teises, todėl turėtų būti panaikinta. Atsakovas teikia išlaikymą vaikams, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
8.2. Atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda gamindamas jiems maistą namuose, duodamas pinigų pietums į mokyklą M. T. po 3 Eur, veždamas abu vaikus į jų lankomas futbolo treniruotes, taip pat į varžybas, varžybų metu pirkdamas maistą, šaltuoju metų laikotarpiu vežiodamas vaikus į mokyklą. Taip pat prie vaikų išlaikymo prisideda pirkdamas malkas ir briketus gyvenamojo namo kūrenimui, mokėdamas mokesčius už sunaudotą vandenį ir elektros energiją, už namų ir transporto priemonių draudimą, namų interneto mokesčius ir įmokas už vaikams nupirktą kompiuterį.
8.3. Kadangi atskirojo skundo pateikimo metu atsakovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, jam reikalinga operacija, jo gaunamos pajamos buvo ženkliai mažesnės, o jo turimi įsipareigojimai ir mokami mokesčiai buvo labai dideli, todėl atsakovo ligos metu ieškovė turi pareigą ne tik lygiai prisidėti prie vaikų išlaikymo, bet ir padėti atsakovui ligos metu.
Atsiliepimas
9. Ieškovė A. T. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškovė neginčija fakto, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo, tačiau jo paties pateikti duomenys patvirtina, kad jis prie vaikų išlaikymo prisideda nepakankamai (prisideda ne didesne nei 150 Eur suma bendrai abiem vaikams). Tokios sumos nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams tenkinti. Visų būtinųjų ir papildomų vaikų poreikių tenkinimo našta tenka ieškovei, kadangi prie vaikų išlaikymo atsakovas prisideda tik simboliškai.
9.2. Draudimo ir paskolos įmokos mokamos vykdant prievoles, susijusias su turtu, atsakovui priklausančiu nuosavybės teise, todėl šios įmokos negali būti pripažintos mokamos vaikų interesais.
9.3. Atsakovas iš esmės neginčija fakto, jog laikinas išlaikymas iš jo turėtų būti priteistas, tačiau ne daugiau nei po 180 Eur. Atsakovas nurodo, jog gaudamas ligos išmoką, negalės teikti vaikams išlaikymo, tačiau ieškovė su tuo nesutinka, nes per mėnesį gautą nedarbingumo išmoką, ieškovės skaičiavimais, sudaro apie 941,01 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš atsakovo priteista po 250 Eur šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui (kiekvienam vaikui), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne) prijungimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė šiuos įrodymus: šaldytuvo nuotraukas (2 vnt.), duomenis iš „Swedbank“ akcinės bendrovės (toliau – AB) apie laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d. AB „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bitė Lietuva“, UAB „Perlas Finance“ bei paskolos mokėjimo atliktas įmokas, atsakovo 2023 m. gruodžio 22 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį su UAB „Bitė Lietuva“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2024 m. vasario 7 d. sprendimą skirti ligos išmoką Nr. VPA_SP1E-60590, informaciją apie atsakovui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d., malkinės nuotraukas (2 vnt.), 2024 m. sausio 10 d. kvitą už pirktus medžio pjuvenų briketus, atliktų mokėjimų UAB „Ignitis“ ir UAB (duomenys neskelbtini) telefono ekrano nuotraukas (2 vnt.).
13. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė šiuos įrodymus: duomenų apie 2023 m. lapkričio mėn. mokėtus mokesčius telefono ekrano nuotrauką, 2023 m. lapkričio 8 d. ir 2023 m. lapkričio 20 d. atliktų mokėjimų E. P. telefono ekrano nuotraukas, 2023 m. gruodžio 12 d. atliktų mokėjimų (duomenys neskelbtini) rajono sporto mokyklai telefono ekrano nuotraukas (2 vnt.), 2023 m. gruodžio 26 d. elektroninį čekį, 2024 m. vasario 26 d. atlikto mokėjimo UAB „Perlas Finance“ telefono ekrano nuotrauką 2024 m. vasario 27 d. UAB „Perlas Finance“ užsakymo išrašą.
14. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo priteisimo klausimas, sprendžia, kad su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis.
16. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, be kita ko, ir dėl šalių nepilnamečių vaikų M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo.
18. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo – iš atsakovo vaikams priteisdamas po 250 Eur laikino išlaikymo kiekvienam iki sprendimo byloje įsiteisėjimo, kitoje dalyje – dėl laikinos gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo – ieškovės prašymas buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde atsakovas nurodo aplinkybes, susijusias tik su laikino išlaikymo priteisimu, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje vertina tik su laikino išlaikymo priteisimu susijusią skundžiamos nutarties dalį. Pirmosios instancijos teismas kiekvienam vaikui iš atsakovo priteisė po 250 Eur laikino išlaikymo tuo pagrindu, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo.
19. Atskirajame skunde apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl laikino išlaikymo iš jo vaikams priteisimo, nurodo, kad, anot jo, skundžiama nutartis neatitinka geriausių šalių nepilnamečių vaikų interesų ir pažeidžia atsakovo teises, nes atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda gamindamas maistą namuose, duodamas kišenpinigių, vežiodamas vaikus į mokyklą, treniruotes, varžybas, pirkdamas medžiagas gyvenamojo namo šildymui, mokėdamas komunalinius mokesčius bei įmokas už vaikams nupirktą kompiuterį, gyvenamojo namo ir transporto priemonių draudimų įmokas. Taip pat nurodo, kad dėl jam išduoto nedarbingumo pažymėjo, jis negali teikti vaikams priteisto dydžio (po 250 Eur) laikino išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirajame skunde atsakovo nurodytais argumentais.
20. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
21. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas iš esmės neatlieka įrodymų vertinimo, iš esmės nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
22. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant galutinį procesinį sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, šį prašymą iš esmės grindė konfliktiniais šalių santykiais, t. y. kad laikinąsias apsaugos priemones iki tarp šalių kilusio ginčo išsprendimo būtina taikyti dėl to, jog šalys su vaikais susijusiais išlaikymo klausimais gražiuoju negali susitarti, tačiau nenurodė aplinkybių dėl prašomo priteistino laikino išlaikymo dydžio sumos. Vis dėlto ieškinyje yra nurodžiusi, kad vieno vaiko išlaikymui reikalinga bendra 700 Eur suma per mėnesį. Taigi, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė prašė mažesnio išlaikymo šalių vaikams nei, anot jos, iš tikrųjų reikia. Apeliantas su priteistu laikino išlaikymo dydžiu nesutinka iš esmės dėl to, jog šalys kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena viename name (pažymėtina, kad šių aplinkybių ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą neneigia), todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo prisideda ne pervesdamas ar duodamas ieškovei pinigines lėšas, tačiau kitais būdais, be to, atsakovas su atskiruoju skundu pateikė savo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (duomenis apie atliktus mokėjimus, pirktas namo šildymui reikalingas malkas).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio, nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir aplinkybes, todėl nepagrįstai iš atsakovo kiekvienam iš šalių nepilnamečių vaikų priteisė po 250 Eur kas mėnesį mokamą laikiną išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalys gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais ir atsakovas nemaža dalimi prisideda prie namų, kuriuose gyvena vaikai, išlaikymo, taip pat vaikų kasdienių poreikių tenkinimo – gamina vaikams maistą, duoda kišenpinigių, vežioja į mokyklą, treniruotes, varžybas ir pan. Pirmosios instancijos teismo priteistas laikino išlaikymo dydis – po 250 Eur kiekvienam vaikui – šiuo atveju laikytinas per dideliu, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas priteisti būtent tokį laikino išlaikymo dydį, pvz., vaikai turėtų specialiųjų poreikių ar pan. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydis mažintinas iki 200 Eur sumos kiekvienam vaikui per mėnesį.
25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto atskirojo skundo argumentai bei byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, sumažinant iš atsakovo priteistiną laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams laikotarpiu nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos (CK 3.65 straipsnio 1 dalis) – nuo 250 Eur iki 200 Eur kiekvienam (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį pakeisti ir iš atsakovo T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo byloje dienos sumažinti nuo 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) Eur iki 200 (dviejų šimtų eurų) Eur kiekvienam vaikui.
Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.