Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-292-589/2021

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-19
Bylos Nr.: e2A-292-589/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00035-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas: T. D.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-292-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00035-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-605-839/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovo T. D. 3 622,95 Eur negrąžintą kredito dalį; 450,35 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo; 911,20 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 30 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kreditą 3 622,95 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; 30 proc. negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 112 Eur žyminį mokestį bei 121 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. vasario 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo T. D. ieškovės UAB Legal Balance naudai 3 622,95 Eur negrąžintą kreditą, 450,35 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. kovo 15 d., 2 568,16 Eur negautas pajamas (nuostolius), 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 6 641,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 233 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

3. Teismas konstatavo, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

4. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas T. D. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-bhp4ss9p (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 3 622,95 Eur kreditas 54 mėnesių terminui. Atsakovas sudaryta sutartimi įsipareigojo grąžinti 3 622,95 Eur kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį – 3 018,51 Eur palūkanas sutartyje numatytais terminais iki 2024 m. kovo 13 d. Atsakovas jam pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir ieškovė UAB Legal Balance sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

5. Teismas sprendė, kad atsakovas nevykdė jam pagal sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą, mokėti kitus sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovo skolą, atsakovas jai skolos nesumokėjo, todėl iš atsakovo priteistinas 3 622,95 Eur negrąžintas kreditas, 450,35 Eur mokėjimo palūkanos iki sutarties nutraukimo. Teismas reikalavimą dėl 911,20 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo tenkino, nes pagal pateiktą kredito grąžinimo grafiką ir jame išdėstytas kredito grąžinimui mokėtinas įmokas, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis už suteiktą kredito sumą gauti nurodyto dydžio palūkanas, kaip negautų pajamų sumą. Teismas taip pat nurodė, kad pagal sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo iš viso sumokėti 3 018,51 Eur palūkanas, todėl iš atsakovo priteistina likusi (nuo ieškinio pateikimo teismui dienos) nesumokėtų palūkanų suma –1 656,96 Eur (3 018,51 – 911,20 – 450,35 Eur = 1 656,96), nes tokios sumos ieškovė galėjo tikėtis, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma.

6. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 622,95 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. balandžio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos vertino kaip visiškai nepagrįstą. Teismas nurodė, kad prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra nekintančio 30 proc. už kredito likutį dydžio, grindžiamos sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, tačiau nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti 30 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 622,95 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovui vykdant sutartį tinkamai, kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma.

7. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl 30 proc. kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad sudarant sutartį atsakovas turėjo galimybę ir sąlygas individualiai aptarti kreditavimo sąlygas, mokėtinas įmokas, palūkanų dydžius ir mokėjimo terminus. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovui buvo išaiškintos ir nurodytos galimos pasekmės (galimos sumos) sutarties nevykdymo atveju ir su tuo atsakovas sutiko. Dėl nurodyto teismas ieškovės reikalavimą dėl 30 proc. kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, priteisimo vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

8. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Įvertinęs tai, kad ieškinys iš esmės tenkintas (atmestas išvestinis reikalavimas), teismas iš atsakovo priteisė ieškovės sumokėtą 112 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

9. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių dalį dėl 1 656,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovo T. D. 30 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; pakeisti sprendimo už akių dalį dėl 30 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo T. D. 30 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo; priteisti apeliantei iš atsakovo T. D. 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

10. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nepagrįstai, iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

11. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės taikomi negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodai yra nepagrįsti bei neteisėti, todėl juos pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus. Apeliantės nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos.

12. Apeliantė akcentuoja, kad atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik vieną įmoką pagal dar galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik truputį pamažėjo. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), apeliantės nuomone, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 30 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 622,95 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Sutartis yra nutraukta, mokėjimų grafikas buvo sudarytas anuiteto metodu, o šiai dienai jis yra negaliojantis bei neatspindintis jo sudarymo prielaidų. Ieškinyje ši negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota atsižvelgus į visas aukščiau paminėtas aplinkybes ir prielaidas, kurios nėra tapačios aplinkybėms ir prielaidoms, buvusioms sutarties sudarymo metu.

13. Akcentuoja ir tai, kad nagrinėjamu atveju nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jai net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteistos iš atsakovo T. D. 1 656,96 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sutarties termino pabaigos, taip pat sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo T. D. 30 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas T. D. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-bhp4ss9p, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 3 622,95 Eur vartojimo kreditą 54 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 3 018,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 30 proc.) sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2024 m. kovo 13 d. Atsakovas pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Atsakovas nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų, todėl vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. kovo 15 d. atsakovei siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu informavo apie sutarties nutraukimą. 2020 m. kovo 3 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kuria pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui 2020 m. balandžio 6 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš atsakovo T. D. 1 656,96 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sutarties termino pabaigos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šias negautas pajamas, nepagrįstai netaikė apeliantės ieškinyje nurodyto negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo, jį pakeitė bei pritaikė savo skaičiavimo metodus. Apeliantės nuomone, ji turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 30 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 622,95 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos reikalavimą priteisti iš atsakovo T. D. 30 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo. Apeliacinį skundą apeliantė, be kita ko, motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

19. Iš dalies pritardamas šiems apeliacinio skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008 ir kt.).

21. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

22. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko atsakomybės civilinės pagal vartojimo kredito sutartį, kadangi, kaip nurodė kasacinis teismas, kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.

24. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kurių pagrindu atmestas apeliantės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo T. D. 30 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo T. D. 1 656,96 Eur negautas pajamas (nuostolius) – negautas mokėjimo pelno palūkanas, skaičiuojamas remiantis kredito grąžinimo grafiku nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sutarties termino pabaigos, netaikė bendrųjų sutartinės atsakomybės taisyklių.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškinio turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, jog reikalavimą priteisti iš atsakovo T. D. 30 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, apeliantė iš esmės grindė sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nurodė, kad priteistinos negautos pajamos paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų metinę normą ir pateikė paaiškinimus dėl jų apskaičiavimo metodo, tačiau jokiais objektyviais duomenimis, skaičiavimais nepagrindė jos nurodyto nuostolių negautų pajamų forma dydžio pagal pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas nepatikslino ieškovės pareigos įrodinėti, taip pat nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus paaiškinimus, skaičiavimus dėl nuostolių negautų pajamų forma dydžio, nors turėjo pareigą tinkamai nustatyti žalos dydį pagal pirmiau nurodytą tokios žalos įrodinėjimo specifiką, t. y. negautas pajamas kaip negautą grynąjį pelną, kuris apskaičiuojamas iš negautų pagal sutartį pajamų atėmus sąnaudas, kurios būtų patirtos uždirbant šias pajamas, ir atitinkamai pelno mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog sutarties specialiosiose sąlygose sulygta fiksuoto dydžio metinė palūkanų norma ir jos pagrindu apskaičiuotos mokėjimo (pelno) palūkanos, nors ir gali būti laikytini vienais iš kriterijų, taikomų nustatant nuostolių negautų pajamų forma dydį, tačiau savaime nėra pakankami tokių nuostolių dydžiui nustatyti. Kaip minėta, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos dalyje dėl 30 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo ir priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl šios dalies ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų šiai bylos daliai faktinių aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės dėl šios dalies ginčo, padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių šioje dalyje (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

27. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Vien tik apeliacinės instancijos teismui nustačius visas esmines bylos aplinkybes ir teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

28. Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, kai pagal byloje pateiktus įrodymus bylos dalyje dėl 30 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už negrąžintą 3 622,95 Eur vartojimo kreditą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tam, kad teisingai išnagrinėti kilusį ginčą šioje dalyje, apeliacinės instancijos teisme ši bylos dalis turėtų būti nagrinėjama iš naujo, peržengiant apeliacijos ribas. Todėl yra pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį ir bylą toje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą dėl grąžintos dalies, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes.

29. Kadangi priimamas sprendimas skundžiamą sprendimo už akių dalį panaikinti ir toje dalyje perduoti bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Dėl dalies reikalavimų grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą turės iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teismas, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme taip pat nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. vasario 8 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance naudai iš atsakovo T. D. priteistos 1 656,96 Eur negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuojami nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sutarties termino pabaigos, panaikinti ir perduoti šioje dalyje bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė