Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. J. ir nuteistosios I. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas O. A. V. ir Z. V. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis) – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (neteisėtas O. A. V. ir Z. V. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių ir jos duomenų panaudojimas) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 302 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas sukčiauti susijęs su S. L., S. R., I. M. ir E. J.) – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (S. L., S. R., I. M. ir E. J. dokumentų suklastojimas ir disponavimas suklastotais dokumentais) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas S. L., S. R., I. M. ir E. J. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – areštu 30 (trisdešimt) parų.

BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto, 2 punkto, 6 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. K. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 229 straipsnyje, ir nuteista:

pagal BK 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas susijęs su O. A. V. ir Z. V.) – 15 MGL dydžio, t. y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) litų bauda;

pagal BK 229 straipsnį (tarnybos pareigų neatlikimas susijęs su S. L., S. R., I. M. ir E. J.) – 20 MGL dydžio, t. y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų bauda.

BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 25 MGL dydžio, t. y. 3250 (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt) litų bauda.

Iš B. J. priteista Telšių rajono savivaldybės administracijai 7500 Lt (septyni tūkstančiai penki šimtai litų) turtinei žalai atlyginti.

Iš B. J. ir I. K. lygiomis dalimis priteista valstybei 224,83 Lt (du šimtus dvidešimt keturi litai 83 centai) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 31 d., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą ir pasinaudodamas gydytojos G. P., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas, tarnybinių pareigų neatlikimu ir gydytojos I. K. tarnybinių pareigų neatlikimu, ir neteisingais įrašais medicininiuose dokumentuose apie IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozę bei nustatytą 30 balų Bartelio indekso vertę, O. A. V. ir Z. V., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) neteisėtai nustatytu specialiojo nuolatinės slaugos poreikiu O. A. V. ir Z. V., įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė pas save, adresu (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), dvi žinomai suklastotas tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas: (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. A. V. ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Z. V.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas banko darbuotojų pasitikėjimu ir pasirašydamas už O. A. V. 2008 m. spalio 21 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už Z. V. 2008 m. spalio 21 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo dvi svetimas – O. A. V. ir Z. V. „Visa Elektron“ mokėjimo korteles su PIN kodais, kurias kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) O. A. V. ir Z. V. išduotomis specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymomis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno ir panaudojo, pateikdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priėmė 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti Z. V. 32429,03 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti A. V. 32423,22 Lt į sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, iš viso 64852,25 Lt slaugos išlaidų tikslines kompensacijas nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d., tokiu būdu padarė didelės žalos valstybei ir neteisėtai savo naudai apgaulės būdu pasikėsino užvaldyti didelės vertės valstybės biudžeto lėšų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius Z. V. ir O. A. V. išmokėjo 10952,75 Lt, o 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu mokėjimus sustabdė.

B. J. nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 31 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas banko darbuotojų pasitikėjimu ir pasirašydamas už O. A. V. 2008 m. spalio 21 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už Z. V. 2008 m. spalio 21 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė pas save namuose, (duomenys neskelbtini), dvi svetimas: O. A. V. „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir Z. V. „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodais, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai panaudojo tikrus O. A. V. ir Z. V. tapatybės indentifikavimo duomenis, įvesdamas PIN kodus ir nustatyta tvarka atlikdamas finansines operacijas O. A. V. „Visa Elektron“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini): 2008 m. gruodžio 15 d. išėmė 900 Lt (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 15 d. išėmė 920 Lt (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 20 d. išėmė 900 Lt (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 26 d. išėmė 900 Lt (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 15 d. išėmė 900 Lt (duomenys neskelbtini), bei Z. V. „Visa Elektron“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini): 2008 m. gruodžio 15 d. išėmė 900 Lt (duomenys neskelbtini), 2009 m. kovo 16 d. išėmė 900 Lt (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 15 d. išėmė 920 Lt (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 18 d. išėmė 900 Lt (duomenys neskelbtini), 2009 m. balandžio 15 d. išėmė 900 Lt (duomenys neskelbtini).

B. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario mėn., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) klebono vardu ir neturėdamas teisėto pagrindo, melagingai, įgijo didelį kiekį – keturis fizinių asmenų dokumentus: S. L. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), S. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), I. M. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini) ir E. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kuriuos pas save laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gabeno į (duomenys neskelbtini) ir panaudojo 2009 m. vasario 5 - 6 d., pateikdamas juos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu gauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. „Visa Elektron“ kortelių sąskaitos sutartis ir elektroninių paslaugų teikimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinei komisijai (GKK), adresu (duomenys neskelbtini), tikslu gauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas, bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu neteisėtai gauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. slaugos išlaidų tikslines kompensacijas.

B. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 6 d., pasinaudodamas gydytojos G. P., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas, tarnybinių pareigų neatlikimu, gydytojos I. K. tarnybinių pareigų neatlikimu, ir neteisingais įrašais medicininiuose dokumentuose apie IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozes ir nustatytą 30 balų Bartelio indekso vertę, S. L., S. R., I. M. ir E. J., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) neteisėtai nustatytu specialiojo nuolatinės slaugos poreikiu S. L., S. R., I. M. ir E. J., įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir laikė pas save, adresu (duomenys neskelbtini), žinomai suklastotas tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinio slaugos poreikio nustatymo pažymas: (duomenys neskelbtini), išduotą E. J., (duomenys neskelbtini), išduotą S. L., (duomenys neskelbtini), išduotą S. R., (duomenys neskelbtini), išduotą I. M.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. vasario mėn., (duomenys neskelbtini), tikslus laikas ir vieta nenustatyti, padarydamas rankraštinius įrašus ir pasirašydamas už S. L., S. R., I. M. ir E. J. be jų sutikimo ir žinios, suklastojo dokumentus: AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriaus tikrus S. R. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokomąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokomąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas mokamąją kortelę, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), S. L. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokomąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), I. M. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokomąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus tikrus 2009 m. vasario 6 d. E. J., S. L., S. R., I. M. prašymus šalpos išmokai gauti, asmens, kuriam prašoma mokėti šalpos išmoką, duomenis ir šeimos duomenis socialinei paramai gauti, po to 2009 m. kovo 18 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pasirašydamas už S. R. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už E. J. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už S. L. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už I. M. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo keturias svetimas – E. J., S. L., S. R., I. M. „Visa Elektron“ mokėjimo korteles su PIN kodais ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) išduotomis specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymomis (duomenys neskelbtini) E. J., (duomenys neskelbtini) S. L., (duomenys neskelbtini) S. R., (duomenys neskelbtini) I. M. laikė pas save, adresu (duomenys neskelbtini), gabeno į (duomenys neskelbtini) ir panaudojo, pateikdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priėmė 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti S. L. 33139,29 Lt į B. J. atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti S. R. 33139,29 Lt į B. J. atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) I. M. išmokėti 33139,29 Lt į B. J. atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti E. J. 33139,29 Lt į B. J. atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, iš viso 132557,16 Lt slaugos išlaidų tikslines kompensacijas nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2012 m. kovo 1 d., tokiu būdu padarė didelės žalos valstybei ir neteisėtai savo naudai apgaulės būdu pasikėsino užvaldyti didelės vertės valstybės biudžeto lėšų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius S. L., S. R., I. M. ir E. J. išmokėjo po 2539,29 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš viso 10157,16 Lt., o 2009 m. birželio 9 d. bei 2009 m. birželio 11 d. sprendimais mokėjimus sustabdė.

B. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 18 d., AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), pasirašydamas už S. R. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už E. J. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už S. L. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už I. M. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo ir laikė pas save namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. gegužės 1 d. svetimas keturias: S. L. „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), I. M. „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodais, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti.

B. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 12 d., 2009 m. liepos 15 d., 2009 m. liepos 17 d., 2009 m. liepos 19 d., savo namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), liepdamas parašyti pareiškimus, kuriuos perdavė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, siekė paveikti liudytojus E. J., S. L., S. R., Z. V., O. A. V. ir I. M., kad jos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo duotų jam naudingus melagingus parodymus, jog liudytojai patys tvarkė slaugos dokumentus, banke pasirašė dokumentuose ir gavo banko mokėjimo korteles, o klebono prašė tik nuvežti pas daktarus.

I. K. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytoja, netinkamai atliko savo pareigas teikiant šeimos medicinos sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. 2008 m. spalio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir savarankiškai interpretavusi Bartelio indekso nustatymo kriterijus, įrašė į pacientų O. A. V. ir Z. V. įdėtinius lapus į ambulatorinę kortelę ir paciento savarankiškumo įvertinimą Bartelio indeksu tikrovės neatitinkančius duomenis apie pacientų sveikatos būklę ir taip nustatė neteisingą (per mažą) 30 balų Bartelio indekso vertę bei tuo nesilaikė (nevykdė) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 196/40 patvirtintos Savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksu metodikos, ir pacientus O. A. V. ir Z. V., nors jų būklė neatitiko specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų, nukreipė specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8.1 punkto reikalavimą - asmenį gydantis gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos būklę ir nustatęs, kad asmens liga ar būklė atitinka šiuo įsakymu patvirtintus specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus, per 3 darbo dienas pateikia GKK asmens sveikatos istoriją, kurioje pateikia išvadą dėl specialaus poreikio nustatymo; 2008 m. spalio 15 d. kaltinamoji I. K. pacientams O. A. V. bei Z. V. neatlikusi jokių tyrimų, nustatė IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozes ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.3.7 punkto reikalavimo - šeimos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ūminį ir lėtinį širdies veiklos nepakankamumą; 2008 m. spalio 15 d. kaltinamoji I. K. pacientus O. A. V. bei Z. V. nukreipė gydytojo kardiologo konsultacijai ir siuntimuose neįrašė jų išdavimo datos, neaprašė pacientų ligos anamnezių, ligos eigos, taikyto gydymo ir jo efektyvumo ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtinto Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 4.3, 4.6, 4.8 punkto nuostatų - siunčiant pacientą siuntime turi būti nurodyta išdavimo data ir galiojimo laikas, ligos anamnezė ir eiga, bei taikytas gydymas ir jo efektyvumas; kaltinamoji I. K. 2008 m. spalio 15 d. O. A. V. istorijoje įrašė diagnozę, kuri skyrėsi nuo siuntime tirti, konsultuoti ir gydyti gydytojui kardiologui įrašytos diagnozės ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatą – gydytojas privalo tvarkyti praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; kaltinamoji I. K. 2008 m. spalio 15 d. O. A. V. neskyrė kraujo bei šlapimo tyrimų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtintos Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarkos 6 priedo 14, 15 punktų reikalavimus – pacientams nuo 65 metų 1 kartą per 2 metus atlikti bendrą kraujo tyrimą, 1 kartą per metus atlikti šlapimo tyrimą, dėl ko gydytojų konsultacinė komisija (GKK) O. A. V. ir Z. V. nuo 2008 m. spalio 31 d. iki 2011 m. lapkričio 1 d. neteisėtai nustatė specialųjį nuolatinį slaugos poreikį, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė sprendimą jiems išmokėti 64852,25 Lt, iš kurių išmokėjo 10952,75 Lt., ir taip padarė didelę žalą valstybei ir sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą.

I. K. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytoja, netinkamai atliko savo pareigas teikiant šeimos medicinos sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. 2009 m. vasario 6 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir savarankiškai interpretavusi Bartelio indekso nustatymo kriterijus, įrašė į pacientų S. L., S. R., I. M. ir E. J. įdėtinius lapus į ambulatorinę kortelę ir paciento savarankiškumo įvertinimą Bartelio indeksu tikrovės neatitinkančius duomenis apie pacientų sveikatos būklę ir taip nustatė neteisingą (per mažą) 30 balų Bartelio indekso vertę bei tuo nesilaikė (nevykdė) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 196/40 patvirtintos Savarankiškumo įvertinimo Bartelio indeksu metodikos, ir pacientus S. L., S. R., I. M. ir E. J., nors jų būklė neatitiko specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų, nukreipė specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių nustatymui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8.1 punkto reikalavimą – asmenį gydantis gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos būklę ir nustatęs kad asmens liga ar būklė atitinka šiuo įsakymu patvirtintus specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus, per 3 darbo dienas pateikia GKK asmens sveikatos istoriją, kurioje pateikia išvadą dėl specialaus poreikio nustatymo; neatlikusi jokių tyrimų 2009 m. vasario 5 d. pacientėms S. L., S. R., I. M. ir E. J. nustatė IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozes ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 14.3.7. punkto reikalavimo – šeimos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ūminį ir lėtinį širdies veiklos nepakankamumą; kaltinamoji I. K. 2009 m. vasario 4 d. S. R., 2009 m. vasario 5 d. S. L., I. M. ir E. J. nukreipė gydytojo kardiologo konsultacijai ir siuntimuose neįrašė jų išdavimo datos, neaprašė pacientų ligos anamnezių, ligos eigos, taikyto gydymo ir jo efektyvumo ir tuo nevykdė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtinto Siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo 4.3, 4.6, 4.8 punktų nuostatų – siunčiant pacientą siuntime turi būti nurodyta išdavimo data ir galiojimo laikas, ligos anamnezė ir eiga, bei taikytas gydymas ir jo efektyvumas; dėl ko gydytojų konsultacinė komisija (GKK) S. L., S. R., I. M. ir E. J. nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2012 m. kovo 1 d. neteisėtai nustatė specialųjį nuolatinį slaugos poreikį, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė sprendimą išmokėti S. L., S. R., I. M. ir E. J. 132557,16 Lt, iš kurių išmokėjo 10157,16 Lt, ir taip padarė didelę žalą valstybei ir sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą.

Apeliantas pažymi tai, kad apkaltinamasis nuosprendis I. K. atžvilgiu paremtas objektyvaus pakaltinimo principu, kadangi kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, būtina nustatyti, kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sąmonėje. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nebuvo konstatuota, kad I. K. būtų numačiusi ar turėjusi numatyti didelės žalos kilimo galimybę. Taigi, pasak apelianto, Telšių rajono apylinkės teismas pripažino I. K. kalta dėl abiejų nusikaltimų, numatytų BK 229 straipsnyje, nepagrįstai, nenustatęs nusikaltimo sudėties, dėl ko nuosprendis turi būti panaikintas, o I. K. išteisinta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis B. J. ir gynėjai advokatai V. Z. ir I. Motužis prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistosios I. K. gynėjo I. Motužio apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kita sąlyga įrodymams vertinti – įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese jokie įrodymai neturi didesnės įrodomosios galios. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis, byloje turi būti surenkama tiek įrodymų, kiek jų pakanka pagrįstoms išvadoms daryti.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdžiusių priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį, nuosprendis surašytas laikantis nuosprendžio surašymo taisyklių, jame padarytos išvados iš esmės pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo

Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus duomenis, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimu aspektu, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai šališkas. Teismas nagrinėdamas šią bylą neišreiškė jokio palankumo ar priešiškumo vienai iš šalių, priimamus sprendimus motyvavo, tenkino tiek prokuroro, tiek kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymus dėl liudytojų apklausimo, liudytojų gyvenamosios vietos ir sveikatos būklės nustatymo, ir kitus prašymus. Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti kitaip nei pageidauja proceso dalyviai, nesudaro pagrindo daryti išvados apie pirmosios instancijos teismo šališkumą.

Dėl B. J. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį

Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką turtinės teisės įgijimas sukčiavimo būdu yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą. Apgaulė sukčiavimo atveju gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad sukčiavimą objektyviąja prasme iš esmės apibūdina du momentai: 1) apgaulės panaudojimas prieš nukentėjusįjį ar (ir) kitą asmenį ir 2) turtinės naudos gavimas inter alia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas dėl panaudotos apgaulės. Šiuo atveju sukčiavimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai panaudojus apgaulę užvaldomas svetimas turtas ar įgyjama turtinė teisė.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šio straipsnio prasme nusikalstamos veikos darymo pradžia sietina su tuo, kad kaltininkas pradeda realizuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Minėta, kad sukčiavimą objektyviąja prasme apibūdina du momentai: 1) apgaulės panaudojimas prieš nukentėjusįjį ar (ir) kitą asmenį ir 2) turtinės naudos gavimas inter alia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas dėl panaudotos apgaulės, kad sukčiavimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai panaudojus apgaulę yra užvaldomas svetimas turtas ar įgyjama turtinė teisė. Taigi sukčiavimo atveju šio nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas paprastai prasideda nuo apgaulės, siekiant gauti turtinę naudą inter alia įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę panaudojimo momento. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltininko veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti sukčiavimą ir tuo atveju, kai kaltininkas, panaudojęs apgaulę, neįgyja svetimo turto dėl to, jog turto, kurį kėsinamasi pasisavinti, savininkas suvokė apgaulingą kaltininko elgesio pobūdį inter alia suprato, kad jam pateikta informacija apie asmenų neįgalumą ir specialiųjų poreikių nustatymą neatitinka tikrovės. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir kaltininko tyčią. Pasikėsinimas padaryti sukčiavimą gali būti konstatuojamas tik tada, kai nustatoma, kad kaltininkas suvokė apgaulingą savo veikos pobūdį ir tokiu būdu norėjo gauti turtinės naudos inter alia apgaule įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nuteistojo B. J. kaltė pasikėsinus padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, epizode su S. L., S. R., I. M. ir E. J., neabejotinai patvirtinta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma. Tai liudytojų ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. sausio mėn. atėjo kaimynė O. V. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) klebonas prašė jos paso ir nuotraukos, nes turbūt nori jas priregistruoti pas gydytoją (duomenys neskelbtini). Pasą padavė O. V., o nuotraukos neturėjo. Po savaitės klebonas atvežė pasą ir pasakė, kad priregistravo ją pas geriausią gydytoją. Klebonas pasakė, pas kokią gydytoją ji gali važiuoti, tačiau ji tos gydytojos pavardės ir adreso, kur dirba, neprisimena. Pavasarį klebonas atvežė dokumentus ir pasakė, kad su tais dokumentais gali pasiimti iš banko pinigus už slaugą. Tarp dokumentų buvo kortelė, klebonas sakė, kad ant kortelės reikia pasirašyti. Kaip klebonas sutvarkė slaugą, nežino, pati dėl negalios į jokias įstaigas nevažiavo ir įgaliojimo klebonui tvarkyti dokumentus nedavė. Pati apsitvarko namus, apsirengia ir pasidaro valgyti. 2009 m. balandžio pabaigoje pas ją į namus buvo atvažiavusi gydytoja iš (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko gydytoja pas ją atvažiuoja kiekvieną mėnesį. 2009 m. gegužės mėnesio pradžioje buvo atvažiavusios dvi moterys, kurios pildė kažkokius dokumentus, klausinėjo dukros I. P. asmens duomenų. Liepė pasirašyti. Apie du mėnesius jos duktė gauna slaugą už ją. Vieną kartą gavo 1500 Lt, o kitą kartą – 900 Lt. Iš kaimynų išgirdo, kad klebonas negalios dokumentus sutvarkė ir kitiems, ir yra kažkas negerai. Klebonas pas gydytoją jos nevežė, banke ji nebuvo ir dokumentuose nepasirašė. Liudytoja E. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos šeimos gydytoja yra V. S.. Kai V. S. nebūdavo, eidavo pas I. K.. 2009 m. vasario ar kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, būnant bažnyčioje klebonas B. J. paklausė, ar ji nenorėtų gauti kelių litų, už kuriuos jis atlaikytų mišias už mirusius giminaičius, ir sakė, kad reikia jos paso, nuotraukos. Ji sutiko ir klebonui padavė pasą bei 4 nuotraukas. B. J. dar liepė atnešti ligos kortelę. Gydytojos V. S. slaugytoja jai davė kortelę ir ji kortelę nunešė klebonui. Po kiek laiko bažnyčioje B. J. jai padavė neįgaliojo pažymėjimą, pasą ir 3 nuotraukas. Ligos kortelės negrąžino. Apie pinigus ji nieko neklausė, neįgaliojo pažymėjimo niekur nenaudojo. 2009 m. pavasarį, prieš Motinos dieną, dukra A. K. (duomenys neskelbtini) turguje iš moterų sužinojo, kad B. J. už ją gauna 900 Lt. Kitą dieną ji su dukra nuvyko pas B. J. ir pastarasis padavęs atidarytą voką, pasakė, kad čia bus pinigai. Ji voką padavė dukteriai. Su tais dokumentais duktė nuvažiavo į banką. E. J. parodė, kad ir anksčiau turėjo neįgaliojo pažymėjimą, buvo II grupės invalidė, tačiau, kai nuvažiavo į Socialinės paramos ir rūpybos skyrių, sužinojo, kad nustatytas didesnis neįgalumas, negu ji turėjo. Tada ji suprato, kad kažkas ne taip, nes nesijautė visiškai neįgali, pati savimi apsirūpina, apsirengia, pasidaro valgyti. I. K. pas ją į namus atvykusi nebuvo. Pinigų ji nėra paėmusi. Pas gydytoją G. P. su gydytojos I. K. siuntimu nesilankė. B. J. taip pat nėra jos vežęs pas gydytoją G. P., į banką, Socialinės paramos ir rūpybos skyrių. Liudytoja S. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad B. J. buvo (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas, o I. K. buvo jos šeimos gydytoja. Apie įvykius prieš ketverius metus ji nieko neprisimena. Liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. pavasarį, tikslios datos neprisimena, kaimynė I. M. paprašė jos duoti savo pasą ir nuotrauką, kurie reikalingi klebonui B. J.. Kam klebonui reikalingas pasas ir nuotrauka, I. M. jai nesakė. Po savaitės I. M. pasą grąžino. Po kiek laiko klebonas B. J. jai padovanojo Naująjį testamentą ir Šventąjį raštą, sakė, kad kiekvieną mėnesį už jos mirusius artimuosius laikys nemokamai mišias. B. J. liepė apie tai nesakyti dukrai. Kai (duomenys neskelbtini) gyventoja O. V. padarė avariją ir susilaužė koją, paaiškėjo, kad O. V. turi visišką negalią. Taip pat paaiškėjo, kad klebonui savo pasus davė ir daugiau moterų. Tada sužinojo, kad ir jai nustatyta visiška negalia. Kaip jai buvo nustatyta visiška negalia, ji nežino. Duktė buvo nuėjusi pas kleboną aiškintis ir iš klebono parsinešė kažkokius dokumentus. Dėl negalios ji į gydytoją I. K. nesikreipė, nes yra pakankamai geros sveikatos, pati vaikšto, lanko bažnyčią ir ūkiškai gyvena, iki 2009 m. pavasario pati melžė karvę. Dėl negalios gydytoja pas ją į namus nebuvo atvažiavusi. Nei banke, nei socialinės paramos ir rūpybos skyriuje nebuvo, jokių prašymų nepildė, dokumentų nepasirašė, savo vardu jokios sąskaitos neatidarė, kortelės neturėjo ir pinigų neėmė. Į namus klebonas dokumentų pasirašyti neatvežė ir ji klebono jai atstovauti neįgaliojo. Klebonas pinigų jai nedavė. Liudytoja I. M. 2011 m. spalio 3 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad žino, jog jai buvo nustatyta slauga, daugiau nieko neprisimena ir tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. I. K. pas ją nėra buvusi, gydytojos G. P. nepažįsta, nėra net mačiusi. Klebono prašymu ji iš S. L. paėmė pasą ir nunešė klebonui, kuris prašė apie tai niekam nesakyti (8 t., 107–108 b. l.). Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. kovo mėnesį, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) klebonas B. J. bažnyčioje po mišių paprašė jos paso ir nuotraukos. Kam tai reikalinga, nesakė, bet pažadėjo už mirusius artimuosius kiekvieną mėnesį laikyti mišias nemokamai. Ji pasą padavė, o nuotraukos neturėjo, todėl nuotrauką atnešė kitą dieną. Klebonas po savaitės grąžino pasą, dar po kelių dienų padavė jos vardu išduotą neįgalumo pažymėjimą. Nuotraukos negrąžino. Neįgalumo pažymėjimo ji nebuvo prašiusi, kodėl davė jai pažymėjimą, ji nežino. Dėl neįgalumo ji niekur nesikreipė, pas gydytojus kartu su klebonu nevyko, gydytojas nebuvo pas ją atvažiavęs, jokių dokumentų pasirašyti klebonas neprašė, kas ir kaip išdavė jai tą neįgalumo pažymėjimą, ji nežino. Pas gydytoją I. K. lankydavosi, bet gydytoja niekada nesakė, kad ji gali kreiptis dėl neįgalumo nustatymo. Pati jaučiasi normaliai, viena vaikšto į bažnyčią, gyvena kartu su dukros šeima. Duktė dėl jos visiškos negalios nesikreipė, nes nuolatinė globa jai nereikalinga. Nei banke, nei socialinės paramos ir rūpybos skyriuje nebuvo, jokių prašymų nepildė ir dokumentų nepasirašė. Į namus klebonas dokumentų pasirašyti neatvežė. Jai atstovauti klebono neįgaliojo. Pirmosios instancijos teisme liudytojas R. Ž. parodė, kad su žmonos motina I. M. gyvena viename name. Maždaug prieš 3–4 metus, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) išgirdo kalbant, kad klebonas B. J. sutvarkė I. M. neįgalumo dokumentus. Kai apie tai paklausė I. M., ši pasakė, kad nieko nežino, tai tik kalbos. Šios kalbos pasklido po to, kai O. V. padarė avariją. Tuo metu, kai I. M. buvo nustatyta negalia, pastaroji viską tvarkydavosi pati, greitai vaikščiodavo, savimi pasirūpindavo, todėl jokia slauga jai nebuvo reikalinga. Tai išgirdęs, jis nuvažiavo pas I. M. šeimos gydytoją I. K.. Pirmiausia, gydytoja pasakė, kad ji pati norėjo juos pasikviesti ir perspėti, jog I. M. yra nustatyta slauga, kad ateityje jie nenustebtų. Gydytoja sakė, kad viską tvarkė klebonas ir ją apgavo sakydamas, kad moterys prašė jo padėti. I. K. pasiūlė nuvažiuoti pas kleboną, nes pas jį yra banko kortelės. Sakė, jei kunigas dokumentų neatiduos, tai ji važiuos kartu. Jis su L. N. nuvažiavo pas B. J. ir pareikalavo grąžinti dokumentus. Klebonas jam padavė I. M. dokumentus: praplėštą voką su „(duomenys neskelbtini) banko“ kortele, neįgaliojo pažymėjimą, bei liepė niekam apie tai nepasakoti. Klebonas sakė, kad pinigus norėjo paaukoti bažnyčiai. I. K. nėra buvusi pas I. M. namuose. Liudytoja L. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m., tikslios datos neprisimena, V. kaimynė B. pasakė, kad jos motinai S. L. yra nustatyta visiška negalia, ir motina turi gauti pinigų. Ji pasakė, kad motina jokios negalios neturi ir pinigų negauna. 2009 m. motina savo ūkį tvarkė savarankiškai, turėjo pasisodinusi daržovių, laikė karvę. Ir dabar motina turi vištų, pati pasigamina maistą. B. sakė, kad (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas B. J. V. taip pat kaip ir jos motinai sutvarkė negalios dokumentus. Tada ji su vyru ir V. dukra nuėjo pas kleboną. Šis liepė jiems ateiti kitą dieną, sakydamas, kad viskas yra gerai ir viską atiduos. Kitą dieną klebonas jai grąžino motinos neįgaliojo pažymėjimą, banko kortelę ir praplėštą voką su PIN kodu. Motina jai sakė, kad niekur išvykusi nebuvo, pasą davė į namus atėjusiai I. M., kuri sakė, kad pasas reikalingas klebonui, nes jis nori išleisti knygą ar pan. B. J. neleido mamai nieko apie tai pasakoti jai. Liudytoja I. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad daugiau negu prieš trejus metus, pavasarį, tikslios datos neprisimena, ji buvo atvažiavusi pas moįtiną S. R.. Mama jai padavė banko kortelę su PIN kodu ir paprašė iš banko paimti pinigų. Sakė, kad kortelę davė klebonas. Taip pat ji matė motinos neįgalumo dokumentus, tačiau nelabai suprato, kokie tai dokumentai. Voką su dokumentais klebonas mamai atidavė, kai kaimynė vairuodama automobilį padarė avariją. Ji su kortele per du kartus iš banko (duomenys neskelbtini) paėmė 2500 Lt. Kai iš (duomenys neskelbtini) gyventojų ji sužinojo, kad motinai visiška negalia nustatyta ir pinigai mokami neteisėtai, ji iš banko paimtus 2500 Lt grąžino (duomenys neskelbtini) socialinės paramos ir rūpybos skyriui. Ji mamos slauga nesirūpino, nes mama gyveno viena, visiškai savimi pasirūpino. Motina neturėjo šeimos gydytojo, B. J. ją prirašė prie gydytojos. Motina dar sakė, kad kažkokia moteris paėmė jos pasą, bet nesakė, kokiu tikslu. Liudytoja A. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji gyvena kartu su motina E. J.. Maždaug prieš 3–4 metus, tikslios datos neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) gyventojų sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas B. J. motinai sutvarkė neįgalumo dokumentus, t. y. motinai buvo nustatyta visiška negalia ir paskirta pašalpa. Grįžusi pasiteiravo motinos, ar tai teisybė, ir ši papasakojo, kad klebonui B. J. davė pasą su nuotrauka, asmens sveikatos istoriją, kurią pasiėmė iš šeimos gydytojos V. S.. Klebonas sakė, kad jai priklauso globa ir pinigai, už kuriuos jis atlaikys mišias. Po kilusio triukšmo motina nuėjo pas kleboną ir gavo praplėštą voką su dokumentais. Vokas su PIN kodu buvo praplėštas. Motina pas gydytoją I. K. niekada nėra buvusi, jos net nepažįsta. I. K. taip pat nėra buvusi pas motiną namuose. Ji su motina banke nebuvo, sutarčių nesudarė ir slaugos motinai netvarkė, nes motina pati savimi apsirūpina ir slaugos jai nereikia. Liudytoja V. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje gydytoja. Yra E. J. šeimos gydytoja. Prieš kelerius metus E. J. iš registratūros pasiėmė savo ambulatorinę kortelę, sakė, kad ruošiasi važiuoti konsultuotis pas kardiologą. Kai E. J. ambulatorinę kortelę grąžino į registratūrą, ji nustebo, kad kortelėje yra gydytojos I. K. įrašai, jog E. J. yra serganti, jai reikalingas slaugos poreikis. Kortelėje buvo įdėtas ir siuntimas į gydytojų konsultacinę komisiją. Ji neatkreipė dėmesio, kad siuntimas buvo slaugai, manė, kad priežiūrai. Išvadą asmenį siųsti į komisiją rašo šeimos gydytojas ir dar reikalinga specialisto išvada. Siųsdamas asmenį į gydytojų konsultacinę komisiją, gydytojas privalo nustatyti Bartelio indeksą. E. J. buvo serganti, tačiau Bartelio indekso balas buvo didesnis, negu reikalinga visiškai negaliai nustatyti. E. J. sakė, kad padėjo geras žmogus. Pirmosios intancijos teismo posėdyje liudytoja B. P. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja, yra gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkė. Komisijos nariai buvo gydytojos I. K. ir M. P.. Dokumentus komisijai ruošė šeimos gydytoja I. K.. Tie dokumentai buvo: ambulatorinė kortelė, paraiška nustatyti tam tikram poreikiui, gydytojos G. P. išvada, gydytojos I. K. įvertintas paciento savarankiškumas pagal Bartelio indeksą. Pagal pateiktus dokumentus komisija nustatinėja specialiuosius poreikius slaugai, priežiūrai ar transporto priemonei įsigyti. Kokį poreikį nustatyti, sprendžiama iš to, kokia liga serga pacientas, koks jo savarankiškumo indeksas. Pacientams, kuriiems atstovavo B. J., buvo nustatyti nuolatinės slaugos poreikiai. Tie pacientai į komisijos posėdį neatvyko, jiems atstovavo B. J., pateikdamas šių žmonių pasus, todėl pažymos apie nuolatinės slaugos poreikių nustatymą buvo atiduotos B. J.. Liudytoja M. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra gydytojų konsultacinės komisijos narė. Be jos, į komisijos sudėtį įėjo gydytojos I. K. ir B. P., pastaroji yra šios komisijos pirmininkė. Maždaug prieš 3 metus B. J. kreipėsi į gydytojų konsultacinę komisiją dėl specialiųjų poreikių nustatymo keliems pacientams. Tiek pacientai į komisijos posėdį neatvyko, posėdyje dalyvavo B. J., su savimi turėdamas pacientų asmens dokumentus, o tai reiškia, kad žmonės juo patikėjo. Iš pateiktų dokumentų buvo matyti, kad pats žmogus fiziškai atvažiuoti negali. Šeimos gydytoja I. K. suruošė dokumentus, pacientų savarankiškumą Bartelio indeksu įvertino 30 balų, o gydytoja kardiologė G. P. nustatė jiems IV funkcinės klasės širdies nepakankamumą. Bartelio indekso balas yra nustatomas apžiūrint žmogų, jį apklausiant. Jei ilgokai pabendrauji su žmogumi, gali ir iš vieno pokalbio nustatyti Bartelio indeksą. E. B. indeksui iki 30 balų, žmogus mažai ką gali. Jis gali atsisėsti lovoje, savarankiškai vaikščioti negali, tik per kambarį paeiti kelis žingsnius. Dokumentai buvo paruoši tinkamai, buvo kardiologės G. P. išvada ir nustatytas Bartelio indekso balas. Jei kyla abejonių, galima pacientą siųsti pas kitą gydytoją, tačiau šiuo atveju jai nekilo įtarimo dėl pacientų dokumentų tvarkingumo, visi pacientai atitiko kriterijus, reikalingus nustatant specialiuosius poreikius. Komisija pažymas atidavė B. J.. Pažymos turėjo būti pateiktos į Socialinės paramos ir rūpybos skyrių gauti finansinei paramai. G. P., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas, pirmosios instancijos teisme parodė, kad pirma (duomenys neskelbtini) klebonas B. J. pas ją atvedė V., kurie turėjo gydytojos I. K. siuntimą nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą. Ji tą pačią dieną padarė tyrimus ir pateikė išvadą apie diagnozę. V. buvo nustatytas IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas. V. dokumentus atidavė B. J.. Vėliau B. J. pas ją atėjo su 4 moterimis, kurios taip pat turėjo gydytojos I. K. siuntimus kardiologo konsultacijai dėl diagnozės ir gydymo. Apie tai, kad V. ir kitos moterys bus siunčiamos į gydytojų konsultacinę komisiją slaugos ar priežiūros poreikiams nustatyti, siuntimuose parašyta nebuvo. Atlikusi tyrimus, ji visoms moterims nustatė IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozę, paskyrė gydymą, vaistus. Pripažįsta, kad visų tyrimų, reikalingų tai diagnozei nustatyti, ji neatliko. Dauguma tyrimų buvo pirmos grandies, kuriuos atlieka šeimos gydytojas. Šių moterų dokumentus taip pat atidavė B. J.. Visi minėti pacientai buvo senyvo amžiaus, tačiau pas ją atėjo patys, ir neatrodė, kad jiems reikalinga slauga, nebent priežiūra. Liudytojas G. Ps. 2011 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra gydytojas ir pagal pavedimą turėjo patikrinti, ar teisingai buvo įvertinta 6 pacientų sveikatos būklė. Šiems pacientams pagal Bartelio indekso lentelę buvo nustatyta 30 balų, tai visiškai neatitiko tikrovės. Žmogus, sirgdamas 4 funkcinės klasės širdies nepakankamumu, pats savęs neapsitarnaus. Bartelio indeksas nėra lemiamas veiksnys, svarbiausia yra kardiologės išvada. G. P. neatliko tyrimų, o I. K. turėjo remtis kardiologo išvadomis. I. K., taip pat neatlikusi visų tyrimų, pasiuntė ligonius pas kardiologą. I. K. negalėjo diagnozuoti 4 funkcinės klasės širdies nepakankamumo, neturėdama išvadų ir tyrimų. Metodikoje nurodyta, kad ligonį reikia gydyti, o, jei negerėja, reikia kreiptis dėl slaugos. Galutinį sprendimą priima gydytojų konsultacinė komisija, gavusi kardiologo ir šeimos gydytojo išvadą. Liudytoja N. T. (Ž.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje klientų aptarnavimo specialiste. 2008 m. ar 2009 m., tikslios datos neprisimena, į banką atėjo kunigas B. J. ir pasakė, kad norėtų 4 klientėms atidaryti sąskaitas, gauti mokėjimo korteles ir prijungti prie elektroninės bankininkystės. Jis turėjo tų moterų asmens dokumentus. B. J. sakė, kad nori moterims padėti, nes šios yra neįgalios. Ji B. J. įgaliojimo neprašė. Ji padėjo užpildyti prašymus ir B. J. juos išsinešė, sakydamas, kad moterų pasirašytus prašymus grąžins bankui. Taip pat B. J. sakė, kad pačios moterys ateis į banką pasiimti mokėjimo kortelių bei pasirašyti sutarčių. Po kelių dienų B. J. atnešė pasirašytus prašymus. Ji pasakė B. J., kada moterims ateiti į banką pasiimti kortelių. Ji patikėjo B. J. ir manė, kad į banką kortelių ateis pačios moterys, tačiau į banką vėl atėjo vienas B. J.. Sakė, kad moterys dėl amžiaus ir sveikatos negali atvykti. Vokus su sutartimis, mokėjimo kortelėmis ir vokais su PIN kodais B. J. atidavė I. T.. Pirmosios instancijos teisme liudytoja I. T. parodė, kad 2009 m. vasario mėnesį, tikslios datos neprisimena, buvo pietų pertrauka, į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyrių atėjo kunigas B. J.. Jis norėjo, kad jį aptarnautų N. T. (Ž.), tačiau kolegė tuo metu turėjo klientą. Tada B. J. priėjo prie jos ir pasakė, kad keturioms neįgalioms moterims yra užsakęs mokėjimo korteles ir jas nori paimti. Paklausus ar ji gali B. J. atiduoti mokėjimo korteles, N. T. jai pasakė, kad reikia. Tada ji B. J. padavė 4 vokus, kuriuose buvo sutartys, mokėjimo kortelės ir vokai su PIN kodais. B. J. pasakė, kas moterys sutartis pasirašys ir grąžins bankui. Po savaitės į banką atėjusi moteris padavė 4 sutartis, sakydama, kad jas perdavė klebonas. Liudytoja I. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad maždaug prieš 4 metus, tikslios datos neprisimena, į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių kunigas B. J., kurio tuo metu ji nepažinojo, atnešė I. M. bei S. R. dokumentus: asmens pasus, prašymus mokėti šalpos išmokas, gydytojų konsultacinės komisijos išvadas, kad joms nustatytas nuolatinės slaugos poreikis bei banko sąskaitas. Klebonas B. J. sakė, kad prašymus pasirašė I. M. ir S. R., dokumentai įtarimo nekėlė, todėl, remiantis minėtais dokumentais, buvo priimti sprendimai šioms moterims mokėti išmokas po 900 Lt kas mėnesį gydytojų konsultacinės komisijos nustatytą nuolatinės slaugos poreikio laikotarpį. Kai iš skyriaus pavaduotojos gavo nurodymą, šioms moterims buvo sustabdytas išmokų mokėjimas. Liudytoja R. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m., tikslios datos neprisimena, į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių atvykęs (duomenys neskelbtini) klebonas B. J. pateikė E. J. ir S. L. dokumentus: pasus, specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas, prašymus. Šių dokumentų pakako, kad būtų priimtas sprendimas mokėti išmokas. Po kurio laiko skyriaus pavaduotoja sustabdė išmokų mokėjimą. Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į skyrių atvykęs kunigas pateikė E. J. ir S. L. pasus bei specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas, o ji pateikė kunigui tuščius blankus – „Prašymas šalpos išmokai gauti“. Kunigas prašymus grąžino užpildytus ir pasirašytus prašymus. Parašai buvo panašūs į esančius pasuose, todėl ji priėmė sprendimą skirti po 900 Lt. Liudytoja L. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m., tikslios datos neprisimena, į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių kreipėsi B. J. dėl neįgaliojo pažymėjimų išdavimo V. ir V., o 2009 m., tikslios datos neprisimena, dėl neįgaliojo pažymėjimų išdavimo S. R., I. M., E. J. ir S. L.. B. J. pateikė visus reikiamus dokumentus. Ji B. J. išdavė neįgaliojo pažymėjimus, B. J. pasirašė, kad pažymėjimus gavo. Nuo šių įvykių praėjo 4 metai, todėl daug ko neprisimena, galima tikėti jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) klebonas B. J. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių dėl šalpos išmokos gavimo O. V. ir Z. V., o po to dėl neįgaliojo pažymėjimų gavimo. Ji surašė prašymus ir pateikė klebonui pasirašyti. Kada grąžino pasirašytus dokumentus, neprisimena ir nežino, kas pasirašė. Tačiau E. J., I. M., S. R., S. L. prašymus dėl pažymėjimų išdavimo užpildė ji pati ir visus prašymus už moteris pasirašė klebonas. Išaiškėjus klebono sukčiavimui, vedėjos nurodymu ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) patikrinti ir įvertinti minėtų asmenų sveikatos būklę, ar turi visus jiems išduotus dokumentus, pažymėjimus. O. A. V., Z. V., S. R., E. J. paaiškino, kad jos apie šalpos kompensacijas, dokumentus nieko nežino, pasus ir nuotraukas klebonui davė bažnyčios reikalams – tūkstantmečio knygai, I. M. buvo laidotuvėse. Visi sutikti šie žmonės laisvai bendravo, judėjo, atrodė geros sveikatos būklės, todėl ji buvo nustebusi tokiu GKK įvertinimu. Liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje vyresniąja specialiste. 2009 m., tikslios datos neprisimena, išgirdo kalbant, kad yra sužeista O. A. V., kuriai nustatyta slauga. Tada iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus sužinojo, kad slauga nustatyta O. A. V., Z. V., S. L., E. J., I. M., S. R., B. J. mamai ir tetai. Tuo metu O. A. V., Z. V., S. L., E. J., I. M., S. R. slaugos nereikėjo, jie vaikščiojo, bendravo, pakankamai galėjo pasirūpinti savimi, niekada dėl slaugos nesikreipė, O. A. V. vairavo automobilį. Apie tai, kad jie gauna išmokas, nežinojo. Žmonės kalbėjo, kad šiems žmonėms gauti išmokas padėjo klebonas B. J.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus Buities tyrimo aktuose užfiksuota, kad 2009 m. gegužės 7 d. , (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojai V. K. apsilankius namuose, E. J., I. M., S. R., O. A. V. ir Z. V. apie nustatytus specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius ir paskirtas šalpos kompensacijas nieko nežinojo, pasą ir nuotraukas davė (duomenys neskelbtini) parapijos klebonui. S. R., O. A. V., Z. V. gyvena savarankiškai, E. J., I. M. gyvena kartu su vaikais, visi, išskyrus O. A. V., kuri yra po eismo įvykio ir negali vaikščioti, savimi apsirūpina, vaikšto (2 t., 5–8 b. l). 2011 m. kovo 23 d. patalpų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrint O. A. V., Z. V., S. R., S. L., E. J. gyvenamąsias patalpas, vaikštynių, invalido vežimėlių ar kitų judėjimui skirtų priemonių nerasta. Z. V., S. R., S. L., E. J. vaikščiojo, patys aprodė savo patalpas. O. A. V. namuose nebuvo, pas ją rasta vaikštynė, kuri, artimųjų teigimu, buvo reikalinga po patirto eismo įvykio. I. M. namuose nerasta, ji buvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, už 1,5 km nuo namų, pas draugę. 2010 m. lapkričio 16 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad rankraštiniai įrašai „S. L.“, esantys 2009 m. vasario 6 d. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ prašyme išduoti mokomąją kortelę, 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje, 2009 m. vasario 5 d. elektroninių paslaugų teikimo sutarties specialiojoje dalyje, 2009 m. vasario 6 d. „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“, 2009 m. vasario 6 d. prašyme šalpos išmokai gauti S. L. vardu, yra atlikti B. J. ranka. Parašai ir rankraštiniai įrašai „S. R.“, „I. M.“, „E. J.“, esantys 2009 m. vasario 6 d. AB „(duomenys neskelbtini) bankas“ prašyme išduoti mokomąją kortelę, 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje, 2009 m. vasario 5 d. elektroninių paslaugų teikimo sutarties specialiojoje dalyje, 2009 m. vasario 6 d. „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“, 2009 m. vasario 6 d. prašyme šalpos išmokai gauti S. R., I. M., E. J. vardu, yra atlikti ne S. R., ne I. M. ir ne E. J., o kito asmens ranka (4 t., 114–132 b. l.). B. J. kaltę šiame epizode taip pat patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ištirti ir įrodymais pripažinti duomenys (apžiūrų, poėmių ir kt. protokolai, prašymai ir kt. dokumentai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinime nustatyta aplinkybė, jog B. J. įgijo, laikė ir panaudojo žinomai suklastotas tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinio slaugos poreikio nustatymo pažymas: (duomenys neskelbtini), išduotą E. J., (duomenys neskelbtini), išduotą S. L., (duomenys neskelbtini), išduotą S. R., (duomenys neskelbtini), išduotą I. M., nėra patvirtinta byloje surinktais įrodymais, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina. Byloje nėra įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymos: (duomenys neskelbtini), išduota E. J., (duomenys neskelbtini), išduota S. L., (duomenys neskelbtini), išduota S. R., (duomenys neskelbtini), išduota I. M., buvo suklastotos tyčia, ir apie tai žinojo ar turėjo žinoti B. J.. Šios aplinkybės pašalinimas neturi įtakos B. J. kaltei pasikėsinus padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kadangi B. J., pasinaudodamas G. P. ir I. K. tarnybinių pareigų neatlikimu ir neteisingais įrašais medicininiuose dokumentuose apie IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozes ir nustatytą 30 balų Bartelio indekso vertę S. L., S. R., I. M. ir E. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) neteisėtai nustatytu specialiojo nuolatinės slaugos poreikiu S. L., S. R., I. M. ir E. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotomis gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinio slaugos poreikio nustatymo pažymomis: (duomenys neskelbtini), išduota E. J., (duomenys neskelbtini), išduota S. L., (duomenys neskelbtini), išduota S. R., (duomenys neskelbtini), išduota I. M., bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009 m. vasario mėnesį (duomenys neskelbtini) r., padarydamas rankraštinius įrašus ir pasirašydamas už S. L., S. R., I. M. ir E. J. be jų sutikimo ir žinios, suklastojo dokumentus: AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriaus tikrus S. R. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokomąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), E. J. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokomąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), S. L. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokomąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), I. M. 2009 m. vasario 6 d. prašymą išduoti mokomąją kortelę ar pakeisti kredito limito sąlygas, „Visa Elektron“ kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus tikrus 2009 m. vasario 6 d. E. J., S. L., S. R., I. M. prašymus šalpos išmokai gauti, asmens, kuriam prašoma mokėti šalpos išmoką, duomenis ir šeimos duomenis socialinei paramai gauti, po to 2009 m. kovo 18 d. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pasirašydamas už S. R. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už E. J. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), už S. L. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už I. M. 2009 m. vasario 6 d. „Visa Elektron“ kortelės sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo keturias svetimas – E. J., S. L., S. R., I. M. „Visa Elektron“ mokėjimo korteles su PIN kodais ir šiuos žinomai suklastotus dokumentus kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) išduotomis specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymomis (duomenys neskelbtini) E. J., (duomenys neskelbtini) S. L., (duomenys neskelbtini) S. R., (duomenys neskelbtini) I. M., laikė savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini)., gabeno į (duomenys neskelbtini) ir panaudojo, pateikdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriui, adresu: (duomenys neskelbtini), ir Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti S. L. 33139,29 Lt į B. J. atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti S. R. 33139,29 Lt į B. J. atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2009 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) I. M. išmokėti 33139,29 Lt į B. J. atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, 2009 m. vasario 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėti E. J. 33139,29 Lt į B. J. atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, iš viso 132557,16 Lt slaugos išlaidų tikslines kompensacijas nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2012 m. kovo 1 d., taip padarė didelės žalos valstybei ir neteisėtai savo naudai apgaulės būdu pasikėsino užvaldyti didelės vertės valstybės biudžeto lėšų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius S. L., S. R., I. M. ir E. J. išmokėjo po 2539,29 Lt valstybės biudžeto lėšų, iš viso 10157,16 Lt., o 2009 m. birželio 9 d. bei 2009 m. birželio 11 d. sprendimais mokėjimus sustabdė. Kadangi byloje nustatyta, jog dėl B. J. suklastotų dokumentų realiai nekilo didelė žala, kuri yra BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis, todėl konstatuojama, kad šios veikos nuteistasis nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ir ši veika nutrūko kėsinimosi stadijoje, todėl ši veika perkvalifikuotina iš BK 300 straipsnio 3 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Nuteistojo B. J. pateikta versija, jog O. A. V., Z. V., S. L., S. R., I. M., E. J. patys prašė jo nuvežti pas gydytojus, į banką ir kitas institucijas, o jis tik geranoriškai jiems padėjo, yra paneigta pirmiau išdėstytų įrodymų visuma, o šios nuteistojo pateiktos versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Dėl B. J. kaltės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį

Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina nuteistojo B. J. kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (O. A. V. ir Z. V. epizode). Tai O. A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad iki išvykos pas gydytoją ji gaudavo 180 Lt senatvės pašalpą, o po apsilankymo pas gydytoją šios pašalpos nebegaudavo. Apie tai, kad klebonas yra sutvarkęs dokumentus jos nuolatinei slaugai, ji nieko nežinojo. Po kiek laiko ji klebono paklausė, ar reikia ir kiek reikia susimokėti už mišias mirusiems. Klebonas pasakė, kad nereikia, nes jis gauna už ją pinigus. Ji pagalvojo, kad klebonas gauna 180 Lt, kuriuos ji anksčiau gaudavo kaip senatvės pašalpą. Vėliau 3–4 mėnesius ji gavo po 900 Lt. Pinigus pasiimdavo banke (duomenys neskelbtini); Z. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kad visus reikalus tvarkė jo žmona, pinigų pasiimti į banką nevažiavo, pensiją atneša į namus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojos S. R.-R. duoti parodymai, kad ji labai nustebo, sužinojusi, jog tėvams nustatyta visiška negalia, nes tėvai patys tvarkydavosi, gyveno ūkiškai. I. K. jai paaiškino, kad viską tvarkė klebonas B. J., nes niekas nesirūpina jos tėvais. Išsiaiškinusi, kad visi dokumentai yra pas kleboną, ji pas pastarąjį nuvažiavo. Klebonas jai atidavė du vokus. Viename voke buvo 5000 Lt, kuriuos ji pasiėmė, o kitame – dokumentai, banko kortelės su PIN kodais. Klebonas jai sakė, kad mama pati jam davė pinigus ir mama viską žino. Iki to įvykio mamai buvo nustatyti specialūs poreikiai, nes sirgo Alzheimerio liga, ir gaudavo 180 Lt pašalpą. Liudytojo V. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad maždaug prieš 4–5 metus buvo girdėjęs, jog mamai O. A. V. nustatytas neįgalumas. Nei mama, nei jis apie tai nežinojo, tėvai pinigų negavo. Tuo metu tėvai patys savimi pasirūpino, mama gamino maistą, vairavo automobilį. B. J. mamą yra kažkur vežęs, bet kur jis nežino. Jis su mama buvo nuvažiavęs pas S. R.. Mama sakė, kad reikia dokumentų. Liudytojas V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 metais motina su klebonu buvo kažkur išvažiavę, dar kvietė važiuoti ir tėvą, bet šis atsisakė, kokiu tikslu – nesakė. 2009 metais, po Naujųjų Metų, su motina buvo nuvažiavę pas kaimynę S. R. ir klebono prašymu paėmė jos pasą su nuotrauką. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojos I. D. duoti parodymai, kad 2008 m. spalio mėn. 20 d. į AB „(duomenys neskelbtini)“ banko (duomenys neskelbtini) skyrių atvyko sutuoktiniai V. su kunigu B. J., kurio tuo metu nepažinojo. V. paprašė jiems atidaryti sąskaitas ir išduoti mokėjimo korteles. Ji padėjo V. užpildyti prašymus. V. prašymus pasirašė, ir ji pasakė, kad po savaitės bus pagamintos mokėjimo kortelės. Kas atėjo pasiimti kortelių, ji neprisimena. Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po savaitės skyrius gavo 2 vokus su O. A. V. ir Z. V. „Visa Elektron“ kortelių sąskaitomis, sutartimis, kortelėmis ir jų PIN kodais, jų pasiimti atvyko klebonas. Jis pasakė, kad tėvukai laukia mašinoje, ir po kelių minučių sutartis grąžino pasirašytas.

Iš dokumentų poėmio, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad „Visa Elektron“ kortelės sąskaitos sutartys tarp O. A. V., Z. V. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ banko, atstovaujamo Mokomųjų kortelių departamento direktorės A. N., sudarytos 2008 m. spalio 21 d. pateikus prašymus, pagal kurias bankas klientų vardu atidarė „Visa Elektron“ kortelės sąskaitas ir išdavė „Visa Elektron“ korteles su PIN kodais. Taigi iš šių įrodymų visumos matyti, kad O. A. V. ir Z. V. neprašė, kad B. J. saugotų ir naudotųsi jiems išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, kadangi nei O. A. V., nei Z. V., nei V. V., nei kiti liudytojai nenurodė, kad O. A. V. ar Z. V. būtų žinoję, jog gauna neįgalumo pašalpas ir būtų gavę pinigų, dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad B. J. pinigus pasinaudodamas O. A. V. ir Z. V. elektroninėmis mokėjimo priemonėmis paėmė būdamas įgaliotu O. A. V. ar Z. V.. Be to, iš AB „(duomenys neskelbtini)“ banko pateiktų duomenų (3 t., 9, 10 b. l.) matyti, kad pinigai nuo O. A. V. ir Z. V. sąskaitų buvo paimti iš (duomenys neskelbtini) mieste esančių bankomatų, nors nei O. A. V., nei Z. V., nei kiti liudytojai nenurodė, kad būtų vykę kartu su B. J. į (duomenys neskelbtini) miestą.

B. J. kaltę padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (S. L., S. R., I. M., E. J. epizodas). Tai liudytojų I. M., R. Ž., S. R., E. J., S. L., L. N., I. P., A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pavasarį klebonas atvežė dokumentus ir pasakė, kad su tais dokumentais gali pasiimti iš banko pinigus už slaugą. Tarp dokumentų buvo kortelė, klebonas sakė, kad ant kortelės reikia pasirašyti. Kaip klebonas sutvarkė slaugą nežino, pati dėl negalios į jokias įstaigas nevažiavo ir įgaliojimo klebonui tvarkyti dokumentus nedavė. Klebonas pas daktarą jos nevežė, banke ji nebuvo ir dokumentuose nepasirašė. Liudytoja E. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad ji su dukterimi nuvyko pas B. J. ir pastarasis padavęs atidarytą voką, pasakė, kad čia bus pinigai. Ji voką padavė dukteriai. Su tais dokumentais duktė nuvažiavo į banką. B. J. nėra jos vežęs pas gydytoją G. P., į banką ar socialinės paramos ir rūpybos skyrių. Liudytoja S. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nei banke, nei socialinės paramos ir rūpybos skyriuje nebuvo, jokių prašymų nepildė, dokumentų nepasirašė, savo vardu jokios sąskaitos neatidarė, kortelės neturėjo ir pinigų neėmė. Į namus klebonas dokumentų pasirašyti neatvežė ir ji klebono jai atstovauti neįgaliojo. Klebonas pinigų jai nedavė. Liudytoja I. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog dėl neįgalumo ji niekur nesikreipė, pas gydytojus kartu su klebonu nevyko, gydytojas nebuvo pas ją atvažiavęs, jokių dokumentų pasirašyti klebonas neprašė, kas ir kaip išdavė jai tą neįgalumo pažymėjimą, ji nežino. Nei banke, nei socialinės paramos ir rūpybos skyriuje nebuvo, jokių prašymų nepildė ir dokumentų nepasirašė. Į namus klebonas dokumentų pasirašyti neatvežė. Jai atstovauti klebono neįgaliojo. Liudytojas R. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad su žmonos motina I. M. gyvena viename name. Maždaug prieš 3–4 metus, tikslios datos neprisimena, (duomenys neskelbtini) išgirdo kalbant, kad klebonas B. J. sutvarkė I. M. neįgalumo dokumentus. Kai apie tai paklausė I. M., ši pasakė, kad nieko nežino, tai tik kalbos. Tai išgirdęs, jis nuvažiavo pas I. M. šeimos gydytoją I. K.. Pirmiausia, gydytoja pasakė, kad ji pati norėjo juos pasikviesti ir perspėti, jog I. M. yra nustatyta slauga, kad ateityje jie nenustebtų. Gydytoja sakė, kad viską tvarkė klebonas ir ją apgavo sakydamas, kad moterys prašė jo padėti. I. K. pasiūlė nuvažiuoti pas kleboną, nes pas jį yra banko kortelės. Sakė, jei kunigas dokumentų neatiduos, tai ji važiuos kartu. Jis su L. N. nuvažiavo pas B. J. ir pareikalavo grąžinti dokumentus. Klebonas jam padavė I. M. dokumentus: praplėštą voką su „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele, neįgaliojo pažymėjimą, bei liepė niekam apie tai nepasakoti. Klebonas sakė, kad pinigus norėjo paaukoti bažnyčiai. Paskui jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ banką (duomenys neskelbtini). Banke pateikė I. M. asmens pasą ir paprašė uždaryti elektroninę bankininkystę. I. M. sąskaitoje buvo virš 2000 Lt. Liudytoja L. N. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m., tikslios datos neprisimena, V. kaimynė B. pasakė, kad sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) parapijos klebonas B. J. V. taip pat kaip ir jos motinai sutvarkė negalios dokumentus. Tada ji su vyru ir V. dukterimi nuėjo pas kleboną. Šis liepė jiems ateiti kitą dieną, sakydamas, kad viskas yra tvarkoje ir viską atiduos. Kitą dieną klebonas jai grąžino mamos neįgaliojo pažymėjimą, banko kortelę ir praplėštą voką su PIN kodu. Tada ji nuvyko į banką ir išsiaiškino, kad pinigai nenuimti, sąskaitoje buvo apie 2000 Lt. Motina jai sakė, kad niekur išvykusi nebuvo, pasą davė į namus atėjusiai I. M., ši sakė, kad pasas reikalingas klebonui, nes jis nori išleisti knygą ar pan. B. J. neleido motinai nieko apie tai pasakoti jai. Liudytoja I. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad daugiau negu prieš trejus metus, pavasarį, tikslios datos neprisimena, ji buvo atvažiavusi pas motiną S. R.. Motina jai padavė banko kortelę su PIN kodu ir paprašė iš banko paimti pinigų. Sakė, kad kortelę davė klebonas. Taip pat ji matė motinos neįgalumo dokumentus, tačiau nelabai suprato, kokie tai dokumentai. Voką su dokumentais klebonas motinai atidavė, kai kaimynė vairuodama automobilį padarė avariją. Ji su kortele per du kartus iš banko Klaipėdoje paėmė 2500 Lt. Šių ir kitų baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad B. J. neteisėtai įgijo ir laikė svetimas S. L., S. R., I. M., E. J. vardu išduotas AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas išduotas elektronines mokėjimo priemones (mokėjimo korteles).

Nuteistojo B. J. versiją, kad O. A. V., Z. V., S. L., S. R., I. M., E. J. patys prašė nuvežti juos į banką, nes jie norėjo pasidaryti banko korteles, kad jų dokumentus, bei vokus su PIN kodais, kurie buvo neatplėšti, trumpai laikė pas save paprašytas minėtų asmenų, paneigia pirmiau išdėstytų įrodymų visuma, o tokia versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Dėl B. J. kaltės pagal BK 302 straipsnio 2 dalį

Dėl B. J. kaltės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad kaltinime nurodyti asmenys iš tikro savo iniciatyva ir be jokios jo įtakos parašė pareiškimus apie faktines dokumentų tvarkymo aplinkybes, tai iš dalies patvirtina ir bylos medžiaga bei nuosprendžio išvados apie asmenų pasirašymą dokumentuose. Tai jie padarė sužinoję, kad jis yra nepagrįstai kaltinamas nebūtais dalykais. Joks poveikis šiems asmenims nebuvo daromas. Akivaizdu, kad dėl amžiaus, dalyko nesupratimo, jie tapo ikiteisminio tyrimo pareigūnų manipuliavimo objektais, taip dirbtinai apsunkinant jo padėtį ir papildomai jam inkriminuojant nusikalstamą veiką.

Dėl kitų B. J. apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir įvertinusi Telšių rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 22 d. kaltinamąjį aktą (8 t., 2–16 b. l.), Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro prašymą Dėl kaltinimo pakeitimo (10 t., 141–143 b. l.) konstatuoja, kad kaltinamasis aktas iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, kaltinamasis B. J. žinojo, kuo yra kaltinamas, buvo užtikrintos galimybės susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir pasirengti efektyviai gynybai, todėl argumentai dėl galimų teisės į teisingą teismą ir teisės į gynybą pažeidimai yra nepagrįsti.

Dėl I. K. kaltės pagal BK 229 straipsnį

Priežastinis ryšys yra BK 229 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis objektyvusis požymis. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys.

Kaip ir kito nusikaltimo valstybės tarnybai – piktnaudžiavimo tarnyba – sudėtyje (BK 228 straipsnis) pagrindinis kriterijus, atribojantis tarnybos pareigų neatlikimą kaip nusikalstamą veiką nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos (valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) požymis, rodantis padidintą tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumą. Didelės žalos požymis nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2007 išaiškinta, kad BK 228 straipsnyje numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, į nukentėjusiųjų skaičių, kaip nukentėjusieji vertina pareigūno padarytą veiką, į nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį taip pat turi būti nustatyta kaltės forma – neatsargumas. BK 16 straipsnis išskiria dvi neatsargumo rūšis – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. O nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka „turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo“ reiškia subjektyvias asmens savybes, kurių dėka asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Tačiau vien galėjimas ir turėjimas numatyti padarinius nesudaro pagrindo kvalifikuoti veiką pagal BK 229 straipsnį, nes kaltininkas, be to, dar turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinė nutartis 2K-7-228/2008).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8.1. punkte nurodyta, kad asmenį gydantis gydytojas, įvertinęs asmens sveikatos būklę ir nustatęs, kad asmens liga ar būklė atitinka šiuo įsakymu patvirtintus specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus, per 3 darbo dienas pateikia GKK asmens sveikatos istoriją, kurioje pateikia išvadą dėl specialaus poreikio nustatymo. 8.2 punktas numato, kad GKK per 5 darbo dienas patikrina asmenį gydančio gydytojo pateiktą išvadą dėl specialaus poreikio nustatymo tikslingumo ir pagrįstumo, priima sprendimą dėl specialaus poreikio nustatymo.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transport išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo 1 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą pagal nustatytus pagrindinius kriterijus. Vienas iš šių kriterijų yra numatytas 1.1 punkte – IV funkcinės klasės lėtinis kraujotakos nepakankamumas, kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 30 balų.

Taigi iš šių norminių teisės aktų matyti, kad Bartelio indekso nustatymas yra vienas iš pagrindų asmeniui nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Šio indekso nustatymas yra siejamas su visuma požymių, jog asmeniui dėl jo fizinės ar psichinė negalės yra visiškai apribota jo galimybė orientuotis, judėti, dirbti bei savarankiškai tvarkyti asmeninį ir socialinį gyvenimą.

Iš liudytojų B. P., M. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad gydytoja I. K. taip pat buvo gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) narė, tai reiškia, gydytoja I. K. taip pat turėjo pareigą patikrinti savo pačios komisijai pateiktos išvados tikrumą ir pagrįstumą. Iš liudytojos M. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad dokumentai buvo paruošti tinkamai, buvo kardiologės G. P. išvada ir nustatytas Bartelio indekso balas, todėl jai nekilo įtarimo dėl pacientų dokumentų tvarkingumo, visi pacientai atitiko kriterijus reikalingus specialiųjų poreikių nustatymui.

Be to, byloje nustatyta, kad gydytoja I. K. neatliko ir kitų jai teisės aktuose įtvirtintų pareigų, nesilaikė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų.

Taigi, iš pirmiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad nuteistoji I. K. būdama šeimos gydytoja, žinodama teisės aktų reikalavimus, šeimos gydytojui keliamus reikalavimus, priimamų sprendimų rūšis ir jų teisines pasekmes, turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl jos netinkamo pareigų atlikimo (veikimo ir neveikimo) gali būti padaryta didelė žala valstybei, Europos sąjungai, tarptutinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Apeliaciniame skunde nuteistosios I. K. gynėjas teigia, kad nuteistajai I. K. inkriminuotų nusikaltamų veiksmų sudėtyse nėra nustatytas būtinasis subjektyviosios pusės požymis – didelė žala. Taip gynėjas skunde nurodo, kad kaltinime nurodyta aplinkybė, kad I. K. sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą, nepatenka į didelės žalos valstybei kriterijų, kadangi šis kriterijus kaltinime atskirtas jungtuku „ir“. Be to, nėra aišku, ką reiškia „sveikatos apsaugos sistemos prestižas“ ir kokiu būdu jis galėjo būti sumenkintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog dėl I. K. veikimo ir neveikimo abejais atvejais buvo padaryta didelė žala valstybei.

S. L., S. R., I. M., E. J. atveju I. K., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ šeimos gydytoja, pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir savarankiškai interpretavusi Bartelio indekso nustatymo kriterijus, nustatė neteisingą (per mažą) 30 balų Bartelio indekso vertę, pacientus S. L., S. R., I. M. ir E. J., nors jų būklė neatitiko specialiųjų poreikių nustatymo kriterijų, nukreipė specialiųjų nuolatinės slaugos poreikiams nustatyti, neatlikusi jokių tyrimų 2009 m. vasario 5 d. pacientėms S. L., S. R., I. M. ir E. J. nustatė IV funkcinės klasės širdies nepakankamumo diagnozes, 2009 m. vasario 4 d. S. R., 2009 m. vasario 5 d. S. L., I. M. ir E. J. nukreipė gydytojo kardiologo konsultacijai ir siuntimuose neįrašė jų išdavimo datos, neaprašė pacientų ligos anamnezių, ligos eigos, taikyto gydymo ir jo efektyvumo, dėl to gydytojų konsultacinė komisija (GKK) S. L., S. R., I. M. ir E. J. nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2012 m. kovo 1 d. neteisėtai nustatė specialųjį nuolatinį slaugos poreikį, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė sprendimą išmokėti S. L., S. R., I. M. ir E. J. 132557,16 Lt, iš jų išmokėjo 10157,16 Lt, sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą ir taip padarė didelę žalą valstybei.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiais atvejais dėl netinkamo nuteistosios I. K. pareigų atlikimo valstybei buvo padaryta didelė žala, kadangi I. K., būdama šeimos gydytoja, neatlikdama daug jos kompetencijai teisės aktuose numatytų pareigų, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nepagrįstai nustatė Bartelio indekso balus, išvadas apie asmens sveikatos būklę padarė nepaskyrusi pacientams išvadoje nustatytoms aplinkybėms pagrįsti reikalingų tyrimų, dėl nuteistosios I. K. pateiktų išvadų apie paciantų sveikatos būklę gydytojų konsultacinė komisija šiems pacientams neteisėtai nustatė specialiuosius nuolatinės slaugos poreikius, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius priėmė sprendimus jiems išmokėti slaugos išlaidų tikslines kompensacijas, be to, sumenkino sveikatos apsaugos sistemos prestižą, t. y. dėl tokių I. K. veiksmų (veikimo ir neveikimo) sumažėjo pasitikėjimas sveikatos priežiūros institucijomis, jose dirbančiais specialistais ir jų kompetencija, ir taip padarė didelę žalą valstybei. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, nuteistosios I. K. neatliktų veiksmų mąstą, pobūdį ir intensyvumą, konstatuoja, kad dėl I. K. tarnybos pareigų neatlikimo abejuose nusikalstamų veikų epizoduose valstybei buvo padaryta didelė žala. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatant valstybei padarytos žalos mąstą vertinama tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų O. A. V. ir Z. V. duotais parodymais, kurie buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir kuriuos patvirtina liudytojų V. V., S. T.-R. duoti parodymai, be to, šių liudytojų parodymus patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus 2009 m. gegužės 7 d. Buities tyrimo akte užfiksuotos aplinkybės (2 t., 8 b. l.), bei dokumentų poėmio, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, specialisto (rašysenos) išvada ir kiti bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti liudytojų S. R., E. J., S. L., I. M. ikteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsintais ar pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kadangi šių liudytojų parodymus patvirtina liudytojų R. Ž., L. N., I. P., A. K., B. P., M. P., G. P., N. T. (Ž.), I. T., I. V., R. K., L. K., V. K., D. G. parodymai, be to šių liudytojų parodymus patvirtina dokumentų poėmio, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita, specialisto (rašysenos) išvada ir kiti bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai.

Nors nuteistasis B. J. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas vertino įrodymus atskirai, nesiedamas jų į visumą, neįvertino to, kad liudytojai yra senyvo amžiaus, todėl galėjo netinkamai suvokti savo duodamus parodymus, prisiminti tam tikrų aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo teiginiais sutikti neturi pagrindo, kadangi liudytojų O. A. V., Z. V., S. R., S. L., I. M., E. J. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus patvirtina kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, bei kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti byloje surinkti įrodymai. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį rėmėsi visuma byloje ištirtų įrodymų, o ne atskirais liudytojų parodymais.

Teismas neturi pagrindo remtis liudytojos B. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi jie nėra konkretūs t. y. liudytoja nurodė, jog tik mano, kad gydytoja I. K. lankėsi pas V., klausė kelio pas S. R., tačiau nenurodė, jog būtų mačiusi ar tiksliai žinojusi, kad gydytoja I. K. lankėsi pas S. R., be to, šios liudytojos parodymai prieštarauja liudytojų Z. V., V. V., E. J., S. L., I. M., R. Ž., A. K. pirmosios instacijos teismo posėdyje duotiems parodymams. Nuteistosios I. K. duotais parodymais teismas remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys.

Teismas nesiremia nuteistojo B. J. parodymais, kadangi jo duoti parodymai prieštarauja liudytojų duotiems parodymams, bei kitais byloje surinktais įrodymais byloje nustatytoms aplinkybėms, be to nuteistojo B. J. duotų parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Be to, pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teisingumo principas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumas gali būti įgyvendintas, užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą. Jis yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kt. nutarimai). Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, 2K-280/2009 ir kt.). Teisinga bausmė reiškia, jog ji turi būti ne tik ne per švelni, bet ir ne per griežta.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006).

Nagrinėjamu atveju BK 182 straipsnio 2 dalies, 302 straipsnio 2 dalies sankcijos numato tik laisvės atėmimo bausmes. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistasis B. J. nuteistas už pasikėsinimą padaryti sunkius, BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, taip pat pripažįstama, kad pasikėsino padaryti du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 3 dalyje. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra nebaigtas nusikaltimas ir toks nusikaltimas nesukelia pasekmių, nurodytų atitinkamoje normoje. Tai reiškia, kad tokia veika yra mažiau pavojinga, todėl skiriant bausmę būtina į tai atsižvelgti. Pagal BK 22 straipsnio 3 dalį bausmė asmeniui už pasikėsinimą įvykdyti nusikaltimą gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu, ir nors šiuo atveju nėra pagrindų jam taikyti, vis dėlto teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo B. J. asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, tikslus, jo elgesį po nusikaltimų padarymo, pripažįsta, jog byloje yra visuma išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes bausmes, negu numatytos BK 182 straipsnio 2 dalies, 302 straipsnio 2 dalies sankcijose.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena B. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau neįvardijo, kokios nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl savanaudiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos ar turtinė nauda yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). O kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, jas darydamas asmuo siekia praturtėti, gauti turtinę naudą, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia (kasacinė nutartis 2K–625/2012). Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta B. J. sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija skirdama bausmes B. J. įvertina tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, numatytus nusikaltimus yra tai, kad jas padarė dėl savanaudiškų paskatų, taip pat įvertina tai, kad B. J. praeityje nebuvo teistas, nusikaltimus padarė būdamas baustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini) parapijos klebonu, charakterizuojamas patenkinamai, 4 nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, padaryti nusikaltimai yra finansinio pobūdžio, kiti nusikaltimai buvo padaryti dėl finansinės naudos siekio, dalis turtinės žalos yra atlyginta, kad po nusikaltimų padarymo praėjo 5 metai ir byloje nėra duomenų apie tai, kad B. J. per šį laiką būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad už nusikaltimus padarytus dėl savanaudiškų paskatų, tokias veikas darančius asmenis yra veiksminga bausti turtinio pobūdžio bausmėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-303/2009, 2K-557/2011, 2K-399/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą daro išvadą, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti nuteistajam B. J. paskyrus baudos bausmes (BK 47 straipsnio redakcija Nr. X-1233, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3309 (2007-07-21)), taikant 2008 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1031 nuo 2008 m. spalio 22 d. patvirtintą 130 litų bazinį bausmės dydį (1 MGL – 130 litų), kuris taikomas ir nusikalstamoms veikoms bei administraciniams teisės pažeidimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį B. J. paskirta bausmė subendrintina su pagal BK 233 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme apėmimo būdu, nes šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad B. J. darydamas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas (epizode su O. A. V. ir Z. V.) veikė vieninga tyčia, siekdamas įgyvendinti vieningą sumanymą, todėl veikos padarytos idealiąja sutaptimi ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes paskirtas bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie šios bausmės pridėtina dalis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (epizode su O. A. V. ir Z. V.) paskirtos bausmės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad B. J. darydamas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas (epizode su S. L., S. R., I. M. ir E. J.) veikė vieninga tyčia, siekdamas įgyvendinti vieningą sumanymą, todėl veikos padarytos idealiąja sutaptimi ir už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes paskirtas bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie šios bausmės pridėtina dalis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (epizode su S. L., S. R., I. M. ir E. J.) paskirtos bausmės. Šios bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis). Prie šios subendrintos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis pridėtina dalis pagal BK 302 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai I. K. paskirtos bausmės už BK 229 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą epizode su O. A. V. ir Z. V. 15 MGL dydžio bauda, epizode su S. L., S. R., I. M. ir E. J. 20 MGL dydžio bauda, yra teisingos, atitinka I. K. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, yra mažesnės už neatsargaus nusikaltimo padarymą skirtinos baudos vidurkį, todėl nėra per griežtos. Galutinė subendrinta bausmė, skirta nuteistajai I. K., taip pat nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad Telšių rajono apylinkės teismas priimdamas 2013 m. spalio 11 d. nuosprendį, nešališkai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, padarė išvadas iš esmės atitinkančias byloje nustatytas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai pripažino kalta I. K. dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir paskyrė teisingas bausmes, tačiau nepagrįstai B. J. veikas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kvalifikavo kaip baigtas nusikalstamas veikas, kadangi jos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, skirdamas bausmes nuteistajam B. J. netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko paskyrė neteisingas bausmes, dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktai, 331 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti nuteistosios I. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio apeliacinį skundą.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 dienos nuosprendį pakeisti:

B. J. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą (dėl O. A. V. ir Z. V. dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais) skirti – 140 (vieno šimto keturiasdešimties) MGL dydžio baudą;

B. J. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl pasikėsinimo sukčiauti O. A. V. ir Z. V. epizode) skirti – 145 (vieno šimto keturiasdešimtpenkių) MGL dydžio baudą;

B. J. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl neteisėto disponavimo O. A. V. ir Z. V. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis) skirti – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL dydžio baudą;

B. J. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl neteisėto O. A. V. ir Z. V. vardu išduotų elektroninių mokėjimo priemonių ir jos duomenų panaudojimo) skirti – 160 (vieno šimto šešiasdešimties) MGL dydžio baudą;

B. J. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą (dėl S. L., S. R., I. M. ir E. J. dokumentų suklastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais) skirti – 160 (vieno šimto šešiasdešimties) MGL dydžio baudą;

B. J. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl pasikėsinimo sukčiauti S. L., S. R., I. M. ir E. J. epizode) skirti – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL dydžio baudą;

B. J. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (dėl neteisėto disponavimo S. L., S. R., I. M. ir E. J. vardu išduotomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų duomenimis) skirti – 165 (vieno šimto šešiasdešimt penkių) MGL dydžio baudą;

B. J. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti – 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio baudą;

B. J. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirti – 160 (vieno šimto šešiasdešimties) MGL dydžio baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu B. J. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę 220 (dviejų šimtų dvidešimties) MGL dydžio baudą subendrinti su pagal BK 233 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu B. J. paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (epizode su O. A. V. ir Z. V.) subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausme skirti – 160 (vieno šimto šešiasdešimties) MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis B. J. paskirtą bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl O. A. V. ir Z. V.) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausme skirti – 260 (dviejų šimtų šešiadešimties) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu B. J. paskirtas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (epizode S. L., S. R., I. M. ir E. J.) subendrinti apėmimo būdu, griežčiausiai iš paskirtų bausmių apimant švelnesnę bausmę, ir subendrinta bausme skirti – 165 (vieno šimto šešiasdešimt penkių) MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis B. J. paskirtą bausmę pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl S. L., S. R., I. M. ir E. J.) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridėti dalį švelnesnės bausmės, ir subendrinta bausme skirti – 270 (dviejų šimtų septyniasdešimties) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis prie paskirtos griežčiausios bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę B. J. skirti – 450 (keturių šimtų penkiasdešimties) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, prie griežiausios paskirtos bausmės pridėti dalį švelnesnės, pagal BK 302 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės, 160 (vieno šimto šešiasdešimties) MGL dydžio baudos, ir galutinę subendrintą bausmę B. J. skirti – 550 (penkių šimtų penkiasdešimties) MGL dydžio (71 500 litų) baudą.

Iš kaltinimų B. J. pašalinti aplinkybes, kad B. J. įgijo, laikė ir panaudojo žinomai suklastotas tikras UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymas: (duomenys neskelbtini), išduotą O. A. V. ir (duomenys neskelbtini), išduotą Z. V.; (duomenys neskelbtini), išduotą E. J., (duomenys neskelbtini), išduotą S. L., (duomenys neskelbtini), išduotą S. R., (duomenys neskelbtini), išduotą I. M..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.