Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimas

2021-06-14 · Civilinė byla Nr. 2-3115-1144/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-14
Bylos Nr.
2-3115-1144/2021
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02565-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Ignas Podlipskas (pirm.)
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
E. L.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "Credit Service", " Sergel", "Ignitis
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajone
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-3115-1144/2021Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02565-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.1.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas,sekretoriaujant Svetlanai Gucu,dalyvaujant ieškovei A. L., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Poderienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „Credit Service“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstolis Nikolajus Aleninas, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė:

1) Nutraukti santuoką, sudarytą tarp E. L. ir A. L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio E. L. kaltės;

2) Po santuokos nutraukimo E. L. palikti pavardę – L., o A. L. pavardę – L.;

3) Nustatyti vaikų P. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove A. L.;

4) Priteisti iš atsakovo E. L. išlaikymą vaikams P. L. ir A. L. periodinėmis piniginėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų motinai A. L.;

5) Priteisti iš atsakovo E. L. išlaikymo įsiskolinimą 1600 Eur už 4 mėnesius iki ieškinio padavimo;

6) Nustatyti atsakovo E. L. bendravimo su dukromis P. L. ir A. L. tvarką: E. L. gali bendrauti su dukromis kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17:00 val. iki sekmadienio 17:00 val. galėdamas dukras pasiimti su savimi, o po bendravimo jas atgal pristatyti į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su dukterimis, E. L. privalo A. L. informuoti prieš 2 dienas;

Santuokos metu įgytą turtą padalinti:7) Atsakovui E. L. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti:

½ dalį žemės sklypo 0.2632 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 705 Eur);

½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 1365 Eur );

½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 18,50 Eur );

½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 29 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 71 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 120 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 25 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies. vertė 15 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 11 Eur );

½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 9 Eur );

televizorių 400 Eur vertės;

automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 m., 150 Eur vertės;

viso priteisti atsakovui E. L. turto už 2918,50 Eur.

Ieškovei A. L. asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti:

½ dalį žemės sklypo 0.2632 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 705 Eur);

½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 1365 Eur );

½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 18,50 Eur );

½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 29 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 71 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 120 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 25 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies. vertė 15 Eur );

½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 11 Eur );

½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (½ dalies vertė 9 Eur );

viryklę 150 Eur vertės;

virtuvės baldų komplektą 200 Eur vertė;

šaldytuvą 120 Eur vertės;

kopėčias 80 Eur vertės;

viso ieškovei priteisti A. L. turto už 2918,50 Eur

8) Skolą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sergel“ pripažinti asmenine A. L. skola.

9) Skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir antstolio Nikolajaus Alenino kontorai pripažinti asmeninėmis E. L. skolomis ir įpareigoti E. L. atsiskaityti su jo kreditoriais.

10) Skolas UAB „Ignitis“ ir UAB „CREDIT SERVICE“ pripažinti sutuoktinių E. L. ir A. L. solidariomis skolomis.

11) Priteisti iš atsakovo E. L. valstybės naudai žyminį mokestį, išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (b. l. 57–62).

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus suformuluotus ieškinyje ir papildomai prašė po ieškinio pateikimo teismui įsigytą ieškovės vardu transporto priemonę VW Passat už 550 Eur kainą, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei, neišmokant atsakovui kompensacijos, atsižvelgiant į vaikų interesus. Ieškovė paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina šeima, šeimą paliko 2020 m. gegužės mėn. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove ir yra jos išlaikomi. Ieškovė šiuo metu ieško darbo, registruota darbo biržoje, prieš 2 metus, kai gyveno (duomenys neskelbtini) dirbo parduotuvėje kasininke. Ieškovės pajamos yra 230 Eur dydžio Užimtumo tarnybos išmoka, 222 Eur išmoka vaikams. Atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams reguliariai neteikia, per praėjusius metus iš viso yra sumokėjęs apie 200 Eur, šią sumą pervedė dalimis nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką, kad būtų išvengta galimų šalių ginčų tarp šalių dėl bendravimo su vaikais. Ieškovė nurodė, kad atsakovui nedraudžia bendrauti su nepilnamečiais vaikais.

Atsakovas E. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, laikytinos nesvarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas viešo paskelbimo būdu, taip pat atsakovas informuotas telefonu (b. l. 124, 125, 130, 144).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad turimais mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles ieškovės A. L. skola biudžetui sudaro 1624,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 156,69 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 20 Eur žemės mokesčio, atsakovo E. L. skola biudžetui sudaro 890,00 Eur administracinių nusižengimų baudos. Trečiasis asmuo sutinka, kad A. L. ir E. L. skoliniai įsipareigojimai valstybei būtų laikomi jų asmeninėmis prievolėmis (b. l. 72–74).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina atitiks vaikų interesus. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas, vaikams, rūpinasi jais, vaikai išsakė norą gyventi su motina. Ieškovas prašoma priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo sumos neprieštarauja jų interesams ir atitinka jų poreikius. Ieškovė prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra minimali, nepilnametės dukros taip pat išreiškė norą bendrauti su tėvu, todėl tikslinga būtų nustatyti platesnę bendravimo tvarką, numatant bendravimo kalendorinių ir asmeninių švenčių, atostogų dienomis. (b. l. 86–90). Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė Renata Poderienė palaikė pateiktą išvadą.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. L. ir atsakovas E. L. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametes dukras P. L., gimusią (duomenys neskelbtini), A. L., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–20). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Sudaru Legacy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 137–138). Atsakovei nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. gegužės 24 d. paskirta nedarbo draudimo išmoka, kurios dydis per mėnesį – 248,55 Eur (b. l. 12). Atsakovei nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. buvo mokama nedarbo paieškos išmoka – 42,49 Eur (b. l. 14). Atsakovei mokamos socialinės išmokos skirtos vaikams už 2020 m. rugpjūčio mėn. – 374,79 Eur, rugsėjo mėn. – 218,79 Eur, spalio mėn. – 160,29 Eur (b. l. 13). Atsakovas nuo 2021 m. vasario 9 d. iki vasario 28 d. dirbo mažojoje bendrijoje (duomenys neskelbtini), duomenų apie gautas pajamas nėra (b. l. 126, 132).

Dėl santuokos nutraukimo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsnis. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo savo paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, kad atsakovas šeimą paliko 2020 m. gegužės mėn., ją nesirūpina, piktnaudžiauja alkoholiu (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, aplinkybių, kurios paneigtų jo kaltę dėl santuokos iširimo teismui nenurodė, įrodymų, pagrindžiančių tokias aplinkybes taip pat nepateikė, todėl spręstina, kad ieškovės, teismo posėdžio metu, nurodytos aplinkybės dėl atsakovo nesirūpinimo šeima, piktnaudžiavimo alkoholiu egzistavo ir nulėmė, tai, kad šalių santuoką iširo dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, kadangi šalys turi nepilnamečių vaikų, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo nepilnamečių dukrų P. L. ir A. L. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovo šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Bylos duomenimis nepilnametės dukros faktiškai gyvena su motina A. L. gyvenamajame name, aplinkybių ir įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas nepilnamečių dukrų atžvilgiu, nėra, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nepilnamečių dukrų P. L. ir A. L. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove A. L. (CK 3.174 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA (minimali mėnesinė alga) buvo 607 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur.

Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį yra mažesnė nei minimali. Teismo vertinimu ši suma yra būtina ir atitinka nepilnamečių vaikų poreikius šiuo metu. Išvadą teikianti institucija taip pat neprieštaravo tokiam išlaikymo dydžiui. Ta aplinkybė, kad atsakovas nedirba negali būti laikoma pateisinančia neteikti išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie objektyviai gali riboti atsakovo galimybes dirbti. Nesant tokių duomenų, atsakovas privalo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą, dirbti ir gauti pajamas iš kurių galėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis ir išvadą teikiančios institucijos poziciją, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų skirtų nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaikų interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikams sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA (minimali mėnesinė alga) buvo 607 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 1600 Eur už 4 mėnesius iki ieškinio padavimo (2020 m. gruodžio 23 d.), skaičiuojant po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Ieškovės paaiškinimais atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams reguliariai nemokėjo per 2020 m. pervedė apie 200 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovas reguliariai kas mėnesį išlaikymo vaikams nemokėjo, per 2020 m. pervedė apie 200 Eur, kai vienam nepilnamečiui vaikui išlaikyti, kiekvieną mėnesį reikalinga panaši pinigų suma, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 4 mėnesius iki ieškinio padavimo dienos yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš atsakovo šį išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą nustatyti atsakovo bendravimo nepilnametėmis dukromis tvarką grindė, tuo, kad nustačius šią tvarką būtų išvengta galimų šalių ginčų. Atsakovas nei dėl bendravimo tvarkos, nei dėl kitų ieškinio reikalavimų savo nuomonės neišreiškė. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka jo interesų nepažeis, juolab, kad ieškovė nurodė nedraudžianti atsakovui daugiau bendrauti su dukromis. Tuo atveju, jeigu tarp šalių kiltų naujas ginčas dėl atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo. Taip pat šalys gali sudaryti tarpusavio rašytinį susitarimą ir kreiptis į teismą dėl jo patvirtinimo pakeisdami nustatytą bendravimo tvarką. Esant šioms aplinkybėms nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teismas nurodo, kad spręsdamas nutraukti santuoką teismas kartu turi išspręsti vieną iš santuokos nutraukimo padarinių – padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, be kita ko, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016, 23 punktas).

CK 3.117 straipsniu preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Ieškovė santuokoje įgytą turtą prašė padalinti lygiomis dalimis, išskyrus, po ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui, ieškovės vardu už 550 Eur įgytą transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią prašė priteisti ieškovei neišmokant atsakovui kompensacijos.

Ieškovė paaiškino, kad transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta vežioti vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, transporto priemonė reikalinga patogesniam susisiekimui, spręstina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti šią transporto priemonę ieškovei neišmokant už šio turto dalį kompensacijos atsakovui (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Padalinant kitą santuokoje įgytą turtą, ieškovė neprašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių

principo, todėl kitas santuokos metu įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, priteisiant po ½ dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto. Ginčo, tarp šalių dėl kito santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo, nėra, kiekvienai iš šalių paskiriamo turto vertė atitinka sutuoktinių turto lygias dalis, todėl šis kilnojamasis turtas padalintinas ieškovės prašoma tvarka.

Dėl prievolių padalijimo.

Trečiasis asmuo (kreditorius) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė sutinkanti, kad A. L. ir E. L. skoliniai įsipareigojimai valstybei yra asmeninio pobūdžio ir laikytini asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į kreditoriaus sutikimą, A. L. ir E. L. prievolės šiam kreditoriui bei E. L. prievolės antstolio Nikolajaus Alenino kontorai, pagal kreditoriaus reikalavimu vykdomą išieškojimą, pripažintinos asmeninėmis kiekvieno iš sutuoktinių prievolėmis (CK 3.112, 3.115 straipsniai). Trečiasis asmuo UAB „Sergel“ prieštaravimo dėl prievolės vykdomos iš A. L. pagal Kauno apylinkės teismo išduotą 2020 m. spalio 13 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-24871-347/2020 nepareiškė, todėl A. L. prievolė pripažintina jos asmenine prievole (CK 3.109, 3,112 straipsniai). Ieškovės A. L. pareikštu reikalavimu bei nesant pateiktų prieštaravimų prievolės kreditoriams UAB „Ignitis“ ir UAB „Credit service“ pripažintinos solidariosiomis prievolėmis (CK 3.109 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal byloje esančius duomenis, ieškovei buvo suteikta valstybinės garantuojama teisinė pagalba, todėl kreipiantis į teismą ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei už pareikštą ieškinį (b. l. 7). Ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo laikomas neturtiniu ir apmokestinamas 100 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinio reikalavimai dėl turto pritesimo apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė prašė priteisti jai santuokoje įgyto turto už 3418,50 Eur (2918,50 Eur + 550 Eur). Už šį reikalavimą mokėtinas 104 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai viso priteistina 204 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškovei teikiamą valstybės antrinę teisinę pagalbą susidarė 383,94 Eur išlaidos (b. l. 53). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 383,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už procesinių dokumentų siuntimą byloje buvo patirtos 8,95 Eur išlaidos, kurios ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, 2021 m. sausio 7 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo vykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti santuokinę pavardę „L.“, atsakovui E. L. palikti prigimtinę pavardę „L.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukroms P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. gruodžio 23 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovę A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Nustatyti atsakovo E. L. bendravimo su dukromis P. L. ir A. L. tvarką: E. L. gali bendrauti su dukromis kiekvieno mėnesio 1 ir 3 penktadienį nuo 17:00 val. iki sekmadienio 17:00 val. galėdamas dukras pasiimti su savimi, o po bendravimo jas atgal pristatyti į jų gyvenamąją vietą. Apie ketinimą bendrauti su dukterimis, E. L. privalo A. L. informuoti prieš 2 dienas

Priteisti atsakovui E. L. asmeninės nuosavybės teisėmis: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį. ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), televizorių, automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viso priteisti atsakovui E. L. turto už 2918,50 Eur.

Priteisti ieškovei A. L. asmeninės nuosavybės teisėmis:

½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį. ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viryklę, virtuvės baldų komplektą, šaldytuvą, kopėčias, transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viso ieškovei priteisti A. L. turto už 3468,50 Eur.

Po santuokos nutraukimo prievoles UAB „Ignitis“ ir UAB Credit service“ pripažinti solidariosiomis ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Sergel“ pripažinti asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

Po santuokos nutraukimo atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolio Nikolajaus Alenino kontorai pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 383,94 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 94 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 204 Eur (dviejų šimtų keturių eurų) žyminį mokestį, 8,95 Eur (aštuonių eurų 95 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Ignas Podlipskas