Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui S. J. dėl piniginės kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus ir kilnojamuosius daiktus priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. J. ir R. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė teismui pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus: priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 9 107,64 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto - sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimus; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 472,53 Eur dydžio kompensaciją už pas atsakovą likusius kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektą, šaldytuvą, kaitlentę, orkaitę ir gartraukį , skalbimo mašiną „Miele“, užuolaidas, laiptus; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad ji prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio ginčo turto sukūrimo prisidėjo savo darbu, t. y. glaistė, tinkavo, dažė, klijavo tapetus bei grindų plyteles, dėjo laminatą, atliko namo fasado apdailos darbus. Jos atliktų atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto fasado apdailos darbų vertė yra 3 977,63 Eur, o vidaus paviršių tinkavimo bei apmušalų klijavimo darbų vertė yra 3 973,44 Eur, bendra apdailos darbų vertė yra 7 951,07 Eur. Vidutine plytelių klijavimo kaina yra 14,00 Eur/m², o laminato klojimo – 5,00 Eur/m². Pirmojo aukšto 41,57 m² grindų plotas yra išklijuotas grindų plytelėmis, tad šis ieškovės darbas vertintinas 581,98 Eur. Pastogėje esančių patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-4 (16,64 m²) ir indeksu 1-6 (16,43 m²) grindys yra išklotos laminatu, tad šis ieškovės atliktas darbas vertintinas 165,35 Eur. Tokiu būdu ieškovės darbas už atsakovui priklausančio turto pagerinimą yra 8 698,40 Eur. Už grindų plyteles ieškovė mokėjo po 5,50 Eur (19,00 Lt)/m², tad iš viso už grindų plyteles ieškovė sumokėjo 228,75 Eur (789,83 Lt). Už grindų laminatą ieškovė taip pat mokėjo po 5,50 Eur (19,00 Lt)/m², tad už laminatą iš viso sumokėjo 181,98 Eur (628,33 Lt). Tad iš viso už grindų dangos medžiagas ieškovė yra sumokėjusi 410,73 Eur (1 418,16 Lt). Tokiu būdu ieškovės darbo už atsakovui priklausančio ginčo turto pagerinimą bei statybinių medžiagų vertė yra 9 109, 13 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 32 400,00 Eur, atsakovui priklausantis turtas ieškovės lėšomis bei darbu yra paderintas 28 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 9 107,64 Eur dydžio kompensacija. Atsakovui priklausančiame name liko daiktai, kuriuos buvo pirkusi ieškovė: virtuvės baldų komplektas, kuris kainavo 1 853,57 Eur (6 400,00 Lt), šaldytuvas, kuris kainavo 150,00 Eur (buvo pirktas nenaujas), „Beko“ dujinė kaitlentė, orkaitė ir gartraukis, už kuriuos ieškovė buvo mokėjusi 376,51 Eur (1 300,00 Lt), skalbimo mašina „Miele“, už kurią ieškovė buvo mokėjusi 289,62 Eur (1 000,00 Lt), užuolaidos ant langų, už kurias ieškovė mokėjo 152,00 Eur, laiptai, už kuriuos ieškovė mokėjo 1 650,83 Eur (5 700,00 Lt). Atsakovui priklausančiame name yra likę ieškovės pirktų daiktų už 4 472,53 Eur sumą.

Tretieji asmenys R. J. ir R. D. į teismo posėdžius neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, jų atstovė nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismas 2021-03-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-178-265/2021 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020-11-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1038-1071/2020 ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ginčui taikytino teisinio reguliavimo

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 9 107,64 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui priklausančio namo pagerinimus. Teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad ji kartu su sūnaus ir atsakovo pagalba atliko visą fasado apdailą: polistirolo klijavimas, armavimas, dekoro dėjimas, dažymas, cokolių marmurinis tinkavimas, tvorų dažymas, o kai prasidėjo vidaus apdailos darbai, tai ji viena atliko: tinkavimą, glaistymą, dažymą, tapetavimą, plytelių klijavimą, laminato klojimą. Nurodė, kad medžiagos fasadui buvo pirktos atsakovo, o medžiagas vidaus apdailai pirkdavo tiek ji, tiek atsakovas. Taip pat prašo priteisti 4 472,53 Eur dydžio kompensaciją už pas atsakovą likusius kilnojamuosius daiktus: virtuvės baldų komplektą, šaldytuvą, kaitlentę, orkaitę ir gartraukį, skalbimo mašiną „Miele“, užuolaidas, laiptus, nes šis kilnojamasis turtas yra pirktas už jos lėšas.

Tai gi, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė reikalauja priteisti pinigines sumas iš atsakovo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Tai leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Šiuo metu galiojančios civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisė nereglamentuoja. Šiuo atveju taikomos civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios bendrosios nuosavybės sukūrimą jungtinės veiklos pagrindu. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.969 straipsnio 1, 4 dalys). Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-178-265/2021, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, konstatavo, kad sukuriant ginčo turtą tarp šalių nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, ir šiuo atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl galimybės ieškovei priteisti piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimus ir piniginę kompensaciją už ginčo name esančius įsigytus daiktus, namo apdailos medžiagas ir pan.

Aiškindamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003, 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2017 62 p.). Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-371-943/2018).

Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovės reikalavimus ir abiejų šalių byloje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas daryti prielaidą, jog atsakovas praturtėjo dėl ieškovės veiksmų, t. y. ieškovė nurodo, kad prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo statybų prisidėjo tiek finansiškai, tiek savo darbu. Nustačius jog yra prielaida manyti, kad ieškovė galėjo tiek piniginėmis lėšomis, tiek savo darbu ir žiniomis prisidėti prie atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto kūrimo, darytina išvada, jog atsakovas ieškovės sąskaita galimai praturtėjo, kadangi atsakovas galimai neatlygino ieškovei už jos investuotas lėšas ir atliktus darbus. Atsižvelgus į tai, kad atsakovo nekilnojamojo turto kaina išaugo dėl ieškovės galimai investuotų lėšų į atsakovo nekilnojamąjį turtą ir atliktų darbų, už kuriuos atsakovas ieškovei nesumokėjo, galima daryti išvadą, kad šioje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo/negautų pajamų ir atsakovo turto padidėjimo. Taip pat šiuo atveju vertinant teisinį pagrindą dėl ieškovės reikalavimo išmokėti kompensaciją už jos investuotas lėšas ir atliktus darbus, darytina išvada, kad ieškovė neturi kitos išeities kaip tik pareikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, kadangi, kaip teismas nurodė anksčiau, šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai – bendros jungtinės veiklos ar statybos rangos, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys buvo sudariusios kitokio pobūdžio sutartį. Dėl šios priežasties taip pat ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas vis dar galimai yra neatsiskaitęs su ieškove, konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti, jog nepagrįsto praturtėjimo faktas egzistuoja ir šio ieškinio pareiškimo metu. Vertinant tą aplinkybę, ar ieškovės turtas sumažėjo, jam neprisiėmus jokios nuostolių atsiradimo rizikos, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai, ieškovė nebuvo įsipareigojusi remti atsakovą finansiškai prisidedant prie išlaidų, susijusių su namo statyba, taip pat nebuvo įsipareigojusi organizuoti ir atlikti statybos darbus atsakovo statybų objekte.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl piniginio reikalavimo, yra nagrinėtinas pasitelkus nepagrįsto praturėjimo teisines normas, kadangi ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas ir šalių nurodytos aplinkybės patvirtina esant visas prielaidas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą.

Dėl kompensacijos priteisimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2013-04-11 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. LM-749, pagrindu, bei pastatai – sodo namas (vidutinė rinkos vertė 31 900 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas (vidutinė rinkos vertė 2 660 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 2019-02-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą/pakeitimą Nr. 1, pagrindu, esantys (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad namo statybos darbai buvo pradėti 2007 m., o baigti 2009 m., o ieškovė teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad, pradėjus gyventi 2009 m., fasadas dar nebuvo pilnai pabaigtas. Ieškovė teikdama pirminį ieškinį buvo nurodžiusi, kad namo statybos ir vidaus įrengimo darbai buvo baigti apie 2008 m. balandžio mėn., nuo to laiko ieškovė kartu su atsakovu gyveno šiame name iki 2019 m. lapkričio mėn. Atsakovas teikdamas atsiliepimą į pirminį ieškinį buvo nurodęs, kad statybas jis pradėjo 2007 m. rugsėjo mėn., o baigė sodo namą bei ūkinį pastatą pilnai įrengti 2009 m. spalio mėnesio pabaigoje, taip pat nurodė, kad atsakovė iš namų išėjo 2019 m. lapkričio mėn. Klaipėdos apygardos teismas prieš tai minėtoje nutartyje konstatavo, kad galima teigti, jog šalys kartu apsigyveno iki ginčo pastatų sukūrimo. Tai gi, nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių, kad laikotarpiu nuo 2007-2009 m. vyko ginčo turto statybos ir kad šalys iki 2019 m. lapkričio mėnesio gyveno kartu atsakovui nuosavybės teise priklausančiame name, nėra.

Ieškovė į bylą pateikė UAB „Ecomas“ 2021-07-22 parengtą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta, kad ieškovės atliktų statybos darbų, t. y. 190 m² sienų šiltinimo polistireninio putplasčio plokštėmis, tinkuojant plonasluoksniu armuotu dekoratyviniu tinku darbo užmokesčio dydis yra 3 977,63 Eur; 366 m² vidaus paviršių viensluoksnio tinkavimo darbo užmokesčio dydis yra 1 592,98 Eur; 366 m² apmušalų klijavimo su pagrindo glaistymo darbo užmokesčio dydis yra 2 380,46 Eur. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. I., kuris parengė minėtą lokalinę sąmatą, nurodė, kad į vietą nuvykęs nebuvo, lokalinėje sąmatoje nurodytas plotas apskaičiuotas pagal kadastrinę bylą, joje įvardinti ieškovės žodžiais nusakyti darbai, o kainos paskaičiuotos pagal sąmatinius valstybinius įkainius 2020 m., į kuriuos mokesčiai nėra įtraukti. Taip pat nurodė, kad kiek jis suprato, tai ieškovė dirbo sutartinėmis kainomis, kurios gali labai skirtis nuo valstybinių, o 2007 - 2009 m. įkainiais pateikti skaičiavimo negali, nes šių duomenų nebėra išlikę. Nurodė, kad „valstybiniai įkainiai yra didesni nei susitaria du žmonės, nes valstybė į kainą įskaičiuoja mokesčius, o kai žmonės susitaria, tai mokesčių į kainą neįskaito“, tačiau tuo pačiu teigė, kad „skirtumas nuo valstybinių įkainių, sutartinių įkainių yra į didesnę pusę, nes sąmatoje pateikti įkainiai yra be Sodros mokesčių, PVM mokesčių, čia tik plikas skaičius, o žmogus kai tariasi, tai į tą kainą ir mokesčius įtraukia, nes perka patentą ir moka už jį, čia didelę analizę reiktų daryti.“. Ieškovė į bylą taip pat pateikė internetinio portalo „Paslaugos.lt“ 2021-08-05 duomenis, iš kurių nustatyta, kad vidutine plytelių klijavimo kaina yra 14,00 Eur/m², o laminato klojimo – 5,00 Eur/m². Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pirmojo aukšto 41,57 m² grindų plotas yra išklijuotas grindų plytelėmis, todėl šis jos darbas vertintinas 581,98 Eur; pastogėje esančių patalpų, plane pažymėtų indeksu 1-4 (16,64 m²) ir indeksu 1-6 (16,43 m²) grindys yra išklotos laminatu, todėl šis jos atliktas darbas vertintinas 165,35 Eur. Tokiu būdu, ieškovės teigimu, jos darbas už atsakovui priklausančio turto pagerinimą vertinamas 8 698,40 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už grindų plyteles ji mokėjo po 5,50 Eur (19,00 Lt)/m², iš viso už grindų plyteles ieškovė sumokėjo 228,75 Eur (789,83 Lt); už grindų laminatą ieškovė mokėjo po 5,50 Eur (19,00 Lt)/m², už laminatą iš viso sumokėjo 181,98 Eur (628,33 Lt), todėl iš viso už grindų dangos medžiagas ieškovė yra sumokėjusi 410,73 Eur (1 418,16 Lt). Tai gi, ieškovės nurodoma jos darbo už atsakovui priklausančio ginčo turto pagerinimą bei statybinių medžiagų vertė yra 9 109,13 Eur (8 698,40 Eur + 410,73 Eur). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pirko ir dažus bei špaklių vidaus apdailai, prie šių medžiagų pirkimo atsakovas neprisidėjo, tačiau reikalavimas ieškinyje dėl šių apdailos medžiagų kainos priteisimo nėra pareikštas.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi statybos inžinerijos išsilavinimą, o iš jo parengtos lokalinės sąmatos nustatyta, kad jam priklausančio ginčo turto 2007-2009 m. atitinkami statybos ir įrengimo darbai kainavo bendroje sumoje 1 357,87 Eur (4 688,44 Lt), skaičiuojant kartu su ieškovės sūnaus gyvenamosios patalpos tapetavimo, pagrindo glaistymo ir laminato paklojimo darbais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje reikalavimas dėl ieškovės sūnaus kambario įrengimo darbų nėra reiškiamas, likę lokalinėje sąmatoje nurodyti atsakovui priklausančio ginčo turto atitinkami statybos ir įrengimo darbai kainavo bendroje sumoje 1 280,70 Eur (4 422,00 Lt): sienų šiltinimas su putplasčiu, dekoratyviniu tinku (135 m²) 781,97 Eur (2 700,00 Lt), vieno kvadrato kaina 5,79 Eur (20,00 Lt); vidaus tinkavimas, dažymas (240 m²) 347,54 Eur (1 200,00 Lt), vieno kvadrato kaina 1,45 Eur (5,00 Lt); plytelių klijavimas (58 m²) 151,18 Eur (522,00 Lt), vieno kvadrato kaina 2,61 Eur (9,00 Lt). Atsakovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad jo lokalinė sąmata pateikta pagal namų knygą, atsakovo paskaičiavimu, skaičiuota pagal planą ir natūrą, visas perimetras imtas su priestatu, aukštis - iki pakalimų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. L. paaiškino, kad pažįsta atsakovą, o ieškovės ne. Pravažiuodavo pro S. J. namus, matydavo statybas, matė kaip S. J. statė namą, dirbo nemažai žmonių pas jį. Kol statė namą, nematė nei vienos moters, kai baiginėjo darbus, likę buvo trinkelės ir pan., tada atsirado moteris. Nežino, kas dirbo namo viduje, lauke matydavo darbininkus. Liudytojas G. A. nurodė, kad prie atsakovo namo jis buvo kaip samdomas darbininkas, keisdavosi darbininkai. Jis konkrečiai darė pamatus, sienas, stogą, apšiltinimus. Baltutis dirbo, iš kitų objektų irgi paimdavo žmonių atsakovas. Visi trys dirbo viename darbe. Ieškovė prie jo nedirbo, tačiau ji atvažiuodavo, bet darbuose nedalyvavo. Dėjo tinklą, armavo, dėjo dekorą. Vienas asmuo neapšiltintų namo. Nematė, kad ieškovė būtų prisidėjusi prie išorės, o kas viduje dirbo, nežino. Sienų kaina apšiltinimo armavimo dekoro apie 50,00 Lt, stogo apie 60,00 Lt už kvadratą. Už darbus pinigus paduodavo atsakovas. Kainos tos pačios panašiai būdavo litais dabar tas pats eurais, tardavosi pagal susitarimą.

Teismo vertinimu, nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų tiek ginčą nagrinėjant pirmą kartą, tiek ir po apeliacijos negalėjo patvirtinti, iš kokių lėšų statytas ginčo turtas ir kiek kiekviena šalis įdėjo savo asmeninių lėšų įsigyjant tiek statybines medžiagas, tiek kilnojamuosius daiktus. Nors liudytoja S. J. nurodė, kad ieškovė užsakinėjo ir rinkosi virtuvinių baldų komplektą, tačiau kas už jį mokėjo, jai nebuvo žinoma. Liudytoja A. E. nurodė, kad šalys namą statė kartu, kartu medžiagas pirkdavo, tačiau šios aplinkybės taip pat nepatvirtina, būtent kokios ir iš kieno lėšų buvo pirktos statybinės medžiagos bei kilnojamieji daiktai. Ieškovė teikdama pirminį ieškinį, aplinkybių, kad už jos lėšas buvo pirkti kilnojamieji daiktai, nebuvo nurodžiusi teismui ir neprašė jų padalinti ar priteisti kompensaciją už juos. Ieškovė į bylą nepateikė statybinių medžiagų, skirtų vidaus apdailai, bei kilnojamųjų daiktų įsigijimo dokumentų/kvitų bei tikslių kiekių ir kainų. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centras ginčo turto plano nustatyta, kad pastogėje yra du kambariai, plane pažymėta 1-4 (16,64 m²) ir 1-6 (16,43 m²), taip pat yra koridorius (1-3) (2,77 m²) ir sanitarinis mazgas (2,44 m²). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji už laminatą mokėjo po 5,50 Eur (19,00 Lt)/m², nurodo, kad iš viso už laminatą sumokėjo 181,98 Eur (628,33 Lt), kas sudaro 33 m², o teismo posėdžio metu nurodė, kad ji pirko plyteles, laminatą pirko atsakovas, o viršuje – sūnus pirko laminatą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad į prašomą priteisti kompensacijos sumą ji neįskaičiuoja sūnaus kambario (1-6) įrengimo išlaidų, tačiau kaip matyti, ieškiniu yra pareikštas reikalavimas dėl 33 m² laminato dangos įsigijimo išlaidų kompensavimo pastogės kambariams, plane pažymėtiems 1-4 (16,64 m²) ir 1-6 (16,43 m²), iš kurių vienas (1-6) buvo įrengtas ieškovės sūnui. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Ermitažas“ išduotą kasos čekį, iš kurio matyti, kad jis 2009-03-13 įsigijo laminatą (21 m²) už 369,76 Lt, kas tik patvirtina aplinkybes, kad būtent atsakovas pirko laminatą patalpų, plane pažymėtų 1-4 (16,64 m²) ir 1-3 (2,77 m²) įrengimui, o patalpos, plane pažymėtos 1-6, laminato dangą pirko ieškovės sūnus, ką patvirtino ir pati ieškovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas į byla pateikė nemažai 2007-2009 m. PVM sąskaitų – faktūrų ir kasos kvitų, kas tik patvirtina, kad ginčo turto statybai statybines medžiagas pirko atsakovas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti kompensaciją už laiptus, už kuriuos ji mokėjo 1 650,83 Eur (5 700,00 Lt), tačiau teismo posėdžio metu duodama parodymus teigė, kad „suma už laiptus – taip pusiau“, kas tik patvirtina, kad ieškovė pati nežino kiek ir už ką yra mokėjusi.

Taigi, esant skirtingiems šalių parodymams, nepakankamiems liudytojų parodymams, byloje nesant rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad iš ieškovės lėšų buvo įsigytos vidaus apdailos statybinės medžiagos ir kilnojamieji daiktai, ir esant rašytiniams įrodymams, kad atsakovas buvo finansiškai pajėgus įsigyti tiek kilnojamuosius daiktus, dėl kurių tarp šalių yra kilęs ginčas, tiek statybines medžiagas vidaus apdailai, teismo vertinimu, ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ji sumokėjo ar iš dalies sumokėjo už vidaus įrengimui skirtas statybines medžiagas ir kilnojamuosius daiktus, todėl ieškovės reikalavimai dalyje dėl kompensacijos už pas atsakovą likusius kilnojamuosius daiktus ir statybinių medžiagų vertės priteisimo atmestini (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismo vertinimu, tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė savo darbu yra prisidėjusi prie atsakovui priklausančio ginčo turto statybos, todėl yra pagrindas ieškovei priteisti kompensaciją už jos atliktus statybos darbus, nes atsakovas į bylą rašytinių įrodymų, kad su ieškove yra atsiskaitęs, nepateikė. Nors ieškovė prašomą priteisti kompensaciją skaičiuoja nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo vidutinės rinkos vertės, kuri šiuo metu yra 32 400,00 Eur, ir nurodo, kad atsakovui priklausantis turtas ieškovės lėšomis bei darbu yra paderintas 28 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 9 107,64 Eur dydžio kompensacija, tačiau nagrinėjamu atveju teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo už vidaus apdailos statybines medžiagas, kaip neįrodytus, be to, byla yra nagrinėtina pasitelkus nepagrįsto praturėjimo teisines normas, todėl kompensacijos dydžio skaičiavimas nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo vidutinės rinkos vertės yra nepagrįstas.

Kaip matyti iš į bylą pateiktų lokalinių sąmatų, jos abi parengtos statybos srities specialistų, tačiau jose nurodomi duomenys yra skirtingi, t. y. skiriasi kvadratūros, įkainiai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. I. nurodė, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytas plotas apskaičiuotas pagal kadastrinę bylą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad sąmata pateikta pagal registrų centro duomenis ir „namas neatitinka registrų centro plano, ir tada skyrėsi kvadratūros“, liudytojas R. I. taip pat teigė, kad kadastrinėje byloje gali būti nesutapimų, o į vietą jis nebuvo nuvykęs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė teikdama pirminę lokalinę sąmatą (2021-04-15), buvo nurodžiusi, jog fasado apšiltinimo ir dekoro darbų plotas sudaro 150 m². Atsakovas nurodo, kad jo lokalinė sąmata pateikta pagal namų knygą, skaičiuota pagal planą ir natūrą, visas perimetras imtas su priestatu, aukštis - iki pakalimų. Šalys atsisakė byloje skirti ekspertizę, o kitų rašytinių įrodymų į bylą nėra pateikta.

Iš ieškovės pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad 190 m² sienų šiltinimo polistireninio putplasčio plokštėmis, tinkuojant plonasluoksniu armuotu dekoratyviniu tinku darbo užmokesčio dydis yra 3 977,63 Eur, kas sudaro 20,93 Eur/m² (3 977,63 Eur / 190,09 m²), tačiau liudytojas R. I., kuris ir rengė ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, teismo posėdžio metu nurodė, kad išorės darbų kainos tuo metu buvo apie 4,00 Eur (15,00 Lt) už kvadratą (sutartinė kaina „vienos operacijos“), tai gi, darytina išvada, kad trijų pozicijų (polistirolo dėjimas, armavimas ir dekoro dėjimas) įkainis būtų 12,00 Eur (45,00 Lt). Liudytojas G. A. nurodė, kad prie atsakovo namo jis buvo kaip samdomas darbininkas, ir kad sienų kaina (apšiltinimo, armavimo, dekoro) apie 15,00 Eur (50,00 Lt) už kvadratą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad išorinio tinkavimo kaina su dekoru buvo nuo 10,00 Eur (35,00 Lt) iki 15,00 Eur (50,00 Lt) už kvadratinį metrą (vidurkis 22,50 Eur). Iš ieškovės pateiktos lokalines sąmatos matyti, kad vidaus paviršių 5mm storio viensluoksnio tinkavimo darbų įkainis yra 4,35 Eur/m² (1 592,98 Eur/366 m²), o apmušalų klijavimo su pagrindo glaistymu darbų įkainis 6,50 Eur/m², o iš ieškovės pateiktų internetinio portalo „Paslaugos.lt“ 2021-08-05 duomenų matyti, kad vidutine plytelių klijavimo kaina yra 14,00 Eur/m², o laminato klojimo – 5,00 Eur/m². Ieškovė teismo posėdžio metu duodama parodymus nurodė, kad tuo metu, kai buvo atliekami namo vidaus įrengimo darbai vidaus apdailos tinkavimo darbų įkainis buvo 3,45 Eur/m² (12,00 Lt/m²), dažymo, tapetavimo, špakliavimo, šveitimo darbų įkainis buvo 6,08 Eur – 7,24 Eur (21,00 Lt - 25,00 Lt) ( vidurkis 6,66 Eur/m²), plytelių klojimo darbų įkainis 5,21 Eur (18,00 Lt), laminato klojimo darbų įkainių, buvusių tuo metu, nenurodė.

Atsakovo lokalinėje sąmatoje nurodyti darbų įkainiai, atsakovo teigimu, parengti pagal 2007-2009 m. statybos ir įrengimo darbų įkainius. Nurodyta, kad sienų apšiltinimo su putplasčiu ir dekoratyviniu tinku darbų įkainis yra 5,79 Eur/m² (20,00 Lt/m²), vidaus tinkavimo, dažymo darbų įkainis 1,45 Eur/m² (5,00 Lt/m²), o plytelių klijavimo darbų įkainis 2,61 Eur/m² (9,00 Lt/m²). Atsakovas teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad laminato klojimo darbų įkainis buvo 1,88 Eur/m² (5,00 - 8,00 Lt/m²), darbų įkainis už plytelių klijavimą buvo 2,46 Eur/m² (8,00-9,00 Lt/m²), o dažymo ir špakliavimo darbų įkainis buvo 2,03 Eur/m² (7,00 Lt/m²). Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad sienų apšiltinimo su putplasčiu ir dekoratyviniu tinku darbų kvadratūra sudaro 135 m², vidaus tinkavimo, dažymo darbų kvadratūra sudaro 240 m², o plytelių klijavimo darbų kvadratūra sudaro 58 m². Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad ji sudaryta remiantis sąskaitomis, tačiau į bylą šių sąskaitų atsakovas pateikti negalėjo.

Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centras ginčo turto plano nustatyta, kad pirmojo aukšto grindų plotas yra 41,57 m², tarp šalių ginčo, kad šis plotas išklotas grindų plytelėmis nėra. Pastogėje yra du kambariai, plane pažymėta (1-4 (16,64 m²) ir 1-6 (16,43 m²)) iš kurių vienas (1-6) buvo įrengtas ieškovės sūnui ir byloje reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo už šio kambario įrengimo darbus nėra pareikštas, taip pat yra koridorius (2,77 m²) ir sanitarinis mazgas (2,44 m²). Antro aukšto kambario, plane pažymėto 1-4, grindų danga yra laminatas, tarp šalių ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių įrodymų viseto galima daryti išvadą, kad ieškovė prisidėjo savo darbu ir žiniomis prie atsakovo namo statybos, po santykių nutrūkimo atsakovas su ieškove neatsiskaitė už ieškovės atliktus darbus, kurių atlikimas pagerino atsakovo turtą bei vertę.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovo nekilnojamojo turto kaina išaugo, o pats atsakovas nepatyrė dalies išlaidų, susijusių su namo statyba, dėl ieškovės atliktų darbų, už kuriuos atsakovas ieškovei nesumokėjo, galima daryti išvadą, kad šioje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto negautų pajamų už atliktus darbus ir atsakovo turto padidėjimo. Kaip jau konstatuota anksčiau, ieškovė neturėjo kitos išeities kaip tik pareikšti ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, kadangi šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai, o to pasėkoje ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais teisės gynybos būdais, atsižvelgus į tai, kad atsakovas vis dar yra neatsiskaitęs su ieškove ir nepagrįsto praturtėjimo faktas egzistuoja bylos nagrinėjimo metu. Vertinant tą aplinkybę, ar ieškovės turtas sumažėjo, jai neprisiėmus jokios nuostolių atsiradimo rizikos, atsižvelgtina į tai, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai, ieškovė nebuvo įsipareigojusi remti atsakovą finansiškai prisidedant prie išlaidų, susijusių su namo statyba, taip pat bet nebuvo įsipareigojusi organizuoti ir atlikti statybos darbus atsakovo statybų objekte. Kaip nurodė ieškovė pirminiame ieškinyje, ji manė, kad savo žinias ir sugebėjimus bei laisvą laiką skyrė bendro turto sukūrimui.

Teismas, nustatydamas kompensacijos už ieškovės atliktų namo išorės ir vidaus apdailos darbų dydį, konstatuoja, kad atsakovas praturtėjo dėl ieškovės atliktų darbų 2007-2009 m. laikotarpiu, todėl skaičiuojant ieškovei priteistinos kompensacijos dydį, vadovaujamasi šalių ir liudytojų nurodytais įkainiais buvusiais 2007-2009 m. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškovės indėlio (jos atlikto darbo) pinigine išraiška į atsakovui priklausančio turto pagerinimą, nes tiek šalių pateiktos lokalinės sąmatos, tiek šalių parodymai, tiek liudytojų parodymai dalyje dėl statybose dalyvavusių asmenų ir jų atliktų darbų apimties skiriasi, o į bylą kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės sąmatoje nurodytus jos atliktų darbų apimtis ir įkainius, nėra pateikta. Ieškovė nurodė, kad prie namo išorės apdailos dirbo trys žmonės, atsakovas nurodė, kad pas jį dirbo 7-8 žmonės, liudytojas L. L. paaiškino, kad matė, kaip statybose pas atsakovą dirbo nemažai žmonių, liudytoja A. E. kad darbus dirbdavo abi šalys ir dar kažkoks draugas, liudytojas G. A. nurodė, kad jis darbavosi prie atsakovo namo, kartu su dar vienu darbininku „B.“, nurodė, kad atsakovas ir iš kitų objektų paimdavo žmonių. Iš visumos liudytojų parodymų matyti, kad prie namo išorės apdailos darbų vienas žmogus nepadirbtų, labiau tikėtina, jog prie atsakovo namo išorės apdailos dirbo mažiausiai trys žmonės. Nors abi šalys neigia viena kitos indėlį į namo vidaus apdailos darbus, tačiau teismui konstatavus, kad labiau tikėtina aplinkybė, kad ieškovė atliko ir vidaus apdailos darbus, arba bent dalį jų, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimo priteisti kompensacijos ir už namo antrame aukšte esančio koridoriaus ir sanitarinio mazgo grindų dangos įrengimo darbus, kas tik patvirtina aplinkybes, kad ieškovė viena pati namo vidaus apdailos darbų neatliko, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis prisidėjo prie ieškiniu reiškiamų reikalavimų dalyje dėl namo vidaus apdailos įrengimo darbų, t. y. plytelių klojimo darbai namo pirmame aukšte (41,57 m²) (namo plane nurodyta pirmo aukšto grindų ploto kvadratūra), laminato klojimo darbai plane 1-4 pažymėtoje patalpoje (16,64 m²) (namo plane nurodyta patalpos kvadratūra), tinkavimo, dažymo (tapetavimo) darbai (303 m² ((240 m² (atsakovo lokalinėje sąmatoje nurodyta kvadratūra) + 366 m² (ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodyta kvadratūra))/2)). Vidaus įrengimo darbų įkainiai skaičiuotini išvedant ieškovės ir atsakovo teismo posėdžio metu nurodytų darbų įkainių vidurkius 2007-2009 m., t. y. plytelių klojimo darbai namo pirmame aukšte 3,91 Eur/m² ((5,21 Eur/m² + 2,61 Eur/m²)/2), laminato klojimo darbai plane 1-4 pažymėtoje patalpoje 1,88 Eur/m², tinkavimo, špakliavimo, dažymo (tapetavimo) darbai 3,40 Eur/m²((1,45 Eur/m² + 2,03 Eur/m² + 3,45 Eur/m² + 6,66 Eur/m²)/4).

Vadovaujantis teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad ieškovės atliktų išorės fasado apdailos darbų vertė sudaro 727,85 Eur ((158 m² (190 m² +135 m² +150 m²) x 13,82 Eur (12,00 Eur + 15,00 Eur + 22,50 Eur + 5,79 Eur)) / 3 (darbininkai), o ieškovės atliktų vidaus apdailos darbų vertė sudaro 612,01 Eur (((162,54 Eur (41,57 m² x 3,91 Eur) + 31,28 Eur (16,64 m² x 1,88 Eur) + 1 030,20 Eur (303 m² x 3,40 Eur))/2), todėl konstatuotina, kad atsakovas praturtėjo dėl ieškovės veiksmų – atliktų darbų, bendra 1 339,86 Eur (727,85 Eur + 612,01 Eur) suma, kuri priteistina ieškovei iš atsakovo (CK 6.237 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 749,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 250,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (920,00 Eur civilinės bylos Nr. e2-1038-1071/2020 nagrinėjimo metu, 600,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 730,00 Eur šios civilinės bylos nagrinėjimo metu), 22,99 Eur už dokumentų vertimą, 10,00 Eur už pažymos iš antstolių gavimą, 39,49 už kadastro duomenų bylos gavimą ir 427,00 Eur žyminio mokesčio (už ieškinio pateikimą).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas patyrė 2 427,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 2 000,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (1 000,00 Eur civilinės bylos Nr. e2-1038-1071/2020 nagrinėjimo metu, 1 000,00 Eur šios civilinės bylos nagrinėjimo metu), 427,00 Eur žyminio mokesčio (už apeliacinio skundo pateikimą).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. J. ir R. D. patyrė 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 121,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą civilinės bylos Nr. e2-1038-1071/2020 nagrinėjimo metu ir 121,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš į bylą pateiktų mokėjimo pavedimų matyti, kad trečiasis asmuo R. J. sumokėjo 181,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą, o trečiasis asmuo R. D. sumokėjo 60,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokatų ir advokato padėjėjos laiko sąnaudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog šalių prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos yra pagrįstos ir nėra per didelės.

Įvertinus tai, jog ieškinys tenkintinas iš dalies (10 proc.), šalims paskirstytinos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 427,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 42,70 Eur (427,00 Eur x 10 proc.) žyminio mokesčio.

Atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 427,00 Eur žyminio mokesčio, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 384,30 Eur (427,00 Eur x 90 proc.) žyminio mokesčio.

Ieškovei iš atsakovo priteistina 232,25 Eur ((2 250,00 Eur + 22,99 Eur + 10,00 Eur + 39,49 Eur) x 10 proc.) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (atstovavimo ir kitos išlaidos) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas).

Atsakovui iš ieškovės priteistina 1 800,00 Eur (2 000,00 Eur x 90 proc.) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (atstovavimo išlaidos) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kadangi tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. J. ir R. D. pateiktais atsiliepimais į ieškinį ir apeliacinį skundą, veikė atsakovo pusėje, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai teismo tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. trečiajam asmeniui R. J. priteistina iš ieškovės 163,35 Eur (181,50 Eur x 90 proc.), o iš atsakovo 18,15 Eur (181,50 Eur x 10 proc.) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų; trečiajam asmeniui R. D. priteistina iš ieškovės 54,45 Eur (60,50 Eur x 90 proc.), o iš atsakovo 6,05 Eur (60,50 Eur x 10 proc.), jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. J. 1 339,86 Eur (tūkstančio trijų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 86 ct) kompensaciją ir 274,95 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 95 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Z..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. Z. 2 184,30 Eur (du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. J..

Priteisti trečiajam asmeniui R. J. iš ieškovės L. Z. 163,35 Eur, o iš atsakovo S. J. 18,15 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui R. D. iš ieškovės L. Z. 54,45 Eur, o iš atsakovo S. J. 6,05 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.