Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui E. B. (E. B.), ieškovo atstovei advokato padėjėjai Lijanai Paulauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. (E. B.) ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas E. B. (E. B.) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui A. B. (A. B.), prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo ieškovui materialinę paramą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kol ieškovas mokysis gimnazijoje pagal pagrindinio ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip ieškovui sukaks 24 metai, materialinės paramos sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo 453 Eur materialinės paramos įsiskolinimą, susidariusį per laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės 2019 m. gegužės 22 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, tačiau pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi; Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą.

10. Įstatymų leidėjas 2013 m. birželio 20 d. įstatymu Nr. XII-396 CK 3.192¹ straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 3 dalis).

12. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; ir kt.).

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas yra atsakovo ir trečiojo asmens sūnus, gimęs 2001 m. gegužės 22 d. Ieškovas gyvena su motina (trečiuoju asmeniu); (duomenys neskelbtini) ieškovas tapo pilnamečiu. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5518-535/2005 iš atsakovo priteisė išlaikymą sūnui E. B. po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8472- 96/2009, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, nustatė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui moka po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas sūnui išlaikymą teikė iki vaiko pilnametystės (2019 m. gegužės 22 d.), o nuo tos dienos išlaikymo neteikė.

14. Ieškovas, būdama pilnamečiu, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovo galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; ir kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (žr. pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

16. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, kad mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos III-oje klasėje pagal vidurinio ugdymo programą. Tačiau remiantis teismų praktika, vien aplinkybė, kad ieškovas mokosi mokykloje, nėra pakankama išlaikymui priteisti. Teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

17. Įstatymų leidėjas CK 3.192¹ straipsnyje neįtvirtino tiesioginės pilnamečių vaikų pareigos sąžiningai ir pažangiai mokytis, tačiau tokią pareigą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime. Pareigos mokytis sąžiningai ir pažangiai nesilaikymas reiškia ir teisės į išlaikymą paneigimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paramos reikalingas pilnametis, ne vyresnis nei 24 m. amžiaus vaikas, besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų metiniai įvertinimai yra bent jau patenkinami ir (ar) yra leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1770-614/2015; Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-316-755/2015; ir kt.).

18. Ieškovas pateikė duomenis apie pažangumą ir įvertinimus. Iš byloje esančios ieškovo charakteristikos matyti, kad jo metinių pažymių vidurkis yra 6,89, mokinys dėl elgesio neturėjo problemų, tačiau praleido daug pamokų. Atsakovas nesutikdamas su prašomu priteisti paramos dydžiu nurodė, kad ieškovo mokymosi pažangumas neatitinka sąžiningumo sąlygos, jis yra praleidęs 327 pamokas, iš jų 151 be pateisinamos priežasties, ieškovas turi 2 drausmines nuobaudas – už praleistas 119 pamokų be pateisinamos priežasties. Atsikirsdamas į šiuos atsakovo argumentus, ieškovas nurodė, kad pamokas praleisdavo dėl apsilankymų pas gydytojus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nustatyta (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), trumparegystė, kiti patikslinti galvos skausmo sindromai, kiti simptomai ir požymiai, susiję su emocine būsena. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nebuvo paliktas kartoti kurso, jis perkeltas į IV gimnazijos klasę.

19. Šios faktinės aplinkybės, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika liudija, kad ieškovas, priešingai nei teigia atsakovas, sąžiningai vykdo pareigą mokytis ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą.

20. Įstatymų leidėjas CK 3.192¹ straipsnyje be pakankamai objektyvių kriterijų (vaiko amžiaus, mokymosi aspekto) papildomai kelia materialinės paramos būtinumo sąlygą, kuri vertinamojo pobūdžio. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; ir kt.). Reikalavimai padengti kaštus už vairavimo kursus, dantų korekcijos procedūras, pramoginio pobūdžio keliones laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių besimokančių vaikų išlaikymo pareiga nesusijusiais reikalavimais. Tokio pobūdžio poreikiai nėra laikytini būtinaisiais ir nėra pripažįstami, kaip susiję su mokymosi procesu, t. y. laikomasi principo, kad teikiamas išlaikymas turi būti skirtas būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2660-467/2015; ir kt.).

21. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos ir pan.) ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas, mėginimas įsidarbinti ir bent iš dalies pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011; ir kt.). Taip pat vertintinas ir ieškovo užimtumas mokymosi įstaigoje.

22. Mokantis gimnazijoje, ypač paskutinėje jos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančio gimnazijoje mokinio pareiga yra lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės yra labai apsunkintos. Bylos duomenimis nustatyta, kad nekilnojamojo ir kito privalomai registruotino turto ieškovas neturi, nuolatinių pajamų negauna. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) pažyma (laikotarpis, apie kurį teikiama informacija – nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.) patvirtina, kad ieškovas dirbo, atitinkamai: nuo 2017 m. birželio 9 d. iki liepos 28 d. UAB „Norfos mažmena“ (iš viso per 2017 m. draudžiamųjų pajamų 558,40 Eur), nuo 2018 m. liepos 9 d. iki rugpjūčio 23 d. UAB „Kamintra“ ir KO (iš viso per 2018 m. draudžiamųjų pajamų 940,80 Eur), nuo 2019 m. liepos 22 d. Anglijoje žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nuo rugpjūčio 27 d. iki rugpjūčio 31 d. Lietuvoje UAB (duomenys neskelbtini) – draudžiamosios pajamos 131,20 Eur. Iš byloje esančios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus pažymos matyti, kad ieškovui nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki birželio 1 d. išmokėta 16,18 Eur išmoka vaikui, o nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 1 d. po 50,16 Eur.

23. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą turi privalomai lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams, tai yra, didžiąją laiko ir jėgų dalį, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, turi skirti mokymuisi, todėl teismas sutinka su ieškovo teiginiu, jog mokydamasis vidurinėje mokykloje ir siekdamas įgyti vidurinį išsilavinimą, jis neturi galimybių tuo pačiu dirbti ir savarankiškai visiškai savęs išlaikyti.

24. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, daroma išvada, kad ieškovui, pažangiai besimokančiam vidurinėje mokykloje, dedančiam pastangas bent iš dalies pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis – ieškojo darbo, pagal galimybes dirbo, taigi panaudojo visas protingas priemones pačiam pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, būtina tėvų parama.

25. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

26. Pirmiausia apie tokią galimybę sprendžiama iš pilnamečio tėvų turimo turto, visų rūšių pajamų (darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, autorinio atlyginimo ir bet kurių kitų pajamų).

28. Iš byloje esančio atsakovo tik 2019 m. kovo mėnesio atlyginimo lapelio matyti, kad atsakovas dirbo mėsininku-plataus profilio, jam išmokėtas darbo užmokestis: 60 Eur avansas ir 630,87 Eur. Atsakovas nėra pateikęs kitų įrodymų, patvirtinančių gautą darbo užmokestį už kitus laikotarpius, ne tik už vieną mėnesį. Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus D. B., (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikų ligoninės Santariškių klinikų filialo medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad atsakovo nepilnametė dukra D. B. 2012 m. vasario 20 d. hospitalizuota skubos tvarka dėl pilvo skausmų, įtariant kiaušidės cistą vaikas skubos tvarka operuotas – atlikta laparaskopija, kurios metu nustatyta kita diagnozė, rekomenduota atvykti planinei operacijai ir mergaitė geros būklės išrašyta namo; 2012 m. kovo 5 d. mergaitė hospitalizuota planine tvarka operaciniam gydymui dėl plonųjų žarnų pasaito limfangiomos, o 2012 m. kovo 12 d. geros būklės išrašyta namo. 2019 m. spalio 8 d. medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas patvirtina, kad nustatytas abiejų akių astigmatizmas – papildomos medicininės pagalbos priemonės nereikalingos.

29. Iš byloje esančio 2012 m. sausio 5 d. teismo įsakymo (civilinė byla Nr. L2-404-816/2012) nustatyta, kad teismas priteisė iš skolininko A. B. nepilnametės dukros D. B. išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt (57,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. sausio 5 d.) iki vaiko pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. L2-5969-726/2015) kreditorei R. J. išduotas naujas teismo įsakymas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. J., po 57,92 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 7 d. iki vaiko pilnametystės.

30. Nors iš atsakovo ir yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams jo vaikams, be to ir pats atsakovas nurodo, kad išlaiko du nepilnamečius vaikus, tačiau nepateikė jokių savo turėtų išlaidų tenkinant nepilnamečių vaikų poreikius, tame tarpe ir D. B., atsakovo teigimu, specialiuosius poreikius. Jokių įrodymų apie nepilnametės D. B. specialiuosius sveikatos poreikius teismui nepateikė.

31. Bylos duomenimis atsakovas nuo 2019 m. birželio 3 d. yra darbo ieškantis asmuo. Atsakovo pateikta 2019 m. rugsėjo 6 d. trišalė sutartis Nr. ES-11(19.1)-5355 (toliau – sutartis) patvirtina, kad bedarbis (užimtumo dalyvis) A. B., UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir Užimtumo tarnyba pasirašė šią sutartį dėl profesinio mokymo paslaugų pagal formaliojo profesinio mokymo ir (ar) neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos teikimo užimtumo dalyviui (atsakovui) ir jo į(si)darbinimo, užbaigus profesinį mokymą. Sutartimi atsakovui kartą per mėnesį mokama profesinio mokymo stipendija (sutarties 4.1.3, 5.2 punktai), kompensuojamos kelionės iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo, išlaidos, taip pat apgyvendinimo ir privalomojo sveikatos tikrinimo bei skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų išlaidos (4.1.4, 5.3 punktai). Atsakovas ir UAB „Viešasis transportas“ 2019 m. rugsėjo 6 d. pasirašė profesinio mokymo sutartį Nr. 608, pagal kurią atsakovui teikiamos D kategorijos transporto priemonių vairuotojų mokymo programos paslaugos ir suteikiama teisė laikyti teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus VĮ „Regitra“ D kategorijai įgyti.

35. Teismo vertinimu, byloje esančiame medicinos dokumentų išraše nenurodytos tokios aplinkybės, kad atsakovas dėl sveikatos problemų yra nedarbingas ar jo darbingumas yra objektyviai apribotas, jog jam nustatytos specialiosios darbo sąlygos. Duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jo darbingumo lygiui ir (ar) mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą byloje nėra.

36. Atsakovas nurodo, kad pilnamečiam sūnui išgalėtų per mėnesį mokėti po 60 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi iš atsakovo ieškovo naudai priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš byloje esančios Sodros pažymos matyti, kad atsakovas, nors ir teigdamas, jog neišgali skirti sūnaus išlaikymui paramos, visgi priteistą laikiną išlaikymą teikia: 2019 m. rugpjūčio 16 d. ir rugsėjo 18 d. sumokėjo po 137,50 Eur. Vykdydamas šią pareigą atsakovas neįrodinėjo, kad paramą už jį teikia tretieji asmenys ir (ar), kad jis ją teikia iš skolintų lėšų. Atsakovas nepateikė duomenų, kad neturi kitų pajamų šaltinių (nevykdo individualios veiklos ir pan.) ir (ar) neturi santaupų.

37. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas atsakovo galimybę teikti išlaikymą, konstatuoja, kad jis turi galimybę prisidėti prie savo pilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, išlaikymo priteisimas iš esmės nepablogintų atsakovo turtinės padėties, nepadarytų jam esminės žalos, o teismo sprendimą dėl priteistos paramos būtų įmanoma įvykdyti.

38. Teismas turi nustatyti ir savanoriškai išlaikymą teikiančios ieškovo motinos turtinę padėtį, nes toks poreikis yra sąlygotas CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kuri pagal CK 3.192¹ straipsnio 4 dalį yra taikoma ir sprendžiant dėl pilnamečių vaikų išlaikymo. Taigi pilnamečių vaikų išlaikymo bylose privaloma vertinti trečiojo asmens laisva valia teikiančio išlaikymą savo pilnamečiam, besimokančiam ir paramos reikalingam vaikui, turtinę padėtį, idant būtų nustatytas proporcingas tėvų turtinei padėčiai pilnamečių vaikų išlaikymo dydis. Tėvai nėra solidarieji skolininkai, todėl išlaikymo našta tarp tėvų neprivalo būti paskirstyta po lygiai. Taigi vienodai svarbu nustatyti tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens, savanoriškai teikiančio išlaikymą, realią turtinę padėtį.

39. Ieškovo motina paramą jam teikia gera valia: ieškovas gyvena motinos bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių nemoka, motina perka jam maistą, drabužius ir pan. Vertinant trečiojo asmens A. K. turtinę padėtį nustatyta, kad jai mokama netekto nedarbingumo pensija (2017 m. po 151,41 Eur kas mėnesį, 2018 m. –173,68 Eur; šiuo metu – 186,93 Eur), ligos išmokos. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1176 patvirtina, kad A. K. nuo 2001 m. vasario 7 d. neterminuotai nustatytas 50 proc. netektas darbingumas. Sodros pažyma patvirtina, kad trečiasis asmuo 2017 m. dirbo UAB „Norfos mažmena“, draudžiamosios pajamos sudarė 16 268,98 Eur; 2018 m. dirbo UAB „Norfos mažmena“, UAB „Kesko senukai“, draudžiamosios pajamos – 10 439,90 Eur; 2019 m. dirbo UAB „Danesa“, UAB „Kesko senukai“, draudžiamosios pajamos – 1980,52 Eur. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad nuo 2019 m. gegužės 29 d. trečiasis asmuo yra bedarbė. Byloje esantys AB SEB banko duomenys patvirtina, kad ieškovo motinai suteiktas kreditas buto įsigijimui, kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafike nurodyta 236,47 kas mėnesį mokėtina suma, kurią trečiojo asmens teigimu padeda išmokėti jos tėvai. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad šiuo metu su kredito įstaiga yra sprendžiamas klausimas dėl banko įmokų sustabdymo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo motina taip pat nepateikė teismui duomenų, kad neturi kitų pajamų šaltinių (nevykdo individualios veiklos ir pan.); teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad gyvena iš santaupų, tačiau įrodymų nepateikė.

40. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad prie pilnamečio tapusio, tačiau vidurinio išsilavinimo siekiančio sūnaus poreikių tenkinimo atsakovas ir trečiasis asmuo gali prisidėti lygiomis dalimis.

41. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. Kaip nustatyta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

42. Išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama kiekvieno poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

43. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį, pateikė savo kas mėnesį patiriamų išlaidų paskaičiavimus (žr. šio sprendimo 2 punktą). Atsakovas ir jo atstovė palaikė savo poziciją, teigdami, kad ieškovas savo prašomos paramos dydžio nepagrindė jokiais įrodymais. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo, priešingai, į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išlaidas kasdieniams poreikiams tenkinti, kai jis dirbo Anglijoje, išlaidos už sporto klubą, išlaidos už lizingo paslaugas, optikos paslaugas. Minėta, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų.

44. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyti kasdieniai poreikiai yra realūs ir protingo dydžio. Viena vertus, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kita vertus, kiekvienas tėvas, motina turi prisidėti užtikrinant būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat galėtų tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Sporto klubų lankymas yra neabejotinai susijęs su papildomomis išlaidomis, todėl ši veikla turėtų būti pasirenkama atsižvelgiant į finansines galimybes. Teismas nagrinėjamu atveju vertina realias tėvų ir pačio ieškovo galimybes turėti papildomas išlaidas, susijusias su sporto klubo lankymu.

45. Tai pat ieškovas nepateikė įrodymų apie korepetitoriaus poreikį ir jo tenkinimui patiriamas išlaidas (CPK 178 straipsnis). Ieškovas nurodė protingumo kriterijus atitinkančias išlaidas aprangai, avalynei, mokymo priemonėms, edukacijai, socialinių įgūdžių palaikymui (draugų gimtadienio dovanėlės ir pan.) ir kt. Prie mokymosi išlaidų priskyrė neįrodytą korepetitoriaus poreikį, tačiau pažymėtina, kad sprendimo priėmimo dieną jos dar nebuvo patirtos (tokių įrodymų nepateikta), todėl ieškovo nurodyta suma mažintina iki 20 Eur per mėnesį, taip pat mažintina 30 Eur sporto klubo mėnesiniu mokesčiu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas neskaičiuoja nurodytų lėšų, kurių galimai reikės ateityje.

46. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo būtinų poreikių tenkinimui reikalinga apie 350 Eur per mėnesį suma. Kaip minėta, išlaikymą gali teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustačius, kad abu tėvai gali teikti išlaikymą ieškovui lygiomis dalimis, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl 350 Eur per mėnesį išlaikymo priteisimo iki ieškovas baigs mokslus gimnazijoje, bet ne ilgiau nei iki 24 metų, kaip nustato 3.192¹ straipsnio 1 dalis, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą ieškovui mokamą periodinėmis išmokomis po 170 Eur nuo ieškinio padavimo 2019 m. liepos 10 d. iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

47. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti nukreiptas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

48. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 453 Eur materialinės paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo jo pilnametystės (2019 m. gegužės 22 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. liepos 10 d.).

49. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas.

50. Teismas turi teisę priteisti išlaikymą nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Ieškovo teisė reikalauti priteisti išlaikymą pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį atsirado nuo 2019 m. gegužės 22 d., kai, besimokydamas gimnazijoje ir siekdamas vidurinio išsilavinimo, ieškovas sulaukė pilnametystės. Nuo šios dienos iki ieškinio teismui pateikimo dienos parėjus daugiau nei mėnesiui, teismui nusprendus priteisti iš atsakovo pilnamečiam sūnui paramą, mokamą po 170 Eur per mėnesį, ieškovo reikalavimas tenkinamas iš dalies ir jo naudai iš atsakovo priteisiamas 278 Eur ( 170 Eur / 30 d. x 49 d.) paramos įsiskolinimas, nuo teisės į išlaikymą atsiradimo (2019 m. gegužės 22 d.) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. liepos 10 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

52. Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas patenkino 38 procentus ieškinio reikalavimų. 2019 m. birželio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-1861-10044, ieškovui teikiama teisinė pagalba. 2019 m. rugsėjo 19 d. byloje gauta pirminė Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už ieškovui teiktą teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma – 266,97 Eur. Esant nurodytam, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 101,44 Eur (266, 97 Eur x 38 proc.) Atsakovas į bylą jo patirtų bylinėjimosi išlaidų įrodymų nepateikė.

53. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo priteistina 45,90 Eur (170 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 6,25 Eur (278 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiama 52,15 Eur žyminio mokesčio (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

54. Atsakovas teikdamas atskirąjį skundą dėl 2019 m. liepos 15 d. priimtos teismo nutarties, 2019 m. liepos 24 d., SEB banko mokėjimo nurodymu sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Už atskiruosius skundus žyminis mokestis nėra mokamas, todėl atsakovui grąžintinas 38 Eur žyminis mokestis. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo priteisiama 14,15 Eur žyminio mokesčio.

55. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 5,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Tenkinus ieškinį iš dalies, 62 proc. šios sumos – 3,17 Eur priteisiama iš ieškovės. Iš atsakovo priteistina 1,94 Eur (5,11-3,17) šių išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra mažesnė nei 3 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2, 6 dalys, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.) (a. k. duomenys neskelbtini), paramą ieškovui E. B. (E. B.) (a. k. duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 170 (vieną šimtą septyniasdešimt) Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.) (a. k. duomenys neskelbtini) ieškovo E. B. (E. B.) (a. k. 50105220070) naudai 278 (dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių) Eur materialinės paramos įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.) (a. k. duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 14,15 Eur (keturiolika eurų 15 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.) (a. k. duomenys neskelbtini) 101,44 Eur (vieną šimtą vieną eurą 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinę).

Priteisti iš ieškovo E. B. (E. B.) (a. k. duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 3,17 Eur (tris eurus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.