Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui Z. J. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti jam iš atsakovo Z. J. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; taip pat priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas iki ieškovo pilnametystės – (duomenys neskelbtini) teikė išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 430 Lt. Šiuo metu ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje III klasėje pagal vidurinio ugdymo programą, yra vidurinės mokyklos moksleivis, nors yra darbingas, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti. Nurodė, kad turi sveikatos problemų – nuo 2014-02-24 iki 2014-06-30 jam buvo skirtas medikų individualus mokymasis namuose, todėl jis negali užsidirbti pragyvenimui. Pats turto, santaupų ar kitokių pajamų neturi, todėl jam reikalinga materialinė parama, kad galėtų tęsti mokslus. Nurodė, kad jo būtinų poreikių patenkinimui reikalinga ne mažesnė kaip 1200 Lt suma mėnesiui: 140 Lt drabužiams ir avalynei, 500 Lt maistui namuose ir mokykloje, 100 Lt sveikatos priežiūrai, 80 Lt higienos poreikiams, 100 Lt mokslui, ugdymui ir lavinimui, 150 Lt būsto išlaikymui, 20 Lt transporto išlaidoms, 50 Lt laisvalaikiui, 60 Lt interneto ir mobilaus ryšio paslaugoms. Ieškovas nurodė, kad dalį prašomos sumos turėtų skirti atsakovas, kuris jo materialiai neberiamia ir niekuo prie jo išlaikymo nepsrisideda, nors turi tam galimybę, bet skatina jį mesti mokyklą, nebesimokyti ir vykti dirbti į užsienį. Jis, ieškovas, gyvena kartu su motina, kuri nedirba, registruota darbo biržoje, gauna 234 Lt socialinę pašalpą. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas.

Atsakovas Z. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-12-22 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui J. J. materialinį išlaikymą iš atsakovo Z. J. kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 500 Lt (nuo 2015 m. sausio 1 d. – po 144,81 Eur) nuo (duomenys neskelbtini) iki J. J. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat 15,28 Lt (penkiolika litų 28 centus) (4,43 Eur) įrodymų rinkimo, kopijų darymo išlaidų. Taip pat iš atsakovo Z. J. priteista valstybei - 172 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir žyminio mokesčio bei 330,56 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas J. J. mokymąsi ir sveikatą apibibūdinančias aplinkybes, į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas įgyjamas moksleiviui tapus pilnamečiui (18 metų), J. J. tęsiant mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neturint turto bei negaunant pajamų, pripažino, kad ieškovui reikalinga materialinė parama, todėl priteisė išlaikymą. Teismas nustatytų aplinkybių byloje pagrindu padarė išvadą, kad J. J. mokymosi rezultatus ir pamokų praleidimą įtakoja jo psichikos sveikatos būklės pokyčiai ir neleidžia daryti išvados, kad J. J. pakeitė mokymosi įstaigą, vengia lankyti mokyklą ir nepasiekia gerų mokymosi rezultatų kaltais savo veiksmais ar neveikimu. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo Z. J. argumentus, kad J. J. turi susikurti materialinį gerbūvį ir iš jo gyventi, mokytis, nes teismas nustatė, kad J. J. yra moksleivis, neturi išsilavinimo, specialybės, darbo patirties, turi sveikatos sutrikimų, ir nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad J. J. šiuo metu turi objektyviai galimybę rasti darbą, gauti pajamas ir tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą. Teismas, įvertinęs visus bylos įrodymus, susijusius su J. J. mėnesio poreikiais ir būtinas išlaidas šiems poreikiams patenkinti bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymui nurodytų būtinų patirti išlaidų padengimo, o vaikas neturi galimybės naudotis jokiu atsakovo gerbūviu, visą jį sukuria trečiasis asmuo, pripažino, kad pagrįsta ir pakankama užtikrinti J. J. poreikius suma yra 1000 Lt per mėnesį. Konstatavo, kad esant sunkiai ieškovo ir trečiojo asmens turtinei padėčiai reikalauti pilno pragyvenimo išlaidų pagrindimo būtų neprotinga, neteisinga ir nesąžininga. Įvertinęs ieškovo tėvų turtinę padėtį, teismas nustatytė, jog Z. J. turtinė padėtis yra geresnė nei D. J.. Teismas nustatė, kad J. J. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir nurodęs, kad byloje nėra galimybės nustatyti, kur ir kokiomis sąlygomis jis studijuos ir ar iš viso studijuos, todėl priteisė išlaikymą iki J. J. baigs (duomenys neskelbtini) gimnaziją po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki J. J. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas išlaikymą J. J. priteisė nuo (duomenys neskelbtini), atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), o atsakovas prie sūnaus išlaikymo po to nebeprisidėjo.

Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą, prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia jo materialines teises, yra priimtas neįvertinus esminių bylos aplinkybių, pažymi kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką teismas išlaikymą pilnamečiui vaikui priteisia tik išimtinais atvejais, kai įrodoma, kad jis mokymosi metu tikrai neturi galimybės papildomai dirbti arba jo pažangumo ir lankomumo rezultatai yra tik patenkinami.

Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad ieškovas J. J. nenori mokytis ir tam nededa jokių pastangų, ir kurias, jis apeliantas, pateikdamas rašytinius įrodymus, nurodė atsiliepime į ieškinį. Apeliantas pakartotinai nurodo, kad J. J. nenoras mokytis tęsiasi nuo 2012 m., kai jis dar mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, į kurią, jis, apeliantas, dažnai būdavo kviečiamas aiškintis dėl sūnaus nenoro mokytis ir pamokų praleidinėjimo, teigia, kad gimnazija jam pasiūlė susirasti kitą mokymosi įstaigą, ieškovas 2012 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnaziją, praleidinėjo pamokas. Apeliantas teigia, kad ieškovas prie ieškinio nepridėjo dokumentų, patvirtinantčių jo ligą. Nurodo, kad iš 2014-09-13 (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos Nr. SD-551 matyti, kad ieškovas šioje gimnazijoje mokėsi nuo 2012-09-01 iki 2013-06-10, motinos D. J. prašymu išbrauktas iš mokinių sąrašų, iš jos prašymo matyti, kad priežastį, kodėl J. J. nebelankys mokyklos, nurodė gimnazijoje patirtą traumą, tačiau į klausimą, ar mokysis, atsakė –„nežinau“. Dėl patirtos J. J. traumos, apeliantas nurodo, kad pats J. J. iš chuliganiškų paskatų spyrė koja į sieną ir susižalojo kojos čiurną, dėl tokios traumos, jeigu būtų norėjęs, ieškovas būtų mokęsis, o patirta trauma, buvo tik pretekstas nebelankyti mokyklos, reikalaujamas mokymas namuose. Nurodo, kad gimnazijos administracija užkirto kelią J. J. apgavystėms ir jo neatestavo, o pasiūlė susirasti kitą mokymosi įstaigą. Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybių ir jo pateiktų įrodymų, kad ieškovas, kuris nuo 2013-09-01 paliktas kartoti kurso, tada pasirinko (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kurioje ieškovas per pirmąjį pusmetį praleido 210 pamokų, jo pažymių vidurkis - 5,14.

Apeliantas teigia, kad teismas turėjo vadovautis CK 3.194 str. 3 d., priimti sprendimą, įvertindamas visas aplinkybes ar ieškovui būtina parama. Apeliantas pažymi, kad pilnamečio vaiko teisė gauti paramą gali būti įgyvendinama, esant tam tikroms sąlygoms, be to, parama gali būti priteisiama tik nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo dėl CK 3.194 str. 3 dalies taikymo išaiškinta, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų amžiaus vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti (LAT 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Apeliantas teigia, kad teismas negalėjo priteisti išlaikymo už praėjusį laiką. Ieškovui aštuoniolika metų sukako (duomenys neskelbtini), o teisme ieškovo ieškinys dėl materialinio išlaikymo priteisimo užregistruotas 2014-09-30. Ieškovas neįrodė priežasčių, galėjusių sutrukdyti kreiptis į teismą dėl paramos priteisimo, jam tapus pilnamečiu. Nurodo, kad tėvai turi pareigą išlaikyti tik nepilnamečius savo vaikus, o jiems sulaukus pilnametystės, gauti paramą, bet ne išlaikymą. Todėl mano, kad teismas skundžiamu sprendimu neteisingai priteisė iš jo išlaikymą ieškovui nuo (duomenys neskelbtini), t.y. už praėjusį laiką.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyrius kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2011 pažymėjo, kad po Konstitucinio tesimo 2007-06-07 nutarimo, kuriame pripažinta, jog CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija Nr.DC-2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam besimokančiam vaikui, bet ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijos 109 str. l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką. Dėl to, jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui teikti pagal CK 3.194 str. 3 d. reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiant į pirmiau nurodytą ir Konstitucinio teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, pripažįstama, kad įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3188/2007; Nr. 3K-3-189/2007), nenurodyta ir Konstitucinio teismo 2007-06-07 nutarime nekonstatuota tėvų pareiga teikti paramą pilnamečiams, besimokantiems dieniniuose skyriuose, vaikams.

Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino ieškovo teisinio statuso specifiškumo, kad jis, būdamas pilnametis, spekuliuodamas ligą - pats susižalojo, ir dėl to pats būdamas kaltas, sąmoningai vengia mokytis. Ieškovas tesimo posėdyje nedalyvavo, tačiau po kelių dienų apeliantui siuntė SMS žinutę, klausdamas, ar šis 906,24 Eur sumokės gražiuoju, kas apelianto manymu patvirtina, kad mokymasis ieškovui nėra pagrindinis užsiėmimas. Turėdamas visišką civilinį veiksnumą, ieškovas savo laiko neskiria mokymuisi, o visą dėmesį yra sutelkęs siekiui lengvai gauti lėšų. Teismas turėjo įvertintinti visus bylos įrodymus, spręsdamas, ar vadovaujantis CK 3.194 str. 3 d. nuostatomis, ieškovas gali būti pripažintas būtinu paramos, tačiau visų pateiktų įrodymų teismas neištyrė, dėl ko, nurodo, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimu ieškovas į atsakovo apeliacinį skundą prašo Z. J. apeliacinio skundo, kuris yra nepagrįstas, netenkinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-22 sprendimą, taip pat prašo priteisti valstybės naudai iš Z. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas J. J. nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog jis, ieškovas, neva nenori mokytis ir nededa tam jokių pastangų, teismas nenustatė, ar jam yra būtina parama bei nepagrįstai priteisė paramą nuo (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, objektyviai įvertino visus įrodymus ir dėl įrodymų bei jų vertinimo pasisakė teismo sprendime. Teigia, kad ataskovo nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės ir jos nebuvo įrodytos. J. J. nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis, ieškovas, nenori mokytis, šių aplinkybių patvirtinimui apeliantas nepateikė jokių įrodymų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kad jo elgesys yra priešingas teisei, jog jis nelankė mokyklos dėl žalingų įpročių, kad būtų linkęs nusikalsti. Priešingai, nustatytų aplinkybių visuma leido padaryti pagrįstą išvadą, kad jo mokymosi rezultatus ir pamokų praleidimą įtakoja jo psichikos sveikatos būklės pokyčiai. Apeliantas elgiasi nesąžiningai, nes jam yra žinoma, kad jo susirgimui lemiamos įtakos turėjo apelianto netinkamas elgesys su jo mama, jų santuokos nutraukimas, šeimos palikimas. Šiuo metu sveikatos pablogėjimams turi įtakos ir apelianto vykdomas jo persekiojimas, stengimasis jį sumenkinti mokytojų, draugų akivaizdoje. Nurodo, kad koją jis susižalojo kūno kultūros pamokoje, o ne iš chuliganiškų paskatų spirdamas į sieną. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje apeliantas lankėsi tik vieną kartą, niekas jo į gimnaziją nekvietė, nes buvo žinoma, kad jis, ieškovas, gyvena su mama. Be to, jokių įrodymų, patvirtinančių šias apelianto nurodytas aplinkybes, jis teismui nepateikė. Ieškovas nurodo, kad byloje yra pateikti išrašai iš jo medicininių dokumentų, kurie patvirtina jo sveikatos būklę, skiriamą medikamentinį gydymą.

Pirmosios instancijos teismas įvertino jo bei jo motinos D. J. bei apelianto turtinę padėtį, išanalizavo pateiktus rašytinius įrodymus bei duotus parodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad jam yra būtina materialinė parama. Nurodo, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomos CK normos, reglamentuojančios išlaikymo priteisimą nepilnamečiams vaikams, taip pat ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CK 3.200 str.). Teigia, kad apeliantas pats pripažino ir neneigė, kad išlaikymą jis teikė tik iki jo pilnametystės, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą priteisti išlaikymą nuo jo, ieškovo, pilnametystės, t.y. nuo (duomenys neskelbtini). Apelianto argumentai, kad išlaikymas turėjo būti priteistas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatymo normoms bei teismų praktikai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1–2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, į tai, kad žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo apeliantas iš esmės niekaip nepagrindė, o naujos aplinkybės nagrinėjant apeliacinį skundą netiriamos, konstatuoja, jog nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 str. numatytą išimtį ir apeliacinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo 2014-12-22 sprendimu, kuriuo iš jo priteista materialiė parama J. J. kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 144,81 Eur nuo (duomenys neskelbtini), iš esmės nurodydamas tai, kad nėra nustatytų materialinės paramos teikimo ieškovui sąlygų, nes jo sūnus J. J. nenori mokytis ir nededa tam jokių pastangų, praleidžia pamokas, be to, apeliantas teigia, kad pilnametystės sulaukusiam vaikui parama priteisiama tik išimtinais atvejais ir nuo kreipimosi į teismą dienos, bet ne nuo vaiko pilnametystės. Apeliaciniu skundu atsakovas neginčija aplinkybių, kad jis turi galimybę išlaikyti ieškovą J. J., o J. J. pagal jo turtinę padėtį materialinė parama yra reikalinga. Apeliantas iš esmės nurodo, kad ieškovas J. J. nelaikytinas sąžiningu ir pažangiai besimokančiu moksleiviu. Su tokiu skundo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl paramos priteisimo, prašydamas ją iš atsakovo priteisti nuo ieškovo pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu iš atsakovo pozicijos išdėstytos apeliaciniame skunde matyti, kad didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų yra susiję su J. J. mokymusi 2012 m. ir 2013 m. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimnazijose, t.y. iki ieškovo pilnametystės, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje šie argumentai reikšmės neturi. Didesnę teisinę reikšmę turi aplinkybės, apibūdinančios J. J. mokymąsi jam esant pilnamečiu. Kita vertus, apeliaciniu skundu akcentuojamos aplinkybės, jog mokydamasis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ieškovas traumą patyrė iš chuliganiškų paskatų, kuri buvo pretekstu ieškovui nebesimokyti, jis sąmoningai vengia mokytis ir spekuliuoja ligą, bylos medžiaga nepatvirtina.

CK 3.192¹ str. 1 d. numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.1921 str. 3 d.). Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl paramos priteismo J. J., nurodytomis įstatymo nuostatomis vadovavosi teisingai, išlaikymą J. J. priteisė įvertinęs ir nustatęs visas reikšmingas aplinkybes, kurioms esant pilnametystės sulaukusiam vaikui materialinė parama priteisiama, ir dėl jų motyvuotai pasisakė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 yra konstatavęs, kad išlaikymas pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad J. J. mokymosi rezultatai nėra labai geri, jis praleidžia pamokas. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2014-09-01 iki 2014-10-13 J. J. praleido 17 pamokų be pateisinamos priežasties, laikotarpiu 2014-09-11-2014-09-12 mokinio pamokos pateisintos motinos pažyma dėl blogos sūnaus savijautos, o 2014-09-16- 2014-10-10 J. J. praleistos pamokos pateisintos medicinine pažyma (b.l. 26). J. J. pažymių vidurkis minėtu laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2014-10-13 buvo – 2 balai ( b. l. 26). Iš 2014-11-11 J. J. charakteristikos matyti, kad ieškovui nuo 2014 m. kovo mėnesio buvo skirtas namų mokymas gimnazijoje, nuo pagrindinio ugdymo psiekimų patikrų J. J. atleistas dėl sveikatos, 2 – ą gimnazijos klasę J. J. baigė teigiamais įvertinimais, 2014 m. rugsėjo mėn. antroje pusėje J. J. susirgo, 2014-10-20 jam skirtas mokymas namuose (b.l. 88-93). J. J. 2014-11-11 pusmečio vidurkis buvo 1,75 balo (b.l. 90-93), pažymių vidurkis 2014/2015 mokslo metų pirmą pusmetį 3,83 balo, jis praleido 151 pamokas, iš kurių pateisintos 78, 2014-11-11 pusmečio vidurkis buvo 1,75 balo (b.l. 114-117). Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad 2014-03-06 J. J. gydytojų komisijos skirtas individualus mokymas namuose iki 2014-06-30 (b.l. 102), 2014-04-30 gydytojų komisijos atleistas nuo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikros (b.l. 105), 2014-10-13 gydytojų komisija 2014-10-13 – 2014-12-31 J. J. skyrė individualų mokymą (b.l. 112). Taigi, teismas vertina, kad J. J. mokymąsi ir sveikatą apibūdinančios aplinkybės visumoje neleidžia teigti, kad J. J. yra nepažangus, jo elgesys nesąžiningas ir jis piknaudžiaja šeimos teisėmis. Byloje esantys įrodymai apie J. J. sveikatą leidžia pagrįstai manyti, kad jo mokymosi rezultatus įtakoja jo sveikata, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog J. J. nelanko mokyklos ir nepasiekia gerų mokymosi rezultatų kaltais savo veiksmais. Be to, pastebima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-05-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 yra nurodęs, jog pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudija mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas. Byloje nustatyta, jog II – ą gimnazijos klasę J. J. baigė teigiamais įvertinimais ( b.l. 88), 2014 m. jis mokėsi trečioje (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasėje (b.l. 114-117).

Sutiktina su apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovui materialinę paramą nuo jo pilnametystės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovas prašė priteisti išlaikymą iš atsakovo vadovaudamasis CK 3.192¹ str. 1 d. pagrindu. Tuo tarpu bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovui buvo reikalingas išlaikymas nuo jo pilnametystės momento iki 2014-09-01, t.y. mokslo metų pradžios. Pats ieškovas į teismą dėl išlaikymo priteismo kreipėsi 2014-09-30. Byloje esanti 2014-10-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad ieškovas J. J. šioje bendrovėje buvo įdarbintas pagal neterminuotą darbo sutartį, bendrovėje dirbo nuo 2014-08-11 iki 2014-08-29, ir atleistas buvo 2014-09-01, pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui (b.l. 42). Nedarbingumo laikotarpiu jam buvo mokama ligos pašalpa ( b.l.52). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pareigos išlaikyti pilnametystės sulaukusį J. J. iki šis nuo 2014-09-01 pradėjo mokytis neturėjo. Realiai pagrindas ieškovui reikalauti išlaikymo iš atsakovo, o atsakovui pareiga išlaikyti pilnametį sūnų, teismo vertinimu, atsirado nuo 2014-09-01, t. y. nuo ieškovo mokymosi pradžios bei nuo tada, kai jis nebedirbo. Todėl šioje dalyje skundžiamas 2014-12-22 teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad materialinis išlaikymas ieškovui iš atsakovo priteisiamas nuo 2014-09-01 (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-107/2010.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteisti materialinį išlaikymą J. J. iš atsakovo bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

2015-02-12 Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba J. J. apeliacinės instancijos teisme ( b.l. 146-147), tačiau apie patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas duomenų byloje nepateikta, todėl jos iš apelianto valstybės naudai nepriteisiamos.

Pagal CPK 93 str.bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų santykiui.Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Šiuo atveju skundą dalinai patenkinus yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

Teiksdamas skundą atsakovas sumokėjo 52 € žyminio mokesčio ,kuris buvo paskaičiuotas nuo 1737,72 € , t.y. 12 mėnesių išmokų dydžio, sumos ( 144,81 € x 12 mėn.). Dalinai tenkinant skundą, iš atsakovo nepriteistas išlaikymas už du mėnesius ir 7 dienas kas atitinka 323,4 € sumą ( 144,81 € x2 mėn.)+( 144,81 € : 30 d.x 7 d.). Nuo šios sumos sumokėtas žyminis mokestis 9,7 € priteistinas atsakovo naudai iš ieškovo.

Dalinai patenkinus apeliacinį skundą, kolegijos vertinimu, pripažįįstama,jog ieškinys buvo patenkintas 70 proc.Atitinkamai pagal šį perskaičiuotinos ir kitos iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos jas sumažinant – įrodymų rinkimo, kopijų darymo iki 13,37 Lt, antrinės pagalbos teikimo iki 289,24 Lt, procesinių dokumentų įteikimo ir žyminio mokesčio valstybei iki 120,4 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti.

Rezoliucinės dalies antrąją ir penktąją dalis išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą iš atsakovo Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų), nuo 2015 m. sausio 1 d. – po 144,81 Eur, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki J. J. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 13,37 Lt (tryliką litų 37 centus) (3,87 EUR) įrodymų rinkimo, kopijų darymo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Z. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 120,4 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų 40 ct) (34,87 EUR) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660, 289,24 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt devynis litus 24 centus) (83,76 EUR) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630.

Likusiose dalyse teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti Z. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo sumokėto pateikiant apeliacinį skundo žyminio mokesčio dalį – 9,7 €.