- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- TA-54-1062/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01881-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- A. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. E. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. liepos 9 d. ir nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:
2.1. Kamerose nebuvo užtikrinama saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, kameros buvo perpildytos, kuriose neveikė arba nebuvo ventiliacijos, apšvietimas buvo labai silpnas, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus.
2.2. Kamerų plotą mažino baldai bei sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjas turėjo nuolat sėdėti arba gulėti.
2.3. Visi Lukiškių TI-K pastatai, visos jų patalpos yra registruoti kaip pagalbinės patalpos. Kamerų gultai yra dviejų aukštų, tačiau nėra įrengtos kopetėlės, kuriomis būtų galima užlipti į antro aukšto gultą.
2.4. Perpildytose kamerose trūko oro, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, kamerose kaupėsi drėgmė, pelėsis. Suimtieji neturėjo režimo bei dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės bei galimybės užsiimti leistina veikla. Suimtieji gyveno uždaro tipo rakinamose patalpose, kurios susideda iš rakinamų kamerų.
2.5. Dėl didelio suimtųjų skaičiaus pareiškėjas turėjo valgyti atšalusį maistą, kuris nebuvo kaloringas ir skanus, taip pat nebuvo užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė. Maisto dalintojai tiekdavo maistą be pirštinių.
2.6. Kamerose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku išsikviesti budintį pareigūną.
2.7. Lukiškių TI-K buvo suteikiama galimybė pasivaikščioti vieną valandą kiemelyje, tačiau, pareiškėjo nuomone, jis turėjo teisę 8 valandas per dieną praleisti lauke.
2.8. Langą dengė keturių eilių grotos, todėl buvo ribojami vėjo bei gaivaus oro srautai, taip pat dėl įrengtų grotų nebuvo užtikrintas pakankamas apšvietimas. Čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai, metalinės lovos rūdijo nuo drėgmės.
Šalies argumentai
2.9. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai nuo sienų atsilupę, o sienos nepritaikytos valymui. Lukiškių TI-K tinkamai neaprūpino patalyne, kadangi išduodavo vieną paklodę ir užvalkaliuką pagalvei, tačiau neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, po kurio laiko išduodavo vieną virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, dėl drėgmės pūdavo. Kamerose buvo tarakonų bei vorų, o įstaigos administracija nevykdė deratizacijos, dezinfekcijos arba jas atlikdavo po daugkartinių prašymų, tačiau jos buvo neefektyvios, patalpos nebuvo išvėdinamos. Įstaigoje laikomi asmenys turėjo grįžę į kameras kvėpuoti nuodais skirtais buitiniams parazitams.
3. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė psichologinę traumą, sukrėtimą, sumažėjusį pasitikėjimą savimi, dirglumą, padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. liepos 9 d. ir nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. Vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
4.2. Lukiškių TI-K, skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.
4.3. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą.
4.4. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji, kurie administracijos paskirstymu eilės tvarka tvarko kameras, kuriose gyvena, t. y. valo kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius drėgnuoju būdu bei dezinfekuoja sanitarinius mazgus. Reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, visą laiką yra išduodami į kameras.
4.5. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
4.6. Lukiškių TI-K kamerose buvo 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams susidėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.), o į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Visų gyvenamųjų kamerų langų angose įrengtos grotos bei tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo.
4.7. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, taip pat kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpose įrengtos atskiros kabinos su durimis arba užuolaidos privatumui užtikrinti.
4.8. Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
4.9. Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, be to, šviesos perjungimo mygtukai įrengti prie pačių kamerų. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
4.10. Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pažymėjo, kad administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems išduotą minkštą inventorių, t. y. antklodes, pagalves ir čiužinius, juos patenkina. Dėl įvairių priežasčių naudojimui netinkamas minkštas inventorius yra pakeičiamas anksčiau už nustatytą inventoriaus naudojimo laiką.
4.11. Visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Paaiškino, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių darbus atlieka kiemsargis. Dalis nuteistųjų padeda tvarkyti pasivaikščiojimo kiemelius. Be to, švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatas, 8 valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu, tačiau ne pasivaikščiojimui gryname ore.
4.12. Suimtiesiems ir nuteistiesiems maitinimas yra tiekiamas dienotvarkėje numatytu metu pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir subalansuotus valgiaraščius. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduoda karštą. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas išduodamas šiltas, nes laikomas termosuose. Lukiškių TI-K maisto dalintojai, t. y. nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, yra praėję medicininį patikrinimą. Maistą dalina užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų. Pažymėjo, jog maistas dalinamas kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas.
4.13. Nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn., Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Visi asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją. Pareiškėjas nenurodė nė vieno atvejo, kuomet dėl realios grėsmės jis nebuvo iškvietęs pareigūnų ir jam nebuvo suteikta pagalba, dėl ko galėjo būti patirta žala. Šių mygtukų gedimo atvejai itin reti, kadangi darbuotojai jais rūpinasi ir specialiai jų negadina. Šie mygtukai buvo įrengti tuo pat metu, kaip ir suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau dėl nuolatinio šių mygtukų gadinimo kamerose esantys mygtukai buvo sulaužyti, o personalo kabinetuose veikia iki šiol.
4.14. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į įstaigos administraciją dėl skunde išdėstytų nusiskundimų nesikreipė.
4.15. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sąžiningų mokesčių mokėtojų, sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo A. E. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. liepos 9 d. ir nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
7. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad kameros buvo perpildytos, teismas, vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, taip pat bylos medžiaga, konstatavo, jog neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto svyravo nuo 3,65 kv. m. iki 8,08 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,37 kv. m. iki 7,52 kv. m. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog Vilniaus PN administracija ginčui aktualiu laikotarpiu užtikrino pareiškėjui teisės aktų nustatytą minimalų gyvenamųjų patalpų plotą ir pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos.
8. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad jis buvo laikomas pagalbinėse patalpose, teismas pažymėjo, jog į bylą yra pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) 2018 m. vasario 6 d. Patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8) PA-187 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris patvirtina, kad įvairiose kamerose buvo atlikti patikrinimai (įskaitant ir tas kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas), tačiau nebuvo nustatytas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) 13 punkto pažeidimas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti HN 134:2015 13 punkto pažeidimo ir teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose.
9. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kamerų plotą mažino baldai bei sanitarinis mazgas, teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatas, taip įvertinęs tai, kad pareiškėjui buvo skirta pakankamai gyvenamojo ploto, kuris atitiko teisės aktų reikalavimus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl kamerų aprūpinimo baldais ir sanitariniais įrenginiais.
10. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 17 punktu, taip pat įvertinęs atsakovo atstovo argumentus, jog langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo kamerų vėdinimo yra nepagrįsti.
11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, trūko gaivaus oro, kamerose kaupėsi drėgmė, pelėsis, grybelis, nebuvo užtikrinta temperatūra, kameros nebuvo remontuotos, o dažai nuo sienų atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, teismas, įvertinęs HN 134:2015 nuostatas (15 p., 16 p., 17 p.), Eksploatavimo taisyklių nuostatas (14.1 p., 14.3 p.) ir Patikrinimo aktą, konstatavo, jog pažeidimai dėl netinkamo apšvietimo, oro judėjimo greičio, drėgmės, pelėsio, grybelio ar netinkamos temperatūros nenustatyti.
12. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad čiužiniai puvo, nebuvo dezinfekuojami, užsiveisė parazitai, teismas, atsižvelgęs į HN 134:2015 nuostatas (41 p., 42 p.), Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, toliau – ir Materialinio buitinio aprūpinimo aprašas) 3 punktu, Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. pranešimu ,,Dėl A. E. skundo”, konstatavo, kad pareiškėjui išduotas čiužinys buvo tinkamos kokybės, dezinfekuotas, jame nebuvo parazitų buvimo požymių.
13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad kamerose buvo tarakonų bei vorų, deratizacija ir dezinfekcija nebuvo vykdoma, o jas atlikus, jos buvo neefektyvios, patalpos neišvėdinamos, todėl laikomi asmenys kvėpavo nuodais, teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta 2018 m. sausio 5 d. Lukiškių TI-K ir UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartis Nr. 575/18-4 patvirtina, kad įstaigoje yra vykdomi vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūra bei profilaktiniai patikrinimai. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl tarakonų ir vorų buvimo kamerose, taip pat dėl nevykdomos dezinfekcijos yra abstraktaus pobūdžio, paremti vien subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais byloje esančiais įrodymais, o teismas neturi pagrindo abejoti, kad paslaugų teikėjai užtikrino tinkamų patalpų dezinfekavimą ir vykdė kenkėjų bei graužikų naikinimo darbus.
14. Vadovaudamasis Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktu, kuriame nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje, be kita ko, privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, teismas konstatavo, jog minėtas teisės aktas nenustato, kokio tipo (vieno ar dviejų aukštų) ir kokio dydžio lovos turi būti įrengtos. Teismas padarė išvadą, kad gultų įrengimas Vilniaus PN kamerose neprieštarauja Eksploatavimo taisyklėse bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose nustatytam teisiniam reguliavimui, todėl pareiškėjo argumentus dėl gultų įrengimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
15. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad suimtieji neturėjo režimo bei dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla, teismas pažymėjo, kad šie pareiškėjo skundo teiginiai laikytini subjektyvia pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais. Teismas akcentavo, jog nepakanka abstrakčiai nurodyti, kad neturėjo režimo bei dienotvarkės reglamentuotos judėjimo laisvės ir galimybės užsiimti leistina veikla, nedetalizuojant ir nenurodant, kokias neigiamas pasekmės tai sukėlė pareiškėjui. Atsižvelgęs į tai, nurodytus pareiškėjo argumentus teismas atmetė.
16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl maisto kokybės, skonio ir kiekio, vadovavosi BVK 173 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, valgiaraščiais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Įvertinęs nurodytus teisės aktus, taip pat atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (maistas dalinamas kalibruotais specialiais įrankiais, t. y. maistas rankomis neliečiamas; maistas visiems suimtiesiems ir nuteistiesiems yra dalinamas vienodai; maistas dalinamas samčiais, kurių tūris atitinka maisto normas; Vilniaus PN virtuvėje pagamintas karštas maistas sudedamas į uždarus termosus ir išvežiojamas po korpusus, kur yra dalinamas; maisto dalintojai yra aprūpinti spec. drabužiais, jiems išduotos vienkartinės pirštinės), teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo sistema, jam sukėlė neturtinę žalą, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų, pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neveikiančių aliarmo mygtukų kreipėsi su prašymais, pareiškimais ar skundais į įstaigos administraciją. Teismas nurodė, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar Lukiškių TI-K, žinodamas apie tam tikrus kameros įrengimo trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad jie būtų pašalinti. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo teiginius, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku teismas įvertino kaip deklaratyvius ir nesudarančius pagrindo pripažinti, kad dėl įrengtos aliarminio iškvietimo sistemos pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
18. Vadovaudamasis BVK nuostatomis (85 str. 1 d. 4 p., 86 str. 1 d. 3 p., 103 str. 1 d. ir 2 d.), taip pat atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu viena valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise, teismas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore nenustatė.
19. Pasisakydamas dėl grotų įrengimo, teismas, atsižvelgęs į Eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą, konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatė.
20. Teismas, atsižvelgęs HN 134:2015 41 punktą ir Materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo nuostatas, taip pat įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis nebuvo aprūpinamas patalyne yra nepagrįsti.
21. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl jo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą atmetė.
III.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Šalies argumentai
23. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo ploto, nes atsakovo atstovas nurodė, jog stalas užima 30 kv. cm, kėdė – 7 kv. cm. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo atstovas nurodė, kada sanitarinio mazgo plotas yra 0,56 kv. m, tačiau tuo pačiu nurodė, kad klozetas užima 0,74 kv. m.
24. Pareiškėjo įsitikinimu, sanitarinis mazgas užima 1,8 kv. m, todėl, atėmus šį plotą iš kameros ploto, akivaizdu, jog pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista.
25. Pareiškėjas pažymi, kad dėl to, jog jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista, atsakovo atstovas turėjo suteikti jam daugiau laiko pasivaikščioti lauke, tačiau to nepadarė.
26. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
27. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
28. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
29. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino, nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendinio nepagrįstumo, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, atlyginimo.
31. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.
32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atstovo pateiktais duomenimis dėl kameroje esančių baldų ir sanitarinio mazgo ploto, taip pat nesivadovavo suformuota teismų praktika.
33. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik argumentus, susijusius su jam tenkančio gyvenamojo ploto paskaičiavimu, todėl toliau pasisakoma tik dėl šių pareiškėjo argumentų,
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), konkrečiai nenustato vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje ar areštinėje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1615-492/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2307-525/2020).
35. Teisėjų kolegija nurodo, jog iš Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. birželio mėn. pranešimo ,,Dėl A. E. skundo” (b. l. 35–36), matyti, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, patalpos matmenys – apie 0,7 kv. m, patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), kamerose kur daugiau kaip 4 lovos - suolai, kurie atitinka stalo dydį. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad stalas užima 30 kv. cm, kėdė – 7 kv. cm., o klozetas 0,74 kv. m yra paneigti bylos medžiaga.
36. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš bylos medžiagos (b. l. 23) matyti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,65 kv. m. iki 8,08 kv. m. gyvenamojo ploto. Įvertinusi šią faktinę aplinkybę, taip pat šios nutarties 34 punkte nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, nebuvo pažeista visą ginčo laikotarpį.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.271 straipsnyje, nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).
38. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018; 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai. Nenustačius vienos iš trijų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.
39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. E. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.